Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovo atstovui A. K., atsakovui P. Z. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos padarytos laukinei gyvūnijai atlyginimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, atsakovas P. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (-toliau Inspekcija) vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2015 m. birželio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį nagrinėti apylinkės teismui.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino P. Z. kaltę ir pagal ATPK 85 str. skyrė 150 Eur baudą. Kadangi nutarimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl mano, jog P. Z. su neteisėtos medžioklės faktu ir paskirta nuobauda sutiko.

Neteisėtai medžiodamas atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (duomenys neskelbtini) reikalavimus bei padarė 1594 Eur žalą laukinės gyvūnijos ištekliams. Žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta žalos, padarytos laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms, apskaičiavimo metodika ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistus bazinius tarifus, kur suaugęs šernas įkainotas 1450 Eur (6.2 punktas) bei įvertinus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vartotojų kainų indeksą, kuris nustatytas 1,099 ir padaryta žala laukinei gyvūnijai sudaro 1594 Eur (1 vnt.x1540 Eur x1,099).

N. I. 2015-06-11 atsakovui pateikė pretenziją dėl žalos, padarytos laukinei gyvūnijai geranoriško atlyginimo, tačiau ji nebuvo atlyginta.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo(duomenys neskelbtini) p., Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 24 str.1d., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (-toliau CK) 6.251,6.263 str.,6.37 str.2d. prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1594 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas.

Pažymėjo, jog Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija Rokiškio rajono savivaldybės Kriaunų ir Jūžintų seniūnijų teritorijose nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. 11 val. dėl atsiradusių afrikinio kiaulių maro židinių. „Sartų“ medžiotojų būrelio plotai patenka į minėtų seniūnijų teritorijas. Be to, LR Aplinkos ministerijos nurodymu medžiotojai skatinami sumedžioti kuo daugiau šernų, ypač teritorijose, kuriose atsirado ir paplito afrikinio kiaulių maro židiniai. Atsižvelgiant į rekomendacijas, „Sartų“ medžiotojų būrelio medžiotojai aktyviai siekia reguliuoti šernų populiaciją, kad apsisaugoti nuo tolesnio afrikinio kiaulių maro paplitimo.

Pagal kasacinio teismo praktiką priimtas jo atžvilgiu nutarimas administracinėje byloje neturi prejudicinės galios ir vertintinas kaip rašytinis įrodymas. 2015-06-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarime buvo konstatuota, kad jis , kaip medžioklės vadovas, nesiekė nuslėpti sumedžioto šerno, o atžymos medžioklės lape nepadarė savalaikiai, be to administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas ne ginklu, o po žvėries sumedžiojimo buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Iš to daro išvadą, kad gyvūnas sumedžiotas teisėtai (leidžiamas medžioti gyvūnas, sumedžiotas leistinu laiku), nepažeidžiant Medžioklės taisyklių, todėl šiuo atveju procedūrinis pažeidimas negali būti pagrindu kilti žalai, nes tikslo nuslėpti sumedžiotą gyvūną nebuvo. Gyvūno mėginiai privalomai siunčiami į į laboratoriją Vilniaus m. dėl galimų ligų pavojų. Jie trunka nuo savaitės iki pusantros kol gaunamas atsakymas, o iki tol gyvūnas laikomas į įrengtą šaldyklą.

Pažymėjo, jog jis yra sąžiningas medžiotojas jau daugiau nei keturiasdešimt metų. Jis daug prisidėjo prie gamtosaugos reikalų. S. P. miške buvo įleidę septynis danielius, tiek atskirai, tiek ir kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais aktyviai dalyvaudavo siekiant išaiškinti brakonieriavimo atvejus, daug kartų buvo renkamas Medžiotojų ir žvejų draugijos revizijos pirmininku, jo pavaduotoju, 2002-11-14 Rokiškio rajono mero potvarkiu jis buvo paskirtas medžioklės plotų vienetų suformavimo ir nustatymo komisijos pirmininku.2003 metais jam buvo suteiktas garbės medžiotojo vardas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR (duomenys neskelbtini) 185 str.).

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui P. Z. 2015 m. birželio 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jog jis padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 85 str.1 ir 4 d. (b.l.2-4). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. priėmė nutarimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, jog 2015 m. birželio 6 d. 00.30 val. medžioklės vadovas P. Z., vadovavęs „Sartų“ medžiotojų klubo medžioklei, „Sartų“ medžioklės ploto vienete, medžiojant pagal išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradedant sumedžioto šerno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės ploto vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės lape nenurodė, kad sumedžiotas šernas. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnams atvykus į Arlauskų k., Kriaunų sen., Rokiškio r., sumedžiotas šernas buvo iki pusės nuluptas, medžioklės lapas neužpildytas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)punkto reikalavimus. Be to, P. Z. medžiotojo biliete Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys medžiotojų sąvadui pateikti 2004-01-06. Šiais savo veiksmais P. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21, 58.7 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 4 d., 85 str. 1 d. Teismas P. Z. galutinę nuobaudą skyrė 150 Eur baudą be pažeidimo padarymo įrankių – ginklo „Remington 700“, optinio taikiklio „Majesty“, prožektoriaus „Xenon targeter 2-3“, konfiskavimo (b.l.9-12).

Iš „Sartų“ medžioklės klubo medžioklės lapo (b.l. 8) matyti, kad 2015 m. birželio 5 d., Rokiškio savivaldybėje esančiame „Sartų“ medžioklė ploto vienete vykusioje medžioklėje dalyvavo P. Z., E. Ž., A. M., V. P..

L. V. P. apklaustas teisme nurodė, jog 2015-06-05 dalyvavo medžiotojų klubo „Sartai“ organizuotoje medžioklėje, kurios narys jis yra. Jis turi medžiotojo-selekcininko kategoriją, be to yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius. Medžioklėje dalyvavo 4 medžiotojai, kuriems prieš pradedant medžioklę, medžioklės vadovas P. Z. pravedė instruktažą, jog jų medžioklės plote yra užfiksuotas afrikinis kiaulių maras, veterinarijos tarnyba įsakymu yra nurodžiusi mažinti šernų populiaciją. Medžioklėje dalyvavę asmenys pasirašė medžioklės lape. Medžioklės metu jis buvo stacionariame žvėrių tykojimo bokštelyje prie Kumšų miško. Jam būnant bokštelyje prie jo atbėgo trys šernai, iš kurių vieną jis sumedžiojo. Apie 23.00 val. atvykus medžioklės vadovui P. Z. ir R. S., jie sumedžiotą šerną įkrovė į automobilį ir atvažiavo į klubo patalpas, kur yra įrengta sumedžiotų žvėrių lupykla. R. S. negalėjo į medžioklę atvykti laiku, prie jos prisijungė pavėlavęs ir medžioklėje net neteko sudalyvauti, nes jau šerną buvo nušovęs jis. Šernas buvo nušautas per krūtines ląstą, todėl jis buvo kruvinas ir purvinas. Bagažinėje buvo patiesta plėvelė. Nuvažiavus į klubo įrengtą gyvūnų lupyklą, medžioklės vadovas pasakė, jog galima pradėti lupti, užpildys medžioklės lapą ir pats dar pradėjo tvarkyti automobilyje likusius kraujo likučius, plauti polietileninę plėvelę, kuri buvo paklota po šernu, kai tuomet atvyko Valstybinės aplinkos apsaugos pareigūnai. Jie paklausė, kas sumedžiota, tikrino dokumentus, iš kurių medžioklės lape prie jo pavardės dar nebuvo atžymos apie šerno sumedžiojimą. Atvažiavus pareigūnams, jis su R. S. jau buvo pradėję šerną lupti. Paaiškino, jog šernus nežiūrint į jų lytį galima medžioti ištisus metus, jiems nereikalingos licencijos. Trūko tik keleto minučių ir medžioklės vadovas būtų pabaigęs sutvarkyti medžioklės lapą.

R. S. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo kviečiamas atvykti į medžioklę, tačiau pavėlavo. Jam atvykus jau medžioklė buvo pasibaigusi, nes medžiotojas V. P. buvo sumedžiojęs šerną. Jis padėjo jį transportuoti iki žvėries apdorojimo vietos. P. Z. išėjo paimti į automobilį dokumentų, tačiau dar nuėjo nusiplauti rankų, nes jas išsitepė iš automobilio iškraunat šerną, kuris buvo kruvinas ir purvinas. Jis matė, jog P. Z. buvo prie automobilio, galvojo, jog jis medžioklės lape jau pažymėjo apie sumedžiotą šerną, o jie su V. P. pradėjo šerno kailio nudyrimo procedūrą. Tik pradėjus šią procedūrą, pasirodė aplinkos apsaugos pareigūnai ir atliko patikrinimą. Paaiškino, jog paskubėjo doroti šerną.

Tiek liudytojas V. P., tiek ir R. S. paaiškino, jog tikslo nuslėpti sumedžioti žvėrį ar neužpildyti medžioklės lapo tikrai nebuvo, nes žino, jog neištyrus gyvūno negalima naudoti mėsai, žvėris nebuvo išvežtas iš medžioklės ploto. Žvėris laikomas šaldymo kameroje, kol grįžta tyrimų rezultatai. Į laboratoriją siunčiami žvėries kraujo, inkstų, blužnies ir kepenų mėginiai, tyrimas užtrunka apie savaitę. Kaip matyti iš medžioklės lapo, visi 2015-06-05 medžioklėje dalyvavę medžiotojai yra įrašyti, be to įrašytos ir kitos medžioklės įvykę 2015-05-08 ir 2015-05-22, kurių metu buvo sumedžioti šernai ir kurie yra pažymėti medžioklės lape (b.l.8).

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 21 p. numato, kad <...> prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. 22 punkte numatyta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose. Be to, šių taisyklių 58.7 punktas numato, kad draudžiama medžioti neturint žymos apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą, įrašytos ne daugiau kaip prieš vienerius metus (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos).

LR aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte yra nustatyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Tai atitinka bendrąją žalos sampratą, įtvirtintą Civiliniame kodekse. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalį gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Dėl tokios įstatymo nuostatos kasacinis teismas ne kartą yra nutartyse pažymėjęs, jog asmens nubaudimas administracine tvarka negali turėti prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos gamtai atlyginimo civilinėje byloje, tuo labiau kai tik po žvėries sumedžiojimo buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, nes atžyma medžioklės lape buvo padaryta nesavalaikiai. Šis nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti. Ji neturi būti taikoma administracinių institucijų nutarimams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepaaiškino, kokia žala gamtai atsirado dėl atsakovo padaryto medžioklės taisyklių 21-22 punktų pažeidimo – medžioklės lapo neužpildymo prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama. Byloje nustatyta, kad šernas buvo sumedžiotas teisėtai vykusioje medžioklėje, sumedžiotas leidžiamas gyvūnas, leistinu būdu, visi medžioklėje dalyvavę asmenys buvo tinkamai pažymėti ir medžioklės lape pasirašę, iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog atsakovas kaip medžioklės vadovas nesiekė nuslėpti šerno sumedžiojimo fakto, o medžioklės lapo savalaikiai nepažymėjo dėl susiklosčiusių aplinkybių, siekiant nusiplauti purvinas rankas ir greitai sutvarkyti automobilį, pavėlavo tik keletą minučių. Medžioklės dalyvių veiksmai įrodo, kad sumedžioto šerno nebuvo bandoma slėpti. Šernas buvo pradėtas doroti ne kokioje kitoje vietoje, o įrengtoje medžioklės klupo gyvūnų lupykloje, licencijoje nurodytame medžioklės plotų vienete. Įvertintina, jog reguliuoti šernų populiaciją pasiūlė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarai rekomendavo, kad iki 2016 m. balandžio 15 d. viename medžioklės ploto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis šernų priskaičiuojama apie 100 tūkstančių. Medžiotojų ir žvejų draugijos iki 2017 m. reikalaujama smarkiai sumažinti šernų skaičių. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad nuo pernai metų Rokiškio rajonas yra afrikinio kiaulių maro trečioje zonoje. 2014 m. rugpjūčio 23 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskelbta ekstremali situacija Rokiškio rajono savivaldybės Kriaunų ir Jūžintų seniūnijų teritorijose dėl atsiradusių afrikinių kiaulių maro židinių ir „Sartų“ medžiotojų klubo plotai patenka į minėtas seniūnijų teritorijas. Rokiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis šiais metais mūsų rajone yra nustatyti 9 nauji afrikinio kiaulių maro židiniai-11 užsikrėtusių šernų (paskutinis atvejis-spalio 13 d. Skaptatų kaime, Pandėlio sen., Rokiškio r. Įvertintina ir tai, jog tiek atsakovas paaiškino, tiek ir apklausti liudytojai V. P. ir R. S. nurodė, jog dėl galimų pavojingų ligų, sumedžioti šernai paliekami klubo įrengtoje šaldytuve, jo organų dalys siunčiamos tyrimams į Vilnių ir tik po savaitės, gavus atsakymą, sprendžiama dėl tolimesnio jo naudojimo. Buvo patvirtintas Rokiškio rajono ekstremaliųjų situacijų planas (paskelbtas internete savivaldybės svetainėje), jog medžiotojai privalo tikrinti kiekvieną sumedžiotą šerną ir, bendradarbiaujant su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinėmis tarnybomis, pristatyti nustatytą tarnybos kiekį mėginių iš sumedžiotų šernų dėl afrikinio kiaulių maro ir klasikinio kiaulių maro. Medžiotojai privalo pateikti medžioklės vadovui medžioklės metu sumedžiotų šernų mėginius (kraują, abu inkstus, visą blužnį, esant galimybei-limfinius mazgus), ką ir patvirtino apklausti liudytojai.

Visuotinai žinoma, jog LR Aplinkos apsaugos ministerijos nurodymais medžiotojai skatinami sumedžioti kuo daugiau šernų, mažinti jų populiaciją, be to jų medžioklė, pakeitus teisės aktus, neribojama ištisus metus, jie nėra licencijuojami. Galimybė piktnaudžiauti šioje situacijoje vertintina kritiškai, nes medžioklėje dalyvavo dar keli medžiotojai, tarp kurių vienas, nušovęs šerną, yra aplinkos apsaugos pareigūnas. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo siekį neužpildyti sumedžioto gyvūno ir prieš išvežant iš licencijoje nurodyto medžioklės ploto. Be to ir iš liudytojo V. P. paaiškinimų ir iš 2015 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimo (adm. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas yra ilgametis medžiotojas nuo 1959 metų, daug metų vadovo medžiotojų klubui „Sartai“. Buvo renkamas keletą kadencijų draugijos revizijos pirmininku, Rokiškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotoju, vadovavo Rokiškio rajono medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijai, už nuopelnus medžioklės ūkiui ir tradicijų puoselėjimui 2003 m. jam suteiktas Lietuvos garbės medžiotojo vardas, dalyvaudavo reiduose kontroliuojant gamtos apsaugos pažeidimus, jo pagalba išsiaiškinti keli brakonieriavimo atvejai. Atsakovas pasižymėjo atsakingumu ir pareigingumu tvarkant su klubu susijusias medžioklės ataskaitas. Nors atsakovas apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis prieš keletą metų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jog organizuojant medžioklę su vokiečiais, buvo pašautas sužeistas gyvūnas ir pagal teisės aktus jis apie tai per 24 valandas turėjo apie tai pranešti tarnyboms. Kadangi buvo savaitgalis, jis tokius veiksmu pavėlavo atlikti, nes pranešė tik pirmadienį, tačiau tai negali būti pagrindu pripažįstant jo kaltę šiuo atveju dėl žalos padarytos laukinei gyvūnijai.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas ne tik į medžioklės lapą neįrašė sumedžioto gyvūno, bet ir nepasirašė medžioklės lapo, tačiau pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 p. reikalavimą medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje kai yra išnaudojamas medžioklės lapas, o iš byloje pateikto medžioklės lapo matyti kad jame dar yra laisvų grafų, tai yra jis dar nėra išnaudotas ir jame medžioklės vadovui nebuvo reikalingumo pasirašyti

Teismas atkreipia dėmesį, kad LR Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu pakeitus Taisyklių 22 punktą, jo teisinis reglamentavimas patvirtina, kad remiantis vien tik pažeistu reikalavimu užpildyti medžioklės lapą gyvūno sumedžiojimo vietoje, negalima daryti išvados apie asmenų piktnaudžiavimą, nes efektyviai sumedžiotų gyvūnų kontrolei užtenka ir to, kad visi medžioklės dokumentai būtų užpildyti prieš išvežant gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo pateiktas ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2,16 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) str. teismas

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.