- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2-1633-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00105-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybei
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, kuriai atstovauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės 160 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei važiuojant automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) asfaltuotu keliu, stipriai šviečiant saulei, ieškovė nepamatė kelyje esančios duobės aštriais kampais ir į ją įvažiavo. Dėl to ieškovės vairuojamam automobiliui sprogo padanga. Ieškovė labai skubėjo į darbą, todėl išsikvietė vyrą, kuris greitai pakeitė padangą nauja. Kadangi ieškovė labai skubėjo į darbą, policiją iškvietė kitą dieną, tačiau viską buvo užfiksavusi telefono nuotraukose. 2020 m. rugpjūčio 12 d. policija išdavė pažymą apie įvykį. Dėl kelyje esančios ir nepažymėtos duobės ieškovė patyrė 160 Eur nuostolį, nes teko keisti dvi padangas po 70 Eur vertės, nes ant vienos automobilio ašies turi būti vienodos padangos ir 20 Eur kainavo padangų permontavimas. Dėl žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau ji atsisakė atlyginti žalą, nes nesutampa padangų pirkimo ir kelių policijos iškvietimo datos, t.y. skiriasi viena diena.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, kuriai atstovauja Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad komisijai nagrinėjant prašymą kilo abejonių, ar nurodyti automobilio darbai turėjo būti atlikti dėl žalos, atsiradusios galimai įvažiavus į duobę. Pažymėjo, kad kelių patrulių rinktinės pažymoje šios surašymo ir įvykio data yra 2020 m. rugpjūčio 12 d., tuo tarpu ieškovės pateiktų remonto išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų data yra 2020 m. rugpjūčio 11 d., ieškovė nepateikė kitų eismo įvykio datą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šiuo metu duobė nepažymėta ženklu. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų nėra galimybės identifikuoti, kurioje tiksliai vietovėje yra ieškovės užfiksuota duobė, tikslios eismo įvykio vietos ieškovė nenurodė, prie prašymo nebuvo pateikta schema, nurodyta 2020 m. birželio 30 d. įsakyme dėl Žalos, atsiradusios dėl Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių kelių ir želdinių, atlyginimo komisijos darbo reglamento 13.1.3 punkte, nors apie tai ieškovė buvo informuota 2020 m. spalio 6 d. raštu. Pažymėjo, kad Rudaminos seniūnijos seniūnas kartu su Statybos skyriaus specialistu buvo nuvykę patikrinti galimą eismo įvykio vietą, neužfiksavo didelių avaringų duobių ar kitų didelių eismo saugumui pavojingų kelių nelygumų. Seniūno teigimu, visos po žiemos atsiradusios duobės (duomenys neskelbtini) buvo sutvarkytos. Nei administracijoje nei seniūnijoje nebuvo gauta kitų asmenų skundų dėl galimų duobių šioje vietoje. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, kritulių tuo metu nebuvo, todėl duobė nebuvo apsemta vandens ir vairuotoja galėjo iš anksto imtis visų saugumo priemonių ir sulėtinti greitį arba sustoti. Akivaizdu, kad, jei vairuotoja būtų laikiusis minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jos nurodomos pasekmės nebūtų kilusios.
3. Teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. vasario 23 d. 9.00 val.; ieškovei I. K. nustatytas terminas iki 2020 m. vasario 16 d. papildomiems paaiškinimams/įrodymams pateikti. Jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų ieškovė nepateikė, kitų prašymų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 160 Eur žalos, atsiradusios dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų, atlyginimo. Ieškovė reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog eismo saugumui grėsmę keliantis kelio dangos defektas (duobė) nebuvo tinkamai pažymėta, todėl eismo įvykį ir žalą sąlygojo atsakovės neteisėtas neveikimas, ir ji, kaip kelio savininkė, turi atsakyti pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį ir CK 6.266 straipsnį.
5. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 12 punktas).
6. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-443-450/2017).
7. CK 6.263 straipsnis numato valdytojo atleidimo nuo atsakomybės atvejus – tai nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Ieškovė, minėta, prašė priteisti 160 Eur turtinę žalą, kuri kilo eismo įvykio metu ieškovės vairuojamam automobiliui įvažiavus į kelio dangoje esančią duobę. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovė būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavo itin dideliu greičiu arba itin pavojingai manevruodama, jog būtų pažeidusi kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos, tokie atsakovės argumentai yra deklaratyvūs, nes nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis (CPK 178 straipsnis).
8. Šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti ieškinio pagrindą, tai yra sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei dėl ieškovės nurodytos žalos, kilti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo.
9. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe, pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje elektroniniu paštu buvo gautas ieškovės R. K. raštas Nr. A34(1)-6223 su priedais, kuriame buvo pranešta, kad dėl nesutvarkytos kelio dangos, stipriai apšvietus saulei, įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilio ratas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu informavo ieškovę, kad negali tinkamai išnagrinėti prašymo atlyginti transporto priemonei padarytą žalą, kadangi buvo pateikti ne visi 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-1554 patvirtinto Žalos, atsiradusios dėl Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių kelių ir želdinių, atlyginimo komisijos darbo reglamento (pridedama) 13 punkte nurodyti dokumentai. Atsakovė taip pat nurodė, kuriuos dokumentus yra privaloma pateikti, pridėjo Prašymo atlyginti transporto priemonei padarytą žalą formą bei pranešė, kad pateikus trūkstamus dokumentus, Administracijos Žalos, atsiradusios dėl Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių kelių ir želdinių, atlyginimo komisija svarstys galimybę atlyginti transporto priemonei padarytą žalą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje 2020 m. spalio 9 d. gautas ieškovės I. K. patikslintas prašymas atlyginti transporto priemonei TOYOTA AURIS HYBRID, valst Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, prašymo formoje nurodyta, kad įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 12 d., įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), policija į eismo įvykio vietą buvo iškviesta (pažymėtas langelis x), užfiksuotas eismo įvykis; nurodyto eismo įvykio aplinkybės: „stipriai apšvietus saulei nebuvo pastebėta duobė ir sugadintas automobilio ratas, suma už ratus (keisti reikėjo 2) 140 Eur + 20 Eur už ratų montavimą“; padaryta žala: „prakirstas ratas, apgadintas automobilio diskas“. Administracija pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad nėra įmanoma tinkamai išnagrinėti ieškovės prašymo, kadangi pateikti ne visi privalomi dokumentai, t. y. remonto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai, taip pat nėra aišku, kodėl skiriasi automobilio remonto ir eismo įvykio datos. Ieškovė 2020 m. spalio 30 d. pateikė atsakovei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Transratai“ kvito ir policijos pažymos datos nesutampa, nes įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 11 d., tą dieną ieškovė turėjo skubėti į darbą, todėl vyras skubiai pakeitė ratus ir tik kitą dieną buvo kreiptasi į kelių policiją užfiksuoti įvykį. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi R. K. raštą Nr. A34(1)-7449 dėl eismo įvykio 2020 m. lapkričio 19 d. raštu atsisakė atlyginti atsakovės transporto priemonei padarytą žalą, kadangi ieškovės pateiktų remonto darbų apmokėjimai 2020 m. rugpjūčio 11 d. data, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pažymoje dėl eismo įvykio nurodyta data 2020 m. rugpjūčio 12 d. Rašte administracija nurodė, kad šį atsakymą ieškovė gali skųsti. Duomenų, kad ieškovė būtų skundusi 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės atsakymą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
11. Ieškovė įrodinėdama reikalavimą prie ieškinio pridėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymą dėl eismo įvykio, kurioje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 12 d., 10:17 val., Vilniaus r., Kalviškėse, transporto priemonė TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė teigia, kad patyrė 160 Eur žalą, kurią sudaro 140 Eur už pirktas dvi padangas bei 20 Eur už padangų montavimą. Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. rugpjūčio 11 d. MB „AuMi padangos, MB“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą 20 Eur sumai už R17 Lengvo lydinio ratlankių: padangų montavimą, balansavimą, nuėmimą/uždėjimą ant automobilio bei 2020 m. rugpjūčio 11 d. MB „AuMi padangos, MB“ pinigų priėmimo kvitą dėl sumokėtos 20 Eur sumos. Į bylą taip pat pateiktas 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12:42 val. UAB „Transratai“ kvitas 140 Eur sumai. Prie ieškinio pridėtos keturios foto nuotraukos, kuriose užfiksuota duobė, automobilio TOYOTA padangų apgadinimai, tačiau nėra konkretesnių duomenų, kurią dieną ir kurioje vietoje buvo darytos minėtos nuotraukos (CPK 178 straipsnis).
12. Teismas pažymi, kad ieškovei 2021 m. vasario 2 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus apie įvykį atsižvelgiant į atsakovės išreikštas abejones dėl įvykio datos bei vietos, tačiau ieškovė nepateikė jokių kitų eismo įvykio datą patvirtinančių rašytinių įrodymų, t.y. kad foto nuotraukos buvo darytos jos nurodytą auto įvykio dieną 2020 rugpjūčio 11 d. ieškovės nurodytoje vietoje. Taip pat ieškovė nepateikė jokio rašytinio dokumento (pažymos, paaiškinimo ar kt.) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės dėl pažymoje nurodytos klaidingos eismo įvykio datos, nors tokią galimybę ieškovė turėjo (CPK 178 straipsnis). Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad iš pateiktos duobės foto nuotraukos negalima identifikuoti, kurioje tiksliai vietovėje yra ieškovės užfiksuota duobė. Tuo tarpu tikslios eismo įvykio vietos ieškovė nenurodė (nenurodytas tikslus adresas, kilometras ar pan.), taip pat nei Vilniaus rajono savivaldybei teikdama prašymą atlyginti žalą, nei teismui šioje byloje ieškovė nepateikė eismo įvykio schemos, nors 2020 m. spalio 8 d. prašyme atlyginti transporto priemonės padarytą žalą buvo pažymėjusi, kad policija į eismo įvykio vietą buvo iškviesta (užfiksuotas eismo įvykis). Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymos matyti, jog byla dėl eismo įvykio turėjo būti nagrinėjama Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, tačiau jokių duomenų apie jos nagrinėjimo rezultatą ieškovė nepateikė.
13. Remiantis minėtu, teismas konstatuoja, kad šioje byloje ieškovė nepateikė pakankamai įtikinamų įrodymų atsakovės civilinei atsakomybei dėl ieškovės nurodomo eismo įvykio metu patirtos žalos konstatuoti. Ieškovė nepašalino prieštaravimų tarp jos nurodomų aplinkybių bei rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų duomenų, nepateikė papildomų įrodymų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei dėl ieškovės nurodomo įvykio laikyti nustatyta, nors ieškovei buvo išaiškinta teisė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jos reikalavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 6.266 straipsnis).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatyto minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.