Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-8763-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
2YT-8763-433/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02819-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Kreditorius
SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8763-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02819-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) V. G. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) bei panaikinti 2017-01-06 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skunde nurodo, kad remdamasis naujai įtvirtinta teismų praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-154-313/2016; Nr. 2S-988-254/2016, kurių nutarimai palengvinta jo teisinę padėtį. Kadangi net Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato 3 str. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką 2 d. sakoma, kad „Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausme švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumo asmenims“. O jo atžvilgiu santykiai su antstole yra civiliniai ir jo teisinė padėtis negali būti sunkesnė, nei yra įtvirtinta baudžiamajame įstatyme, kitu atžvilgiu būtų paminta pamatinė Lietuvos Respublikos kiekvieno piliečio Konstitucinė teisė (Konstitucijos 29 straipsnis). Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis; Suėmimo vykdymo 28 str. 1 d. reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesijąar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Svarbu ir tai, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Šio įsakymo vykdymo užtikrinimas pavestas laisvės atėmimo vietos direktoriams. Tai šalina bet kokius motyvus, kad esą, nuteistiesiems (suimtiesiems) užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, gaunamas maistas pagal fiziologines mitybos normas. Jau pats faktas, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Pažymi, kad minėtas teisinis reguliavimas aptartas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-03-27 Pažymoje Nr. Nr. 4D-2012/1 -171; 173; 174; 175; 176; 185; 186; 187; 204; 208; 209; 210; 211; 228; 229; 230; 428, kuria 17-kos bausmę atliekančių nuteistųjų skundai pripažinti pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. (Civilinė bylaNr. 2S-988- 254/2016). Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Skundžiamu atveju pagal antstolės nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia (tarp kitko, be kita ko), nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Atkreipia dėmesį, kad antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą keliamą skunde. Pažymėtina, kad nors šis reikalavimas expressis verbis (lot. – tiesiogiai) CPK nenustatytas, tačiau jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus. Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo. Pažymi, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir areštuojant skolininko sąskaitą, ir / ar nurašant pinigus. Kaip numato CPK 510 ir 512 straipsniai, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolė V. M. 2017-01-19 patvarkymu Nr. S1-9595 atsisakė tenkinti V. G. skundą. Patvarkyme nurodė, kad ji vykdo vykdomasias bylas Nr. 0015/07/12913; 0015/04/01202; 0015/11/00738; 0015/15/12315; 0015/15/10090; 0015/15/09066; 0015/15/04341; 0015/14/34210; 0015/14/19821; 0015/14/15890; 0015/14/12177; 0015/14/05995; 0015/14/05929; 0015/14/04499; 0015/14/03216; 0015/14/02475; 0015/14/02321; 0015/14/00553 dėl skolų išieškojimo pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos nutarimus bei Vilniaus miesto 9 notarų biuro vykdomąjį įrašą iš skolininko V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojų SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. 2017-01-06 priimti procesiniai dokumentai: patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-8671, patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-8673, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-8670, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. SI-8659. 2017-01-16 antstolių kontoroje gautas skolininko V. G. skundas vykdomosiose bylose dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje. Vadovaujantis CPK 510 str. 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėjamas per 5 darbo dienas. Skolininkas skundžia antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas skunde nurodo, kad iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija jos ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Skundas atmestinas dėl šių aplinkybių: vykdymo proceso metu atliekamus veiksmus detaliai reglamentuoja CPK normos. CPK 634 str. 2 d. įtvirtina antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais šiame punkte nurodytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti veiksmingesnį išieškojimą iš bausmes atliekančių asmenų, o antstolei nėra suteikta teisė kvestionuoti jos veiklą vykdymo procese reglamentuojančių teisės nuostatų ar įstatymo leidėjo patvirtintos formos dokumentų teisėtumo. Vadovaudamasi minėta nuostata, antstolė priėmė Sprendimo vykdymo instrukcijos 11 priede esančios formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi antstolė, areštuodama skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovavosi vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. CPK 688 str. 1 d. reglamentuoja, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (šiuo atveju laisvės atėmimo vietos įstaigoje), taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos priede taip pat aiškiai nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis CPK 688 str. Atsižvelgiant į tai, patvarkymu areštuotos lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, tokios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 str., iš kurių išieškojimas yra negalimas. Atkreipia dėmesį, kad nors CPK 668 str. 1 d. draudžia nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA, tačiau pažymi, kad ši teisės norma nėra absoliuti. Tuo labiau, kad nuteistiesiems valstybė garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Valstybė skolininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, yra suteikusi visas sąlygas reikalingas pragyvenimui – gyvenamąją vietą, maitinimą, komunalines paslaugas ir kt., kurios apmokamos .iš mokesčių mokėtojų pinigų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 154-313/2016 tik pažymėjo, kad prie lėšų, kurioms turėtų būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Pabrėžia, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, jokie atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami. Piniginės lėšos esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje ar kažkada galimai į ją gautinos piniginės lėšos savaime nepatenka į CPK 738 str. ir CPK 739 str. išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog skolininkas nedirba, negauna pajamų ar nepertraukiamai atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas savaime naikinti areštą sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje ar nutraukti išieškojimą iš skolininko. CPK 178 str. aiškiai įtvirtina, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Šiuo atveju skolininkas skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius apie būtinumą panaikinti areštą sąskaitai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių piniginių lėšų gavimą į sąskaitą, galimai gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikių, kuriems reikalingos piniginės lėšos pagrįstumą. Tuo labiau, kad valstybė skolininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, yra suteikusi visas sąlygas reikalingas pragyvenimui – gyvenamąją vietą, maitinimą, komunalines paslaugas ir kt. Taip pat akivaizdu, kad skolininkas turi galimybę naudotis kanceliarinėmis priemonėmis, domėtis įstatymais, galiojančia teismų praktika, daryti kopijas, siųsti laiškus. Taigi skolininkas naudojasi galimybe patenkinti savo papildomus poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisinio pagrindo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nėra. Pažymi, kad šiuo metu jokios piniginės lėšos nei iš areštuotos skolininko sąskaitos įkalinimo įstaigoje, nei iš skolininko tariamai gaunamų pajamų nėra nuskaičiuojamos. Jokių piniginių lėšų Vilniaus pataisos namai pagal antstolės siųstą patvarkymą į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė. Pabrėžia, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Bausmių vykdymo kodekso 92 str. nauja redakcija, kuri reglamentuoja nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje bei įtvirtina didžiausias pinigų sumas, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Minėta įstatymo nuostata išskiria nuteistųjų grupes ir riboja pinigų sumas, kuriomis nuteistieji apskritai gali disponuoti. Teisės disponuoti tokio dydžio, kaip 1 MMA suma, Bausmių vykdymo kodekso 92 str. 2 dalis taip pat neįtvirtina. Dėl skolininko nesąžiningumo vykdymo procese: skolininko atžvilgiu iš viso vykdomos 62 vykdomosios bylos. Antstolė V. M. skolininko atžvilgiu vykdo 18 vykdomųjų bylų. Nuo 2008 m. skolininkas įsiskolinimų dengimui antstolės vykdomose vykdomosiose bylose neskyrė nė cento. Peržvelgus skunde nurodomus argumentus, matyti, jog skolininkas puikiai susipažinęs tiek su vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, tiek su teismų praktika svarbiais vykdymo proceso klausimais, tačiau atkreipia dėmesį, kad skolininkas akivaizdžiai pamiršta savo pareigas. Skolininkas nesistengia kuo greičiau padengti esamų įsiskolinimų, ką turėtų daryti kiekvienas sąžiningas, rūpestingas, aktyviai savo teisėmis bei pareigomis vykdymo procese besidomintis asmuo. Tokie veiksmai rodo skolininko nesąžiningumą, siekį išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo bei pažeidžia kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo tenkinti skolininko skundą nėra. CPK 510 str. 3 d. numatyta, kad jei antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros, buveinė.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepdamas į pareiškėjo skundą nurodė, jog paliko antstolės 2017-01-19 patvarkyme išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“ bei Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 str.).

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0015/07/12913; 0015/04/01202; 0015/11/00738; 0015/15/12315; 0015/15/10090; 0015/15/09066; 0015/15/04341; 0015/14/34210; 0015/14/19821; 0015/14/15890; 0015/14/12177; 0015/14/05995; 0015/14/05929; 0015/14/04499; 0015/14/03216; 0015/14/02475; 0015/14/02321; 0015/14/00553 medžiagos nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos nutarimus bei Vilniaus miesto 9 notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojų SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolė patvarkymais juos priėmė vykdyti bei buvo užvestos minėos vykdomosios bylos. Antstolė, vykdydama aukščiau nurodytas vykdomąsias bylas, 2017 m. sausio 6 d. priėmė procesinius dokumentus: patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-8671, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-8673, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-8670, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. SI-8659. Tačiau antstolių kontoroje 2017 m. sausio 16 d. buvo gautas skolininko V. G. skundas vykdomosiose bylose dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje, kurio antstolė 2017 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S1-9595 netenkino.

CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 6 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1-8673, antstolė skolininkui paliko teisę disponuoti gaunamomis piniginėmis lėšomis pagal CPK 611, 733-743 straipsnius. Taip pat nustatyta, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje minimų lėšų gavimą į skolininko sąskaitą. Skolininkas, CPK 668 straipsnio pagrindu prašydamas panaikinti 2017 m. sausio 6 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus tai daryti ir nepaneigė antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 177, 185 straipsniai). Skolininko reikalavimas atsižvelgti į naujai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 668 straipsnio bei kt. normų taikymo nuteistųjų atžvilgiu, o šiuo konkrečiu atveju į tai, jog Vilniaus pataisos namuose jis nedirba, pajamų prilyginamų darbo užmokesčiui negauna, – taip pat nepaneigia antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuo atveju, pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma, todėl, atsižvelgiant į skolininko nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išnagrinėtoje byloje nustatytą ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija), darytina išvada, jog skolininko minimoje nutartyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios su šioje nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir todėl negali būti taikoma.

Papildomai paaiškintina, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniuose) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 straipsnis). Pagal vykdomosiose bylose esančius duomenis – skolininkas nuo 2008 metų įsiskolinimų dengimui nėra skyręs nei kiek lėšų. Be to, iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad šiuo metu jokios lėšos nei iš areštuotos skolininko sąskaitos įkalinimo įstaigoje, nei iš jo galimai gaunamų pajamų nėra nuskaičiuojamos, Vilniaus pataisos namai pagal antstolės siųstą patvarkymą į antstolės depozitinę sąskaitą nieko nepervedė (vykdomosios bylos Nr. 0015/07/12913, 129 lapas), todėl teismas daro išvadą, jog nesant įrodymų, kad antstolė išieškojo iš skolininko kokias nors lėšas, iš kurių negalima išieškoti, tai be jokių įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė neteisėtai ir / ar pagrįstai atliko kokius nors veiksmus.

Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad antstolė ir 2017 m. sausio 6 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodė, kad vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, taigi, vykdomosiose bylose nesant duomenų apie CPK 739 straipsnyje minimų lėšų gavimą į skolininko sąskaitą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) – atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė, neviršydama savo įgaliojimų bei nepažeisdama CPK, priėmė išieškotojų SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. G. trečios eilės minėtų išieškotojų naudai bei užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/12913; 0015/04/01202; 0015/11/00738; 0015/15/12315; 0015/15/10090; 0015/15/09066; 0015/15/04341; 0015/14/34210; 0015/14/19821; 0015/14/15890; 0015/14/12177; 0015/14/05995; 0015/14/05929; 0015/14/04499; 0015/14/03216; 0015/14/02475; 0015/14/02321; 0015/14/00553 bei atliko aukščiau minėtus vykdymo veiksmus. Minėtose vykdomosiose bylose nesant duomenų, jog išieškojimas būtų vykdomas iš skolininko V. G. sąskaitoje esančių CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų, darytina išvada, kad antstolės V. M. veiksmai, vykdant nurodytas vykdomąsias bylas, yra teisėti ir pagrįsti.

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

Teismas nenustatė antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas