Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta penkiasdešimt vienos paros arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė trisdešimt keturių parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. A. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d. išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam parinkta bausmės rūšimi, mano, kad ji yra per griežta ir prašo ją pakeisti švelnesne.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. A. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, motyvuotai paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydį pagrįstai nustatė artimą vidurkiui ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu.

11. Pirmiausia pažymėtina tai, kad bausmių rūšys reglamentuojamos BK 42 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai (1 punktas); bauda (2 punktas); laisvės apribojimas (3 punktas); areštas (4 punktas); terminuotas laisvės atėmimas (5 punktas); laisvės atėmimas iki gyvos galvos (6 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde minimi namų areštas ir intensyvi priežiūra (įvardinta, kaip „apyrankė“) yra ne bausmių rūšys, o kardomosios priemonės, numatytos BPK 131¹ ir 132 straipsniuose, kurios negali būti skiriamos padariusiam nusikaltimą asmeniui.

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apeliantas prašo jam paskirti baudą. Pažymėtina tai, kad bauda yra hierarchiškai švelnesnė bausmių rūšis už areštą, todėl jos skyrimas turi būti pagrįstas bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad nuteistasis A. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, dirba, prižiūri neįgalius tėvą ir sutuoktinę. Pastebėtina, kad taip apeliantas išskirtinę dominuojančią reikšmę bando suteikti sau palankiems jo asmenybę apibūdinantiems duomenims, nutylėdamas priešingas aplinkybes. Tačiau, kaip minėta, visoms bausmės individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumas, darbo dienos vakare, kai eismas paprastai būna intensyvus, pakankamai judrioje sostinės mikrorajono gatvėje, atkreipė policijos pareigūnų dėmesį, todėl buvo sustabdytas patikrinimui, kurio metu, be kita ko, nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti (už tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10198-2021), kaip paaiškino, alkoholį vartojo prieš kelias valandas iki sėdant už vairo, – tai rodo, kad nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra ne mažesnis, negu rūšinis; tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, jam siekiant nuvažiuoti į banką, išsigryninti pinigus ir perstatyti automobilį, – tai atspindi jo aiškų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, kurias jis pažeidė ir kurioms sukėlė realų pavojų, negerbimą; nuteistasis A. A. vedęs, nurodė, kad prižiūri neįgalius sutuoktinę ir tėvą, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, aštuonis kartus teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis, todėl yra recidyvistas, ne kartą atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, taip pat – už vairavimą esant neblaiviam, administracinius nusižengimus darė ir po nusikaltimo padarymo, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra, – tai jo asmenybę apibūdina neigiamai, rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, leidžia įžvelgti susiformavusias neigiamas jo asmenybės orientacijas ir sudaro pagrindą išvadai, kad padarytas nusikaltimas yra dėsningas jo ankstesnio elgesio, ypatingai kelių eismo saugumo srityje, padarinys, tuo tarpu teistumai ir administraciniai baustumai jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nes teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; nuteistojo A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); nusikaltimu žala nepadaryta.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nemato pagrindo nuteistajam A. A. skirtį švelnesnę, negu parinko pirmosios instancijos teismas, bausmės rūšį – baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatsveria kitų padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą apibūdinančių duomenų. Pažymėtina tai, kad apelianto akcentuojamas jo sutuoktinės ir tėvo neįgalumas bei poreikis juos prižiūrėti nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo, be to, apeliaciniame skunde nėra duomenų, pagrindžiančių, kad jie negali savimi pasirūpinti ar kiti asmenys negali jų prižiūrėti, – tai leidžia įžvelgti nuteistojo A. A. bandymą prisidengti giminaičių sveikatos problemomis, siekiant švelnesnės bausmės. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis A. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dirba, nors ir vertintina teigiamai, nepateisina jo padaryto vieno šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neleidžia ignoruoti jo sistemingo teisei priešingai elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, įgyvendinti bausmės paskirtį galima tik nuteistajam A. A. paskyrus bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, nes tik tai gali atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo tarpu švelnesnės bausmės rūšies, tuo labiau – baudos, kai nuteistasis A. A. nemoka atitinkamų administracinių nuobaudų, parinkimas jam sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

15. Nurodyti argumentai taikytini ir apeliacinio skundo prašymui nuteistajam A. A. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam A. A. skirti švelnesnę bausmę.

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. ir jo gynėjas, kaip galima suprasti, sutiko su nuteistajam A. A. paskirta bausme, tačiau prašė nustatyti atlikti areštą poilsio dienomis. Pažymėtina tai, kad tokią teismo galimybę numačiusi BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios 2019 m. liepos 6 d. (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263). Be to, apeliaciniame skunde prašoma arešto bausmės atlikimo vietą parinkti Marijampolės tardymo izoliatoriuje. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Tai sudaro pagrindą atmesti apelianto prašymus.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.

18. Atskirai pažymėtina tai, kad, vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. A. uždrausdamas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nenurodė jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo A. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, patikslina, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi tai neturi reikšmės bylos baigčiai, nuosprendis dėl to nėra keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad nuteistajam A. A. (A. A.) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.