Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartimi 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2021 m. kovo 8 d., apie 20.34 val., Kapsų g., Vilniuje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. A. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad jis važiavo ir pareigūnai važiavo, tuomet apsisuko ir važiavo paskui jį, tada sustabdė. Jo paprašė dokumentų, pasakė papūsti ir jis papūtė. Buvo 1,61 promilės, buvo neblaivus. Vakare vartojo alkoholį, apie 17.00 val. norėjo mašiną perstatyti į kiemą, neperstatė ir sustabdė. Klaidą padarė. Mašina jo, pas jį buvo pirkimo-pardavimo lapas, dar nespėjo priregistruoti. Teisės vairuoti neturi. Pripažįsta kaltę, prašo jam skirti namų areštą ar baudą, ar atidirbti. Gailisi, klaidų padarė.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. kovo 8 d. apie 20.34 val. sulaikytas neblaivus A. A., kuris Kapsų g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 9, vairavo automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 14).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti automobilis „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo apgadinimas (b. l. 16-22).

Iš vyriausiojo patrulio V. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. kovo 8 d., apie 20.34 val., Kapsų g., Vilniuje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir paaiškino, kad teisės vairuoti neturi. Automobilį vairavo A. A.. Vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas pasakė, kad alkoholį vartojo vakar vakare ir dar šiandien prieš 3 val. Alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ vairuotojui A. A. nustatytas 1,63 promilės girtumas, tikrinimo laikas 20.34 val. Antru tikrinimu vairuotojui buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas, tikrinimo laikas 20.56 val. (b. l. 24).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0712 (Patikros sertifikato Nr. 1378014, galioja iki 2021 m. balandžio 27 d.) 2021 m. kovo 8 d. 20.34 val. A. A. nustatytas 1,63 promilės girtumo laipsnis, 20.56 val. A. A. nustatytas 1,61 promilės girtumo laipsnis (b. l. 26-28).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2020 m. liepos 10 d. yra V. M. (b. l. 32).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad pardavėjas V. M. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pardavė automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. A. (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Tokiu savo elgesiu A. A. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. policijos įvykių registro išrašas, transporto priemonės apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, tarnybinis pranešimas, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, A. A. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir vienodi parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamą veiką A. A. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įstatymo pagrindų, leidžiančių A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. A. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

A. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką jis padarė praeityje būdamas teistas 8 kartus (b. l. 44-56), būdamas baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam (b. l. 58–77). A. A. nusikalto teistumui neišnykus, elgėsi įžūliai vairuodamas transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas būtinos specialios teisės vairuoti automobilį. Kaltininkas teigė esantis dirbantis, yra vedęs, duomenų apie tai, kad būtų atsakingas ir sumokėtų jam skirtas baudas už administracinius nusižengimus – nėra. Teismas nustatė vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes.

Tokių aplinkybių visuma siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį A. A. verčia teismą jam kaip recidyvistui skirti ne švelniausio pobūdžio arešto bausmę, jos dydį dėl atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių nustatant kaip artimą sankcijos vidurkiui. Pagrindo atidėti bausmės vykdymo teismas nenustatė, nes kaltininko teistumų skaičius ir nuolat daromi administraciniai nusižengimai neleidžia pripažinti, kad bausmės tikslai galėtų būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo.

Atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, šiurkštų nepaisymą draudžiamų teisės normų, netinkamą pasinaudojimą ir piktnaudžiavimą reikalinga specialia teise, siekdamas paveikti A. A. ir priversti jį kontroliuoti savo elgesį ateityje, apriboti jam galimybę įgyti teisę vairuoti transporto priemones, teismas kartu su bausme kaltininkui skiria baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kaltininkas nusikalto neleistinai naudodamasis minėta specialia teise, ja piktnaudžiavo būdamas neblaivus. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, tačiau praeityje teistas, baustas administracine tvarka, vairavo automobilį kai teisės vairuoti neturėjo, jam nustatytinas įstatymo numatytas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis, o termino pradžia skaičiuojama nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018), t. y. nuo 2021 m. vasario 10 d.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam A. A. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise, pagal byloje esančią pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 38-39) priklausė pačiam kaltinamajam. Automobilis buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2021 m. kovo 9 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. birželio 9 d., apribotos A. A. nuosavybės teisės į automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, valdyti ir naudotis, o turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 33, 35). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 8 d. 20.34 val. iki 2021 m. kovo 9 d. 13.50 val. (b. l. 95, 97), šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 93), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę –34 (trisdešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. A. sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d. kaip atliktą vieną arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. A. konfiskuoti automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei „„Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34).

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.