- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-865-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01189-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
- 2.6.6.4Kiti su prievolių pabaiga susiję klausimai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. M. 183,96 Eur negrąžintą kreditą, 28,73 Eur mokėjimo palūkanas, 7,49 Eur administravimo mokestį, 52,48 Eur negautas pajamas, 39 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 183,96 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. balandžio 23 d., 39 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 183,96 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2021 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės L. M. ieškovei UAB „Legal Balance“ 183,96 Eur negrąžintą kreditą, 28,73 Eur mokėjimo palūkanas, 7,49 Eur administravimo mokestį, 52,48 Eur negautų pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo 2020 m. vasario 23 d. iki ieškinio parengimo dienos 2020 m. lapkričio 16 d., 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. lapkričio 23 d. – 128,01 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 122,66 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 117,14 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 111,44 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 105,56 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 99,49 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 93,22 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 86,74 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 80,05 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 73,15 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. – 66,02 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 58,66 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 51,06 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 43,21 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 35,11 Eur; 2022 m. vasario 23 d. – 26,75 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 18,11 Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 9,19 Eur), kurios pasibaigus sutarties terminui (2022 m. balandžio 23 d.), negali viršyti 59,15 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, jog pirminė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę iki sutarties nutraukimo. Teismas priteisė iš atsakovės 183,96 Eur negrąžinto kredito dalį, 7,49 Eur administravimo mokestį ir 28,73 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Sutarties 1.18, 3.5.2, 5.1 punktai).
5. Teismas taip pat nurodė, kad nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) negautos pajamos mokėjimo palūkanų forma sudaro 52,48 Eur. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 23 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) sudarytų 113,63 Eur (142,36 Eur – 28,73 Eur), o nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) sudarytų 59,15 Eur (113,63 Eur – 52,48 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be to, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. balandžio 23 d.), negali viršyti 113,63 Eur sumos.
6. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 52,48 Eur negautas pajamas, kurios atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 23 d.) iki 2020 m. lapkričio 16 d. (ieškinio parengimo dienos) dydį, bei 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir kurios pasibaigus sutarties terminui (2022 m. balandžio 23 d.), negali viršyti 59,15 Eur sumos.
7. Teismas pažymėjo, kad negautų pajamų dydis turi būti įrodytas, o ne abstraktus ir hipotetiškas. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė jos prašomų negautų pajamų (nuostolių) dydžio (39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (183,96 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos), nenurodė, kokiais matematiniais ar ekonominiais metodais juos apskaičiavo, neįrodė, kad būtent tokio dydžio pajamas tikėjosi gauti iš anksto ar normaliai vykdant veiklą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl reikalavimą atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad sutarties 6.1 ir 8.6 punktuose nurodytos netesybos (kompensacinės palūkanos), kurių ieškovė prašo negautų pajamų (nuostolių) pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., 0,05 proc. per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų. Nors ieškovė ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu, tai nurodyto teisinio vertinimo nekeičia. Pažymėjo, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį).
9. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą („Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“), taip pat Sutarties specialiųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą („Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.“).
10. Atsakovei pažeidus sutartinius įsipareigojimus, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
11. Ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 83,33 proc., teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 113,29 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (183,96 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-04-23), priteisimo, ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovės L. M. 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (183,96 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-04-23); dalį dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (183,96 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-07-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovės L. M. 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (183,96 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-04-23) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovės L. M. 136 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
12.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
12.4. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
12.5. Apeliantė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
12.6. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.
12.7. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
2. Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, AB ir atsakovė L. M. 2019 m. balandžio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-dz5v89r9 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei suteiktas 200 Eur kreditas 36 mėnesių laikotarpiui. bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 142,36 Eur kredito mokestį (palūkanas) (metinė palūkanų norma 39 proc.) ir 54 Eur administravimo mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė tinkamai nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 23 d. nutraukė Sutartį. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės BnP Finance, AB. Duomenų, kad atsakovė po Sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
6. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (183,96 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal Sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
7. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
8. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
9. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
11. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteista. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
12. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
13. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.