- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-497-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08025-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- UAB „Muitinės paslaugų centras“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Via Domina“, J. J.
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Kategorijos
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ ir trečiųjų asmenų UAB „Via Domina“, J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2600-790/2012 pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui UAB „Muitinės paslaugų centras“ dėl skolos priteisimo ir pagal trečiųjų asmenų UAB „Via Domina“ ir J. J. savarankiškus reikalavimus ieškovui AB „Lesto“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ 15 849,42 Lt skolos, 151,60 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 1 d. sutarties pagrindu įsipareigojo tiekti elektros energiją atsakovo administracinėms patalpoms ir prekybos centrui, esantiems (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Atsakovas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), valdo lizingo sutarties pagrindu. Sąskaitos už sunaudotą elektros energiją atsakovui išrašomos vadovaujantis skaitiklio užfiksuotu elektros energijos kiekiu. Peržiūrėjus atsakovo apmokėjimų ir sąskaitų istoriją už laikotarpį nuo sutarties sudarymo matyti, kad nuolat sunaudojami dideli elektros energijos kiekiai ir išrašomos atitinkamos sąskaitos. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes neapmoka visų sąskaitų, o apmoka tik kai kurias sąskaitas. Laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. buvo tiekiama elektros energija, už kurią nebuvo atsiskaityta, todėl susidarė 15 849,42 Lt skola bei paskaičiuoti 151,60 Lt delspinigiai.
Atsakovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas tik išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, su kuriomis atsakovas nesutinka jau ilgą laiką, laiko jas nepagrįstomis bei kiekiu neatitinkančiomis realiai ieškovo teiktoms paslaugoms, dėl to ieškovui buvo siunčiami raštai. Patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), naudojasi ne atsakovas, o kita įmonė – UAB „Via Domina“. 2010 m. birželio 22 d. raštu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvo informuota, kad 2009-05-25 sutartimi atsakovas suteikė teisę UAB „Via Domina“ naudoti ir valdyti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu elektros energija vartojama vienam šaldytuvui ir 7 vnt. dienos šviesos lempoms. Šildymas minėtose patalpose vykdomas židinio, kūrenamo kietu kuru, pagalba, todėl elektros energijos faktinis vartojimas yra nekintamas ir pastovus nepriklausomai nuo metų laiko. Minėta įranga pagal faktinį suvartojimą ir normatyvus naudoja elektros energijos maždaug už 120-150 Lt per mėnesį, tuo tarpu pagal pateiktą išrašytų sąskaitų suvestinę gaunamos sąskaitos buvo dešimtis kartų didesnės už galimas faktines suteikiamas paslaugas. Ieškovas be aptarnaujamų patalpų vartotojo žinios ar dalyvavimo savavališkai prieina prie vartotojo apskaitos prietaisų, atlieka konfigūracijas, dėl ko galimai iškreipia prietaisų rodmenis. 2010 m. lapkričio 23 d. ieškovo darbuotojai buvo išardę visą apskaitos įrangą, dėl ko nedelsiant 2011 m. lapkričio 26 d. raštu buvo kreiptasi į ieškovą. Būtent po pastarojo kreipimosi ir buvusio aparato išardymo buvo patiekta net 7 581,56 Lt sąskaita. Minėti apskaitos prietaisai be atsakovo žinios ir sutikimo buvo užrakinti, dėl ko atstovas net neturi galimybės pats prieiti ir susipažinti su elektros prietaisų apskaitos rodmenimis. Atsakovas nebuvo raginamas sumokėti susidariusią skolą.
Trečiasis asmuo UAB „Via Domina“ pareiškimu dėl savarankiškų reikalavimų prašė priteisti iš ieškovo 19 409,66 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpų faktiniu naudotoju yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo UAB „Via Domina“. 2010 m. birželio 22 d. raštu ieškovas buvo informuotas, kad 2009 m. gegužės 25 d. sutartimi atsakovas suteikė teisę UAB „Via Domina“ naudoti ir valdyti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas be pagrindo netenkino atsakovo ir trečiojo asmens prašymų, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaroma tiesiogiai su trečiuoju asmeniu, kuris naudojasi patalpomis. Nepakeičiant paslaugų gavėjo, yra prarandama galimybė susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, nes atsakovas, kuris buvo priverstas pasirašyti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nėra PVM mokėtojas. Todėl UAB „Via Domina“ kaip faktinis elektros energijos vartotojas, būdamas PVM mokėtoju, neturi galimybių taikyti PVM atskaitos, nors realiai PVM sumoka. Dėl užkirstos galimybės susigrąžinti PVM trečiajam asmeniui padaryta 6 842,91 Lt žala (2011 m. lapkričio 30 d. – 2012 m. vasario 29 d. laikotarpiu). Ieškovas taip pat padarė žalos dėl nepagrįsto ir neteisėto elektros energijos atjungimo 2010 m. balandžio 12 d., 2010 m. lapkričio 23 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo patyrė 2 534,19 Lt (dėl 2010 m. balandžio 12 d. išjungtos elektros energijos ir sugadintų produktų), 2 283,87 Lt (dėl 2010 m. lapkričio 23 d. išjungtos elektros energijos ir sugadintų produktų), 3 065,37 Lt (žala dėl negautų pajamų priverstinai nutrūkus prekybai), 3 025 Lt, 2 285 Lt ir 104,95 Lt (dėl išlaidų kompiuterio programai atstatyti ir už sugadintą kompiuterio maitinimo bloką dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo 2011 m. gruodžio 1 d.) turtinės žalos, viso 13 298,38 Lt. Be to, ieškovui netinkamai skaičiuojant realiai sunaudojamos elektros energijos kiekį, atsakovui išrašomos nepagrįstai didelės sąskaitos, kurias apmoka faktiškai elektros energija besinaudojantis trečiasis asmuo. Trečiojo asmens užsakymu UAB „LEDart“ 2011 m. lapkričio 22 d. atliko elektros suvartojimo įvertinimą patalpose (duomenys neskelbtini), pagal kurį už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. spalio 28 d. ieškovo priskaičiuota ir reikalauta sumokėti suma sudaro iš viso 36 036 Lt, tuo tarpu pagal atliktus objektyvius skaičiavimus ir vertinimus, ieškovas galėjo reikalauti tik 23 100,02 Lt. Ieškovui už 2010 m. balandžio 28 d. – 2011 m. spalio 28 d. laikotarpį jau sumokėta 22 368,39 Lt suma. Todėl likusi neapmokėta suma yra 731,63 Lt. Todėl, siekiant ekonomiškumo, bendradarbiavimo ir protingumo principų užtikrinimo, 731,63 Lt suma išskaičiuotina iš žalos atlyginimo sumos ir trečiajam asmeniui priteistina 19 409,66 Lt.
Trečiasis asmuo J. J. pareiškimu dėl savarankiškų reikalavimų prašė priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai priklauso patalpų, dėl kurių kilo ginčas, 49,54 kv. m. dalis. Ieškovas be aptarnaujamų patalpų naudotojo, savininko ir dalies savininko žinios ar dalyvavimo savavališkai priėjo prie elektros energijos apskaitos prietaisų, atlikinėjo konfigūracijas. Trečiajam asmeniui priklausę elektros prietaisai buvo ieškovo pakeisti ir neteisėtai pasisavinti, kas laikytina trečiojo asmens teisių pažeidimu. Pabrėžė, kad dėl tokių ieškovo veiksmų trečiasis asmuo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo priversta nuolat jausti nervinę įtampą bei stresą. Trečiasis asmuo negali jaustis saugus dėl turimos įrangos, jos patikimumo, rodmenų tikslumo, nes ieškovas nepateikia dokumentų, liudijančių prietaisų metrologinę patikrą, kitos techninės dokumentacijos.
Ieškovas su trečiųjų asmenų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui AB „Lesto“ iš atsakovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ 15 742 Lt skolos už elektros energiją, 150,18 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-05-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 476,74 Lt žyminio mokesčio, likusią ieškinio dalį atmetė; trečiųjų asmenų UAB „Via Domina“ ir J. J. savarankiškus reikalavimus atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovas teisėtai sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, nes atsakovas pagal 2003 m. rugpjūčio 8 d. lizingo sutartį buvo teisėtas patalpų valdytojas ir pagal sutarties sudarymo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 17 punktą lizingo sutarties, įregistruotos viešame registre (įrodančio teisėtą patalpų valdymą), pakako sutarčiai sudaryti. Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 punktu, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Via Domina“ ieškovas neturėjo pagrindo sudaryti, nes ieškovui nebuvo pateiktas UAB „Via Domina“ prašymas, patalpų savininko UAB „DnB NORD lizingas“ raštiškas sutikimas, kad sutartis būtų sudaroma su kitu, nei lizingo gavėjas, asmeniu. Todėl, nors 2009 m. gegužės 25 d. UAB „Muitinės paslaugų centras“ sutarties pagrindu perdavė naudotis lizinguojamomis patalpomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Via Domina“, tai savaime nesudarė teisinio pagrindo ieškovui sudaryti sutartį su UAB „Via Domina“. Teismas pažymėjo, kad lizingo gavėjas, perduodamas patalpomis naudotis kitam asmeniui be lizingo davėjo sutikimo, nesilaikė 2003 m. rugpjūčio 8 d. lizingo sutarties 4.7 punkto. Tik 2010 m. birželio 22 d. trečiasis asmuo UAB „Via Diomina“ pateikė ieškovui prašymą sudaryti sutartį su UAB „Via Domina“, pateikė 2009 m. gegužės 25 d. sutarties kopiją. Kadangi trečiasis asmuo nepateikė patalpų savininkų rašytinio sutikimo, kad sutartis būtų sudaroma su UAB „Via Domina“, UAB „Via Domina“ nepateikė sutarties, pagrindžiančios teisę naudotis administracinėmis patalpomis, darytina išvada, kad ieškovui pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 punktą nebuvo pagrindo sudaryti sutarties su UAB „Via Domina“. Teismas nurodė, kad tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui 2011 m. kovo 30 d. rašte buvo detaliai išaiškinta, kokius dokumentus reikia ieškovui pateikti, norint, kad patalpų naudotojas savo vardu sudarytų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja skolos už elektros energiją (2010 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. sausio 31 d.), nepateikė ieškovui parduotuvės-kavinės patalpų savininko UAB „DnB NORD lizingas“ raštiško sutikimo ir nepateikė jokių dokumentų, reikalingų pagal taisykles elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai administracinėms patalpoms sudaryti ne su savininke J. J., o UAB „Via Domina“. Trečiasis asmuo tik 2011 m. lapkričio 10 d. raštu teikė dokumentus ieškovui prašydamas sudaryti sutartį su juo, tačiau, vėlgi, UAB „DnB NORD lizingas“ raštiško sutikimo nepateikė. Todėl darytina išvada, kad parduotuvės-kavinės patalpoms tiekiamos elektros energijos pirkėju (abonentu) skolos susidarymo laikotarpiu pagrįstai ir teisėtai yra laikomas atsakovas.
Tačiau teismas vertino, kad 2011 m. lapkričio 10 d. dėl elektros energijos tiekimo 49,54 kv. m. administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), priklausančioms J. J., UAB „Via Domina“ pateikė ieškovui visus reikiamus dokumentus tam, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta būtent su UAB „Via Domina“. Ieškovas nenurodė priežasčių, dėl kurių nesudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su UAB „Via Domina“ dėl minėtų patalpų. Dėl to pripažintina, kad elektros energijos, tiekiamos administracinėms patalpoms (duomenys neskelbtini), abonentu nuo 2011 m. lapkričio mėn. (tinkamu atsakovu) laikytina UAB „Via Domina“, todėl iš atsakovo nuo 2011 m. lapkričio mėn. ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėti už elektros energiją, perduotą į šias patalpas.
Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovo išrašomos sąskaitos neatitinka realiai sunaudoto elektros energijos kiekio. CK 6.385 straipsnio 1 dalis numato, kad patiektos ir sunaudotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Pateikdamas atsakovui apmokėjimo dokumentus, ieškovas vadovavosi paties atsakovo pateiktose pažymose užfiksuotais apskaitos prietaisų rodmenimis ir patikrinimų metu nustatytais rodmenimis. Ieškovas pateikė į bylą išsamius duomenis apie tai, kada ir kokie apskaitos prietaisai objektuose buvo įrengti, kada jiems buvo atliktos metrologinės patikros. Atsakovas byloje neginčijo, kad įrengti apskaitos prietaisai buvo metrologiškai patikrinti. Atsakovas, byloje prašydamas skirti elektrotechnikos ekspertizę, neprašė ištirti pačių apskaitai naudojamų (naudotų) apskaitos prietaisų, kad būtų nustatytas jų tinkamumas apskaitai, dėl to teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė skirti ekspertizę, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo elektros energijos kiekio nustatymui naudoti apskaitos prietaisai skolos susidarymo laikotarpiu netinkamai fiksavo suvartotą elektros energijos kiekį (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad vadovautis 2011 m. lapkričio 22 d. elektros suvartojimo įvertinimu parduotuvėje, atliktu UAB „LEDart“, nėra pagrindo, nes šalys elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte numatė, kad elektros energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Teismas nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su elektros energijos kiekiais, nurodytais sąskaitose, net konkrečiai nenurodo, kokie konkretūs duomenys jose įrašyti netinkamai ir kokius kiekius yra faktiškai užfiksavę apskaitos prietaisai, nors pagal sutartį jis pats privalo sekti apskaitos prietaisų rodmenis ir juos užfiksuoti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas kai kuriose pažymose pateikdavo aiškiai neteisingus duomenis apie suvartotą elektros energiją ir ieškovo darbuotojams patikrinus apskaitos prietaisų rodmenis, duomenys ženkliai skirdavosi. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo darbuotojas 2010 m. lapkričio 23 d. užduotyje Nr. 52059508 užfiksavo neteisingus rodmenis (atsakovo 2010 m. lapkričio 26 d. raštas), nepagrįsti įrodymais. Kaip nustatyta iš minėtos pažymos, paskutinis apskaitos prietaisų rodmenų patikrinimas buvo 2010 m. balandžio 14 d. (kai buvo atjungta elektros energija). Teismas sprendė, kad kadangi atsakovas pažymose pateikdavo neteisingus duomenis, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodomais rodmenimis kaip teisingais ir paneigiančiais ieškovo darbuotojo nustatytus rodmenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2010 m. lapkričio 26 d. rašte nurodytais rodmenimis nėra pagrindo vadovautis dar ir dėl tos priežasties, kad jame sukeistos parametrų skalės. Nors, kaip minėta, ieškovas pateikė išsamius duomenis apie įrengtus apskaitos prietaisus, tačiau atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovo darbuotojai galėjo keisti ar keitė apskaitos prietaisų rodmenis. Įrodymais nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas užrakino apskaitos prietaisus ir neleido atsakovui jų fiksuoti, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę fiksuoti apskaitos prietaisų rodmenis. Todėl darytina išvada, kad ieškovo išrašytuose apmokėjimo dokumentuose teisingai, remiantis sutarties ir teisės aktų nuostatomis, nustatytas elektros energijos kiekis.
Teismas konstatavo, kad ieškovas teisėtai reikalavo iš atsakovo pasirašyti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ši sutartis nenuginčyta, todėl šalims privaloma.
Kadangi ieškovas pagrįstai ir teisėtai sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, teismas sprendė, kad ieškovo veiksmai, iš kurių trečiasis asmuo kildina savo nurodomus nuostolius dėl užkirstos galimybės susigrąžinti PVM, buvo teisėti. Dėl to nėra būtinosios sąlygos – neteisėtų veiksmų – ieškovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str.). Nėra pagrindo laikyti, kad dėl neteisėtais pripažintų ieškovo veiksmų, jam nesudarius sutarties su UAB „Via Domina“ dėl administracinių patalpų, kilo trečiojo asmens nuostoliai (CK 6.249 str.). Prievolė sumokėti už elektros energiją, tiektą administracinėms patalpoms nuo 2011 m. lapkričio mėn., kyla pačiam trečiajam asmeniui, todėl jis turės teisę iš ieškovo gauti atitinkamus apmokėjimo dokumentus ir pasinaudoti teise į PVM atskaitą. Todėl šis trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas sprendė, kad ieškovo veiksmai nutraukiant elektros energijos tiekimą patalpoms (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 12 d. ir 2010 m. lapkričio 23 d., buvo teisėti, atlikti dėl to, kad atsakovas nevykdė sutarties ir teisės aktų reikalavimų prieš pradedant vartoti elektros energiją sudaryti atitinkamą sutartį bei leisti operatoriaus įgaliotiems darbuotojams, pateikusiems tarnybinius pažymėjimus, įrengti, keisti, eksploatuoti elektros apskaitos prietaisus bei elektros energijos apskaitos schemų elementus, esančius vartotojo patalpose ar teritorijoje (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 5, 15 ir 134.3 p., 53.6 ir 134.7 p.); atsakovas apie galimą elektros energijos teikimo nutraukimą buvo įspėtas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nekyla ieškovo civilinė atsakomybė dėl trečiojo asmens nurodomų patirtų nuostolių dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo. Dėl 2011 m. gruodžio 1 d. nutrūkusio elektros energijos tiekimo (trečiasis asmuo įrodinėja, kad dėl to patyrė nuostolių, nes sugedo kompiuterio maitinimo blokas) teismas nurodė, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 144 punkte išvardinti atvejai, kai operatorius neatlygina vartotojui nuostolių dėl nutraukto elektros energijos tiekimo, vienas tokių, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko (144.9 p.). Vadovaujantis su atsakovu sudaryta sutartimi, nutrauktas elektros tiekimas turi būti atnaujintas per 24 val. (taisyklių 77 p.). 2011 m. gruodžio 1 d. tiekimas buvo atnaujintas per 29 min., todėl operatorius neprivalo atlyginti dėl elektros energijos nutraukimo patirtų nuostolių. Be to, teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad vykdė taisyklių 52.8 punkte ir elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 21 punkte numatytas vartotojo pareigas ir įgyvendino optimalius sprendinius elektros įrangos apsaugai nuo elektros tiekimo nutraukimo, tačiau jos vis tiek neapsaugojo nuo nuostolių atsiradimo.
Vertindamas trečiojo asmens J. J. reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, teismas nurodė, kad trečiasis asmuo J. J. nenurodo, kada ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko ieškovo darbuotojai. J. J. tik nurodo, kad 2010 m. lapkričio 23 d. ieškovo darbuotojai visą apskaitos įrangą buvo išardę, tačiau byloje nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 23 d. ieškovo darbuotojai keitė matavimo transformatorius, o jų veiksmai atitiko Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. J. J. nepagrįstai nurodo, kad ieškovas užrakino apskaitos prietaisus, nes, kaip jau buvo nustatyta, elektros energijos vartotojas turi raktą nuo apskaitos spintos ir turi galimybę (ir pareigą) fiksuoti apskaitos prietaisų rodmenis. Taigi J. J. neįrodė konkrečių neteisėtų ieškovo veiksmų, dėl kurių kyla ieškovo civilinė atsakomybė ir pareiga atlyginti jos nurodomą neturtinę žalą. Be to, ieškovas teisingai nurodo, kad J. J. nebuvo elektros energijos vartotoja minėtu adresu, nes nuomos sutartis, kuria 49,54 kv. m. ploto patalpos adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotos UAB „Via Domina“, įrodo, jog trečiasis asmuo nesinaudoja patalpomis ir nevartoja ten elektros energijos. Dėl to darytina išvada, kad ieškovo su trečiuoju asmeniu sutartiniai teisiniai santykiai nesieja ir ieškovo veiksmai, vykdant elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, buvo atlikti ne jos atžvilgiu. Dėl J. J. nurodomos aplinkybės, kad ieškovas pasisavino jai priklausiusius elektros prietaisus, pasakytina, kad J. J. byloje jau buvo pareiškusi savarankišką reikalavimą ieškovui, kuriuo prašė grąžinti neva pasisavintą įrangą arba priteisti iš ieškovo 6 700 Lt turtinę žalą už tariamą jos įrangos pasisavinimą, tačiau, ieškovui pateikus duomenis (užduotį, pasirašytą ieškovo darbuotojo ir vartotojo atstovo), jog 2003 m. lapkričio 25 d. pakeistas skaitiklis buvo perduotas abonentui, šio reikalavimo atsisakė. Dėl to darytina išvada, kad J. J. nurodoma aplinkybė, neva ieškovas pasisavino jai priklausiusią įrangą, ne tik neįrodyta, bet ir reiškiama nesąžiningai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje, kurioje patenkinti ieškovo reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Teisminio proceso metu iš esmės nebuvo įrodyta, kad apeliantas buvo ieškovo teikiamų elektros energijos tiekimo paslaugų tiesioginis gavėjas ir būtent jam kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal apeliantui išrašomas sąskaitas. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo principus ir suteikė prioritetą formai, o ne turiniui ir kitoms su elektros energijos tiekimo sutartimi neatsiejamai susijusioms aplinkybėms. Be to, teismas turėjo vadovautis ir bendraisiais protingumo ir teisingumo principais. Sudaryti 2009 m. spalio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu apeliantas buvo priverstas dėl drastiškų ieškovo veiksmų (elektros energijos atjunginėjimo), tačiau elektros energijos niekada nevartojo, jokios veiklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nevykdė. Nors trečiasis asmuo UAB „Via Domina“, kuri yra tikroji paslaugos gavėja, siekė tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (2010 m. birželio 22 d. raštas), joks atsakomasis raštas ar sutarties projektas iš ieškovo nebuvo gautas. Ieškovo ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tik išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, su kuriomis apeliantas nesutiko jau itin ilgą laiką. Teismas neįvertino to, kad ieškovo pateiktos sąskaitos vienareikšmiškai laikytinos neatitinkančiomis realių elektros energijos suvartojimo rodiklių, nes elektros energija yra vartojama tik vienam šaldytuvui ir 7 vnt. dienos šviesos lempoms. Apeliantas neturi galimybės pats prieiti prie elektros prietaisų apskaitos ir susipažinti su prietaisų rodmenimis, todėl, atsižvelgiant į tai, kad išrašomos nepagrįstai didelės sąskaitos už neva suteiktas paslaugas, manytina, kad ieškovas veikia nesąžiningai, galimai klastoja suvartojamos elektros energijos rodmenis, o tikruosius rodmenis slepia nuo vartotojų. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti elektrotechnikos ekspertizę, tuo užkirsdamas kelią įrodyti PVM sąskaitų nepagrįstumą. Be to, nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas galėjo nuolat ir nevaržomai sekti elektros prietaisų rodmenis, nes tai buvo aiškiai varžomas ieškovo. Apeliantas, veikdamas atsakingai ir sąžiningai, siekė taikaus ginčo sprendimo ir šalių bendradarbiavimo, tačiau ieškovas su apeliantu nebendradarbiavo. Sumokėti skolą apeliantas nebuvo raginamas. Bylos nagrinėjimo metu šalys vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas atsisakė sudaryti taikos sutartį, kas taip pat patvirtina ieškovo nesąžiningą ir neadekvatų elgesį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad derybos dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų vyko tarp ieškovo ir atsakovo; iš to galima spręsti, kad sutarties pasirašymu buvo suinteresuotas būtent atsakovas, o ne trečiasis asmuo UAB „Via Domina“. Atsižvelgiant į tai bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad elektros energijos vartotoju pagal pasirašytą sutartį yra atsakovas. Teismas pagrįstai atsisakė skirti atsakovo nurodytą ekspertizę, nes ji užvilkintų bylos nagrinėjimą ir neduotų jokios naudos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti skaitiklių tikslumu ir atitinkamai sąskaitų dydžiu, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Via Domina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti trečiojo asmens savarankiški reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo asmens reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia analogiškais argumentais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog dėl ieškovo veiksmų (elektros energijos tiekimo nutraukimo ir vengimo sudaryti sutartį tiesiogiai su trečiuoju asmeniu) atsiradusios žalos ieškovui nekyla civilinė atsakomybė. Elektros energijos tiekimo sutartis su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta iš esmės dėl paties ieškovo kaltės, tuo tarpu sutartis su atsakovu buvo sudaryta dėl ieškovo ekonominio spaudimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Via Domina“ apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad norą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį trečiasis asmuo išreiškė tik po to, kai po ilgų derybų sutartį pasirašė atsakovas. Be to, iki 2012 m. kovo 9 d., kol parduotuvės patalpos priklausė AB DNB lizingas, norint sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu turėjo būti pateiktas patalpų savininko (AB DNB lizingo) sutikimas. Teismas konstatavo, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas teisėtai. Pagal atsakovo ir trečiojo asmens pasiūlytas taikos sutarties sąlygas, ieškovas turėtų koreguoti (perrašyti trečiojo asmens vardu) praėjusio mokestinio laikotarpio sąskaitas, kas galėtų prieštarauti buhalterinę apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams, todėl ieškovas nesutiko su tokia taikos sutarties sąlyga. Visgi pasiūlytos taikos sutarties sąlygos (trečiojo asmens sutikimas su reikalaujama priteisti iš atsakovo skolos suma ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsisakymas) rodo, kad trečiasis asmuo nepatyrė jokios žalos.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ ir trečiojo asmens UAB „Via Domina“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo J. J. apeliacinius skundus palaiko ir sutinka su visais jų argumentais. Papildomai nurodo, kad byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų skirta ekspertizė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo J. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti trečiojo asmens savarankiški reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo asmens reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia analogiškais argumentais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodo, kad dėl ieškovo savavaldžiavimo negali jaustis saugi dėl turimos įrangos, jos patikimumo, rodmenų tikslumo ir negali būti užtikrinta, kad ieškovas neturi galimybės keisti, kontroliuoti ar kitaip paveikti prietaisų rodmenų dėl suvartojamos elektros energijos kiekio. Dėl savavališko ieškovo elgesio apeliantė yra priversta patirti stresą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas klaidingai vertino aplinkybes, susijusias su ieškovo veiksmais paimant apeliantui priklausiusius elektros prietaisus, asmenų priėjimą prie prietaisų ir galimybes daryti jiems įtaką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens J. J. apeliacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų argumentų dėl apeliantės neva patirtos neturtinės žalos, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Via Domina“ ir J. J. apeliacinius skundus atsakovas apeliacinius skundus palaiko ir pritaria jų argumentams. Papildomai nurodo, kad byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų skirta ekspertizė ir atskleista bylos esmė.
Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens J. J. apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Via Domina“ apeliacinius skundus palaiko ir sutinka su visais jų argumentais. Taip pat nurodo, kad byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų skirta ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, skundžiamoje dalyje ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino, o trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami tinkamo atsakovo elektros energijos pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei žalos atlyginimo klausimai.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo priteistas įsiskolinimas už elektros energiją, apeliantas UAB „Muitinės paslaugų centras“ teigia, kad jis nebuvo tiesioginis ieškovo patiektos elektros energijos gavėjas, todėl neprivalo už ją atsiskaityti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra sudarę 2009 m. spalio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (atsakovo pasirašyta 2010 m. balandžio 12 d.), pagal kurią ieškovas įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą tiekti atsakovui elektros energiją, o atsakovas įsipareigojo už patiektą elektros energiją sumokėti ir laikytis kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų (1 t., b. l. 5-9). Nors apeliantas UAB „Muitinės paslaugų centras“ tvirtina, kad sutartis sudaryta dėl ieškovo ekonominio spaudimo, viena vertus, tai patvirtinančių įrodymų nepateikia (byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų), kita vertus, sutarties šiuo pagrindu neginčija (CK 1.91 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs sutarties sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad sutartis sudaryta teisėtai; nekartodama teismo motyvų, teisėjų kolegija jiems pritaria. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir privalo būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.). Taigi, teismo išvada, kad apeliantas UAB „Muitinės paslaugų centras“ yra tinkamas atsakovas ir būtent jam tenka pareiga atsiskaityti už ginčijamu laikotarpiu patiektą elektros energiją, yra teisėta ir pagrįsta. Šiuo atveju aplinkybė, kad patiektą elektros energiją faktiškai vartojo kitas subjektas, konkrečiai – trečiasis asmuo UAB „Via Domina“, yra teisiškai reikšminga tik atsakovo ir šio trečiojo asmens tarpusavio atsiskaitymo santykiams.
Apeliantas UAB „Muitinės paslaugų centras“ taip pat nesutinka su priteista skolos suma. Nurodo, kad ieškovo pateiktos sąskaitos, kuriomis grindžiamas ieškinys, vienareikšmiškai laikytinos neatitinkančiomis realių elektros energijos suvartojimo rodiklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši apelianto nurodyta aplinkybė nepriklauso neįrodinėtinų aplinkybių kategorijai (CPK 182 str.), todėl apeliantui, grindžiančiam ja savo atsikirtimus, tenka pareiga ją įrodyti (CPK 178 str.). CK 6.388 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalių sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytas analogiškas elektros energijos apmokėjimas ir suvartotos elektros energijos kiekio nustatymo būdas (sutarties 6, 10 punktai), kuriuo, kaip nustatė teismas, vadovavosi ieškovas. Pagal teisės aktų reikalavimus, kiekviena matavimo priemonė turi būti užplombuota arba ant jos pritvirtintas patikros žymuo taip, kad nebūtų galima daryti įtakos matavimo priemonės rodmenims nepažeidus plombų arba patikros žymenų (LR metrologijos įstatymo 19 str. 7 d.). Apeliantas nepateikė įrodymų, jog ieškovo darbuotojai būtų pažeidę skaitiklių plombas, ir neįrodinėjo, kad skaitikliai buvo užplombuoti netinkamai. Nesant tokių įrodymų, kaip teisingai nurodo ieškovas, nėra pagrindo abejoti skaitiklių rodmenų tikrumu ir atitinkamai pagal juos išrašytų sąskaitų dydžiu. Apelianto nurodoma elektrotechnikos ekspertizė, kurios metu nebūtų tiriami elektros energijos skaitikliai, bet nustatoma, kiek elektros energijos gali išnaudoti tam tikri elektros prietaisai, kaip teisingai sprendė teismas, negalėtų patvirtinti konkrečių šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl jos skyrimas šioje byloje būtų neprasmingas. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad ieškovas galėjo pakeisti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, dėl ko netikslinga juos tirti, kaip minėta, neparemti jokiais įrodymais ir yra tik deklaratyvūs apelianto teiginiai. Lygiai taip pat niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ieškovas varžė apelianto galimybes stebėti skaitiklių rodmenis (CPK 178 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus esminius trečiojo asmens UAB „Via Domina“ argumentus dėl turtinės žalos, kurią jis kildino iš ieškovo veiksmų nutraukiant elektros energijos tiekimą ir nepasirašant su juo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, atlyginimo. Nors apeliantas UAB „Via Domina“ tvirtina, kad teismas klaidingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, konkrečių argumentų, kuriais būtų ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos konkrečios išvados, apeliantas nenurodo. Apeliacinės instancijos teismui trečiasis asmuo dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas, teisėjų kolegija nekartoja teismo motyvų, jiems pritardama. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.161 straipsnį, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma viešąja sutartimi, kurią paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. Taigi tuo atveju, jeigu juridinis asmuo (verslininkas) nepagrįstai atsisako sudaryti sutartį, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas teismo įpareigoti paslaugų teikėją tokią sutartį sudaryti. Tokią galimybę turėjo ir trečiasis asmuo UAB „Via Domina“.
Trečiasis asmuo J. J., pareiškusi ieškovui reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinį skundą taip pat grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal įstatymą neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliantės nurodyti ieškovo atstovų veiksmai su elektros energijos apskaitos prietaisais, net nevertinant jų tikrumo, būtų pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą tik tuo atveju, jeigu jie būtų įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nusikaltimais (CK 6.250 str. 2 d.), apie ką byloje duomenų nėra. Tad kadangi įstatymas nenumato galimybės atlyginti neturtinę žalą apeliantės nurodytu atveju, teismas net neturėjo aiškintis ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, nors jas ir įvertino tinkamai.
Apeliantų nurodytas argumentas apie ieškovo atsisakymą sudaryti taikos sutartį neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl jo plačiau nepasisako.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.