- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2-133-766/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Atsakovas
- V. V., A. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- D. Ž.
nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., trečiajam asmeniui D. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. V., V. V., trečiajam asmeniui D. Ž. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. V. ir V. V. 7038,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 277,68 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kilus atsakovams V. V. ir A. V. priklausančiame bute, esančiame name, (duomenys neskelbtini), gaisrui sudegė didžioji dalis daugiabučio gyvenamojo namo pastato stogo, dalis mansardinio aukšto perdengimo, dėl temperatūros ir vandens buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusiam turtui. Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvę daiktai ieškovės buvo apdrausti būsto draudimu bei vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 14210,87 Eur draudimo išmoką. Gaisras kilo bute, kuris priklauso atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovų civilinės atsakomybės draudikas kompensavo dalį žalos, padarytos ieškovės apdraustam turtui, likusi neatlyginta dalis sudaro 7105,44 Eur. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 66,94 Eur nusidėvėjimą, sudaro 7038,50 Eur. Atsakovai solidariai privalo atlyginti žalą, nes atsakovų valdomoje pastato dalyje kilo gaisras; dėl atsakovų valdomoje pastato dalyje kilusio gaisro atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovų neteisėto elgesio rezultatas. Taip pat iš atsakovų solidariai turi būti priteista ieškovei 277,68 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pareiškimo teismui. Taip pat solidariai iš atsakovų turėtų būti priteista 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškovė atsakovų atsakomybę motyvuoja bendromis civilinės atsakomybės sąlygomis – žala, neteisėtais veiksmais, priežastiniu ryšiu bei kalte. Ieškovė apsiriboja motyvais, kad turto sugadinimo atveju, žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Neteisėti veiksmai grindžiami tuo, kad iš patalpų savininko nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis, o ne iš kitų šaltinių. Jei gaisro priežastis aiški, privalu spręsti dėl atsakovo veiksmų, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Šios pareigos aplikuojamos tiek turto savininkui, tiek ir kitam turto valdytojui, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Ieškovė nepateikia duomenų, kokiu pagrindu ji vadovaujasi, teigiant, jog įvykio dienai atsakovai buvo patalpų, kuriose kilo gaisras, savininkai ir kokiu pagrindu jiems šiai dienai gali būti reiškiami regresiniai reikalavimai. Atsakovai pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jie kaip pardavėjai su pirkėju D. Ž. sudarė dalies žemės ir buto su priklausiniais pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais perleisti pirkėjo žiniai. Tik (duomenys neskelbtini) atskiro susitarimo pagrindu aukščiau paminėta nuosavybė grįžo atsakovams. Kadangi įvykio momentu atsakovai nebuvo turto savininkai, todėl jiems jokie regresiniai reikalavimai negali būti reiškiami ir jie negali būti laikomi tinkamais atsakovais byloje. Taip pat, atsakovo žiniomis, tam tikrą žalos atlygį draudėjas yra gavęs ir nėra duomenų ar minėta suma buvo išskaičiuota iš prašomos regreso tvarka priteisti sumos, ar apie tai draudėjas informavo draudiką, nes už tą patį atvejį negalima dviguba draudimo išmoka. Atsakovas nebuvo informuotas apie padarytos žalos sąmatą ir jos pagrįstumą, nors dar ikiteisminėje procedūroje turėjo jį įtraukti ir derinti galimos žalos padengimo/kompensavimo klausimus, leidžiant objektyviai įsitikinti padaryta žala ir jos nustatymu. Tik atsakovui kategoriškai nurodžius, kad jis nemato pagrindo savo atsakomybei ir laikydamas, kad ieškovė turi sąlygas pati nustatyti tinkamą atsakovą, nepaisant to sulaukė teisminio ginčo ir nepagrįsto ieškinio jo atžvilgiu. Prašo ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas proceso išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas ieškovės atstovės prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant. Prašyme ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad ji byloje buvo išreiškusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant ieškovei įgyvendinti teisę dėl atsakovų tikslinimo, tačiau įvertinusi pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, ieškovė priėmė sprendimą palaikyti ieškinio reikalavimus atsakovų, kuriems yra pareikštas pradinis ieškinys, atžvilgiu. Ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškia daikto savininkams, o pagal pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas matyti, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teisės į atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą turėjo pereiti sudarius priėmimo-pardavimo aktą, o šis dokumentas galėjo būti pasirašytas tik trečiajam asmeniui pilnai atsiskaičius su pardavėjais, tai yra atsakovais. Atsakovai atsiliepime į ieškinį patvirtino aplinkybę, kad trečiasis asmuo neatsiskaitė su pardavėjais, kas reiškia, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teisės neperėjo. Net ir ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo naudojosi atsakovams priklausančiu turtu, negali būti panaudota prieš ieškovę, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Prieš ieškovę valdymo teisių perleidimas galėtų būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu tokia aplinkybė būtų išviešinta. Pagal ieškovės pateiktus Registrų centro duomenis matyti, kad daikto valdymo perdavimas nebuvo išviešintas. Todėl ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad turėjo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ir (duomenys neskelbtini) pardavė jį D. Ž. per notarą su išsimokėjimo per du metus sąlyga. (duomenys neskelbtini) įvyko gaisras, sudegė D. Ž. turtas. Kaimynas buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudime“ ir bendrovė išmokėjo kaimynui draudiminę išmoką. (duomenys neskelbtini) jis nutraukė buvusią sutartį su D. Ž., nes jis nebuvo išmokėjęs visos sumos. Sutartį nutraukė geranoriškai ir vėl turtą perrašė ant savęs. Tada AB „Lietuvos draudimas“ pažiūrėjo, kad jie yra turto savininkai ir juos patraukė atsakovais. Kadangi buvo sudarę sutartį su D. Ž., D. Ž. turto savininku tapo nuo tada, kai buvo sudaryta sutartis. Sutartis buvo ne preliminari. Jiems nebuvo aktualu, kokiais laikotarpiais D. Ž. jiems sumokės, jiems svarbu, kad per tuos du metus sumokėtų reikiamą sumą. Pinigus D. Ž. jiems mokėjo, buvo sumokėjęs daugiau nei pusę sumos, gyveno tame name nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sutartį nutraukė, nes jos nenutraukus D. Ž. būtų sumokėjęs jiems 4000 Eur netesybų. Butas, kuriame gyveno D. Ž., buvo draustas.
6. Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad už padarytą žalą yra atsakingas D. Ž., nes jis pilnai disponavo turtu, juo rūpinosi, jį prižiūrėjo. Dėl D. Ž. veiksmų įvyko tragedija ir jis pilnai atsakingas už padarytą žalą. Nemano, kad jis tuo metu buvo turto savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
7. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio.
8. Byloje nustatyta, jog draudikas (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ su draudėju Ž. Ū. sudarė būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjui 14210,87 Eur nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė dėl (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro antrame aukšte esančiame bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovams A. V. ir V. V.. Ieškovė, remdamasi tuo, kad gaisro židinys yra atsakovams priklausančiame bute, išmokėjusi draudimo išmoką, iš jos išskaičiavo 66,94 Eur nusidėvėjimą, 7038,50 Eur išskaitą, ir 2021 m. gegužės 24 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovus A. V. ir V. V., kaip į už žalą atsakingus asmenis – buto, kuriame buvo gaisro židinys, savininkus. Atsakovai nepripažino kaltės dėl atsiradusios žalos, nesutiko su nuostolių dydžiu. Iš atsakovų į bylą pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. V. ir V. V. kaip pardavėjai sudarė dalies žemės ir buto su priklausiniais pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėju D. Ž., pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, perleisti pirkėjo žiniai, išmokant bendrą daiktų kainą dalimis iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dalies žemės sklypo ir buto su priklausiniu pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. punktu pardavėjai įsipareigojo, pirkėjui sumokėjus daiktų kainą šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti pirkėjui daiktus, nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus bei kitus pardavėjų turimus dokumentus, susijusius su daiktais, ir pasirašyti su pirkėju daiktų priėmimo – perdavimo aktą. Minėtos sutarties 6.1.7. punktu pardavėjas 2 (V. V.) ir kaip pardavėjo 1 (A. V.) atstovas patvirtina ir sutinka, kad pirkėjui (D. Ž.) suteikiama teisė gyventi su šeima aukščiau nurodytuose daiktuose, jais naudotis iki pilno atsiskaitymo ir priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, apsimokant visus privalomus mokesčius. Pirkėjas įsipareigoja saugoti ir tinkamai naudoti aukščiau nurodytus daiktus iki pilno atsiskaitymo ir priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu, pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėjas D. Ž., bei išregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) susitarimas nutraukti sutartį (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), priklausė po ½ A. V. ir V. V.. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) gelbėjimo tarnybos rašte dėl kilusio gaisro pažymėta, kad gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimas. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) antrame aukšte gyvenantys žmonės pakūrė krosnį ir nuėjo pamiegoti, o apie 13 val., kieme buvę kaimynai pamatė, kad dega namo stogas, kyla dūmai, dėl ko buvo iškviesti gaisrininkai. Atsakovams žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
9. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).
10. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014).
12. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo D. Ž. (duomenys neskelbtini) Dalies žemės sklypo ir buto su priklausiniu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu valdė būstą, kuriame kilo gaisras, dėl kurio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, patyrė nuostolių. Ta pačia sutartimi būstas buvo ne tik perleistas D. Ž. žiniai, jam buvo suteikta teisė gyventi su šeima būste, apsimokant visus privalomus mokesčius, bei įsipareigojant saugoti ir tinkamai naudoti būstą iki pilno atsiskaitymo ir priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Sutarties 6.2.3. punktu pirkėjas D. Ž. patvirtino, kad turėjo galimybę ir susipažino su perkamų daiktų technine būkle bei nuosavybės dokumentais ir dėl to pardavėjams jokių pretenzijų neturi. Taigi, nors ieškovės atstovė ir nurodo, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teisės į atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą turėjo pereiti sudarius priėmimo-pardavimo aktą, o šis dokumentas galėjo būti pasirašytas tik trečiajam asmeniui pilnai atsiskaičius su pardavėjais, tačiau toks teiginys nepaneigia D. Ž. turto valdymo faktą. D. Ž. ir A. bei V. V. minėta sutartimi sukūrė prievolinius teisinius santykius, kurie abiems šalims yra privalomi, šios sutarties pagrindu atsiradęs nekilnojamojo daikto (buto, kuriame kilo gaistas) valdymas buvo įregistruotas viešame registre, nors ieškovės atstovė nurodo priešingai. Gaisras kilo atsakovams priklausančiose, tačiau D. Ž. valdomose patalpose, kas reiškia D. Ž. nepakankamą jam patikėto turto priežiūrą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gaisro židinys buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas krosnių, židinių, dūmtraukių gedimas, bei šiuo butu naudojosi tik D. Ž. su šeima, kiti namo gyventojai į šias patalpas patekti negalėjo. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nurodė, jog antrame aukšte gyvenantys žmonės pakūrė krosnį ir nuėjo pamiegoti, o apie 13 val., kieme buvę kaimynai pamatė, kad dega namo stogas, kyla dūmai, dėl ko buvo iškviesti gaisrininkai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad žalos atsiradimą nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir žala padaryta ne šioje teisės normoje nustatytu būdu, nes žala atsirado dėl pastate kilusio gaisro, o ne dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Akivaizdu, kad gaisras kilo būtent D. Ž. valdomose patalpose dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimo, tai yra buto valdytojas nevykdė sutartinės prievolės saugoti ir tinkamai naudoti būstą, bei jis, kaip gyvenamųjų patalpų valdytojas, buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkama būkle todėl už žalą, atsiradusią gesinant D. Ž. valdomame bute gaisrą, privalo atsakyti jis, o ne buto savininkai. Atsižvelgiant į tai, kad paneigus CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, laikoma, kad reikalavimas nepagrįstai pateiktas išimtinai atsakovams, todėl ieškinys atmestinas (CPK 45 straipsnio 3 dalis, 178, 197 straipsniai, CK 6.266 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams. Atsakovas A. V. sumokėjo 1400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovui.
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 57,92 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais
nusprendžia:
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57,92 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.