Šiaulių apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Sembijos namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. S. 3 382,69 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 4 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolu, nuspręsta šią bendriją reorganizuoti. Po reorganizacijos gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gindulių sodybos“ padalinta į gyvenamųjų namų statybos bendriją „Gindulių sodybos“ ir gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Sembijos namai“, tam tikra dalimi perleidžiant reorganizuoto juridinio asmens teises ir pareigas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Sembijos namai“. Iki gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ reorganizacijos bendrijos administruojamoje teritorijoje esantis žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ir šiuo metu priklauso atsakovei J. S.. Nors atsakovė nebuvo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ nare, pagal gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ įstatų 9.3.2 punktą sklypo savininkas privalėjo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. 2009 m. gruodžio 17 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ visuotinio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo 5 klausimu nustatytas kaupiamojo įnašo ir nario mokesčio dydis. Atsakovei nemokant gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ nustatytų įmokų, iki 2015 m. kovo mėn. atsakovės skola gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gindulių sodybos“ sudarė 1 474,77 Eur. 2015 m. kovo mėn., padalinimo būdu įvykus gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Gindulių sodybos“ reorganizacijai, atsakovei priklausantis žemės sklypas pateko į gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sembijos namai“ administruojamą teritoriją. Nors atsakovė ir nėra gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sembijos namai“ narys, tačiau pagal gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Sembijos namai“ įstatų 9.3.2 punktą, sklypo savininkas privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Atsakovei nemokant pirmiau nurodytų įmokų, iki 2018 m. liepos 31 d. susidarė bendra 3 382,69 Eur skola.

2. Atsakovė J. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Atsakovė nebuvo jokios bendrijos narė, todėl nesuprantama, kodėl viena bendrija (gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gindulių sodybos“) skaičiavo atsakovei kažkokias skolas, o kita bendrija (gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Sembijos namai“) jas perėmė ir skaičiuoja naujas. Atsakovei nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu viena ar kita bendrija įtraukė atsakovę, kaip žemės sklypo be jokių statinių savininkę, į savo įtakos sferą ir kodėl bet kurių juridinių asmenų įstatai ir priimti sprendimai turi sukelti teisines pasekmes atsakovei. Ieškovė nepateikė atsakovei išrašytų sąskaitų, galinčių pagrįsti reikalaujamą sumą. Kadangi atsakovė su ieškove nėra bendraturtės, atsakovė neturi prievolės apmokėti ieškovei ar kitiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančių objektų, inžinerinių tinklų ir kitų įrenginių, prie kurių nėra prijungta ir kuriais nesinaudoja, sukūrimo, eksploatavimo, remonto ir kt. išlaidų. Kadangi ji nėra bendrijos narė, ji neturi prievolės lygiomis dalimis su bendrijos nariais dengti bendrijos veiklos išlaidų (vadovo darbo užmokesčio, buhalterinių, ryšio paslaugų ir kt.). Prašė taikyti ieškinio senatį.

7. Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės atsakovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas, nukrypo nuo byloje aktualiais klausimais suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

7.2. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovė niekada nebuvo jokios bendrijos nare, nėra jokio teisėto pagrindo (teisės akto), pagal kurį atsakovės žemės sklypas patektų į privačių juridinių asmenų GNSB „Gindulių sodyba“ ar GNSB „Sembijos namai“ įtakos sferą ir šie savo vienašališkais sprendimais teisėtai galėtų sukurti atsakovei kažkokias privalomas pareigas.

7.3. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis ir sprendimus pagrįsdamas teisės aktais (CPK 3 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas motyvuodamas privataus juridinio asmens bendrijos įstatais, reorganizavimo planais, ieškovės atstovo paaiškinimais, aplinkybe, ieškovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ir atsakovei priklausantis žemės sklypas yra suformuoti kažkada padalijus tą patį žemės sklypą, nurodė, kad „atsakovė jokių konkrečių įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, nepriskirtinas minėtai sklypų grupei, neteikė“.

7.4. Teismas visiškai nepagrįstai sprendimą grindė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 1 str. 2 dalies nuostata, 21 str. 1 ir 2 dalių dalies nuostatomis. Teismas ignoravo faktą, kad šiose nuostatose kalbama apie butų ir kitų patalpų (pastatų), o ne žemės sklypų, savininkus ir apie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, kai nagrinėjamu atveju atsakovės žemės sklype nėra jokių butų ir kitų patalpų (pastatų), ir, savaime suprantama, ji nėra jų savininkė, be to, nei su ieškove, nei su bendrijos nariais atsakovė neturi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, kuriuos galėtų valdyti įstatyme nustatyta tvarka ir įgyti tam tikras prievoles.

7.5. Ieškovė nenurodė, kaip ir kokie atsakovės poreikiai yra tenkinami inžineriniais tinklais, kokiais įstatymų nustatytais pagrindais (nes nekyla ginčo, kad ne bendrosios dalinės nuosavybės teise) atsakovė naudoja ir (ar) valdo ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepagrindė jokia teisės norma, kad atsakovė yra bet kokio ieškovės turto naudotoja ir (ar) valdytoja. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturi ieškovės daiktų valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, kadangi viešame registre jų savininke įregistruota ieškovė ir dėl to ginčo nėra (CK 4.22 str.). Teismas nemotyvavo, kokiu įstatyme nustatytu pagrindu atsakovei atsirado ieškovės turto valdymas (CK 4.23 – 4.30 str.).

7.6. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo bei ieškovės įstatų nuostatomis į Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias bendraturčių pareigas susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu.

7.7. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai patvirtina, tai pažymėjo ir pats teismas sprendime, kad visi inžineriniai tinklai, žemės sklypai ir t. t., už kurių tariamą valdymą ir naudojimą reikalaujama pinigų iš atsakovės, priklauso vienai ieškovei nuosavybės teise, t. y. atsakovė nėra bendraturtė, jai nepriklauso jokia to turto dalis, todėl teismo motyvas apie atsakovės pareigų kilimą iš daiktinių teisių yra absoliučiai nepagrįstas. Ieškovė reikalauja iš atsakovės savo privataus (asmeninio) turto įrengimo, eksploatavimo, remonto ir pan. išlaidų atlyginimo, kai ieškovei tas turtas visiškai nepriklauso, jis jai nereikalingas, ji jo jokiu teisiniu pagrindu nevaldo, juo nesinaudoja, šiuo turtu laisvai disponuoja ieškovė (CK 2.48 str.).

7.8. Kadangi atsakovė nėra bendraturtė, jai nėra jokių nuosavybės teisės apribojimų, ji neprivalo jungtis prie ieškovės inžinerinių tinklų, naudotis ieškovės žemės sklypais, neprivalo apmokėti jų išlaikymo išlaidų (pav. žolės pjovimo), kuris ieškovė reikalauja apmokėti.

7.9. Ieškovė nurodė, neva jos įstatų 9.2. punkte yra tik atkartota Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 2 dalies nuostata, tačiau iš tiesų joje, skirtingai nei nurodytame ieškovės įstatų punkte, nėra „žemės sklypų“, o tik „butų ir kitų patalpų (pastatų)“. Aplinkybė, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo savo įstatuose įsirašė „žemės sklypų“, negali sukelti atsakovei, kuri nėra nei šio juridinio asmens steigėjas, dalyvis ar narys, jokių teisinių pasekmių lygiai taip pat kaip ir tuo atveju, jei ieškovė savo įstatytose prie to paties dar būtų prisirašiusi automobilius ar dviračius ir, atitinkamai, nesukurtų ieškovei teisės šias transporto priemones kažkokiu būdu administruoti ir reikalauti iš atsakovės už tai pinigų. Pažymėjo, kad ieškovė apskritai neturi teisės grįsti ieškinio reikalavimų savo įstatais, kadangi tai nėra joks teisės aktas ir negali sukurti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims jokių prievolių.

7.10. Teismas visiškai nepagrįstai ieškovei atnaujino praleistą 10 metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendimą grindė ir CK 4.76 straipsnio nuostata, nustatančia, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, įstatymas nustato 3 metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Nepaisant to, teismas konstatavo, kad ieškovė praleido 10 metų senaties terminą. Taigi šie prieštaravimai tik dar kartą patvirtina, kad teismas neatskleidė bylos esmė, susipainiojo kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį.

7.11. Senaties termino atnaujinimo pagrindu teismo nurodytos aplinkybės, kad keitėsi bendrijos vadovas, kad jam reikėjo laiko nustatyto skolos faktui, paskiau susirašinėti ir pan., yra teisiškai nereikšmingos, kadangi ieškinį atsakovei pareiškė juridinis asmuo, o ne jos vadovas kaip fizinis asmuo, todėl visiškai nesvarbu, kada apie skolą sužinojo asmeniškai naujasis vadovas. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, negali remtis savo valdymo organų neveikimu, nes priešingu atveju senaties terminas netektų prasmės. 10 metų senaties terminas jau buvo pasibaigęs dar iki paskiriant naująjį vadovą.

Šalies argumentai

8.2. Ieškovės Įstatų 9.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose, Įstatų 9.2 punkte yra pažymėta, kad Įstatų 9.1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitu patalpų (pastatu) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 2 dalyje yra pakartota aukščiau paminėta Įstatų 9.2 punkte nurodyta nuostata.

8.3. 2019-03-08 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė R. V. konstatavo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra paruošta duobė pamatams, šiuo metu duobė užsipildžiusi vandeniu, sklypą nuo gatvės riboja betoniniai šaligatvių borteliai, iš dviejųpusių žemės sklypą riboja dviejų kaimyninių sklypų medinės tvoros, nuo šalia esančio tuščio sklypo šį žemės sklypą kaip riboženklis skiria lauko akmuo. Iš to kas pateikta yra akivaizdu, kad atsakovė faktiškai naudojasi sklypu ir šiame žemės sklype yra pradėjusi statinio statybos darbus.

8.4. Iki 2015 m. kovo mėnesio (iki GNSB „Gindulių sodybos“ reorganizacijos) atsakovei yra priskaičiuota 1474,77 Eur mokesčių suma, kurią sudaro statybinės išlaidos, siurblių remontas, administracinis mokestis, bendro naudojimo objektų elektra, kanalizacijos išlaidos, sniego valymas, tinklų priežiūra, greiderio paslaugos, teisinės paslaugos, ryšio paslaugos, banko mokesčiai, žemės mokestis. Laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. liepos mėn., ieškovė atsakovei priskaičiavo mokesčių, kurių suma lygi 1907,92 Eur. Mokesčiai priskaičiuoti už kaupiamąsias lėšas, pirmininko atlyginimą, suteiktas buhalterijos paslaugas, bendrą elektrą, ryšio paslaugas, buitinių nuotekų aptarnavimą, VĮ „Registrų centras“ paslaugas, inžinerinių įrenginių infrastruktūrą, buitinių nuotekų valymo įrenginius, apšvietimo tinklo remontą, valymo įrenginio dangčio montavimą, papildomas bendrijos išlaidas, žemės mokestį, užraktų montavimą, žolės pjovimą, lietaus siurblinės išvalymą, apšvietimo el. skydo permontavimą, drenažinio siurblio remontą, valymo įrenginio pastatymą, papildomus darbus, gatvių remontą, vandentiekio įrenginių remontą, valymo įrenginių remontą, fekalo siurblių remontą, gatvės žibintų lemputes, už siurblį ir montavimo darbus, reorganizavimo išlaidas. Kaip matyti iš susidariusio įsiskolinimo jo pagrindą sudaro bendrojo naudojimo objekto išlaikymo, remonto ir priežiūros išlaidos bei su tuo susijusios administravimo išlaidos.

8.5. Teismas teisingai taikė ieškinio senaties terminą, pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas atnaujintas remiantis svarbiomis priežastimis, kaip ir nurodyta CK 1.131 str. 2 d. ir sudaro pagrindą jį atnaujinti.

8.6. Teismo motyvas, kad byla susijusi ne tik su bendrijos, kaip juridinio asmens, interesais, tačiau su kiekvieno iš žemės sklypų grupės savininko interesais, yra visiškai pagrįstas.