Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 25 d., apie 6.03 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Architektų g. nuo Erfurto g. pusės link Laisvės pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu įsitikinant, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, tamsiuoju paros metu Architektų g. antra eismo juosta priartėjęs prie ties pastatu Nr. 67 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko tęsdamas važiavimą vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Architektų g. važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį S. Z., kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

L. P. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaip ir kiekvieną dieną važiavo į darbą. Važiavo apie 5 ryto, buvo tamsu. Žmona dirba (duomenys neskelbtini). ją paliko darbe ir pats važiavo į darbą. Jam atrodė, kad nieko nebuvo. Jis negali suvokti, kaip viskas atsitiko. Nelabai atidžiai stebėjo, turbūt, ir to žmogaus jis nepastebėjo. Partrenkęs žmogų jis šoko iš mašinos, pribėgo prie žmogaus, iškvietė greitąją ir policiją. Žmogus išėjo jam iš kairės pusės. Tikriausiai žmogus išėjo iš už ženklo, iš salelės. Jis važiavo kaire juosta. Policija pirma atvažiavo, o paskui iš karto greitoji, kuri žmogų išvežė. Žmogus nieko nesakė. Kai buvo policijoje, tyrėja jam pranešė, kad žmogus mirė. Galėjo dėl eismo įvykio žūti žmogus, nes trenkėsi su galva į stiklą. Jis padarė išvadas, kad reikia atidžiau žiūrėti.

Teisme apklausta kaip liudytoja T. P. parodė, kad vyras vežė ją į darbą. Buvo rugsėjis ar spalis, lijo. Atėjusi į darbą ji persirengė ir sulaukė skambučio. Vyras pasakė, kad dideli nemalonumui atsitiko, kad nutrenkė žmogų, kad iš karto iškvietė greitąją, policiją. Jie buvo labai dideliame strese, pergyveno. Dukros taip pat išgyveno. Kai mirė nukentėjusysis, jie norėjo surasti giminaičius, pareikšti užuojautą, padėrti, atlyginti žalą. Vyras naktimis nemiegojo. Jie su vyru virš (duomenys neskelbtini) metų kartu gyvena, užaugino vaikus, turi anūkus. Vyras sakė, kad nesuprato, iš kur tas žmogus iššoko. Sakė pajuto smūgį, šoko iš automobilio ir pamatė, kad žmogus guli. Su vyru padeda dukrai, kuri gyvena už miesto. Jie anūkus prižiūri, vasarą prie jūros vyksta su anūkais. Reikalus su vyru kartu sprendžia, kartu susitaria. Vieną kartą ji nusileidžia, kitą kartą vyras. Dabar viskas gerai, bet ankščiau vyrui buvo sveikatos problemų. Ji neteista, dirba už minimalią algą, bet direktorius kartais duoda priemoką. Santaupų apie pora tūkstančių turi. Sutiktų sumokėti užstatą.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėjas su automobiliu partrenkė žmogų. Žmogus guli, pranešėjas panikoje, į klausimus neatsako. Pranešėjo skambučio data ir laikas – 2021 m. lapkričio 25 d. 6.02 val. (b. l. 6).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 25 d., apie 6.05 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Architektų g. 67, automobilis partrenkė žmogų. Atvykus nurodytu adresu buvo rastas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ant gatvės asfalto, ties Architektų g. 67, maždaug 12-15 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos gulėjo partrenktas vyras, o atvykę GMP medikai suteikinėjo jam pirmąją pagalbą bei suteikę ją, vyrą skubiai išvežė į RVUL. Vyro būklė sunki. Automobilį vairavęs L. P. buvo patikrintas alkotesteriu dėl blaivumo. Parodymai buvo 0,00 promilės. Vairuotojas paaiškino, kad važiavo nedideliu greičiu ir netikėtai, kelių metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, nuo kelkraščio į važiuojamąją dalį įžengė tamsius rūbus dėvėjęs vyras ir jį partrenkė. Partrenkto vyro asmenybė nežinoma, tik akivaizdu, kad tai buvo benamis. Įvykis filmuotas „Body 1722“ (b. l. 7).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano ir priedų matyti, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pravažiavęs reguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią Architektų g. ties pastatu Nr. 67, Vilniuje. Atstumas nuo automobilio galinės dalies iki pėsčiųjų perėjos – 8,7 m., nuo automobilio galinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies dešinio krašto – 2 m., nuo automobilio priekinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies dešinio krašto – 1,9 m. Įvykio vietoje rastas plastikinis maišas, kuris gulėjo dešiniajame kelkraštyje ant šaligatvio. Atstumas nuo plastikinio maišo iki automobilio galinės dalies – 1 m. Po automobilio galiniu bamperiu gulėjo tamsios spalvos medžiaginė kepurė. Atstumas nuo galinio kairio kampo bamperio link dešinio automobilio bamperio – 0,3 m. (b. l. 8-16).

Iš transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis (b. l. 18-19, 21-24).

Iš alkotesterių duomenų išrašų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0145 (patikros sertifikatas Nr. 1527437, galiojo iki 2022 m. kovo 3 d.) L. P. 2021 m. lapkričio 25 d. 6.17 val. girtumas nenustatytas (0,00 promilės) (b. l. 26-28).

Iš toksikologijos specialisto išvados matyti, kad nenustatytos asmenybės nukentėjusio piliečio kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 31).

Iš specialisto išvados matyti, kad S. Z. lavone nustatyti odos nubrozdinimai galvos dešinėje su dešinio momenkaulio lūžiu nusitęsiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubą, bei kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, poodinės kraujosruvos krūtinėje su dešinio raktikaulio, dešinės pusės II-IV šonkaulių, krūtinės dalies stuburo VIII, XII slankstelių lūžiais, dešinio gaktikaulio abiejų šakų, dešinės pusės kryžkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje su kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiais, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), prieš patenkant į gydymo įstaigą, labiausiai tikėtina nukentėjus eismo įvykio metu kaip pėsčiajam. Visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.14 punktais, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. S. Z. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai galvos dešinėje su dešinio momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pamato vidurinę daubą bei kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, poodinės kraujosruvos krūtinėje su dešinio raktikaulio, dešinės pusės II-IV šonkaulių, krūtininės dalies stuburo VIII, XII slankstelių lūžiais, dešinio gaktikaulio abiejų šakų, dešinės pusės kryžkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje su kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiais, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kas komplikavosi sepsiu, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Tarp nukentėjusiojo eismo įvykio metu gautų sužalojimų ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis S. Z. lavone nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdžiu kūne, nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti vertikalioje kūno padėtyje, labiausiai tikėtina nukentėjus eismo įvykio metu kaip pėsčiajam (b. l. 38-44).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 8.50 val. tyrėjai nuvyko į RVU ligoninę, kurioje po 2021 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio, įvykusio Architektų g., Vilniuje, buvo gydomas nenustatytos tapatybės pėsčiasis, nes (duomenys neskelbtini) 7.40 val. buvo gautas RVU ligoninės slaugytojos J., tel. (duomenys neskelbtini), pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) 7.30 val. šis pėsčiasis mirė. Iš žodžių S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 1 -jo reanimacijos skyriaus gydytojui A. K. perdavė užduoties atlikti pėsčiojo S. Z., lavono tyrimą kopiją. Polis II naršyklėje patikrino, kad S. Z. tėvai mirę. Iš giminių S. Z. turi tik brolį D. Z. (D. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). 9.29 va.. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino D. Z., kuris paaiškino, kad S. Z. nepažįsta. Vėliau prisiminė, kad žino tokį asmenį, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir matė jį vieną kartą gyvenime, maždaug prieš 5 metus. Paaiškino, kad jie yra vieno tėvo ir skirtingų motinų vaikai. D. Z. su S. Z. niekada nebendravo. Šiuo metu D. Z. neturi darbo, neturi lėšų, todėl S. Z. laidotuvėmis nepasirūpins. Kitų giminaičių S. Z. neturi (b. l. 45).

Iš tarnybinio pranešimo dėl žuvusiojo S. Z. artimųjų giminių nustatymo matyti, kad tyrimo metu buvo susisiekta su S. Z. broliais V. Z. ir A. Z., kurie paaiškino, kad gyvenant kartu su S. Z., šeimos narių tarpusavio santykiai su S. Z. buvo blogi, nes pats S. Z. nenorėjo su jais gyventi, nenorėjo niekur dirbti, o prieš (duomenys neskelbtini) metų išėjo iš namų ir su jais jokių ryšių nepalaikė. Pasitarę su kitais šeimos nariais, 2021 m. gruodžio 3 d. V. Z. ir A. Z. telefonu informavo, kad jie atsisako laidoti S. Z. ir nepageidauja jo atstovauti baudžiamajame procese (b. l. 46).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėti žuvusiojo S. Z. drabužiai. RVUL ūkio reikalų tvarkytoja pateikė plastikinį maišą, kuriame buvo S. Z. drabužiai: striukė, kelnės, diržas, batai. Drabužiai ir avalynė buvo nufotografuoti (b. l. 54, 56-57).

- peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, kurioje tuo metu matoma, kad nukentėjusysis S. Z. jau paguldytas ant neštuvų, o prie jo dirba medicinos darbuotojai. Neštuvų buvimo vieta yra antroje tos krypties eismo juostoje (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi), kelių metrų atstumu priešais minėtą automobilį (b. l. 60-61);

- perklausytas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta tarp bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojo ir pranešėjo (toliau – P). BPC: 112 klausome Jūsų, alio.; P: alio, laba diena, žmogų numušiau.; BPC: Vilniaus mieste?; P: Vilnius, Lazdynuose.; BPC: kokia gatvė? Architektų? kokia?; P: Architektų g., „Neste“ degalinė, kur žiedas yra, prie viaduko.; BPC: prie kokio namo numerio? Kur arčiausiai?; P: kur degalinė „Neste“ yra.; BPC: kur „Hesburgeris“ irgi?; P: ne, čia Architektų g.; BPC: Erfurto g. yra „Neste“ degalinė.; P: Architektų g. 67.; BPC: Architektų g. 67.; BPC: Markė Jūsų automobilio.; P: Pasatas.; BPC: Fiatas, valstybinis numeris.; P: žmogus guli, greitoji reikia.; BPC: suprantu. Ten vyras, moteris?; P: vyras.; BPC: kiek vyrui metų maždaug, vizualiai?; P: (duomenys neskelbtini); BPC: ar jis kvėpuoja, nekvėpuoja, juda?; P: guli kol kas.; BPC: gerai, laukit (b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles (toliau ir – KET), jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

KET 30 punkte nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta nustatytą tiesą, kad L. P. 2021 m. lapkričio 25 d., apie 6.03 val. Architektų gatvėje vairuodamas automobilį nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko tęsdamas važiavimą minėtu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja per Architektų g. važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį S. Z., kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų vėliau mirė.

L. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nebuvo visiškai atidus vairuodamas automobilį. Įvykio rytą jis nuvežė žmoną į darbą, po to važiavo Architektų g. antra eismo juosta, nes artėjo prie posūkio į kairę, buvo tamsus paros metas, lynojo, dėl ko jis nepamatė prie pėsčiųjų perėjos stovinčio žmogaus, kurį nubloškė automobiliu. Analogiškas įvykio aplinkybės L. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš kart po eismo įvykio pateikęs pirminį paaiškinimą (b. l. 73, 78-80). Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. policijos įvykių registro išrašas, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolas, alkotesterio duomenų išrašas, kitų objektų apžiūros protokolai ir specialistų išvada, iš kurios matyti, kad S. Z. eismo įvykio metu padaryti kūno sužalojimai buvo šio asmens mirties priežastis, dėl ko šis ligoninėje mirė. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad L. P. neatsargiai vairuodamas transporto priemonę pažeidė jau minėto KET 30 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų žuvo kitas žmogus. Tarp L. P. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent dėl vairuotojo neatidumo ir padaryto KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, dėl kurio kilo sunkios ir neatstatomos pasekmės.

Teismas įvertinęs L. P. elgesį, jo neatsargumą, padarytą KET pažeidimą ir kilusias pasekmes pripažįsta, kad kaltininko veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

L. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodo jo nuoseklūs ir tiesą atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, pergyvenimas dėl įvykio ir siekis sušvelninti pasekmes surandant nukentėjusiojo artimuosius.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas kaltinamojo ir jo žmonos T. P. prašymai dėl L. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį T. P. atsakomybėn pagal laidavimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismas nustatė ir pripažino, kad L. P. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą. Iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pateiktas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą L. P. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant T. P., netaikant užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina tai, kad L. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalą nebuvo, dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

L. P. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 12 kartų, iš kurių 4 kartus už nusižengimus dėl smulkių pažeidimų, susijusių su važiavimu be bilieto, 5 kartus už nusižengimus už greičio viršijimą, 3 kartus už smulkias vagystes, paskirtas pinigines baudas sumokėjo (b. l. 83-91). Praeityje L. P. ne tik nebuvo teistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 81). L. P. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 103), buvusio darbdavio taip pat charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, pareigingas, neturintis žalingų įpročių (b. l. 104). Iš byloje pateiktos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų matyti, kad L. P. nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) % darbingumo lygis ir paskirta netekto darbingumo pensija (b. l. 105, 108-112). Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad L. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), net ir įvertinus nemenką asmens praeityje padarytų administracinių nusižengimų skaičių.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, L. P. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį L. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausus laiduotoją T. P. ir įvertinus ją charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko žmona, kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad vyras yra sąžiningas, nuoširdus, atsakingas. Teismas nustatė, kad T. P. ir L. P. daug metų gyvena santuokoje, turi bendrą veiklą, veda bendrą ūkį, namuose nekonfliktuoja, sutaria ir vadovaujasi abipuse pagarba vienas kitam. Abiejų asmenų santykiai yra artimi, nuolatiniai, tvirti ir patikimi, dėl ko nėra abejonių dėl realios korekcijos kaltininkui, kai tik tokia būtų reikalinga. T. P. ne tik gali, bet ir daro teigiamą įtaką kaltininkui, juo rūpinasi ir palaiko, L. P. linkęs atsižvelgti į žmonos nuomonę, klauso šios patarimų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja T. P. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo žmona, jie kartu gyvena ir nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiški padarytam nusikaltimui, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, mažiau vairuoja automobilį, tai daro rūpestingiau ir atidžiau žmonos prižiūrimas. Žmonos vertybinė orientacija ir pozityvumas, kaltininko geranoriškumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, gyvena kartu ir rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad T. P. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, net ir įvertinus kilusias neatstatomas pasekmes, teismas mato pagrindą atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį T. P. atsakomybei. Šio instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principų, kaip ir nukentėjusiųjų intereso, kurių šiame procese neatsirado. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos T. P. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. ši teisės norma taikoma tik esant išimtinėms ir paminėtoms specifinėms sąlygoms.

L. P. nusikalto netinkamai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl to sukėlė sunkias pasekmes. Visgi, naudodamasis šia teise kaltininkas ja nepiktnaudžiavo, įvykio metu vairavo blaivus, teisė vairuoti transporto priemones yra kaltininko pragyvenimo šaltinis dėl dirbamo darbo (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai teismas atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltininkui neskiria BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise), tačiau mato pagrindą vietoje šios paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamiausia kurių padarius neatstatomą žalą žmogui būtų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomoji priemonė L. P. paskirta nebuvo, nėra būtinybės to daryti ir iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas – CD laikmenos su vaizdo įrašais, nuotraukomis paliktinos saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais

nusprendžia:

L. P. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį bei perduoti jį T. P. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenas su vaizdo įrašais, nuotraukomis palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai T. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.