- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1-593-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00311-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- J. R.
- Nukentėjusysis
- E. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
J. R. (J. R.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2016 m. liepos 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;
2018 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2018 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bei 199² straipsnio 1 dalį galutine 1 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;
2019 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams;
2020 m. liepos 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
J. R. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:
jis 2021 m. sausio 2 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė 3 kartus dešiniu delnu į kairį skruostą buvusiai sutuoktinei E. R., su kuria kartu negyvena, šiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
J. R. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 13-14, 96-98, 101-102) ir teisme parodė, kad kartu su E. R. nebegyvena jau apie dvejus metus, jie apie 2 metus jau yra oficialiai išsiskyrę. Jie turi bendrą vaiką S. R., šešerių metų amžiaus. 2021 m. sausio 2 d. apie 18:00 ar 19:00 val., tiksliai šiuo metu nurodyti negali, atvyko pas buvusią žmoną, atvežė dukrai S. R. nešiojamąjį kompiuterį. Jam atvykus buvusi žmona E. R. kažkodėl buvo pikta, bet dėl ko, nežino. Atvykęs su E. R. nieko nekalbėjo, tiesiog truputį pažaidė kompiuteriu kartu su dukra ir netrukus užmigo miegamajame kambaryje, lovoje, o nukentėjusioji iškvietė policiją ir jį paėmė. 2021 m. sausio 2 d. jokio konflikto tarp jo ir buvusios žmonos E. R. nebuvo. Jis nukentėjusiosios nelietė. Įvykio dieną buvo blaivus, jam nesiūlė pūsti, jis negalėtų atsisakyti. Vėliau nurodė, kad buvo išgėręs litrą alaus. Žmona nenori, kad jis atvažiuotų. Paraudimo ant nukentėjusiosios veido nebuvo. Nežino, ar nukentėjusioji turi tikslą jį apkalbėti. Nepamena, ar pas dukrą atvažiavo nuo gruodžio 31 d. Nežino, kokie jo santykiai su nukentėjusiąja. Nekokie. Dėl bendravimo su vaiku su pastarąja nesiginčija. Mano, kad jo buvusi žmona E. R. galėjo jam iškviesti policijos pareigūnus dėl to, jog ji galbūt išsigando, kad jis pasiliks per naktį jos namuose miegoti. Daugiau priežasčių, dėl ko E. R. galėjo kviesti policijos pareigūnus, nežino. Jam su E. R. oficialiai išsiskyrus tarp jų konfliktų jokių nebuvo. Buvusi žmona E. R. jį apkaltino neteisingai (t. 1, b. l. 177-178, t. 2, b. l. 3-4).
Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys
- nukentėjusiosios E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51-53, 66-68, 72-73) ir teisme, kad su kaltinamuoju negyvena, giminystės ryšių nėra. Su savo buvusiu vyru J. R. nebegyvena jau pusantrų metų, su juo yra oficialiai išsiskyrusi. Pas ją buvęs vyras atvažiuoja tik dėl vaiko, kadangi turi vieną bendrą vaiką. Per dvi savaites atvažiuoja vieną kartą. Kai jos vyras yra blaivus, jis visada prieš atvažiuojant jai paskambina, pasiteirauja jos, ar ko netrūksta ir panašiai, bet kai jis yra girtas, su juo būna neįmanoma susikalbėti, jis tampa agresyvus. Ji leidžia šiam bendrauti su vaiku, kai jis blaivus. Bet jis atvažiuoja girtas ir pradeda triukšmauti. Rankos nekelia, bet žodžiais įžeidinėja. Įvykio dieną kaltinamasis atvažiavo girtas. Ji norėjo atimti butelį ir išmesti. Prasidėjo konfliktas dėl pastarojo neblaivumo. Kaltinamasis tikrai buvo neblaivus, jį mėtė į šonus. Įvykio dieną ji buvo blaivi. Ji tuo metu buvo savo kambaryje – miegamajame. Kaltinamasis priėjęs prie jos trenkė 3 kartus (pirmą kartą smarkiai, antrą – lengviau, trečią – dar lengviau) dešiniu delnu jai per veidą – į kairį skruostą. Jai skaudėjo kairį skruostą visą vakarą ir jautė skausmą dar kitą dieną iki pietų. Iš karto po įvykio jos veidas buvo paraudęs ir patinęs, nes po įvykio iš karto verkė, kairys skruostas paraudęs buvo labiau dėl suduotų smūgių. Paraudimas išliko iki kitos dienos, t. y. 2021 m. sausio 3 d. pietų. Vėliau paraudimas praėjo, jokių sužalojimų ar kitų žymių ant veido neliko, todėl į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė. Paraudimo ant veido niekas nematė, išskyrus policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę į vietą. Po smūgių ji pravirko, norėjo išeiti iš kambario, tačiau J. R. jos neišleido. Galų gale jis pats išėjo į kambarį, pasiėmė vaiką ir bandė jį išsinešti į virtuvę, kad jų bendras vaikas nematytų, kaip ji verkia. Patikslino, kad dukros konflikto metu kambaryje nebuvo, todėl ji smūgių nematė. Tuo metu dukra buvo virtuvėje. Į kambarį dukra užėjo jau vėliau, kai ji verkė. Dukra jos klausė, kodėl ji verkia. Dukrai tada pasakė, kad jos tėtis ją mušė. J. R. dar buvo kambaryje, viską girdėjo. Jis liepė dukrai eiti miegoti. Po kiek laiko jos buvęs vyras grįžo į kambarį ir atsigulė į lovą. Su juo truputį dar pasibarė. Nenorėdama su juo konfliktuoti išėjo į virtuvę ir atsisėdo. Sėdėdama po kiek laiko išgirdo, kaip jos buvęs vyras pradėjo knarkti. Kai tai išgirdo, suprato, kad šis užmigo. Ji tuo metu išėjo į lauką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį policijai. J. R. miegojo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems vyrą teko žadinti. Kai jis pabudo, buvo agresyvus, ginčijosi su pareigūnais. Jai teko išvesti iš kambario vaiką, kad nematytų viso įvykio. Kadangi ji patyrė fizinį skausmą, jos buvusį vyrą policijos pareigūnai išsivežė. Taip pat dar nori pridurti, kad jos buvusiam vyrui yra paskirta probacija. Kiek žino, jam negalima vartoti alkoholinių gėrimų ir šis turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 2 d. ji skambino Bendruoju pagalbos telefonu 112, kvietė policiją dėl to, kad buvęs vyras J. R. jos namuose būdamas girtas triukšmavo, sudavė jai tris kartus per veidą. Ar operatorei sakė, kad vyras prieš ją smurtavo, t. y. sudavė jai ranka per veidą, neprisimena, gal to ir nepasakė, nespėjo pasakyti, galvojo atvyks policija pas ją į namus ir tada viską policijos pareigūnams papasakos. Atvykusiems policijos patruliams pasakojo, kad J. R. sudavė jai dešiniu delnu per veidą – per kairį skruostą tris kartus, dėl to jautė fizinį skausmą. Skausmas nebuvo trumpalaikis, kairį skruostą jai skaudėjo iki kitos dienos pietų, jis buvo šiek tiek paraudęs, tai matė į vietą atvykę policijos patruliai, jiems skruostą rodė, jie jį fotografavo. Ar pirmos apklausos metu, kai ją apklausinėjo tyrėjas, sakė, kiek kartų J. R. jai sudavė, neprisimena, jeigu jis jos to neklausė, tai gal smūgių skaičiaus ir nenurodė. Ją tyrėjas apklausinėjo nakties metu, gal apie 3 val., prieš tai jau buvo užmigusi, kol laukė tyrėjo. Kad jos mažametė dukra S. R., 6 metų amžiaus, būtų apklausinėjama ji nenori, bet jei labai reiktų sutiktų, kad ji būtų apklausta teisme. Paaiškino, kad kaltinamasis ir blaivus būna agresyvus, tik reikia paveikti jį. Kaltinamasis mušė ją net tada, kai ji buvo nėščia, tai buvo užfiksuota. Kaime žmonės žino apie tai, kad jis ją muša, pasakojo. Neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Prisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, tada sakė tiesą. Ateityje neketina bendrauti su kaltinamuoju, nori atimti tėvystės teises. Kai jis atvažiuoja, dukra susijaudina, viskas labai atsiliepia jos vystymuisi. Ji nesistengia nervinti kaltinamojo. Nori, kad jis nevažiuotų, kai girtas. Matė jį negėrusį. Vaiko dieną jis buvo blaivus, pripirko visko už 50 eurų. Bet po savaitės jis vėl atvažiavo girtas aiškintis. Sakė jam, kad gali atvažiuoti pusdieniui, pasivaikščioti. Jis sakė, kad taisysis. Visada siekia, kad jis atvažiuotų blaivus. Kaltinamajam brolis pasakė, kad matė ją su kažkuo ir jis atvažiavo aiškintis, su kuo ji buvo (t. 2, b. l. 4-5);
- liudytojos E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 81-83), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, buvo pagarsinti teismo posėdyje ir liudytojos patvirtinti kaip teisingi, ir teisme, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta, giminystės ryšių nėra. Ji dirba VA VPK Patrulių rinktinėje vyriausiąja patrule. 2021 m. sausio 2 d., apie 22.42 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu L. K., iš VA VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad neblaivus pranešėjos buvęs vyras agresyviai elgiasi, konfliktuoja. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau buvo nustatyta, tai E. R.. Pastaroji paaiškino, kad pas ją į namus atėjo buvęs vyras J. R., kuris atnešė vaikui kompiuterį, po to pas ją namuose vartojo alkoholį bei būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu ranka tris kartus trenkė jai į veidą. Kumščiu ar delnu, neprisimena. Ant moters kairio skuosto matėsi paraudimas, ji aiškino, kad būtent į tą vietą J. R. jai sudavė, sakė, kad skruostą jai skauda, kad savo veiksmais buvęs vyras sukėlė fizinį skausmą. Skruostas buvo nufotografuotas. Moteris aiškino, kad ji vyrą bandė pati išprašyti iš savo namų, bet jis neklausė, nuėjo į kambarį ir ten užmigo. Namuose buvo mažametis vaikas – apie 6 metų mergaitė, bet jie su ja nebendravo. Jiems atvykus vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai J. R. kambaryje miegojo. Pastarąjį pažadinus ir paklausus, kas čia įvyko, jis nieko negalėjo paaiškinti, nieko neaiškino. J. R. buvo akivaizdžiai neblaivus, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kadangi moteris kalbėjo rusų kalba, buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. J. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į VA VPK OVS. Teisme šių parodymų papildyti nenorėjo (t. 2, b. l. 5-6);
- 2021 m. sausio 4 d. akistata tarp nukentėjusiosios E. R. ir įtariamojo J. R., kurioje užfiksuota, jog E. R. davė detalius parodymus, kurie yra analogiški ankstesnių apklausų metu jos duotiesiems, tuo tarpu J. R. iš dalies pakeitė parodymus ir nurodė, kad nukentėjusioji įvykio dieną ant jo šaukė (t. 1, b. l. 63-65);
- 2021 m. kovo 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji E. R. parodė, kokiomis aplinkybėmis 2021 m. sausio 2 d. J. R. ją mušė, t. y. buvo paimtas manekenas ir tarnybinėje patalpoje E. R. paaiškino, kad kambaryje konflikto metu J. R. priėjo prie jos iš priekio, tuo metu ji stovėjo prie savo lovos ir tris kartus dešinės rankos delnu sudavė jai. E. R. ant manekeno parodė, kad jis sudavė jai dešiniu delnu tris kartus per kairį skruostą. Paaiškino, kad dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, kairį skruostą jai skaudėjo iki kitos dienos pietų, po pietų skausmas praėjo. Smūgių metu tarp jų buvo mažiau nei vieno metro atstumas, jie stovėjo vienas priešais kitą (t. 1, b. l. 74-79);
- nuotrauka (įkelta PRIR - Policijos registruojamų įvykių registre, pridėta prie vyriausiosios patrulės E. B. tarnybinio pranešimo), kurioje matoma, kad ant moters (nustatyta, kad tai E. R.) veido, ant kairio skruosto yra paraudimas (t. 1, b. l. 30);
- 2021 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VA VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) vyriausiojo postinio A. S. (A. S.) tarnybinis pranešimas dėl J. R., kuriame nurodyta, kad 2021 m. sausio 3 d., apie 00.05 val., pagal medžiagą ROIK 0121000004448 į VA VPK OVS buvo pristatytas J. R.. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, buvo agresyvus. Apie 00.07 val. pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis kategoriškai atsisakė (t. 1, b. l. 88);
- 2021 m. sausio 3 d. VA VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) tyrėjo D. J. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 2 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. R. konflikto metu trenkė savo buvusiai žmonai E. R. tris kartus per veidą. Taip J. R. savo buvusiai žmonai E. R. sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l.3-7);
- 2021 m. sausio 3 d. VA VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė smurtą patyręs asmuo E. R.. Tarnybiniame pranešime pažymėtas smurtą patyrusio asmens sužalojimas ant kairio skruosto. Smurtu įtariamo asmens - buvusio sutuoktinio J. R. būklė - akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Šeimoje yra nepilnametis vaikas S. R.. E. R. įvykio vietoje paaiškino, kad 2021 m. sausio 2 d. pas ją atvyko jos buvęs vyras J. R., būdamas neblaivus, teigė, kad atvežė kompiuterį savo dukrai. Vėliau pasistatė butelį ant stalo ir jį išgėręs pradėjo konfliktuoti bei tris kartus trenkė jai į veidą. Po tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Vyras paaiškinti nieko negalėjo, teigė, kad jis blaivus ir su niekuo nekonfliktavo. Įvykio aplinka tvarkinga. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. Nuotraukos įkeltos PRIR, Body 1705 (t. 1, b. l. 8-9);
- 2021 m. sausio 4 d. VA VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad nustatyta, jog E. R. ir J. R. oficialiai išsiskyrė 2018 m. balandžio 20 d., gyvena atskirai, kartu negyvena jau apie 1,5-2 metus (t. 1, b. l. 19-20);
- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas BPC garso įrašas „2021_01_02_22-29-46_(duomenys neskelbtini)“. Įrašo data 2021 m. sausio 2 d., pradžios laikas 22 val. 29 min. 46 sek., trukmė 01:37 min. Pokalbis vyksta rusų kalba. Įraše girdima, kaip skambina moteris, prisistačiusi E. R., ir prašo atvykti policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), nes atvykęs buvęs vyras girtas triukšmauja. (t. 1, b. l. 34-35);
- kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi Body kameros Nr. 1705 trys vaizdo įrašai. Pirmas apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_0102_231547_060“, kurio trukmė 05:01 min. Vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje, yra užrašas „VLN_PR_618E2A“, nurodyta vaizdo įrašo data – 2021 m. sausio 2 d., pradžios laikas 23:15 val. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai automobiliu važiuoja į iškvietimą. 01:21 min. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, išlipa iš automobilio, eina link namo, beldžiasi į duris. Duris atidaro moteris - E. R., įleidžia policijos pareigūnus į namo vidų. Moteris kalba rusų kalba, rodo, kur jos buvęs vyras miega kambaryje, pasakoja policijos pareigūnui, kad jis šiandien tris kartus jai sudavė, ranka rodo į kairį skruostą (moteris stovi nugara į kamerą, veido jos nesimato). Pareigūnas moters klausia, ar šiandien. Moteris atsako, kad taip, pasakoja, jog skambino į probaciją, bet jai pasakė: jeigu jis normalus ateina, tai jis turi teisę, jeigu neblaivus, tai kvieskit policiją. Moteris sako: „kaip aš iškviesiu policiją, jeigu jis mane šantažuoja“. Policijos pareigūnas klausia moters, ar ji gėrė su juo, moteris atsako, kad ne, ji išvis nevartoja alkoholio. 03:15 min. policijos pareigūnas kartu su moterimi užeina į kambarį, kur miega vyras. Pareigūnai vyrui liepia keltis ir rengtis. Vyras iš išvaizdos atrodo neblaivus, kalba nerišliai. E. R. sako, jog jam namie reikia būti dešimtą valandą, skambino į probaciją, tris dienas iš eilės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Antras apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_0102_232047(2)“, kurio trukmė 05:00 min. Vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje yra užrašas „VLN_PR_618E2A“, nurodyta vaizdo įrašo data – 2021 m. sausio 2 d., pradžios laikas 23:20 val. Vaizdo įraše matoma, kad namo viduje policijos pareigūnai vyrui – J. R. liepia rengtis, vyras rengiasi. Pareigūnė moters paprašo pateikti savo dokumentą, pastaroji pateikia. Pareigūnė užsirašo moters ir jos dukters S. R. duomenis. Pareigūnė moters klausia, ar moteris turi kokių pretenzijų? E. R. sako, jog nori, kad jį kaip nors apribotų, kad jis čia daugiau neatvažiuotų. Moteris sako, kad jis 1 ar 2 kartus atvažiuoja blaivus, o vėliau supratęs, kad ji jį priima, tada neblaivus pradeda atvažinėti. Policijos pareigūnas klausia moters: „tai tris kartus Jus mušė, taip?“ Moteris atsako: taip, taip, tris kartus, va skruostas, ranka rodo į kairįjį skuostą. Sako, jog jam pasakė, kad policiją iškvies, o jis taip susinervino, nuėjo į tualetą, po to butelį degtinės atnešė. Ji jam sakė, kad čia negers, kad pas dukrą atvažiavo, klausė, ar ką nors dukrai atvežė. Jis atsakė, kad kompiuterį atvežė. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Trečias apžiūrimas vaizdo įrašas „2021_0102_232546_062 (3)“, kurio trukmė 04:08 min. Vaizdo įrašo apačioje, kairėje pusėje yra užrašas „VLN_PR_618E2A“, nurodyta vaizdo įrašo data – 2021 m. sausio 2 d., pradžios laikas 23:25 val. Vaizdo įraše matoma, kad namuose moteris pareigūnams pasakoja, kad anksčiau darbuotojai iš probacijos buvusį vyrą tikrindavo, o dabar, kai jis persikėlė gyventi kitur, netikrina. Moteris pasakoja, kad jis užmigo, pagulėjo, ji jo klausė: „ką vėl pyksimės, muši?“ Jis stovėdamas jai pasakė: „ką aš tave pirštu paliečiau? Per mano lavoną“. Moteris pasakoja, kad jis jau neprisimena. Pareigūnas moteriai paaiškina, kad vyrą paims su savimi, bus pradėta baudžiamoji byla, tyrėjas atvažiuos pas ją, užpildys dokumentus. Moteris pasakoja, kad jis būdamas blaivus yra normalus, bet kai išgeria, jis nori kažkaip atkreipti į save dėmesį, kad jis vienas ir visi turi jo bijoti. Policijos pareigūnas moters klausia: „tai tris kartus mušė, taip?“ E. R. atsako: „taip, taip“. Pareigūnas klausia, kur viskas vyko? Moteris parodo, kad kambaryje. Pareigūnas nufotografuoja įvykio vietą ir moters veidą (veidą fotografuoja prieš šviesą, nes name blankus apšvietimas). Ant kairiojo skruosto matyti visai nežymus paraudimas. Name blankus apšvietimas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 39-41);
- 2021 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra pilkos spalvos, medinis. Į namo vidų patenkama per violetinės spalvos duris, kurios atsidaro į išorę. Per lauko duris patenkama į koridorių, kuriame iš dešinės yra rudos spalvos spintelė, ant spintelės yra dar viena mėlynos spalvos spintelė, šalia jos yra rudos spalvos sofa, ant sofos yra įvairūs rūbai. Tai pat prie minėtos sofos yra indai. Tiesiai yra durys, vedančios į rūsį. Iš kairės yra dar vienos pilkos spalvos durys, kurios atsidaro į išorę. Per duris patenkama į virtuvę. Iš dešinės yra spintelės, ant minėtų spintelių yra mikrobangų krosnelė, orkaitė. Šiek tiek kairiau yra krosnis. Kairėje yra šaldytuvas, už šaldytuvo yra stalas, prie kurio yra kėdės. Tiesiai yra dar vienos rudos spalvos įstiklintos durys, kurios veda į miegamąjį. Durys atsidaro į išorę. Kambario dešinėje yra rudos spalvos spintelė, ant kurios yra eglutė su įvairiais žaisliukais. Šiek tiek kairiau yra spintelė su įvairiomis stiklinėmis. Tiesiai yra sintezatorius. Šalia jo yra vazonas su gėlėmis. Iš kairės yra lova. Už lovos yra televizorius. Šalia lovos ant grindų yra pilkos spalvos kilimas. Daugiau reikšmingų bylai tirti objektų neužfiksuota (t. 1, b. l. 42-48);
Žemesnės instancijos teismas
- 2016 m. liepos 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, kad J. R. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas neblaivus mušdamas E. R. sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 119-120);
- 2018 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, kad J. R. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas neblaivus mušdamas E. R. sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 121-122);
- 2020 m. liepos 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendis, iš kurio matyti, kad J. R. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas neblaivus mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui G. R. (t. 1, b. l. 130-133).
Motyvuojamoji dalis
Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis J. R. viso proceso metu savo kaltės nepripažino. Jo gynėjas prašė jį išteisinti, kadangi kaltinamojo kaltė neįrodyta. Kaltinimas grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja konfliktiški santykiai, nesutariama dėl bendravimo su vaiku, dėl to nukentėjusiosios parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji linkusi kaltinamąjį apklabėti. Liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip pagrindžiantys kaltinamojo kaltę, kadangi ši su pastaruoju elgėsi nepagarbiai, vartojo keiksmažodžius.
Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).
Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).
Šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokolai patvirtina, kad įvykis buvo 2021 m. sausio 2 d., apie 20.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl šių aplinkybių ginčo nekilo, tačiau kilo ginčas dėl to, ar kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus bei ar jis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.
Kaltinamasis neigė įvykio metu buvęs neblaivus, taip pat neigia naudojęs E. R. atžvilgiu smurtą. Vertinant jo parodymų patikimumą atsižvelgtina pirmiausia į tai, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos duomenims: nors kaltinamasis teigė, kad įvykio metu buvo blaivus, tačiau vėliau parodymus pakeitė ir paaiškino, kad įvykio dieną išgėrė 1 litrą alaus. Be to, apie tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir byloje esantis vaizdo įrašas, į įvykio vietą atvykusios pareigūnės E. B. parodymai, VA VPK OVS vyriausiojo postinio A. S. tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Be to, kaltinamasis teigė, kad jo nebuvo paprašyta pasitikrinti blaivumą, tačiau šiems parodymams prieštarauja VA VPK OVS vyriausiojo postinio A. S. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą. Taip pat kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad su nukentėjusiąja įvykio dieną jokių konfliktų nebuvo, su ja nekalbėjo, tačiau akistatos metu jau teigė, kad nukentėjusioji ant jo šaukė. Galiausiai pastebėtina, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus (dažniausiai padarytus esant neblaiviam), šie duomenys visumoje su byloje esančiais liudytojos, nukentėjusiosios parodymais, VA VPK OVS vyriausiojo postinio A. S. tarnybiniu pranešimu, leidžia daryti išvadą, kad jis yra linkęs elgtis agresyviai ir smurtauti. Visos šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, duoda pagrindą abejoti kaltinamojo parodymų patikimumu, dėl to jais vadovautinasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims.
Savo ruožtu nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Ji nurodė tas pačias įvykio aplinkybes 2021 m. sausio 3 d., 2021 m. sausio 4 d., 2021 m. kovo 5 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 9 d. teisme, tokius pat parodymus davė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams (tai užfiksuota vaizdo įraše), 2021 m. sausio 4 d. akistatos metu, 2021 m. kovo 5 d. parodymų patikrinimo vietoje metu. Pastebėtina, kad šių procesinių veiksmų atlikimo metu nukentėjusioji duodavo išsamius parodymus ir nurodė ne tik analogiškas esmines įvykio aplinkybes, tačiau ir tas pačias neesmines aplinkybes, o būtent, kad kaltinamasis į jos namus grįžo neblaivus, konfliktas kilo dėl pastarojo neblaivumo, įvykis buvo miegamajame, kaltinamasis tris kartus dešiniu delnu trenkė jai per kairį skruostą, skausmą jį jautė iki kitos dienos pietų, įvykio metu jos dukra buvo virtuvėje, o po įvykio užėjo į miegamąjį, kur pamatė verkiančią nukentėjusiąją, kaltinamasis liepė dukrai eiti miegoti, po to jis užmigo miegamajame, pabudo pažadintas pareigūnų, su kuriais ginčijosi, buvo agresyvus, jai teko iš kambario išvesti vaiką. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina vaizdo įrašas (iš kurio matyti, kad kaltinamasis iš pradžių ginčijosi su pareigūnais, buvo agresyviai nusiteikęs, nukentėjusioji iš kambario išvedė dukrą), iš dalies juos patvirtina kaltinamojo parodymai (kad jis įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio, atvyko pas dukrą, atvežė šiai kompiuterį, žaidė su ja, užmigo), liudytojos E. B. parodymai, kad jiems atvykus į įvykio vietą, ant nukentėjusiosios kairio skuosto matėsi paraudimas. Akcentuotina, kad pagrindo abejoti E. B. parodymų patikimumu, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas, nėra, nes liudytojos nesieja artimi ryšiai nei su nukentėjusiąja (iš vaizdo įrašo matyti, kad liudytoja beveik nesuprato to, ką jai sakė nukentėjusioji, kadangi ši kalbėjo ne valstybine kalba), nei su kaltinamuoju, jai šis įvykis nebuvo įsimintinas ir teismo posėdžio metu ji prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, dėl to neįžvelgtinas šios liudytojos suinteresuotumas apkalbėti kaltinamąjį. Tai, kad vaizdo įraše girdisi, kaip ji kalbėdama su kaltinamuoju pavartojo necenzūrinį žodį taip pat neduoda pagrindo išvadai, kad pareigūnė yra šališka, kadangi įvertinus įrašo kontekstą matyti, kad liudytojos elgesys buvo reakcija į kaltinamojo veiksmus, o kaltinamajam paklusus teisėtiems pareigūnų nurodymams, daugiau necenzūrinių ar kitokių nepagarbių išsireiškimų kaltinamojo atžvilgiu E. B. nenaudojo.
Tokiu būdu, kadangi nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai (išskyrus kaltinamojo parodymus), nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Šio pagrindo nesukuria ir aplinkybė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kadangi iš nukentėjusiosios parodymų ir byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ji nedraudžia kaltinamajam bendrauti su jų dukra, įsileidžia pastarąjį į namus, tačiau reikalauja, kad šis ateitų blaivus. Be to, kaltinamasis anksčiau du kartus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už smurtą prieš E. R., tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo pripažinta, kad šiose bylose pastaroji būtų davusi melagingus parodymus. Galiausiai nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir pareigūnų iš karto po įvykio daryta jos veido nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad ant kairiojo nukentėjusiosios skruosto yra paraudimas. Nors akcentuotina, kad atskirai vertinant nuo kitų duomenų ši nuotrauka neįrodo, kad minėtas paraudimas atsirado būtent dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, be to paraudimas nėra aiškiai išreikštas, nuotraukoje užfiksuoti ir kiti nukentėjusiosios veido paraudimai (ant kaktos, nosies), nuotrauka daryta esant dirbtiniam apšvietimui ir nufotografuota tik viena veido pusė (t. y. negalima palyginti kairės ir dešinės veido pusių), o vaizdo įraše taip pat minėtas paraudimas matosi tik esant tam tikram rakursui, tačiau šiuos objektyviai užfiksuotus duomenis vertinant visumoje su aptartais nukentėjusiosios, liudytojos E. B. parodymais, darytina išvada, kad minėtas paraudimas atsirado būtent dėl kaltinamojo prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto – trijų smūgiu dešiniu delnu.
Taigi, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus nukentėjusiosios, liudytojos, ir, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, kaltinamojo parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą vaizdinę, garsinę bei rašytinę medžiagą, kurie atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo bei BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė 3 kartus dešiniu delnu į kairį skruostą buvusiai sutuoktinei E. R., su kuria kartu negyvena, šiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs aptartų įrodymų visumą, kuri yra pakankama J. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į J. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas penkis kartus, iš jų – keturis kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 108-118, 119-122), baustas administracine tvarka, įskaitant už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam (t. 1, b. l. 135-139), į priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 141-144), bedarbis (t. 1, b. l. 145-148), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 149-150). Akcentuotina, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis prieš nukentėjusiąją padarė ne pirmą kartą, be to, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (viso jam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas). Jo nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa. Išdėstytos aplinkybės, taip pat dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės – t. y. paskyrus jam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro teismui siūlomą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant ilgesnę už įstatymo numatytą minimalią.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. liepos 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 7 d., 17:25 val., iki 2020 m. kovo 8 d., 11:40 val. (t. 1, b. l. 130-133) bei nuo 2021 m. sausio 2 d., 23:20 val., iki 2021 m. sausio 4 d., 13:40 val. (t. 1, b. l. 87, 99) vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pateikė patikslintą 2021 m. birželio 9 d. pažymą (t. 2, b. l. 188-190), kurioje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su kaltinamojo J. R. gynyba sudaro 108 eurus. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas kaltinamajam buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, jis dalyvavo teismo posėdyje, išlaidos laikytinos pagrįstomis, bet įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo nuosprendžiu jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nors ir prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti jo turtinę padėtį, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, atmestinas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 103-104) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.) – paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. R. (J. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie pastarosios pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. R. (J. R.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 7 d., 17:25 val., iki 2020 m. kovo 8 d., 11:40 val., bei nuo 2021 m. sausio 2 d., 23:20 val., iki 2021 m. sausio 4 d., 13:40 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su kaltinamojo gynyba, priteisimo, netenkinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (2 vnt.) – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.