Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį, BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.). Vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 2 veikos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 1250 Lt (10 MGL) dydžio bauda;

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65-66 straipsniais paskirtas terminuotas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;

4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, BK 146 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, BK 181 straipsnio 1 dalimi terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas terminuotas 4 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis pagal 2013 m. sausio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 5 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas. 2017 m. gruodžio 1 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę,

teistas (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą 2019 m. liepos 9 d. už sunkų kūno sužalojimą, subjaurojimą arba visiško nedarbingumo sukėlimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 146 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

Teismų praktikoje (2K-398/2006) BK 284 str. numatytų padarinių buvimas dažniausiai grindžiamas fizinio smurto panaudojimo faktais. Ši aplinkybė palengvina BK 284 str. taikymo motyvaciją. Smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinė nutartis Nr. 2K-78/2013).

Teismų praktikoje yra visuotinai pripažinta, kad nusikaltimo numatyto BK 140 str. 1 d., požymių turinti veika padaryta viešosios tvarkos pažeidimo metu atskirai nuo BK 284 str. yra nekvalifikuojama, nes BK 284 str. numatyta veika yra padaroma panaudojant smurtą. Taigi BK 140 str. 1 d., numatytus veiksmus apima BK 284 str. sudėtis. Šis reiškinys baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kuriai esant taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

Kadangi BK 284 str. ir BK 140 str. 1 d. sankcijose numatytos analogiškos bausmės, BK 140 str. 1 d. numatyta veika net ir esant jos požymių turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 284 str., o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 str. 1 d. yra perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) baudžiamosios bylos Nr. 2K-659/2004; 2K-652/2007/ Teismų praktika, 2005, Nr. 23, p. 196 – 200).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas nusikalstamas veikas perkvalifikuoja iš BK 284 straipsnio, 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – bauda arba areštas.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už baudžiamojo nusižengimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. N. padarė septynis baigtus – apysunkius ir nesunkius, tyčinius nusikaltimus, iš kurių dvejais žala padaryta sveikatai, vienu – sveikatai ir gyvybei, vienu – žmogaus laisvei, vienu – teisingumui, vienu – viešajai tvarkai, padarytas nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Taip pat D. N. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, iš kurių vienas susijęs su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis ar karine įranga, o kitas – su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.

Kaltinamojo D. N. atsakomybę dėl veikų lengvina tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti sunkinančia kaltinamojo atsakomybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Teismas sprendžia, kad nors apie kaltinamojo apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų byloje duomenų yra, tačiau ištyrus byloje esančius duomenis nebuvo neginčijamai nustatyta, kiek kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir ar tai turėjo įtakos, bei kokiu mastu, jo nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina, kad iš viso buvo padarytos net 9 nusikalstamos veikos skirtingu metu, tačiau byloje nebuvo tirta ar kiekvienos iš padarytų nusikalstamų veikų metu D. N. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo aiškintasi ar jo galimas apsvaigimas turėjo įtakos kiekvienos iš padarytų nusikalstamų veikų padarymui. Formuluojant kaltinimą ši aplinkybė taip pat nebuvo nurodyta kaip turėjusi įtaką nusikalstamų veikų padarymui ir jos nebuvo prašoma pripažinti sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe iki pat baigiamųjų kalbų. Nesant patikimų duomenų apie kaltinamojo apsvaigimą nuo šių psichiką veikiančių medžiagų kiekvienos iš padarytų nusikalstamų veikų metu, ji nepripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį D. N. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas 4 Lietuvos Respublikoje už nusikaltimų turtinėms teisėms ir interesams, sveikatai, laisvei ir viešajai tvarkai padarymą. Kaltinamasis praeityje teistas už nusikaltimų numatytų BK 138 str. 1 d., 146 str. 2 d., kurių aplinkybės labai panašios kaip ir šioje byloje, padarymą, šiuo metu teistumai išnykę, taip pat 7 kartus teistas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą 2019 m. už sunkų kūno sužalojimą (t. 4, b. l. 182-197), nedirbantis (t. 2, b. l. 12-13), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 4, b. l. 164). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai ypač numatyti BK 138 str. 2 d. 6 p., 146 str. 2 d., 284 str. pasižymėjo brutalumu, jais buvo demonstruojamas niekinamas požiūris į įstatymo reikalavimus, viešąją tvarką, kito asmens laisvę ir sveikatą.

Kaltinamasis psichikos sutrikimų ar priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (t. 4, b. l. 169, 176), administracine tvarka baustas, baudų nemoka (t. 4, b. l. 177-181). Aukščiau išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja išimtinai neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, nepaisantį visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių, todėl teismo nuomone jam už nusikaltimų padarymą skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, o už baudžiamųjų nusižengimų arešto bausmės, kurių dydžiai atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nustatytini mažesni už straipsnių sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius.

Kaltinamajam skirtinos bausmės už padarius nusikaltimus esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 138 str. 2 d. 6 p., 146 str. 2 d.) taip pat už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 259 str. 2 d., 258 str. 2 d.) subendrintinos jas apimant, o už kitas nusikalstamas veikas (BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 284 str., 233 str. 1 d., 259 str. 1 d.) subendrintinos jas iš dalies sudedant prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant minimalias laisvės atėmimo bausmės dalis.

Kadangi kaltinamasis D. N. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, nes aukščiau aprašytos nusikalstamų veikų aplinkybės, taip pat kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, nesuteikia pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismo motyvai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Nukentėjusioji R. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašo priteisti iš D. N. 6000 Eur neturtinę žalą, 187,54 Eur turtinę žalą bei 450 Eur už teisines paslaugas (t. 6, b. l. 106-173).

Reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusioji pagrindė pateikdama įrodymus: gydytojų išrašus, siuntimus, procedūrų lapą, iš rašą iš E. Sveikatos sistemos apie jai išrašytus vaistus, UAB „Ortex“ pinigų priėmimo kvitą ir kt. (t. 6, b. l. 127-173). Iš šių įrodymų turinio matyti, kad patirta nukentėjusiosios patirta žala įtvarui, vaistams yra pilnai įrodyta jos pateiktu pinigų priėmimo kvitu, išrašu iš E. Sveikatos sistemos. Nukentėjusiosios prašymas priteisti iš kaltinamojo kelionės išlaidas už vykimą pas gydytojus ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui yra pagrįstas, nes šios išlaidos kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų sužalojant nukentėjusiosios sveikatą dėl ko jai buvo reikalingas gydymas taip pat dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų prieš ją nukentėjusiajai reikėjo vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui. Taip pat pagrįstu laikytinas nukentėjusiosios prašymas priteisti iš kaltinamojo žalą už sugadintus (sukruvintus) jos drabužius, kurie iš jos buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu ir yra saugomi saugykloje. Nukentėjusioji nurodo, kad drabužiai yra sugadinti, be to, ji jų dėvėti nebegalėsianti, nes tai jai būtų sunku psichologiškai, jie jai sukeltų neigiamas emocijas. Atsižvelgiant į padarytų prieš nukentėjusiąją nusikaltimų pobūdį laikytina, kad jos prašymas priteisti iš kaltinamojo žalą už sugadintus drabužius yra pagrįstas, nes šie drabužiai yra sugadinti, kruvini, jų valymas reikalautų papildomų išlaidų, be to pažymėtina, kad jie jau ilgą laiką (beveik 6 mėnesius) saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, todėl tikėtina, kad gali būti sugadinti nepataisomai. Taipogi sutiktina su tuo, kad šių drabužių dėvėjimas nukentėjusiajai suteiktų didelius dvasinius išgyvenimus, nes ji buvo itin žiauriai kaltinamojo mušama, buvo laikoma nelaisvėje. Nukentėjusiosios prašomos priteisti patirtos kelionės išlaidos ir žala už sugadintus drabužius laikytinos protingomis, pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Teismas sprendžia, kad prašomos priteisti turtinės žalos suma yra pagrįsta ir protinga, todėl priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pilnai tenkintinas.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajai nusikalstamais kaltininko veiksmais sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl ko ji neteko darbingumo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jai buvo sukeltas išgąstis, ji buvo pažeminta – buvo itin žiauriai mušama, jai mažiausiai 28 trauminiais poveikiais buvo sutrikdyta sveikata, sugadintas jos turtas (drabužiai), buvo atimta jos laisvė. D. N. nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu padarė net 5 nusikalstamas veikas, t. y. sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat grasino, paveikė nukentėjusiąją dėl ko ji davė melagingus parodymus bei itin žiauriai prieš ją smurtaudamas nesunkiai ją sužalojo. Nukentėjusiai buvo grasinama, kad bus užmušta, kaltinamasis atėmė jos laisvę ir išsivežė žinodamas, kad nukentėjusiosios namuose vienas lieka jos mažametis sūnus bei vertė ją elgtis pagal savo valią, visiškai nepaisydamas jos nuomonės, tokiu būdu paneigdamas nukentėjusiosios teisę į privatumą ir jos žmogiškąjį orumą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo praradusi sąmonę, išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą, chirurginę operaciją, kitas gydymosi procedūras. Ilgą laiką buvo nedarbinga, jai sutriko miegas, neigiamas pasekmes jaučia iki šiol, šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pridedami medicininiai dokumentai.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją buvo padarytos tyčia. Nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais padaryta ir turtinė žala. Nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas visas kūnas, taip pat ir gyvybiškai svarbi kūno dalis jos galva. Nukentėjusiai buvo sukelti ir dvasiniai išgyvenimai, baimė, išgąstis, stresas. Baimę ir stresą nukentėjusioji jaučia iki šiol. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus (39 m.) dėl ko darytina išvada, jog galės dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsnių nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Byloje dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo valstybė patyrė 535 Eur dydžio išlaidas. Byloje yra įstatyminis pagrindas šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo D. N.. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama kvalifikuotai, nepateikta duomenų patvirtinančių itin jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui. Nors D. N. šiuo metu ir nedirbantis, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir kaltinamojo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą valstybei priteistina prašoma suma – 535 Eur.

Nukentėjusioji taip pat prašė iš kaltinamojo priteisti 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Byloje advokatė Snieguolė Jurskytė – Ignatavičienė atstovavo nukentėjusiąją. Matyti, kad už atstovavimą buvo išrašytos sąskaitos (t. 6, b. l. 121) 450 Eur sumai. Taigi, nuketėjusiosios patirtų išlaidų, advokato pagalbai, dydis, pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes byloje surašytas civilinis ieškinys, nukentėjusiajai buvo atstovaujama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bylos apimtis yra pakankamai didelė. Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos jai iš kaltinamojo.

Į bausmės laiką įskaitytinas D. N. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 11 d. 21.45 val. iki 2022 m. liepos 13 d. 13.24 val. (2 dienos) (t. 5, b. l. 130-134), bei nuo 2022 m. liepos 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. sausio 12 d. (t. 5, b. l.153-159, 164-167, 171-174, 186-190, t. 6, b. l. 8-13, 59-66, b. l. 4-7).

Kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pažeidė kardomąją priemonę ir slapstėsi (t. 5, b. l. 142-143, 146-148), todėl manytina, kad ją pakeitus švelnesne gali pasislėpti nuo bausmės vykdymo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – DVD-R laikmenos, (t. 1, b. l. 137, t. 2, b. l. 83, t. 3, b. l. 138) paliktini saugoti ten pat.

Daiktas – teleskopinė lazda, perduota saugojimui į Panevėžio AVPK ginklų saugyklą, pagal 2022 m. spalio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 50-00357 (t. 1, b. l. 149-151), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina ir sunaikintina įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktai – likusios po tyrimo psichotropinės medžiagos – 25 vnt. tabletės, sudėtos į stiklinį buteliuką, kuris supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį ir perduotas saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 2, b. l. 24-27) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktai – vokas, kuriame juodos spalvos plaukai su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, dėžutė, kurioje tualetinio popieriaus rulonėlis su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, perduotas saugoti 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010576 (t. 3, b. l. 155); maišas popierinis, kuriame: plastikinis baltos spalvos strypas (vamzdis) su virvele (paketas), metalinis strypas (vamzdis) (paketas), plastikinis butelis su užrašu „Ajax“ (kartoninė dėžutė), biologinė nuoplova nuo rausvos spalvos dėmės (vokas), kratos metu 2022 m. liepos 20 d. automobilyje „VW Tauran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas rankšluostis (kartoninė dėžutė), D. N. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai (1 vokas), nukentėjusiosios R. G. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai (1 vokas), perduotas saugoti 2022 m. spalio 12 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010632 (t. 4, b. l. 113), į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Daiktai – R. G. drabužiai ir avalynė: maišas polietileninis, kuriame: juodos spalvos sportiniai batai „Nike“, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliai „H&M“, žalsvos spalvos, sportinė liemenė, juodos spalvos sportinės kelnės „Amis“, kojinė, perduoti saugojimui 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010579 (t. 3, b. l. 169), į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – paketas Nr. HA8941597, kuriame yra du lenktiniai peiliai, 2022 m. rugsėjo 14 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010476 (t. 1, b. l. 183-185); paketas, kuriame yra D. N. džemperis „Galt Sand“, 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010578 (t. 3, b. l. 180); vokas, kuriame telefonas Poco IMEI1: 862432054085941, IMEI2: 862432054085958 su dvejomis SIM kortelėmis UAB Bitė Labas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 5 d. Kvitu B Serija BBB Nr. 0010575 (t. 4, b. l. 19); vokas, kuriame mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6300“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „EE“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010574 (t. 4, b. l. 69); paketas, kuriame D. N. tamsiai mėlynos spalvos džemperis „Uspa“, paketas, kuriame D. N. tamsiai mėlynos spalvos džemperis „Champion“, 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010577 (t. 4, b. l. 75), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu 2022 m. liepos 29 d. D. N. pateiktas pilkos spalvos džemperis „New York“ (paketas), 2022 m. spalio 12 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010632 (t. 4, b. l. 113), perduoti saugoti Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, grąžintini D. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų areštą;

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

- perkvalifikavus nusikalstamas veikas (2 veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje) į vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Bausmes už veikas padarytas esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 146 straipsnio 2 dalį) ir veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį) subendrinti jas apimant griežtesne bausme bei prie subendrintos bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį) bei paskirti D. N. subendrintą bausmę 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant D. N. galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 11 d. 21.45 val. iki 2022 m. liepos 13 d. 13.24 val. (2 dienos) bei nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2023 m. sausio 12 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. sausio 12 d.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš D. N. 187, 54 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų ir 54 ct) turtinę žalą, 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) neturtinę žalą R. G..

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš D. N. R. G. naudai priteisti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai.

Pripažinti proceso išlaidomis valstybės patirtas 535 Eur (penkių šimtų trisdešimt penkių eurų) išlaidas susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir priteisti šias išlaidas iš D. N. valstybei. Išaiškinti D. N., jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

D. N. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus DVD-R laikmenas, laikomas byloje palikti saugoti ten pat.

Daiktą – teleskopinę lazdą, perduotą saugojimui į Panevėžio AVPK ginklų saugyklą, pagal 2022 m. spalio 3 d. kvitą B serija BBB Nr. 50-00357, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktus – likusias po tyrimo psichotropines medžiagas – 25 vnt. tabletes, sudėtas į stiklinį buteliuką, kuris supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, perduotą saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus – voką, kuriame juodos spalvos plaukai su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, dėžutę, kurioje tualetinio popieriaus rulonėlis su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, perduotą saugoti 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010576; maišą popierinį, kuriame: plastikinis baltos spalvos strypas (vamzdis) su virvele (paketas), metalinis strypas (vamzdis) (paketą), plastikinį butelį su užrašu „Ajax“ (kartoninę dėžutę), biologinę nuoplovą nuo rausvos spalvos dėmės (voką), kratos metu 20222 m. liepos 20 d. automobilyje „VW Tauran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą rankšluostį (kartoninę dėžutę), D. N. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius (1 voką), nukentėjusiosios R. G. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius (1 voką), perduotus saugoti 2022 m. spalio 12 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010632, į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, -nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčius.

Daiktus – R. G. drabužius ir avalynę: maišą polietileninį, kuriame: juodos spalvos sportiniai batai „Nike“, juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliai „H&M“, žalsvos spalvos, sportinė liemenė, juodos spalvos sportinės kelnės „Amis“, kojinė, perduotus saugojimui 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010579, į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – paketą Nr. HA8941597, kuriame yra du lenktiniai peiliai, perduotą saugoti 2022 m. rugsėjo 14 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010476; paketą, kuriame yra D. N. džemperis „Galt Sand“, perduotą saugoti 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010578; voką, kuriame telefonas Poco IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su dvejomis SIM kortelėmis UAB Bitė Labas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti 2022 m. spalio 5 d. Kvitu B Serija BBB Nr. 0010575; voką, kuriame mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6300“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „EE“ Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010574; paketą, kuriame yra D. N. tamsiai mėlynos spalvos džemperis „Uspa“, paketą, kuriame yra D. N. tamsiai mėlynos spalvos džemperis „Champion“, perduotą saugoti 2022 m. spalio 5 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010577, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu 2022 m. liepos 29 d. D. N. pateiktą pilkos spalvos džemperį „New York“ (paketą), perduotą saugoti 2022 m. spalio 12 d. kvitu B Serija BBB Nr. 0010632, Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, grąžinti D. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.