Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštas 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštas 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas (vieneriems) metams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimas (vieneriems) metams;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštas 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus paskirta D. N. subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant D. N. galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 11 d. 21.45 val. iki 2022 m. liepos 13 d. 13.24 val. (2 dienos) bei nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2023 m. sausio 12 d.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. sausio 12 d.

Tenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš D. N. 187, 54 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų ir 54 ct) turtinė žala, 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) neturtinė žala R. G..

Pripažintos proceso išlaidos ir iš D. N. R. G. naudai priteista 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaidos advokato pagalbai.

Pripažintos proceso išlaidomis valstybės patirtos 535 Eur (penkių šimtų trisdešimt penkių eurų) išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir priteistos šios išlaidos iš D. N. valstybei.

D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo esmė ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1-3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

6. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. N., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi tiek BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, tiek bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

8. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nurodė: padaryti septyni baigti apysunkiai ir nesunkūs tyčiniai nusikaltimai bei baudžiamieji nusižengimai, iš kurių dvejais nusikaltimais žala padaryta sveikatai, vienu – sveikatai ir gyvybei, vienu – žmogaus laisvei, vienu – teisingumui, vienu – viešajai tvarkai bei padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir ginklais. Taip pat pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vertino nuteistojo D. N. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis – teistas (nurodė, kad teistumas išnykęs), taip pat teistas ir Didžiojoje Britanijoje, baustas administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudų nemoka), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje – neregistruotas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šie pirmos instancijos teismo išdėstyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys pagrįstai įvertinti kaip išimtinai neigiamai apeliantą charakterizuojantys ir, šiuo nagrinėjamu atveju, nelaikytini deklaratyvūs. Priešingai, deklaratyviais laikytini apelianto dėstomi pažadai, kad jis savo ateities su nusikalstama veika nebesieja, planuoja įsidarbinti ir būti sąžiningas Lietuvos pilietis.

9. Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmos instancijos teismas sugriežtino bausmę atsižvelgęs į apelianto teistumą. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas apelianto teistumą įvertino vertindamas teisiamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, nepripažino apelianto recidyvistu, nepripažino sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika buvo padaryta recidyvisto bei skyrė bausmes, mažesnes už sankcijose numatytus bausmių vidurkius, t.y., įvertino aplinkybę, kad teistumas yra išnykęs ir neskyrė aiškiai per griežtų bausmių. Nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad D. N. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nepadarė, šiuo metu nuteistas jau penktą kartą, taip pat ne kartą buvo teisiamas ir Didžiojoje Britanijoje, niekur nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kas rodo, jog iš tiesų ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės neatgrasė D. N. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apeliantas nėra linkęs taisytis ir apskritai laikytis teisės normų reikalavimų. Nors jis ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau akivaizdu, kad vengia keisti gyvenimo būdą. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, darydamas išvadas dėl bausmių rūšies parinkimo ir bausmės trukmės nustatymo, tinkamai individualizavo bausmę. Pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai nuteistajam už jo padarytas devynias nusikalstamas veikas galėtų būti pasiekti švelninant bausmę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliantas taip pat teigia, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė nuoširdžius parodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino šį prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir pripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliantui skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Dar kartą vertinti šią aplinkybę ir todėl švelninti paskirtą bausmę nėra teisinės galimybės.

11. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, paprastai teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Dar kartą įvertinus šias nuostatas kartu su nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, taip pat ir apelianto asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad D. N. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota ir ji nėra per griežta ar neteisinga, o skundžiamas nuosprendis yra teisingas.

12. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą, susidarė 342, 43 Eur (205, 76 Eur ir 136, 67 Eur) išlaidų ir tokia suma priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

13. Byloje pateikti duomenys - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus 2023-03-08, 2023-03-09 pažymos Nr. APD-2023-04242, APD-2023-04166 patvirtina, kad pagal sprendimus Nr. KTS-2022-03997 ir KTS-2023-01269 buvo nutarta D. N. teikti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba, turto ir pajamų neturi) bei į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. N. negali būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. N. apeliacinį skundą.

Atmesti prašymą išieškoti iš D. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.