- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-411-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01651-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Didysis tyrulis“, Radviliškio rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Didysis tyrulis“
- Ieškovas
- P. K.
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Didysis tyrulis“ apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1072-766/2014 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Didysis tyrulis“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. K. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės 12905,00 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas 2013 m. sausio 26 d. apie 10.50 val. važiavo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve apie 40 km / val. greičiu, ieškovas staiga priekyje, prieš pat automobilį pamatė skersai gatvės ištemptą balzganą, apšalusį trosą / lyną. Vairuotojas nedelsiant stabdė transporto priemonę, tačiau plieninis, skersai Ligoninės gatvės važiuojamosios kelio dalies ištemptas maždaug 1,5 cm diametro trosas / lynas, atsitrenkęs į automobilio bamperį, pakilo, nuslydo per variklio dangtį ant priekinio lango stiklo, suglemžė ir įlenkė į vidų dešinės pusės stogo kampą, metalinį stovą, dureles, išdužo priekinis stiklas, priekinių durelių stiklas. Suglemžto stogo kampas įlinko į automobilio salono vidų ir atsidūrė keleivio galvos vietoje. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, užfiksavo faktines aplinkybes. Ieškovas nurodė, kad policijos pareigūnų surašytuose dokumentuose nurodyta, jog tai yra UAB „Didysis tyrulis“ teritorija, tačiau jokio užrašo, informacinės nuorodos, ženklo, iškabos, kad šioje vietoje vieša miestelio gatvė baigiasi ir tampa įvažiavimu į UAB „Didysis tyrulis” teritoriją, nebuvo. Nebuvo jokio Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) reglamentuoto kelio ženklo, kad važiuoti šia gatve negalima, eismas draudžiamas, kelias užtvertas ar jame yra kliūtis. Be to, remiantis viešojo registro duomenimis UAB „Didysis tyrulis“ priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiam juridiniam asmeniui priklauso keletas statinių, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pati neteisėtai užtverta (duomenys neskelbtini) gatvė – vieša, savivaldybei priklausanti gatvė. Po įvykio atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę, nepriklausomas ekspertas nustatė, jog ieškovo transporto priemonės remontas netikslingas, skirtumas tarp buvusios vidutinės rinkos vertės (22500 Lt) ir likučių vertės sudaro 12300,00 Lt. Ieškovas turėjo 605 Lt išlaidų eksperto paslaugoms apmokėti, todėl ši suma įtrauktina į atlygintinų nuostolių dydį, todėl prašė priteisti iš atsakovo 12905,00 Lt žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog ieškovas patyrė turtinę žalą dėl savo neteisėtų veiksmų – didelio neatsargumo.
Trečiasis asmuo UAB „Didysis tyrulis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas patyrė turtinę žalą dėl savo kaltės, nepasirinkdamas saugaus greičio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės ieškovui P. K. 12905,00 Lt (3737,55 Eur) žalos atlyginimą ir 3387,00 Lt (980,94 Eur) bylinėjimosi išlaidas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (12905,00 Lt (3737,55 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-15 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės valstybei 51,99 Lt (15,06 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad byloje surinktais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad minėta gatvė priklauso Radviliškio rajono savivaldybei, o šios gatvės eksploataciją ir priežiūrą atlieka Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Tyrulių seniūnija. Konstatavo, kad atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė, žinodama, kad jos valdomame kelyje yra įrengtas savavališkas kelio užtvaras, nesiėmė jokių priemonių jam pašalinti, tuo pačiu neatliko jai įstatymo leidėjo deleguotų pareigų – užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Teismas sprendė, kad tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, nes žalingos pasekmės kilo iš kelio trūkumo, t. y. jei atsakovui priklausančiame kelyje nebūtų buvę neteisėtos techninės eismo reguliavimo priemonės, automobilis į ją nebūtų atsitrenkęs ir nebūtų apgadintas. Nurodė, kad ieškovas pripažino aplinkybę, jog įvykio metu sugadintą automobilį pardavė fiziniam asmeniui už 9000,00 Lt, atsakovas šios sumos dydžio neginčijo, neprašė pateikti šią sumą patvirtinančių dokumentų, todėl teismas pripažino, kad ieškovas pardavė automobilį už 9000,00 Lt. Atsižvelgdamas į teisingo žalos atlyginimo principą, t. y. kad teismas sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, teismas ieškinį patenkino visiškai, pažymėdamas, kad pardavus sugadintą automobilį, gautą 9000,00 Lt pinigų sumą pridėjus prie pažymoje nurodytos ir prašomos priteisti 12300,00 Lt nuostolių sumos, gauta suma neviršija Kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje nurodytos transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą – 22500,00 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu iš esmės neginčija civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, tačiau remdamasi CK 6.253 str., prašo netaikyti civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu, teigdamas, jog žala kilo dėl ieškovo veiksmų – didelio jo neatsargumo. Savo poziciją atsakovas grindžia dideliu ieškovo neatsargumu, nes taip nustatyta ikiteisminio tyrimo byloje surinkta medžiaga ir liudytojų parodymais. Šiuos atsakovo argumentus teismas pripažino nepagrįstais, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad P. K. veiksmuose nebuvo nustatyta neatsargumo įvykio metu, jis administracine tvarka dėl 2013-01-26 įvykio nebaustas. Nurodė, kad iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad trosas sudarė sunkiai pastebimą kliūtį, techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotojo P. K. pasirinktas buvusiomis kelio sąlygomis neatitiko saugaus eismo reikalavimų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. l d. numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino galimo ieškovo neatsargumo fakto, tik formaliai pasisakė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad P. K. veiksmuose nebuvo nustatyta neatsargumo įvykio metu, jis administracine tvarka dėl 2013-01-26 įvykio nebaustas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Šiaulių apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagos, turtinės žalos atsiradimą sąlygojo du veiksniai: 1) kelio užtvaro buvimas; 2) pačio nukentėjusiojo asmens, šiuo atveju ieškovo, didelis neatsargumas.
2. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pažeidus materialinės teisės normas, iš esmės pažeidus procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra nepagristas, neteisėtas ir naikintinas, priimant naują sprendimą - ieškinį atmesti, nes konstatavus, kad įvykis, kurio pasėkoje ieškovui buvo padaryta turtinė žala, atsirado ir dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.266 str. 1 d. nuostatas turėjo spręsti klausimą ir pasisakyti dėl apelianto atleidimo nuo civilinės atsakomybės, t. y. turtinės žalos atlyginimo ieškovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Didysis tyrulis“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į aplinkybe, kad kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jei autoįvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės. CK nurodoma, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Radviliškio apylinkės prokuratūra pilnai ištyrė įvykį ir nustatė, kad ieškovas važiavo neatidžiai– taip pažeidė KET ir tai buvo svarbiausia autoįvykio priežastis.
2. Teismas neatsižvelgė nei į Radviliškio rajono prokuratūros, nei į Radviliškio rajono PK atliktus tyrimus, atliktą eksperimentą autoįvykio vietoje (P. K. jame dalyvauti atsisakė), nei į liudytojų A. G., V. G., A. S. parodymus, kurie matė autoįvykio vietą tuoj po įvykio. Jie yra Tyrulių gyventojai ir žino visą kelio užtvaro pastatymo istoriją ir tai, kad šis užtvaras daugybę metų ten yra ir jis niekam netrukdė. Tyrulių miestelio keliai yra inventorizuoti 2006 m., pastabų inventorizuojant Tyrulių seniūnija negavo (Tyrulių seniūno R. L. paaiškinimai). Visi liudytojai pažįsta R. K. ir žino, kad Tyruliuose jis yra lankęsis daug kartų ir kelio užtvaras jam netrukdė. Visų nuomone, autoįvykio priežastis – ieškovo pasiklydimas, reikiamo kelio ieškojimas ir dėl to atsiradęs didelis neatidumas.
3. Teismas, tirdamas autoįvykį, negalėjo ir neturėjo vadovautis tik specialisto I. išvadomis. Teismas negalėjo nevertinti įvykį ištyrusių Radviliškio PK pareigūnų tyrimo dokumentų, kurie nustatė, kad P. K. pažeidė eismo taisykles, nes vairavo nepasirinkęs saugaus greičio, nedėmesingai. Tik po ieškovo daugkartinių skundų Šiaulių apygardos prokuratūra ir teismas patį pažeidimo faktą paliko nustatyti Radviliškio rajono apylinkes teismui. Ieškovas nuo kaltinimo neatsargiu važiavimu nebuvo išteisintas, tik buvo susilaikyta autoįvykio veiksmų vertinimo ir galutinis autoįvykio tyrimas ir vertinimas pavestas Radviliškio rajono apylinkės teismui.
4. Specialistas I. galėjo būti šališkas, nes jį pasamdė tik ieškovas. Jokių derinimų nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu dėl specialisto nebuvo. Mano, kad specialisto išvada nėra tik nešališka, nėra teisiška, bet ir pažeidžia teisingumo, protingumo kriterijus, nes išvada buvo atlikta tik iš foto nuotraukų – nematant nei automobilio, nei įvykio vietos, nežinant atstumų, neįvertinant kitų fizinių faktorių. Teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens nesutikimo su eksperto išvadomis, bei nevertino, kad ieškovas ekspertizę atliko vienašališkai, net neinformavęs nei atsakovo, nei trečiojo asmens.
5. Ieškinyje yra nurodoma, kad automobilis per įvykį sugadintas nepataisomai, skirtumas tarp jo likutinės vertės ir rinkos vertės yra 12300 Lt. Tačiau, tik posėdžio metu, atsakovui pateikus pažymą iš VĮ Regitra, kad automobilis kaip transporto priemonė yra pilnai eksploatuojamas, ieškovas prisipažino, kad pardavė automobilį ne kaip metalo laužą, o kaip transporto priemonę už 9000 Lt. Į šią naują aplinkybę teismas visai neatsižvelgė, net nesiaiškino, kad tokiu atveju ieškovas turėjo pakeisti ieškinio sumą, teismas nesikreipė į naująjį jos savininką liudyti teismui apie automobilio įsigijimo aplinkybes, remonto išlaidas, kurios yra svarbios nagrinėjant šią bylą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens prieštaravimus dėl ieškovo vienašališkos mašinos ekspertizės, nes ieškovas, atlikdamas mašinos ekspertizę, turėjo bent informuoti atsakovą ir trečiąjį asmenį, kad jie dalyvautų.
7. Teismo posėdžio metu ir atsakovas, ir trečiasis asmuo nesutiko ir su ieškinio suma, nors teismo sprendime teigiama, kad atsakovas ieškinio sumos neginčijo.
8. Teismas nevertino, kad ieškovas teismą klaidino. Ieškinyje teigiama, kad jį apakino saulė, nors įvykio metu saulė jam švietė į nugarą. Tik trečiajam asmeniui pateikus žemėlapius su pasaulio kryptimis, buvo įrodyta, kad saulė ieškovo negalėjo apakinti, nes autoįvykio metu ji jam švietė į nugarą. Ieškinyje teigiama, kad po autoįvykio automobilis tapo neremontuotinas. Tik atsakovui pateikus pažymą iš VĮ Regitra, buvo įrodyta, kad automobilis yra suremontuotas ir eksploatuojamas. Teismas niekaip nereagavo į akivaizdų ieškovo bandymą suklaidinti teismą, atsakovą ir trečiąjį asmenį, kai jis teismo posėdžio metu pateikė nepilnos apimties Šiaulių apygardos prokuratūros 2014 m. birželio 9 d. nutarimą – vietoj 6 lapų visoms byloms šalims buvo pateikti 4 lapai. Ieškovas neteikė būtent 2-iejų lapų (2-ojo ir 4-ojo), būtent tų, kuriuose yra dėstoma, kad nutarime ieškovo veiksmai autoįvykio metu nevertinami. Tai reiškia, kad teismas turėjo skirti papildomą autoįvykio tyrimą.
9. Mano, kad būtų tikslinga užklausti Lietuvoje veikiančias devynias draudimo kompanijas, ar P. K. buvo apdraudęs savo automobilį KASKO draudimu ir ar gavo draudimo išmoką.
10. Dėl įvykusio autoįvykio yra kaltas yra pats ieškovas. Jis, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas transporto priemonę, sumaišė Tyrulių miestelio gatves, prarado budrumą ir, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio. Dėl ko, atsiradus kliūčiai ir nespėjo jos laiku sustabdyti ir atsitrenkė į kelio užtvarą. Tai ir nustatė autoįvykio priežastį tyrę Radviliškio PK pareigūnai. Tuo ieškovas pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 133, 134, 173 punkto reikalavimus, ATPK 127 str. 2 d. Mano, kad autoįvykis įvyko dėl ieškovo kaltės, o atsakovas turi buti atleidžiamas nuo atsakomybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas P. K. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas apeliaciniame skunde savo, kaip kelio savininko, atsakomybės sąlygų buvimo neginčija ir nekvestionuoja, nekelia kelio priežiūros savininko pareigų atlikimo tinkamumo klausimo, žalos kilimo ir jos dydžio, tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino neįrodžius CK 6.270 str. numatytų aplinkybių buvimo. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis trečiojo asmens atžvilgiu vykdytame ikiteisminiame tyrime pareigūno priimtu nutarimu ir ypatingai teiginiais, apie nukentėjusiojo neatsargumą, kadangi šis nutarimas dalyje panaikintas, o teiginiai apie tariamą nukentėjusiojo neatsargumą aukštesnių instancijų įsiteisėjusia nutartimi ir nutarimu pripažinti nepagrįstais ir pašalinti iš nutarimo motyvų.
2. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo UAB „Didysis tyrulis“ už BK 229 str. numatytos veikos įvykdymą ir privati civilinė byla pagal ieškovo P. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei pagal CK 6.266 str. yra du savarankiški procesai, kuriuose tiriamos ir įrodinėjamos skirtingos aplinkybės ir skirtingi subjektų veiksmai. Šioje civilinėje byloje buvo tiriamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės be kaltės (ir neteisėtų veiksmų) taikymas, o nutrauktame ikiteisminiame tyrime – UAB „Didysis tyrulis“ galimai nusikalstami veiksmai BK 229 str. prasme. Baudžiamojoje byloje tiriama objektyviosios ir subjektyviosios nusikalstamos veikos požymių buvimas nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens veiksmuose – t. y. ikiteisminio tyrimo dalykas buvo ne ieškovo, o UAB „Didysis tyrulis“ veiksmai baudžiamosios teisės prasme.
3. Pateikti įrodymai apie oro sąlygas, įvykio vietos foto nuotraukos, plieninio troso ir jį laikiusių stulpelių matavimai patvirtina, kad ši neteisėta kliūtis, užtverianti visą važiuojamą gatvės dalį, buvo nepaženklinta kelių eismo taisyklių reglamentuotais ženklais, nepažymėta ir praktiškai nematoma eismo dalyviams. Byloje buvo pateikta teismo eksperto, turinčio eismo įvykio ir trasologijos eksperto kvalifikaciją bei 14 metų teismo eksperto darbo stažą, E. I. išvada, jog: trosas sudarė sunkiai pastebima kliūtį; techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotojo P. K. pasirinktas greitis buvusiomis kelio sąlygomis neatitiko saugaus eismo reikalavimų; eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad kelias buvo užtvertas trosu, kuris sudarė nepažymėtą bei greičiausiai sunkiai pastebimą netikėtą kliūtį vairuotojui; esamojoje kelio situacijoje nebuvo techninės galimybės jos išvengti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas P. K. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra CK 6.270 str. nurodytos aplinkybės, neturėjo jokio pagrindo remtis trečiojo asmens atžvilgiu vykdytame ikiteisminiame tyrime pareigūno priimtu nutarimu ir ypatingai teiginiais, apie nukentėjusiojo neatsargumą, kadangi nutarimas šioje dalyje panaikintas kaip nepagrįstas, o teiginiai apie tariamą nukentėjusiojo neatsargumą įsiteisėjusia 2014-03-14 Šiaulių apygardos nutartimi ir 2014-06-09 nutarimu pripažinti nepagrįstais ir pašalinti iš nutarimo motyvų.
2. Sprendžiant bylą dėl žalos atlyginimo ar atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės veiksmai laikytini neteisėtais civilinės deliktinės teisės prasme turi būti tiriama ir įvertinama toje civilinėje byloje pagal civilinio proceso normas, o ne pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonę ar teisinį aplinkybių vertinimą. Teisinį faktinių aplinkybių vertinimą civilinėje byloje atlieka tik ją nagrinėjantis teismas (CPK 185 str.). Todėl ieškinio tenkinimui ar atmetimui reikšmingos aplinkybės (tame tarpe ir ieškovo neatsargumas) šioje byloje turėjo būti ir pirmosios instancijos teismo buvo tiriamos civilio proceso tvarka, pagal byloje pateiktus įrodymus.
3. Ieškovas į bylą pateikė eilę rašytinių įrodymų, paneigiančių bet kokias prielaidas apie galimą jo neatsargumą. Jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovas numatė ar turėjo numatyti neteisėtą, teisės aktais draudžiamą gatvės ribojimą, neteisėtai įrengtą stacionaria kliūtimi – plieno trosu, ar nesilaikė net minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, byloje nėra. Tai, kad ieškovas kadaise buvo lankęsis UAB „Didysis tyrulis“ teritorijoje, vykdydamas tarnybines pareigas darbo dienos metu (t. y. daugiau nei prieš 8 metus), kai trosas būdavo nuimamas (ką patvirtino pats trečiojo asmens direktorius), dėl ko ieškovas jo negalėjo matyti ir žinoti, kad jis ten yra, nereiškia minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų nesilaikymo 2013-01-26 įvykio metu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo teigia, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik byloje pateikta specialisto išvada. Šie teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes, kaip matyti iš sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, pirmosios instancijos teismas kruopščiai tyrė ir analizavo visus paminėtus ieškovo pateiktus įrodymus, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus, ir savo išvadas grindė įrodymų visumos analize.
5. Šioje byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė (CPK 212 str.). Į eismo įvykio ir trasologijos eksperto kvalifikaciją bei 14 metų teismo eksperto darbo stažą turintį E. I. dėl specialisto išvados pateikimo savo iniciatyva kreipėsi tiesiogiai ieškovas ir ją byloje pateikė kaip vieną iš rašytinių įrodymų. Tokiu atveju CPK 213 str. nuostatos nėra taikomos, ieškovui nekilo pareigos informuoti trečiąjį asmenį, su juo derinti specialisto kandidatūrą ir jam pateikiamus klausimus. Kaip matyti iš eksperto išvadų, jam buvo pateikta analogiška šioje byloje esančiai medžiaga – pažyma apie oro sąlygas, foto nuotraukos, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų surašyti dokumentai ir pažymos, pareigūnų atlikta foto fiksacija ir užtvaro, metalinių stulpelių, kelio pločio matavimų ir matmenų duomenys ir kt. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens teiginiai apie šios specialisto išvados neteisėtumą ir neobjektyvumą atmestini kaip nepagrįsti.
6. Trečiojo asmens teigimu, ieškovui po autoįvykio automobilį pardavus už 9000 Lt, teismas privalėjo paaiškinti ieškovui, kad jis turi pakeisti ieškinio sumą ir pakviesti naująjį savininką liudyti apie remonto ir įsigijimo aplinkybes. Šie teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovo patirtos žalos dydį patvirtina rašytinis įrodymas – 2013-02-22 Kelių transporto priemonės vertinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Ji yra nenuginčyta ir nepaneigta. Parengiamuosiuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu šalys nepriklausomo turto vertinimo ataskaitos duomenų neginčijo. Nepriklausomas turto vertintojas nustatė, kad ieškovo transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą buvo lygi 22500 Lt, transporto priemonės po eismo įvykio atkūrimo kaštai 23370,15 Lt, t. y. todėl transporto priemonės atstatymas ekonomiškai netikslingas, nes remonto išlaidos viršytų rinkos vertę. Likutinė transporto priemonės vertė nustatyta esanti lygi 10200 Lt. Tai reiškia, kad nuostolio dydis dėl transporto priemonės apgadinimų, yra skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo (22500 Lt) ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (10200 Lt), t. y. 12300 Lt (22500 Lt - 10200 Lt = 12300 Lt). Po šios ataskaitos parengimo ieškovas sudaužytą automobilį pardavė. Tai, kad už sudaužytą automobilį ieškovui nepavyko gauti net nepriklausomo vertintojo nustatytos likutinės kainos, kadangi jis buvo realizuotas už 9500 Lt, nesumažino ieškovo patirto nuostolio dydžio, o jį tik padidina, nes reali ieškovo patirta žala yra 13000 Lt. Taigi, ieškinys galėjo būti tikslinamas nebent ieškovui padidinant ieškinio reikalavimo sumą, tačiau tai yra ieškovo teisė, kuria jis, siekdamas greitesnio bylos išnagrinėjimo, nepasinaudojo ir tuo pagrindu ieškovas 2014-12-15 teismo sprendimo teisėtumo nekvestionuoja.
7. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovas melagingai teigia, kad jį apakinusi saulė. Ieškovas nurodo, kad tokios aplinkybės neteigė nei ieškinyje, nei posėdžio metu. Ieškovas, apibūdindamas eismo sąlygas, yra nurodęs, kad buvo žema temperatūra, švietė saulė ir sniegas žėrėjo, o apšerkšnijęs trosas buvo praktiškai susiliejęs su aplinka, praktiškai nematomas. Todėl jokio teismo nepagrįstai neįvertinto klaidinimo nėra. Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas tariamai suklaidino teismą teiginiais, jog automobilis tapo neremontuotinas. Byloje pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta rinkos vertės ir atkūrimo kaštų vertė. Atkūrimo kaštų vertė yra didesnė už automobilio kainą, tai reiškia, kad ekonomiškai automobilio remontas yra netikslingas, t. y. automobilis neremontuotinas. Ieškovas pateikia ir prašo prie bylos medžiagos prijungti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (anksčiau šis dokumentas nebuvo pateiktas, kadangi tik paskutiniame posėdyje atsakovas ir trečiasis asmuo ėmė kelti automobilio eksploatavimo klausimą), patvirtinančią, kad automobilis buvo perleistas trečiajam asmeniui, pardavimo kainai nesiekiant net nustatytos likutinės vertes, o tai, ar naujasis turto įgijėjas jį suremontavo, ar turėjo tam ekonomines ar technines galimybes, kiek remontas buvo jam nuostolingas, ieškovui nėra ir nebuvo žinoma ir tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Dėl tariamo teismo klaidinimo, pateikiant 2014-09-06 nepilnos apimties 2014-06-09 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkes prokuratūros nutarimo kopiją, ieškovas pažymi, jog dėl techninės kopijavimo klaidos byloje buvo pateikta ne pilna šio nutarimo kopija (atšviestas kas antras lapas). Pirmosios instancijos teismui 2014-10-28 posėdžio metu atkreipus į tai ieškovo dėmesį ir nustačius terminą šiam trūkumui ištaisyti, byloje buvo pateikta pilna nutarimo kopija, todėl bet kokie trečiojo asmens teiginiai dėl teismo klaidinimo yra nepagrįsti ir juo labiau nesudarantys apeliacinio skundo tenkinimo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas P. K. 2013 m. sausio 26 d. važiuodamas jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, atsitrenkė į įrengtą gatvėje eismą ribojantį užtvarą – skersai gatvės ištemptą trosą / lyną. Minėto autoįvykio metu buvo stipriai apgadintas automobilis Mitsubishi Pajero (t. 1, b. l. 14-22).. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Radviliškio rajono (duomenys neskelbtini)gatvė (kelias), kaip vietinės reikšmės kelias (gatvė), nuosavybės teise priklauso Radviliškio rajono savivaldybei (t. 1, b. l. 92). Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g., kurioje įvyko autoįvykis, baigiasi ir tampa įvažiavimu į trečiojo asmens UAB „Didydis tyrulis“ teritorija, eismą ribojantis užtvaras nebuvo trečiojo asmens teritorijoje, tačiau jis trečiojo asmens buvo naudojamas, kad pašaliniai asmenys automobiliais nepatektų į UAB „Didydis tyrulis“ teritoriją. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktuose apeliaciniuose skunduose neginčijama, kad minėtas kelio užtvaras buvo įrengtas, negavus tam būtino leidimo, jokių įspėjamųjų ženklų apie tai, kad gatve eismas ribojamas, taip pat nebuvo. Trečiojo asmens UAB „Didydis tyrulis“ vadovas R. N. 2014 m. gegužės 29 d. Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, už tai, kad būdamas įmonės vadovu, nesuderinęs su policija, įrengė gatvėje eismą ribojantį užtvarą, vadovaujantis ATPK 160 (2) str. 2 d., nubaustas 300 Lt bauda (t. 2, b. l. 58), nutarimo pažeidėjas neskundė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, aiškindamas kelio trūkumus CK 6.266 str. 1 d. prasme yra nurodęs, kad minėtos teisės normos prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tokį aptariamos normos aiškinimą, be kita ko, patvirtina ir formuojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje). Taigi, paprastai kelio, kaip ir kitų statinių, savininkas (valdytojas) už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais, tačiau išimtiniais atvejais, kai žala padaroma dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo konstrukcinių trūkumų, atsako be kaltės.
Nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl pašalinio daikto – neteisėtai įrengto gatvėje eismą ribojančio užtvaro, todėl nėra pagrindo spręsti, jog žala ieškovui padaryta dėl kelio konstrukcinio trūkumo ir atsakovui kilo civilinė atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio kelio užtvaro buvimas kelia grėsmę saugiam eismui, o tai yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Ieškovas, teigdamas, kad dėl kliūties ant kelio patyrė žalos, turi teisę reikalauti, jog atsakovas ją atlygintų, įrodinėdamas visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti (neteisėti veiksmai, žala, jų priežastinis ryšys ir kaltė) (CK 6.246–6.249 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad atsakovo, kaip kelio (gatvės) savininko, neveikimas (nepakankama kelio būklės kontrolė), taip pat neuždraudimas trečiajam asmeniui UAB „Didysis Tyrulis“ naudoti neteisėtai įrengtą gatvėje eismą ribojančią užtvarą, nulėmė, kad Radviliškio r. (duomenys neskelbtini) gatvėje neteisėtai įrengtas gatvėje eismą ribojantis užtvaras – skersai gatvės ištemptas trosas / lynas, kėlė grėsmę eismo saugumui, ko pasėkoje ieškovo vairuojamas automobilis užvažiavo ant kliūties ir dėl to įvyko eismo įvykis, todėl spręstina, kad atsakovo neveikimas yra eismo įvykį ir ieškovo patirtus nuostolius nulėmusi priežastis (CK 6.247 str.).
Apeliaciniuose skunduose neginčijamas atsakovo, kaip kelio (gatvės) savininko, kaltės klausimas, tačiau nurodoma, kad eismo įvykis kilo dėl automobilį vairavusio ieškovo neatsargių veiksmų, todėl atsakovas turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, be to, trečiojo asmens apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio.
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad ieškovo didelis neatsargumas, pasireiškęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu, buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal ieškovo P. K. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. padarymo (t. 1, b. l. 123-129, 140-146).
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimų į apeliacinius skundu argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatinėtais faktais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. birželio 9 d. nutarimu iš prokurorės nutarimo pašalinti jame nurodyti motyvai dėl galimo nukentėjusiojo P. K. neatsargumo įvykio metu, konstatuojant, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne dėl paties P. K. nusikalstamų ar kitokių neteisėtų veiksmų (t. 2, b. l. 49-53). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jais vadovautis. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtame nutarime dėl P. K. veiksmų vertinimo yra pasisakyta 4 lape, kuris, kaip nurodyta trečiojo asmens apeliaciniame skunde, ką patvirtina ir 2014 m. spalio 28 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje nurodyti duomenys, ieškovui teikiant šį nutarimą į bylą nebuvo pateiktas (t. 2, b. l. 44-45, 98-99), tačiau, kaip jau minėta, 4 lape kaip tik ir buvo išdėstyti argumentai dėl būtinumo pašalinti motyvus dėl galimo nukentėjusiojo P. K. neatsargumo autoįvykio metu, todėl teigti, kad tokiu būdu ieškovas siekė klaidinti teismą, nėra pagrindo. Šioje dalyje sutiktina su ieškovo argumentais, kad tai tiesiog techninė klaida, darant minėto nutarimo kopijas, kuri buvo vėliau pašalinta.
CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl teigdami, kad žala atsirado dėl paties ieškovo neatsargumo, atsakovas ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Juolab, kad ir apeliaciniuose skunduose nurodyta ikiteisminio tyrimo byla buvo pradėta ieškovo iniciatyva.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (neatsargumo), pateikė įrodymus savo argumentams pagrįsti (CPK 178 str., 197 str.), o būtent, ieškovas pateikė teismui 2014-02-11 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (14), kurioje nurodyta, kad tikėtina, kad eismo įvykio metu (....) ištemptas trosas sudarė sunkiai pastebimą kliūtį; pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Mitsubishi Pajero vairuotojas P. K. viršijo leistiną greitį, nėra pagrindo teigti, kad nurodytas 40-50 km / val. greitis buvusiomis kelio sąlygomis neatitiko saugaus eismo reikalavimų; labiausiai tikėtina, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad kelias buvo užtvertas trosu, kuris sudarė nepažymėtą ir greičiausiai sunkiai pastebimą netikėtą kliūtį vairuotojui (t. 2, b. l. 6-12). 2014-02-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (14) nurodyta, kad jeigu Mitsubishi Pajero vairuotojas P. K., važiuodamas 40-50 km / val. greičiu, galėjo objektyviai pastebėti kelią užtveriantį trosą, būdamas neprivažiavęs jo mažesniu nei 30,7....56,6 m atstumu, tai tokiu atveju net ir savalaikiai stabdydamas P. K. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio kilimo (t. 2, b. l. 13–15). Pažymėtina, kad teikdamas įrodymus, dėl jų pateikimo ieškovas neturėjo pareigos tartis nei su atsakovu, nei su trečiuoju asmeniu. Todėl ieškovas, pateikdamas specialisto išvadas kaip rašytinius įrodymus, neturėjo pareigos informuoti atsakovą ar trečiąjį asmenį, kad ir jie suformuluotų klausimus, teikiamus išvados atlikimui, nes tokiu atveju CPK 213 str. nuostatos nėra taikomos. Šiuo atveju trečiasis asmuo, nesutikdamas su ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, galėjo pateikti savo pasirinkto specialisto išvadą, arba prašyti teismo skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė (CPK 42 str., 199 str.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad išvadas pateikęs specialistas E. I. turi Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijos sprendimu suteiktą eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas, jis yra įspėtas dėl atsakomybės ATPK 187² str., BK 235 str. tvarka, ką yra nurodęs ir savo pateiktose išvadose (t. 2, b. l. 11, 12, 15), todėl daryti išvadą apie minėto specialisto šališkumą pagal byloje esančius įrodymus nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad kelio užtvaras daugybę metų ten yra ir jis niekam netrukdė, taip pat, kad Tyrulių miestelio keliai yra inventorizuoti 2006 m., pastabų inventorizuojant Tyrulių seniūnija negavo (t. 1, b. l. 106), tik įrodo atsakovo, kaip kelio savininko, kaltę, netinkamai atliekant kelio priežiūrą, nesiimant jokių veiksmų, kad trečiasis asmuo UAB „Didysis tyrulis“ pašalintų jo naudojamą neteisėtai įrengtą kelio užtvarą. Trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovas jau yra buvęs šioje vietovėje, todėl turėjo ir galėjo pamatyti kelio užtvarą, nesant net jokio įspėjamojo ženklo, prasilenkia su sveika logika, prieštarauja bendram teisės principui, jog iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).
Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad eismo įvykio priežastis buvo neteisėtų atsakovo veiksmų (netinkamos kelių priežiūros) padarinys, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamos kelio priežiūros) ir padarytos žalos (dėl eismo įvykio apgadinto automobilio) priežastinio ryšio, todėl atsakovas privalo atlyginti visą ieškovo patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str., 6.251 str.).
Ieškovas P. K., įrodinėdamas autoįvykio metu patirtos žalos dydį, pateikė 2013 m. vasario 22 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą ir pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56-91), kurios patvirtina, kad ieškovas patyrė 12300,00 Lt žalą. Iš pažymos nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą – 22500,00 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 10200,00 Lt, nuostolių dydis dėl transporto priemonės apgadinimų, jos neremontuojant, vertinamas kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės, t. y. 12300,00 Lt (ieškovo prašomų priteisti nuostolių suma). Taip pat ieškovas į žalos atlyginimą įtraukė 605,00 Lt (t. 1, b. l. 109-110), kuriuos sumokėjo už automobilio vertinimo ataskaitą, todėl ši suma pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta protingomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl įtraukta į nuostolius, kurių ieškovas nebūtų patyręs, jei autoįvykis nebūtų įvykęs (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.).
Pažymėtina, kad Kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje nurodyta, kad apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonomiškai netikslingas (t. 1, b. l. 58). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovui priklausiusi transporto priemonė Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai tvarkinga, techninės apžiūros atlikimo data 2013-08-30 (t. 2, b. l. 67-68). Ieškovas, atsikirsdamas į tai, nurodė, kad automobilį jis pardavė už 9000,00 Lt, ši suma neviršija Kelių transporto priemonės vertinimo pažymoje nurodytos 10200,00 Lt apgadintos transporto priemonės likutinės vertės. Iš kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens pateiktą apeliacinį skundą ieškovas pateikė 2013-05-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo parduotas už 9500,00 Lt (t. 2, b. l. 117).
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad pardavimo kaina nesiekia nustatytos 10200,00 Lt likutinės vertės, todėl šiuo atveju ieškovas turėjo teisę padidinti ieškinio reikalavimus 700,00 Lt suma, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl tai, kad automobilis buvo parduotas, ši aplinkybė prašomos priteisti žalos dydžiui įtakos neturi, o tai, ar naujasis automobilio savininkas jį suremontavo, ar turėjo tam ekonomines ar technines galimybes, kiek remontas buvo ar nebuvo jam nuostolingas, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir kviesti ir apklausti kaip liudytoją naująjį automobilio savininką nebuvo ir nėra tikslinga.
Trečiasis asmuo, nesutikdamas su ieškovo prašomos priteisti žalos dydžiu, jokių įrodymų, ieškovo pateiktiems įrodymams paneigti, nepateikė (CPK 178 str.), o remiasi vien deklaratyviais teiginiais, neva, apie tai, kad ketina pateikti transporto priemonės vertinimo ataskaitą, ieškovas privalėjo informuoti atsakovą ir trečiąjį asmenį. Pažymėtina, kad niekas negali uždrausti ar riboti šalims teisę rinkti įrodymus (CPK 42 str., 178 str.). Trečiasis asmuo, nesutikdamas su ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita, galėjo pateikti savo užsakytą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, tačiau to nepadarė ir neketino daryti. Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaitą atliko UAB „PoRix“ vertintojas N. G. (t. 1, b. l. 58), tiek įmonė, tiek vertintojas turi teisę teikti turto vertinimo paslaugas (t. 1, b. l. 90, 91), todėl abejoti vertinimo ataskaitos išvadomis nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo žalos dydžio, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog ieškovo patirto žalos dydis yra mažesnis, nei reiškiamas reikalavimas, o teisėjų kolegija, spręsdama dėl iš atsakovo ieškovui priteistinos žalos dydžio, vadovavosi CPK 185 str. nuostatomis, numatančiomis, jog įrodymų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovo pateikti įrodymai (specialisto išvada, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita ir pažyma) labiau patvirtina ieškovo kaltės nebuvimą dėl eismo įvykio, nei kaltės buvimą, taip pat byloje nustatytos aplinkybės labiau patvirtina 12905 Lt ieškovo patirtą žalą, kurios nebūtų buvę, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs kelio priežiūrą, o trečiais asmuo laikęsis įstatymo reikalavimų ir įvažiuodamas į savo teritoriją naudodamasis atsakovui priklausančiu keliu, neužtverdamas jo neteisėtomis užtvaromis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos būtų kreipiąsis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl įrodymų, susijusių su KASKO draudimu, išreikalavimu, be to, jei ieškovui būtų buvusi išmokėta draudimo išmoka, ją išmokėjęs draudikas būtų regreso tvarka kreipiąsis į atsakovą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako išreikalauti trečiojo asmens prašomus įrodymus (CPK 314 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas P. K. pateikė įrodymus, kad turėjo po 290 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (t. 2, b. l. 107, 108, 115, 116), kurios yra pagrįstos, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl, apeliacinius skundus atmetus, ieškovui priteistinos iš atsakovo ir trečiojo asmens iš kiekvieno po 290 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė už pateiktą apeliacinį skundą nėra sumokėjęs žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės priteistina valstybei 112,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 86 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 188726247, buveinė – Aušros a. 10, Radviliškio m.) ieškovui P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Didysis tyrulis“ (juridinio asmens kodas 17165124, buveinė – Ligoninės g. 4, Tyruliai, Radviliškio r.) ieškovui P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 188726247, buveinė – Aušros a. 10, Radviliškio m.) valstybei 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) žyminio mokesčio, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).