Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-92/2014

Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00131-2007-9

2014 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. M. įstatyminių atstovų A. V. ir J. V. ir asmens, kuriam byla nutraukta F. I. gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla F. I. pagal BK 300 str. 2 d. (2 epizodai) ir 228 str. 1 d. (2 epizodai) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; J. B. baudžiamoji byla pagal BK 300 str. 2 d. (2 epizodai), 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. (2 epizodai), 300 str. 1 d. (2 epizodai) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nukentėjusiosios J. M. civilinis ieškinys Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos ir F. I. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2001 m. balandžio 5 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje specialistu ir turėdamas teisę veikti šios įstaigos vardu, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastodamas bei panaudodamas žinomai suklastotą netikrą dokumentą, padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei didelę žalą J. M., kadangi dėl to pastarajai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, o būtent:

2001-04-05 (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su J. B., nežinant J. M., tyčia liepė atėjusiai į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pastarosios dukrai J. B. surašyti motinos J. M. vardu prašymą, padiktuodamas prašymo tekstą, bei nurodė pastarajai jame pasirašyti už motiną, taip išreiškiant J. M. valią (sutikimą su prašyme nurodytomis aplinkybėmis, o būtent, su prašymu išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), ir žinodamas, kad minėtas prašymas suklastotas, kadangi jį surašė ir jame pasirašė ne J. M., tyčia panaudojo minėtą žinomai suklastotą netikrą dokumentą, t.y. įdėjo šį dokumentą į J. M. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylą ir pateikė jį (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui, tokiu būdu, F. I., suklastodamas ir panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą – 2001-04-05 prašymą, kuriame buvo suklastotas J. M. parašas, diskreditavo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus instituciją ir padarė didelę neturtinę žalą valstybei, sumenkindamas valstybės tarnautojo autoritetą (sudarė neigiamą ir klaidingą visuomenės nuomonę apie (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, jo pareigūnus bei jų vykdomas funkcijas), o taip pat padarė didelę žalą J. M., kadangi to pasėkoje pastarajai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.

Taip pat F. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. birželio 3 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje specialistu ir turėdamas teisę veikti šios įstaigos vardu, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastodamas bei panaudodamas žinomai suklastotą netikrą dokumentą, padarė didelę neturtinę žalą valstybei, o būtent:

2004-06-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), teikdamas viešąsias paslaugas, veikdamas kartu su J. B., nežinant J. M., pažymėjęs žemės sklypų ribas, tyčia liepė atėjusiai į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pastarosios dukrai J. B., pasirašyti žemėlapio (duomenys neskelbtini) ir žemėlapio (duomenys neskelbtini) fragmentuose bei 2004 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemės blokų žemėlapių apskaitos žurnale, už motiną J. M., taip išreiškiant J. M. valią (sutikimą su pažymėtomis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ribomis bei žemės bloko ribų pasikeitimais) bei patvirtinant, kad pastaroji gavo minėtus žemėlapių fragmentus, tokiu būdu, jis, suklastodamas ir panaudodamas suklastotus netikrus dokumentus – 2004-06-03 žemėlapio (duomenys neskelbtini) ir žemėlapio (duomenys neskelbtini) fragmentus bei 2004 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemės blokų žemėlapių apskaitos žurnalą, kuriuose buvo suklastoti J. M. parašai, diskreditavo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus instituciją ir padarė didelę neturtinę žalą valstybei, sumenkindamas valstybės tarnautojo autoritetą (sudarė neigiamą ir klaidingą visuomenės nuomonę apie (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, jo pareigūnus bei jų vykdomas funkcijas).

J. B. buvo kaltinama tuo, kad 2001 m. balandžio 5 d., veikdama bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininku F. I., padėdama pastarajam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininkui F. I. liepus ir padiktavus prašymo tekstą, neturėdama tam teisės (neturėdama jai išduoto įgaliojimo), nežinant motinai J. M., surašė jos vardu prašymą, išduoti motinai J. M. 1,36 ha priklausančios žemės, esančios Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini), nustatytos formos išvadą, gauti šį žemės sklypą Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) (surašė prašymą taip, kaip ir liepė ir padiktavo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininkas F. I.) bei F. I. liepus, pasirašė už savo motiną J. M. minėtame dokumente, t.y. bendrais veiksmais su F. I. suklastojo 2001-04-05 prašymą ir pateikė šį dokumentą (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininkui F. I., taip padėdama pastarajam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ko pasėkoje buvo diskredituota (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus institucija ir padaryta didelė neturtinė žala valstybei, sumenkintas valstybės tarnautojo autoritetas (sudaryta neigiama ir klaidinga visuomenės nuomonė apie (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, jo pareigūnus bei jų vykdomas funkcijas), o taip pat padaryta didelė žala J. M., kadangi to pasėkoje pastarajai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.

Taip pat J. B. buvo kaltinama tuo, kad 2004 m. birželio 3 d., veikdama bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininku F. I., padėdama pastarajam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininkui F. I. pažymėjus žemės sklypų ribas, jam dalyvaujant ir liepiant, išreikšdama J. M. valią (sutikimą su žemėlapio (duomenys neskelbtini) fragmente pažymėtomis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ribomis bei žemės bloko ribų pasikeitimais bei su žemėlapio (duomenys neskelbtini) fragmente pažymėtomis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ribomis bei žemės bloko ribų pasikeitimais), neturėdama tam teisės (nebūdama įgaliota motinos J. M.), nežinant J. M., F. I. nurodymu tyčia pasirašė už motiną 2004-06-03 žemėlapio (duomenys neskelbtini) ir žemėlapio (duomenys neskelbtini) fragmentuose bei 2004 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemės blokų žemėlapių apskaitos žurnale, t.y. suklastojo J. M. parašus – 2004-06-03 žemėlapio (duomenys neskelbtini) fragmente, eilutėje parašas; žemėlapio (duomenys neskelbtini) fragmente, eilutėje parašas, ir 2004 m. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemės blokų žemėlapių apskaitos žurnalo 12-tame lape, 32-oje eilutėje, grafoje „Žemės naudotojo parašas“, ir pateikė šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininkui F. I., taip padėdama pastarajam piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ko pasėkoje buvo diskredituota (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus institucija ir padaryta didelė neturtinė žala valstybei, sumenkintas valstybės tarnautojo autoritetas (sudaryta neigiama ir klaidinga visuomenės nuomonė apie (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, jo pareigūnus bei jų vykdomas funkcijas).

Taip pat J. B. buvo kaltinama tuo, kad 2004 m. birželio 4 d., (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkos skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išreikšdama J. M. valią (t.y. išreikšdama savo motinos J. M. valią dėl tiesioginių išmokų, už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, gavimo), neturėdama tam teisės (nebūdama įgaliota savo motinos J. M.), nežinant J. M., tyčia pasirašė už ją dokumentuose, t.y. suklastojo J. M. parašą 2004-06-04 paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti bei pateikė šią paraišką (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijai.

Taip pat J. B. buvo kaltinama tuo, kad 2005 m. sausio 27 d., (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išreikšdama J. M. valią (t.y. patikslindama 2004-06-04 deklaracijos duomenis) neturėdama tam teisės (nebūdama įgaliota savo motinos J. M.), nežinant J. M., tyčia pasirašė už ją dokumentuose, t.y. suklastojo J. M. parašą 2005-01-27 pranešime dėl deklaruotų duomenų tikslinimo, eilutėje „parašas“, bei pateikė šį dokumentą (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012-06-07 teismas paskyrė J. M. teismo ambulatorinę kompleksinę psichiatrinę-ekspertizę, tačiau nutartyje nėra nurodytas aiškus tokios ekspertizės skyrimo pagrindas, nenurodyta, kokie bylos įrodymai apie J. M. sveikatos būklę leido suabejoti jos psichine sveikata. Byloje yra vienintelis dokumentas, kuriame nurodyta, jog dėl senatvės J. M. serga silpnaprotyste, tačiau šiuo atveju neegzistavo BPK 208 straipsnyje nustatytas pagrindas ekspertizei skirti, nes ekspertizės gali būti skiriamos tik siekiant nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismo ekspertizės aktas buvo surašytas tik 2013-10-29, t.y. ekspertizė užtruko net 11 mėnesių, nors ekspertize nebuvo nustatyta jokių nusikalstamų veikų ištyrimui reikšmingų aplinkybių.

Be kita ko, rezoliucinėje nutarties dalyje nurodyta, kad teismas vadovaujasi BPK 3 str. 1 d. 3 p., bet negalėjimas tęsti proceso dėl senaties yra nustatytas BPK 3 str. 1 d. 2 p., be to, apylinkės teismas vadovavosi BPK 235 str. 1 d., nors ši nuostata taikoma bylos parengimo nagrinėti teisme metu, o bylos nagrinėjimo metu turėtų būti taikoma BPK 254 str. 4 d.

Pateiktame apeliacinio skundo papildyme nurodo, kad F. I. 2001-04-05 tiesiogine tyčia liepdamas J. B. suklastoti J. M. vardu prašymą išduoti nustatytos formos išvadą ir žinodamas, kad suklastoto prašymo pagrindu bus išduota išvada bei pateikdamas prašymą S. M., kuris 2002-07-17 sudarė suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nepaklausė S. M., pilnai neišnagrinėjo veikos kvalifikavimo dėl galimo bendrininkavimo bei neįvertino, kad nusikalstama veika pasibaigė ne 2001-04-05, bet 2002-07-17 surašius suklastotą išvadą.

Be to, 2007-11-23 prokuroras R. Buiko pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl J. M. žemės grąžinimo vilkinimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, tačiau po rašysenos ekspertizės nutarimuose nurodoma, kad atliekamas tyrimas dėl dokumentų suklastojimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nors nebuvo priimtas motyvuotas nutarimas dėl žemės grąžinimo vilkinimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nepriėmus tokio nutarimo J. M. negalėjo jo skųsti, kas vertinama kaip jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Neatlikus ikiteisminio tyrimo metu visų BPK numatytų veiksmų, teisminis procesas negalimas, todėl kaltinamasis aktas turi būti perduodamas prokurorui.

Civilinis atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsikirtimu į nukentėjusiosios įstatyminių atstovų apeliacinį skundą prašo atmesti nukentėjusiosios įstatyminių atstovų apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad civilinio ieškinio pagrindas baudžiamojoje byloje yra nusikalstamos veikos padarymas, nors BPK tiksliai nereglamentuoja kokį sprendimą priimti dėl civilinio ieškinio, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl senaties, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Taip pat nurodo, kad teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte konstatuota, jog J. M. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl siekiant tinkamai apginti nukentėjusiosios interesus teismo tvarka jai turėtų būti pripažintas neveiksnumas ir paskirta globa, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl įgaliojimų, išduotų A. V. ir J. V., teisėtumo ir ar apeliacinis skundas, pasirašytas nukentėjusiosios ir jos įgaliotų atstovų, atitinka J. M. valią.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios J. M. atstovai J. V. ir advokatas R. Talačka prašė nukentėjusiosios atstovų apeliacinį skundą tenkinti, o F. I. gynėjo advokato P. Bružo apeliacinį skundą atmesti, F. I. bei jo gynėjas advokatas P. Bružas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios atstovų apeliacinį skundą atmesti, J. B. gynėja prašė nukentėjusiosios atstovų apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nukentėjusiosios atstovų ir F. I. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl F. I. gynėjo apeliacinio skundo

F. I. gynėjas advokatas P. Bružas apeliaciniu skundu neginčija galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau prašo iš skundžiamos nutarties pašalinti motyvus, kuriais apylinkės teismas iš esmės apkaltino F. I. padarius nusikalstamas veikas.

Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra suėjęs šiame straipsnyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. BPK 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Sprendimas, kad byloje yra suėjęs patraukimo baudžiamojoj atsakomybėn terminas, gali būti priimtas tik tinkamai nustačius senaties trukmei nustatyti svarbias aplinkybes. Iš nustatytų aplinkybių turi būti aišku, jog kaltinamajame akte nurodytas veikos kvalifikavimas, jos padarymo laikas nekelia abejonių, taip pat turi būti ištirta, ar nėra senaties eigą sustabdančių ir nutraukiančių aplinkybių. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, t.y. teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą. Bet kuriuo atveju tai nepaneigia galimybės teismų nutartyse konstatuoti veikos faktinių aplinkybių nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, 2K-111/2014 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, įžanginėje ir aprašomojoje jos dalyje iš pradžių nurodyta, pagal kokius BK straipsnius F. I. yra kaltinamas, po to išdėstomi visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei galiausiai padaroma išvada, jog F. I. padarytos veikos atitinka BK 300 str. 2 d. ir 228 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius, kas anot F. I. gynėjo, reiškia pripažinimą kaltu padarius nusikalstamą veiką taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Tokiam apeliacinio skundo teiginiui nepritartina. Nei skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje F. I. tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismas, tam, kad būtų galima nustatyti veikai taikomą senaties terminą, privalo nustatyti, kokios konkrečiai BK numatytos nusikalstamos veikos požymius atitinka asmens padaryta veika. Priešingai, nenustačius, jog veika atitinka kurios nors BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos veikos požymių, byla turėtų būti nutraukta nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Todėl BK numatytų veikų objektyviųjų požymių konstatavimas teismo baigiamajame dokumente nelaikytinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Tokios pozicijos panašiose bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartus baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2013).

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principo, nutraukė bylą F. I. atžvilgiu suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl nukentėjusiosios J. M. atstovų apeliacinio skundo

Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiosios J. M. atstovų apeliaciniame skunde, tiek apeliacinio skundo papildyme iš esmės nėra aiškiai suformuluoto prašymo dėl skundžiamos nutarties, apeliaciniame skunde ir jo papildyme tik išdėstyti atskiri motyvai apie neva padarytus procesinius teisės pažeidimus, kurie įtakojo nepagrįstai ilgą bylos nagrinėjimą ir kuriuos prašoma nustatyti apeliacinės instancijos teismo.

Nors apeliaciniame skunde J. V. ir A. V. yra nurodomi kaip nukentėjusiosios J. M. įgalioti atstovai, tačiau jie laikytini nukentėjusiosios atstovais pagal įstatymą. BPK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu taip pat ir kitas aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Nors kitiems asmenims, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, BPK nenumatyti jokie apribojimai būti įgaliotaisiais atstovais, tačiau šiems asmenims kaip ir advokatams ar advokatų padėjėjams taip pat turi keliamas objektyvumo ir nešališkumo reikalavimas, todėl jų atžvilgiu taip pat taikytini BPK 61 straipsnyje numatyti advokato ar advokato padėjėjo nušalinimo pagrindai. Be kitų pagrindų advokatui ir advokato padėjėjui draudžiama dalyvauti procese kaip gynėjui ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovui, jeigu jis anksčiau dalyvavo byloje kaip liudytojas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek A. V., tiek J. V. byloje buvo apklausti liudytojais, todėl toje pačioje baudžiamojoje byloje jie negali būti įgaliotaisiais nukentėjusiosios atstovais. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme tuo pačiu pagrindu J. V. jau buvo 2012-01-24 teismo nutartimi nušalintas nuo bylos kaip įgaliotasis J. M. atstovas. Toks J. V. nušalinimas nuo bylos nukentėjusiosios teisių ir interesų nepažeidė, nes tuo pačiu metu byloje jos interesus atstovavo kitas įgaliotasis atstovas advokatas R. Garlauskas. Be kita ko, BPK numato, kad nušalinimas teisme gali būti pareiškiamas iki įrodymų tyrimo pradžios, kas ir buvo padaryta šioje byloje, todėl vien tai, kad J. V. nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo metu, nesudaro pagrindo pripažinti nušalinimą neteisėtu.

Kita vertus, BPK 53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šeimos nariui ar artimajam giminaičiui gali būti leidžiama dalyvauti procese atstovo pagal įstatymą teisėmis. Iš byloje esančio nukentėjusiajai J. M. atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto matyti, jog šiuo metu J. M. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste, todėl negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat negali dalyvauti teismo posėdyje, duoti adekvačių parodymų ir atsakinėti į klausimus, dėl ko J. V. ir A. V. net ir nepripažinus J. M. neveiksnia gali būti laikomi nukentėjusiosios atstovais pagal įstatymą. Iš esmės toks procesinis statusas J. V. ir A. V. buvo pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2013-12-03 nutartimi sprendžiant klausimą dėl jų pateikto apeliacinio skundo priėmimo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo nepateisinamai ilgas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus rajono apylinkės teisme baudžiamoji byla buvo gauta 2011-08-05, skundžiama nutartis priimta 2013-10-08, t.y. bylos nagrinėjimas teisme truko kiek ilgiau nei 2 metus. Toks bylos nagrinėjimo terminas atsižvelgiant į jos apimtį ir sudėtingumą yra pateisinamas, bylos nagrinėjimo metu reikėjo apklausti nemažai liudytojų, ištirti didelį kiekį kitų įrodymų, buvo atliekama nukentėjusiosios teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, be to, bylos nagrinėjimo metu keitėsi bylą nagrinėjantis teisėjas, bylos nagrinėjimą užtęsė ir dažni tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamųjų atstovų skundai ir prašymai. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje truko nepalyginamai ilgiau. Nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo priimta 2011-10-05, byla teisiamajame posėdyje buvo pradėta nagrinėti 2011-11-22 laikantis BPK 240 straipsnyje numatytų terminų. Bylą nagrinėjusios teisėjos V. Vaivadienės leidimo F. I. gynėjui advokatui P. Bružui susipažinti su bylos medžiaga, numatant kitą teisiamąjį posėdį 2012-01-24 negalima laikyti bylos vilkinimu, nes bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne vien tik dėl gynėjo prašymo, bet ir dėl neatvykusių liudytojų. Nepagrįstai apeliuojama ir į tai, kad bylą perskyrus teisėjui T. Volkovskiui, bylos nagrinėjimas nevyko 2 mėnesius, kadangi bylos nagrinėjimas nebuvo įmanomas dėl to, kad 2012-06-07 nutartimi paskyrus J. M. teismo ambulatorinę kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę baudžiamoji byla buvo persiųsta Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai, apie ką buvo informuoti tiek nukentėjusiosios įgaliotas atstovas, tiek atstovai pagal įstatymą.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad nukentėjusiosios J. M. teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė buvo paskirta nesant tam pagrindo, tik siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą. Visų pirma, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyti neteisingi duomenys apie ekspertizės paskyrimą ir jos atlikimo laiką. Ekspertizė buvo paskirta 2012-06-07 nutartimi, ekspertizės aktas surašytas 2012-11-20, taigi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ekspertizė truko net 11 mėnesių. Be to, nepagrįstai teigiama, jog ekspertize nebuvo siekiama nustatyti jokių reikšmingų bylos aplinkybių. Priešingai, ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti, ar nukentėjusioji J. M., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, galėjo suvokti savo veiksmų esmę, t.y. ar ji galėjo duoti parodymus apie kaltinimuose F. I. ir J. B. nurodytas aplinkybes, kas turėjo esminės reikšmės vertinant nukentėjusiosios parodymus ir sprendžiant, ar kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Pagrindas suabejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu buvo byloje gauti duomenys apie J. M. ligas ir jų gydymą.

Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog į bylą iš karto nebuvo įtraukta civiliniu atsakovu Nacionalinė žemės tarnyba, perėmusi Vilniaus apskrities administracijos viršininko teises ir pareigas. Tačiau šis procesinis pažeidimas buvo padarytas jau ikiteisminio tyrimo metu, kai prokuratūroje buvo gautas 2010-03-29 civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nors iš karto pradėjus nagrinėti bylą teisme civilinis atsakovas taip pat nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet bylos nagrinėjimo metu šis procesinis trūkumas buvo nustatytas 2013-03-20 teismo posėdyje ir ištaisytas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokia situacija susiklostė dėl išankstinio teismo šališkumo ar nusistatymo vilkinti bylą, tokia nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą subjektyvi nuomonė yra niekuo nepagrįsta. Suprantama, jog į procesą įstojusiam naujam asmeniui turėjo būti suteikta laiko susipažinti su bylos medžiaga, civiliniu ieškiniu, pateikti atsiliepimą į civilinį ieškinį ir pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl tai nelaikytina bylos vilkinimu. Be kita ko, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėja J. Bagdonienė pasiūlė nukentėjusiosios įgaliotam atstovui pateikti patikslintą civilinį ieškinį ne vien dėl pasikeitusio civilinio atsakovo, bet ir dėl to, kad po J. M. apklausos nebuvo aiški pozicija dėl jai padarytos žalos, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokiam teismo siūlymui nukentėjusiosios interesus atstovavęs advokatas pritarė.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog skundžiama nutartimi netinkamai ir nemotyvuotai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, jog civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas, tokia teismo išvada yra teisėta ir pagrįsta. Kaip jau buvo nurodyta, nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties termino suėjimo, nebegali būti sprendžiamas asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas, t.y. nebegali būti priimtas nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis nuosprendžiai, negalint konstatuoti asmens kaltės baudžiamosios teisės prasme, baudžiamajame procese iš esmės nebegali būti sprendžiamas ir padarytos žalos atlyginimo klausimas, kadangi norint išspręsti civilinį ieškinį iš esmės turi būti nustatytos visos sąlygos – padaryta žala, veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarytos žalos. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu iš esmės reiškia civilinio ieškinio nagrinėjimo proceso nutraukimą. Sutiktina su apeliantu dėl to, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu dar ir dėl to, kad yra pasirašytas savo veiksmų esmės negalinčios suprasti J. M., kadangi civilinį ieškinį teisme palaikė ir nukentėjusiosios interesus atstovavęs advokatas. Kita vertus, tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti nutarties, nes vien senaties termino suėjimo pakanka civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Vertinant apeliacinio skundo papildyme nurodytus argumentus, pažymėtina, jog pagal BPK 255 straipsnį baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia surašytas kaltinamasis aktas, t.y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų asmenų ir tų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina teiginių apie galimą F. I. bendrininkavimą su S. M.. Nesuprantamas apeliacinio skundo papildyme nurodytas motyvas, jog pažeidžiant J. M. teises ir interesus nebuvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl J. M. žemės grąžinimo vilkinimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Priešingai nei nurodo apeliantas, ikiteisminis tyrimas pagal J. M. skundą buvo pradėtas ir visą laiką vykdytas dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų suklastojimo, dėl tų pačių veikų byla ir buvo perduota teismui. Galimai tokiu būdu nukentėjusiosios atstovas siekia, jog būtų pakeistos kai kurios F. I. ir J. B. inkriminuotų veikų aplinkybės, kaltinimo formuluotės, kas dėl aukščiau nurodytų argumentų yra negalima. Be kita ko, byloje nustatyta, jog dėl F. I. ir J. B. inkriminuotų veikų yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, dėl ko joks papildomas tyrimas dėl nurodytų neva neišsamiai ištirtų aplinkybių yra nebegalimas.

Apeliaciniame skunde taip pat teisingai nurodyta, jog skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė netinkamas BPK normas. Tačiau tai vertintina kaip techninė rašymo apsirikimo klaida, nes iš nutartyje pateiktų motyvų matyti, jog teismas baudžiamąją bylą nutraukia vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 2 p., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, o ne 3 p., kuris šiuo metu yra netekęs galios. Taip pat apylinkės teismas, motyvuodamas senaties termino taikymą, nurodė, kad 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra numatytas BK 95 str. 1 d. 1 p. c pp., išskyrus dėl BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, o ne b pp. Pažymėtina, kad apylinkės teismas priėmė tinkamą galutinį sprendimą dėl bylos baigties, nepaisant to, jog skundžiamoje nutartyje vadovavosi BPK 235 str., reglamentuojančiu bylos nutraukimą parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu, o ne BPK 254 str. 4 d., reglamentuojančia bylos nutraukimą bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiosios J. M. įstatyminių atstovų J. V. ir A. V. bei F. I. gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinius skundus atmesti.