Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-458/2013

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00179-2012-0

2013 m. gegužės 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų visuomenės labui; pagal BK 145 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Iš S. M. priteista 499,19 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. M. bei 456,85 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų bei grasino jį nužudyti, būtent:

jis 2012-02-06, apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sutuoktine N. M. metu, pastarajai gulint lovoje, atsisėdo jai ant krūtinės ir viena ranka laikydamas N. M. rankas, kad negalėtų priešintis, kita ranka sugriebęs už kaklo ir grasindamas pasmaugti ją smaugė. Po to S. M. atleidus rankas nuo kaklo ir rankų, N. M. pasipriešinus, jis vėl sugriebęs nukentėjusiąją už kaklo smaugė bei ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė į veidą ir galvą. N. M. ištrūkus ir išlipus iš lovos, šis ją pargriovė ant grindų ir grasindamas ją užmušti ne mažiau kaip 10 kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, taip N. M. padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimais, poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje viršutinėje dalyje bei pakaušio dešinėje apatinėje dalyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kūno dešinės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimą kaklo kairėje, poodines kraujosruvas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės tiesiajame paviršiuje, kairės mentės viršutinio-išorinio kampo projekcijoje, kairiajame rieše, smulkias poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, juosmens kairės pusės sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu S. M., pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją N. M. ir taip pastarajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad S. M. grasinimai ją nužudyti gali būti įvykdyti.

Nukentėjusioji N. M. taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. Nurodo, kad skiriant bausmę buvo būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios santuoka iki šiol nėra nutraukta, vyksta teismo procesas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, sutuoktiniai konfliktuoja tarpusavyje, todėl nukentėjusioji bijo, kad S. M. vėl gali smurtauti prieš ją. Net ir vykstant teismo procesui S. M. nuolat skambindavo, konfliktavo, siekdavo susitikti. Kartą susitikus S. M. trukdė jai išvažiuoti užstatydamas savo automobilį. Po to pradėjo ją persekioti, kadangi S. M. važiuodamas labai arti savo automobiliu spaudė ją prie kelkraščio, ji nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į betoninius stulpelius, po to nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Tokiu būdu S. M. pažeidė jam skirtus įpareigojimus nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Todėl apeliantė mano, jog paskiriant S. M. baudą bausmės tikslai nebus pasiekti, nes jis tai suvokia kaip galimybę atsipirkti pinigais nuo bausmės. Bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant. Nukentėjusiosios nuomone, siekiant ją apsaugoti nuo S. M. smurto, būtina uždrausti nuteistajam prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens bausmės atidėjimo laikotarpiu.

Teismo pasėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, nuteistajam S. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi bei jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji N. M. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nuo 50 000 Lt iki 2 000 Lt jai priteistos neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgdamas į jos patirtus tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimas, sutuoktinių turtinę padėtį bei nuteistojo elgesį po įvykio.

Nukentėjusioji, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis visiškai nekompensuoja jos patirtų išgyvenimų. Šie skundo argumentai, kolegijos nuomone, iš dalies yra pagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį ir prašė teismo iš kaltininko priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog S. M. šiuo metu nedirba, tiek jis, tiek nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivūs, tai turėjo įtakos jų elgesiui, smurtas šeimoje kilo dėl abipusio konflikto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad šeimoje konfliktai kyla nebe pirmą kartą ir įtakos jiems kilti turi sutuoktinių pomėgis vartoti alkoholį. Teismas sumažindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgė ir į tai, kad S. M. šeiminio konflikto metu padarė nesunkų nusikaltimą asmens sveikatos atžvilgiu, t. y. nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai sukėlė neigiamų pasekmių, kurios jaučiamos iki šiol. Todėl apylinkės teismas įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą bei sveikatai sukeltas pasekmes, nukentėjusiosios pareikštą 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos tenkino tik iš dalies ir iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajai priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeiminė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau kartu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Teismų praktikoje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, į kurias, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsižvelgė nepakankamai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai N. M. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

Faktiniai bylos duomenys liudija, jog dėl S. M. nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. M. sveikata. 2012 m. vasario 6 d. Nr. G 269/12 (3) specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryti šie kūno sužalojimai: galvos sumušimas su galvos minkštųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis pakaušio dešinėje viršutinėje dalyje bei pakaušio dešinėje apatinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kūno dešinės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimas kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kairės mentės viršutinio-išorinio kampo projekcijoje, kairiame rieše, smulkios poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, juosmens kairės pusės sumušimas. Visus išvardytus sužalojimus N. M. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus šias vietas kietais bukais daiktais – sumušant, suspaudus kaklą smaugimo metu, smulkesnės poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos stipriai suspaudus pirštų galais. N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 45–46). Pastebėtina, jog po pirminės apžiūros N. M. dar tęsė gydymą ir ambulatoriškai pas šeimos gydytoją, buvo konsultuota neurologo, neurochirurgo, jai atliktas galvos smegenų KT (t. 1, b. l. 49–50). 2012 m. kovo 19 d. specialisto išvadoje Nr. pG 537/12(03) konstatuota, kad pagal 2012 m. vasario 6 d. apžiūros metu konstatuotus sužalojimus N. M. kūne išskiriama ne mažiau kaip penkiolika trauminio poveikio vietų (nosis su akių sritimi, apatinio žandikaulio kairysis kampas, apatinio žandikaulio kūno dešinė pusė, kaklo kairė pusė, dvi pakaušio dešinėje, dešinio peties užpakalinis paviršius, dešinio žasto vidurinis trečdalis, grupė smulkių poodinių kraujosruvų dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinė alkūnė, kairės mentės viršutinis-išorinis kampas, kairysis riešas, kairysis dilbis, dešinė plaštaka, juosmens kairė pusė). Apžiūros metu pastebėtas odos nubrozdinimas kaklo kairėje galvos sukamojo raumens apatinėje dalyje bei gydytojo neurologo 2012 m. vasario 8 d. pastebėtas ir aprašytas odos nubrozdinimas kakle pateiktoje N. M. asmens sveikatos istorijoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo atsirasti tiek suspaudus kaklą rankų pirštais, tiek spaudžiant kaklą ranka suėmus nukentėjusiąją per kaklą iš nugaros pusės. Kadangi apžiūros metu be veido ir kaklo sužalojimų N. M. kūne nustatyti kiti sužalojimai lokalizavosi įvairiose kūno vietose bei įvairiuose kūno paviršiuose, neįtikima, kad šiuos sužalojimus N. M. būtų įgavusi dėl kritimo ir atsitrenkimo (t. 1, b. l. 54–55).

Nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog girtumas turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesiui ir konfliktavo abi pusės, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų stiprumo. Vien pats sužalojimų padarymo faktas nukentėjusiajai nebuvo nė kiek moraliai lengvesnis.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai priteisdamas tik 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, visiškai neįvertino to, kad nukentėjusiajai N. M. sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant kumščiais ir kojomis, smaugiant ją už kaklo. Nuteistasis smūgiuodamas, smaugdamas bei šaukdamas, kad ją užmuš, grasino nukentėjusiąją nužudyti, tai nukentėjusiajai N. M. davė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai realiai gali būti įvykdyti. Akivaizdu, jog nukentėjusioji tokius artimo žmogaus smurtinius veiksmus tokioje situacijoje vertino kaip realią galimybę ją nužudyti. Taigi fizinį smurtą nuteistasis S. M. pavartojo prieš fiziškai silpnesnį žmogų – moterį. Fizinis smurtas buvo pavartotas namuose, aplinkoje, kurią nukentėjusioji laikė saugia. Taigi nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stiprius dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, būdama sužalota savo namuose, prarado saugumo jausmą. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytoja nukentėjusiosios kaimynė G. J. patvirtino, jog girdėjo didelį triukšmą ir kaimynų barnius bei dūžtančių stiklų garsą. Liudytoja nurodė, jog nukentėjusioji nešaukė, o tik dejavo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl S. M. padarytų nusikalstamų veikų pasekmių nukentėjusioji N. M. patyrė nemaža negatyvių išgyvenimų – fizinį skausmą, emocinį sutrikimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir laikiną gyvenimo kokybės suprastėjimą dėl sumušimo, didelį pažeminimą dėl artimo asmens nusikalstamų veiksmų. Dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiajai 2012 m. balandžio 16 d. nustatytas potrauminis streso sutrikimas, ji ilgą laiką gydėsi ligoninėje. Dėl galvos sumušimo nukentėjusiajai buvo sutrenkti smegenys, pasak nukentėjusiosios, dėl to jai iki šios dienos yra sunku susikaupti, susilpnėjo regėjimas. Sužalojimo pasekmes jaučiamos iki šiol. Nukentėjusioji N. M. patyrė nemažą žalą psichinei sveikatai, tai neabejotinai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Tai neabejotinai atitinka CK 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį.

Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) plaukiojo laivais ir turėjo 13 kontraktų kaip (duomenys neskelbtini), dirbo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tik nuo 2012 m. balandžio 31 d. nuteistasis registruotas darbo biržoje. Tuo tarpu nukentėjusioji beveik visą šį laikotarpį buvo išlaikoma vyro, darbo neturėjo. Taigi nuteistasis S. M. yra sąlyginai jauno amžiaus darbingas žmogus, todėl turi realias galimybes atlyginti neturtinę žalą.

Taigi įvertinusi pirmiau aptartas nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per menka, teisėjų kolegija mano, jog nukentėjusioji dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad po nukentėjusiosios sužalojimo nuteistasis nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė sumažinti padarytą žalą, nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, neatsiprašė nukentėjusiosios bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (yra jauno amžiaus, darbingas), teisėjų kolegija mano, jog N. M. apeliaciniu skundu prašoma priteisti 150 000 Lt neturtinė žala nelaikytina proporcinga teismo konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl jai priteistas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti didintinas tik iki 4 000 Lt. Ši suma, kolegijos nuomone, yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, pavojingumo laipsniui ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką. Pažymėtina, kad teismų praktika analogiškose bylose yra labai įvairi, nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja nuo 800 iki 5000 Lt.

Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo parinka bausmės rūšimi, kadangi mano, jog nuteistajam S. M. už padarytus nusikaltimus paskyrus piniginę baudą, nebus pasiekti bausmės tikslai, taip pat prašo papildomai uždrausti nuteistajam S. M. prisiartinti prie jos bausmės atidėjimo laikotarpiu. Šie apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo sugriežtinti S. M. paskirtą bausmę ir paskirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 55 str. nustatyta, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas, skirdamas S. M. galutinę subendrintą bausmę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kad padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus prieš artimą šeimos narį, į tai, kad anksčiau S. M. teismo neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, registruotas darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, buvusių darbdavių charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo lemiamos įtakos šios veikos padarymui. Visos šios iš esmės tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, jo asmenybė nėra itin pavojinga visuomenei, todėl nėra jokio pagrindo jam skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai už S. M. inkriminuotas nusikaltimas veikas paskyrė jam BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. sankcijose numatytas švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas S. M. bausmes už nusikalstamas veikas paskyrė teisingai, atsižvelgė į visumą nuteistojo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per švelni ir dėl to neteisinga.

Apeliantė prašo nuteistajam uždrausti ieškoti su ja ryšių, bendrauti ir prisiartinti prie jos. Tokį savo prašymą ji grindžia tuo, kad nuteistasis siekia su ja susitikti, konfliktuoja, grasina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šio savo teiginio apeliantė niekuo nepatvirtina, t. y. ji nepateikė jokių duomenų apie nuteistojo grasinimus jai, todėl šiuo atveju, nuteistajam S. M., skirti jam apeliantės prašomą papildomą draudimą – uždrausti ieškoti su ja ryšių, bendrauti ir prisiartinti prie jos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už advokato pagalbą apeliaciniame procese N. M. sumokėjo 1 200 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiosios atstovė rengė apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajai N. M. priteisia 1 200 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį:

iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajai N. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 4 000 Lt;

priteisti iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajai N. M. 1 200 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.