- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 1-44-659/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00179-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Kaltinamasis
- S. M.
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
SERGEJUS MITRIJEVAS (SERGEJ MITRIJEV) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustato:
S. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų bei grasino jį nužudyti, o būtent :
Žemesnės instancijos teismas
jis, 2012-02-06, apie 02.00 val., bute, esančiame - Statybininkų pr. 12-7, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sutuoktine N. M. metu, pastarajai gulint lovoje atsisėdo jai ant krūtinės ir viena ranka laikydamas N. M. rankas, kad negalėtų priešintis, kita ranka sugriebęs už kaklo ir grasindamas pasmaugti ją smaugė. Po to, S. M. atleidus rankas nuo kaklo ir rankų, N. M. pasipriešinus, jis vėl sugriebęs nukentėjusiąją už kaklo smaugė bei ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė į veido ir galvos sritį. N. M. ištrūkus ir išlipus iš lovos, šis ją pargriovė ant grindų ir grasindamas ją užmušti ne mažiau 10 kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, taip N. M. padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis pakaušio dešinėje viršutinėje dalyje bei pakaušio dešinėje apatinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kūno dešinės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimą kaklo kairėje, poodines kraujosruvas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės tiesiajame paviršiuje, kairės mentės viršutinio-išorinio kampo projekcijoje, kairiame rieše, smulkias poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, juosmens kairės pusės sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu S. M., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją N. M. ir taip pastarajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad S. M. grasinimai ją nužudyti gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jau ankščiau norėjo išsituokti su Natalija, tačiau su ja daug bendravo ir sutarė, kad gyvens kartu ir neprisimins senų įvykių. Tačiau grįžęs iš reiso suprato, kad ji kažką planuoja. Kartu su Natalija nuėjo pas uošvienę į svečius, nenorėdamas būti su sutuoktine vienas namuose, nes, kai ji užgeria, pasidaro agresyvi ir prisimena senas nuoskaudas. Pas Natalijos mamą nusinešė butelį. Kalbėdamasis su uošviene jai pasakė, kad Natalijai vis reikia kažkur išeiti, tai tatuiruotę darytis, tai į parduotuves, o jis vienas turi tvarkyti naujai nupirktą butą. Natalijos mamai pasakė, kad po parduotuves ji vaikšto nuo 10 val. ryto iki 17 val. vakaro ir nesupranta, ką ji tiek ilgai veikia parduotuvėse. Dėl to įsižeidusi Natalija jo nelaukusi pašoko ir išlėkė namo. Po kiek laiko ir jis išėjo namo, prieš tai jai paskambinęs, norėdamas sužinoti ar laimingai grįžo namo. Eidamas namo nusipirko degtinės, nes Natalija nenorėdavo gerti pas mamą, todėl grįžę į namus abu išgerdavo. Parėjęs namo, jos paklausė - „ko sėdi?“, o ji atsakė -„ne tavo šuniškas reikalas“. Nuėjęs į kambarį, pastatė degtinę ant stalo ir pasiėmė sulčių, Natalija supyko dėl paimtų sulčių, todėl jai paaiškino, kad viskas yra bendra, o sultims duos pinigų. Pamatęs, kad Natalija agresyvėja, nieko daugiau jai nebesakė. Tačiau ji ėmė kabinėtis prie jo, kaltinti dėl gyvenimo ir sakė, kad su juo negyvens. Jam pasakius, kad galime skirtis ji ėmė reikalauti pinigų. Todėl jai pasakęs, kad viską galės išsakyti teisme, nuėjo į balkoną parūkyti, o ji iš paskos. Natalija norėjo mesti ant žemės jo kompiuterį, tačiau kompiuterį spėjo sugauti ir įsidėti į „tašę“, jai dar spėjo pasakyti - „ką tu darai, jei nori numesti kompiuterį, mesk savo“. Po to išgirdo, kaip Natalija koridoriuje sudaužė kažkokius stiklus. Jis taip pat numetė ant žemės veidrodžius. Prasidėjo žodiniai įžeidinėjimai. Jis nuėjo į kambarį, o Natalija nubėgo į virtuvę. Po to pajuto, kad Natalija jam įrėmė į nugarą peilį, jis atsisukęs sugavo jos ranką ir norėjo išplėšti peilį, tačiau ji ėmė rėkti „gelbėkit, nori mane užmušti“. Kol ją laikė, kad ji neįdurtų su peiliu, Natalija įkando jam į petį. Peilį jis išplėšė jai iš rankų ir pasakė, kad ji grąžintų 3000 eurų jo mamai už buto pirkimą, ir kad uždarys jos sąskaitas. Tuomet ji įsiutusi puolė jį, grasindama užmušti. Natalija tuo metu, kai jis išplėšė jai iš rankų peilį buvo virtuvėje ir griebė kitus peilius, buvusius už šaldytuvo, tačiau neišlaikiusi pusiausvyros įsikabino į užuolaidas ir krisdama ant žemės jas nutempė. Jai pasakė, - „ką darai“ ir trenkė kelis kartus per veidą, kad apsiramintų. Po smūgių Natalija ėmė verkti. Tuo metu pamanė, kad reikia pasiimti dokumentus, nes Natalija gali juos paimti ir negrąžinti, nes taip jau yra buvę, todėl norėjo nueit į miegamąjį jų pasiimti. Tuo metu išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip Natalija pakelė kėdę ir su kėde užkliudžius lempas, jas sudaužė, mesdama į jį tą kėdę. Tačiau jis spėjo išsisukti, po to į jį metė svarstykles, jis išsisuko ir svarstyklės kliuvo į duris. Pamanė, kad žmonai užėjo baltoji karštinė ir jam kuo greičiau reikia pasiimti dokumentus. Tada Natalija puolė ant jo iš nugaros ir ėmė jį mušti, o jis sugriebė jos rankas, sakydamas - „raminkis“. Konflikto metu abu du kartus nukrito ant žemės ir vieną kartą ant lovos, užsigaudamas šoną. Nataliją jis nutrenkė į lovą, tačiau tik spėjus jam nusisukus ji vėl puolė ant jo. Todėl jai rankas užsuko už nugaros, o ji ėmė visaip kraipytis bei muistytis ir įkando jam į ranką. Veidą ji galėjo susižeisti, kai muistėsi ir užkliuvo už laikrodžio. Ją paleidęs nuėjo parūkyti į laiptinės apačią. Parėjęs pamatė Nataliją kalbantis su kaimyne, ji prašė kaimynės telefono. Suprato, kad Natalija nori iškviesti policiją, todėl nuėjęs parūkyti į balkoną, laukė kol atvyks policija. Mėlynės po akim Natalijai atsirado nuo pliaukštelėjimų į veidą, nes jos oda yra labai jautri. Pliaukštelėjo 2-3 kartus per veidą, kad apsiramintų. Natalija jam grasino, sakydama kad jį pasodins, pasidarys mėlynes pati, bet apkaltins jį. Sužalojimai galėjo atsirasti, kai buvo ją suėmęs, o ji muistėsi ir krito. Ji muistėsi ir pataikė galva į lovos atramą. Jis negrasino jos nužudyti. Po šio konflikto su Natalija bendravo, susitiko „Bigo” prekybos centro kavinėje. Ne vieną kartą ateidavo N. M. pas jį po to įvykio. Daug kartų išeidavo iš namų, kad nebūtų skandalų. Natalija jam sakiusi, jog „ aš pati save susižalosiu, svarbu, kad tu būtum neblaivus“. Kai išvyko į reisą, po dviejų dienų sužinojo, kad ji parašė pareiškimą policijai dėl grasinimo nužudyti. Be to, Natalija jį „pakišo“ su psichotropinėmis medžiagomis ir jį dėl to „tampė“ policija. Kartu su Natalija miete pietavo ir jos paklausė kodėl ji taip daro, ji pasakė, jog taip daro dėl to, kad jam būtų blogiau. Iki šio konflikto ji visą laiką gėrė raminamuosius, ar lankėsi pas gydytoją - nežino. Skaitė specialisto išvadą dėl Natalijos sužalojimų, išvadą „Nerfridos“ poliklinikoje išrašė neurologas. Dėl smaugimo žymių paaiškino ekspertui Petrauskui. Pripažįsta, kad Natalijai trenkė per veidą, tai jo kaltė. Nesutinka su 50 000 litų ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, ji pati vasario 25 d. vos jo neužmušė su mašina. Jai davė 1000 litų, kad sumokėtų buto mokesčius, bet ji nesumokėjo ir tų pinigų negrąžino.
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad vasario 5 dienos vakare su kaltinamuoju buvo pas jos mamą svečiuose. Ten išgėrė ir prasidėjo skandalas. Ji iš mamos išėjo pirma, nes S. M. iš jos ėmė tyčiotis ir juoktis. Ji grįžo į namus apie 21 valandą, o apie 22 valandą į namus grįžo S. M. ir parsinešė degtinės butelį. Ji parėjusi namo nenusirengusi palto atsisėdo ant kėdės koridoriuje, nes žinojo, kai S. M. grįš į namus bus konfliktas ir ją išvarys iš namų, nes tai ne kartą yra buvę. Ji žinojo, kad jis grįš su degtine, todėl laukė jo namuose nenusirengusi palto. Grįžęs į namus paklausė ko ji laukia, jam pasakė - „ne tavo šuniškas reikalas“, jis kažką atsakė ir nuėjęs į kambarį ėmė gerti degtinę. Tada ji nusirengė paltą ir atėjusi į kambarį, atsisėdo šalia. S. M. manė, kad ji kaip visada išeis, o ji įsipylė degtinės ir išgėrė. Jei būtų išpylusi degtinę lauk, su tuo buteliu būtų gavusi per galvą. Toliau abu tęsė konfliktą ir S. M. pasakė kad niekur neis iš namų. Žodinis konfliktas nesibaigė, nes S. M. daug išgėrė, buvo stipriai neblaivus ir tuomet prasidėjo muštynės. Namie įvyko konfliktas ir ji sumušta išbėgo iš namų. Konfliktas namie įvyko dėl to, kad S. M. ją įžeidinėjo, o ji grubiai jam atsakinėjo. Atsibodus klausytis įžeidinėjimų ir S. M. nuėjus rūkyti į balkoną, ji nuėjo į miegamąjį. S. M. grįžus į kambarį ir neradus kambaryje degtinės, jis atėjo pas ją į miegamąjį ir kažko paklausė, jam grubiai atsakius jis puolė ant jos. Ištrūko iš S. M. ir nubėgus į virtuvę jam pasakė –“jei tu žengsi, aš mesiu į tave kėdę”. Ji išsigando, nes manė, kad ją užmuš ir metė į S. M. kėdę, tačiau svarstyklių nemetė. Abu vienas kitam sakė negražius necenzūrinius žodžius, o muštis pradėjo S. M.. Jautė pavojų dėl savo gyvybės, nes S. M. sakė, jog ją užmuš. Ji buvo lengvai išgėrusi, nustatytas 1,4 promilės girtumas. Prokuroras pateikė pažymą, kurioje nustatytas 2,4 promilių girtumas, tačiau ji nežino iš kur ta pažyma, nes jai gydytojas parodė pažymą, kur buvo nurodytas 1,4 promilių girtumas. Privataus kaltinimo byloje sakė, kad jei būtų galėjusi, būtų išpylusi degtinę iš butelio ir nesakė, kad jei būtų galėjusi, būtų įpylusi nuodų, kodėl taip nurodyta protokole, ji negali paaiškinti. Su peiliu S. M. ji nepuolė. Ji pabėgo iš namų, nes S. M. pasakė - „ aš tave užmušiu, padla“, sakė jog jį „užveikė“ ir „davedė“. Kai S. M. ją pastūmė ji nukrito ir rankomis užsidengė veidą, o jis ją gulinčią spardė, kairėje rankoje yra sužalojimai. Gulinčią ant žemės ją spardė, šaukdamas, “kad tu mirtum, aš tave užmušiu, kale“. Buvo daug mėlynių kairiame šone, nes, kai ją spardė gulėjo šonu ant dešinės pusės. Jai atrodo, kad spyrė 10 kartų, 2 kartus smaugė ir ji 2 kartus prarado sąmonę, per veidą trenkė 8 kartus. Dabar supranta, kad reikėjo su S. M. nesibarti, o tyliai eiti miegoti, kad jis apsiramintų. Norėjo kviesti policiją, bet iš jos buvo atimtas telefonas, kaimynė taip pat neturėjo telefono, todėl pati išbėgo į policiją prašytis pagalbos. Pareigūnai jai iškvietė greitąją pagalbą. Policijoje ji pati nerašė pareiškimo, pareiškimą ji tik pasirašė. Reiškia 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 499 Lt – turtinė žalai, nes tiek kainavo gydymas ir vaistai. Visi receptai ir čekiai yra byloje. Reiškia tokį didelį civilinį ieškinį, nes po 25 metų trukusios santuokos šeima iširo dėl S. M. kaltės, jai buvo padarytas smegenų sukrėtimas dėl to svaigsta galva, negali dirbti ir susirasti darbo. Vartoja vaistus nuo galvos svaigimo iki šiol ir negali vartoti alkoholio. Alkoholį vartoja, tačiau gali išgerti tik 2-3 taures šampano. Vaistai alkoholio vartojimui neturi įtakos. S. M. ne kartą jai grasino ir ji kvietė policiją. S. M. taip pat kvietė jai policiją, tačiau jis tai darė specialiai. Buvo iškelta administracinė byla jos atžvilgiu, kurioje jai nustatytas nedidelis girtumas, nes nedaug vartojo alkoholio, be to iki vasario 6 d., kai ji buvo sumušta, nebuvo problemų su sveikata. Po vasario 6 d. su S. M. buvo susitikusi tik teisme. Jis jai skambino, ateidavo į namus, prašė atleisti, tačiau ir po to smurtavo. Rašydavo pareiškimus į policiją, tačiau gaudavo atsakymą, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlydavo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipdavo, nes bijojo S. M.. Kartą S. M. primygtinai reikalavo susitikti, todėl ji važiavo į susitikimą su įjungtu telefonu, kad dukra viską girdėtų. Eilinį kartą įvyko skandalas. Po įvykio daug kartų kabėjo su S. M. telefonu, jis nori, kad byla būtų nutraukta. Su S. M. nesusitikinėja, tačiau jis norėdamas ją paveikti prikalbino susitikti ir ji nuvažiavusi į susitikimą matomoje vietoje jam pasakė, kad ir ką jis siūlys dėl įvykio su juo nesitaikys. S. M. ją sumušė ne dėl dingusių jo dokumentų.
Liudytoja G. J. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, jie yra jos kaimynai. Tame bute gyvena apie penkis metus. Jos butas yra antrame aukšte, po kaimynų butu ir ji pirmą valandą nakties girdėjo triukšmą bei dūžtančius stiklus. Konflikto nematė, bet girdėjo didelį triukšmą. Girdėjo, kaip tarpusavyje kaimynai pykosi ir šaukė - „atstok , užknisai“. Ne pirmą kartą girdėjo barnius kaimynų bute ir anksčiau kaimynai bardavosi, kieno iniciatyva kildavo konfliktai, ji nežino. Tuo metu, kai pas kaimynus vyko konfliktas, neturėjo telefono, todėl nekvietė policijos. Po to viskas aprimo ir ji pamanė, kad konfliktas užsibaigė. Tačiau po kurio laiko jai į duris paskambino Natalija, atidariusi duris pamatė, jog ji buvo stipriai neblaivi. Viena akis buvo pamušta ir patinusi, ji buvo truputį mėlyna. Paklausus, kas ten darėsi, ji pasakė, kad mušėsi su vyru dėl „gyvybės ir dėl mirties“. Prašė telefono paskambinti į policiją, tačiau telefono ji neturėjo. Natalija išėjo kviesti policiją ir matė, kaip ji būdama išgėrusi vos paėjo. Matė, kaip kaimynas parėjo iš kiemo ir Natalija prie namų su juo susitiko. Kaimynas ėjo namo ir matėsi, kad taip pat buvo išgėręs. Natalija jam pasakė - „aš tave pasodinsiu, pamatysi, ką padarysiu“. Po to, kaimynų bute buvo tylu. Vėliau išgirdo kažką išeinant ir per virtuvės langą matė kaip abu kaimynai išėjo. Kaimynas išėjo su lagaminu. Po to girdėjo, kaip po butą vaikščiojo policija ir matė, kaip pareigūnai išsivedė S. M.. Po įvykio Natalija ateidavo pas ją pasiguosti ir sakė, kad ji nusipirko ligos pažymą, kad nereiktų eiti į teismą. Ji ateidavo pas ją kiekvieną dieną. Natalija jai siūlė pinigų, kad teisme duotų parodymus, kurie būtų jai naudingi ir kalbėjo apie kažkokius dokumentus. Natalija prašė jos pasakyti, jog mačiusi, kaip S. M. nešė rankinę ir ją apibūdino. Ikiteisminio tyrimo metu ji tyrėjai pasakė, kad Natalija buvo stipriai neblaivi ir viena akis buvo pamušta. Pamačiusi Nataliją po paros, matė pamuštas abi akis. Konflikto metu girdėjo abiejų sutuoktinių balsus, tačiau Natalija pagalbos nešaukė, tik dejavo. Negirdėjo kaimyno šaukiant – „užmušiu“. Girdėjo, jog jie barėsi dėl pinigų ir dužo stiklai. Nežino, ar kaimynas rašė pareiškimus policijai, nes nelabai su juo bendravo. Kartą su Natalija buvo bare ir matė, kad ji daug geria ir meluoja. Kai Natalijai pasakė, kad neduos parodymų teisme, ji ėmė rinkti parašus, kad ji nežiūrinti savo vaikų.
Liudytojas, policijos pareigūnas V. M. parodė, kad pamena kaltinamąjį ir nuketėjusiąją, buvo jų namuose dėl smurtinių veiksmų artimoje aplinkoje. Datos nepamena, kai į policiją atėjo N. M.. Jis tuo metu dirbo budėtojų dalyje. Atėjusi Natalija sakė, kad ją namuose sumušė sutuoktinis. Skundėsi, kad jai skauda šoną. Jai iškvietė greitąją pagalbą. Kol laukė greitosios, Natalija pasakė, kad butas yra neužrakintas. Kartu su ja nuvykę į butą, bute rado sutuoktinį. Atvažiavo greitoji pagalba ir jie paprašė, kad greitoji palauktų. Kadangi bute buvo S. M., jį išsivežė į komisariatą, o Natalija buvo išvežta su greitąja į ligoninę. Prieš išvežant S. M., jis pasakė, kad lauke yra kompiuterio krepšys. Jis tą krepšį parsinešė į namus ir norėjo jį pasiimti kartu į komisariatą, bet jam liepė jį palikti namie, nes tai bendras šeimos turtas. N. M. pareiškimo komisariate nerašė, nes nebuvo kada, be to ji buvo išgėrusi. Kai priėmė pareiškimą, N. M. sakė, kad jai grasino jos sutuoktinis. S. M. sakė, kad Natalija pati tyčia susitrenkė galvą. Užėjęs į butą matė daug stiklų koridoriuje, virtuvėje buvo nutrauktos užuolaidos, nuskeltas kėdės kraštas. Pas N. M. prie akies buvo mėlynė. Anksčiau nebuvo iškvietimų į tą butą, tačiau S. M. sakė, kad trečiame policijos komisariate yra jo pareiškimai. S. M. važiuodamas į komisariatą prašė paimti dokumentus, tačiau jam pasakė, kad kitą dieną žmona jam atveš dokumentus. Nepamena, kad N. M. būtų sakiusi, kad bijo eiti į butą, nes S. M. ją užmuš. Pamena, jog sakė, kad butas galimai tuščias.
Ekspertas Rimantas Petras Pečkus paaiškino duotą išvadą ( b.l. 45). Atsakydamas į klausimą dėl smaugimo ir ar sužalojimai kaklo srityje buvo pavojingi gyvybei, paaiškino, jog nėra kūno vietų, kurias žalojant jos nebūtų pavojingos gyvybei. Šiuo konkrečiu atveju yra paviršiniai sužalojimai, kurie neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo sukeltas pavojus nukentėjusiosios gyvybei. Buvo nustatytos žymės kaklo srityje, t.y. priekyje, kairėje pusėje galvos sukamojo raumens. Specialistai nukentėjusiąją apžiūrėjo „Nefridos“ klinikoje. Jis, kaip ekspertas pasisakė, kad sužalojimai kaklo srityje galėjo būti padaryti ranka ar suėmus plaštaka arba apglėbus rankos dilbiu. Ir taip, ir taip galėjo atsirasti tie sužalojimai. Sužalojimai ir nubrozdinimai, minimi specialisto išvadoje yra bendriniai, jie padaromi bukais daiktais ir neatspindi konkretaus traumuojančio daikto paviršiaus savybių, nėra galimybės pasakyti, ar buvo smūgiuota kumščiais ar kojomis, ar kitu panašiu buku daiktu. Tai bendriniai sužalojimai. Kaklo sužalojimai krentant neatsiranda, todėl nukentėjusiosios kaklo sužalojimai neatsirado jai nukritus . Kur daugiausiai spaudimas buvo, ten liko smaugimo žymės. Spaudžiant su rūbais, taip pat atsiranda žymės. Krentant susižaloja labiausiai atsikišusios veido dalys - antakiai, nosis, ausies kaušeliai. Tas vietas ji galėjo susižaloti griūdama ir kur nors atsitrenkdama. Buvo fiksuoti ir nubrozdinimai. Žymės galėjo atsirasti nuo nagų, nuo žiedo, nuo laikrodžio. Jei žmogui mušama per veidą, gali likti nubrozdinimai, kraujosruva bei žaizda, jei suduodama aštresniu daiktu orbitos kraštu, tokiu atveju lengva prakirsti antakį ar apatinį žandikaulį. Žaizda gali būti ir iš vidaus, gali jos ir nebūti. Smūgiuojant ir iš vidaus gali atsirasti kraujosruva, gali būti parsikirsta gleivinė. Viskas priklauso nuo poveikio jėgos. Moters, sveriančios 50 kg, kuriai nustatytas vidutinis 2,24 promilių girtumas, kalba, eisena ir koordinacija bus sutrikusi. Kiekvieną alkoholis veikia skirtingai. Kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti krentant ant žemės, einant slidžiu keliu su kulniukais, griūnant gali pasitempti alkūnę, priklausomai nuo to, kaip žmogus griūna. Nukentėjusioji alkūnę galėjo susitrenkti į ką nors atsitrenkdama arba ji buvo mušama. Mėlynės šone galėjo atsirasti, atsitrenkus į lovos kraštą. Nuotraukoje ( b.l. 33) matyti neryški kraujosruva nosies nugarėlėje. Kai smūgiuojama į nosį, kraujosruvos gali atsirasti aplink akis.
Iš 2012-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012-02-06 apžiūrėtas butas, esantis Statybininkų pr. 12-7, Klaipėdoje, užfiksuota, jog bute netvarka, išmėtyti bei sulaužyti įvairūs daiktai, buto koridoriuje ant grindų veidrodžių šukės (b.l. 4-13).
Iš 2012-03-06 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad N. M. pateikė penkias nuotraukas, kuriose užfiksuota jai 2012-02-06 konflikto su S. M. metu padaryti sužalojimai (b.l. 30, 33-36).
2012-02-06 specialisto išvadoje Nr. G 269/12(3) konstatuota, kad N. M. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: galvos sumušimas su galvos minkštųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis pakaušio dešinėje viršutinėje dalyje bei pakaušio dešinėje apatinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kūno dešinės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimas kaklo kairėje, poodinės kraujosruvos dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės tiesiamajame paviršiuje, kairės mentės viršutinio-išorinio kampo projekcijoje, kairiame rieše, smulkios poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, juosmens kairės pusės sumušimas. Visus išvardintus sužalojimus N. M. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus šias vietas kietais bukais daiktais - sumušant, suspaudus kaklą smaugimo metu, smulkesnės poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos stipriai suspaudus pirštų galais. N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l. 45-46).
2012-02-27 specialisto išvadoje Nr. pG 391/12(03) konstatuota, kad N. M. po pirminės apžiūros tęsė gydymą ambulatoriškai pas šeimos gydytoją, buvo konsultuota neurologo, neurochirurgo, atliktas galvos smegenų KT. Papildomai specialisto-neurologo buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Kadangi tiek pirminės neurologo apžiūros metu 2012-02-08, tiek apžiūrint neurologui 2012-02-14 bei 2012-02-17 pas N. M. jokios objektyvios neurologinės simptomatikos pagrindžiančios galvos smegenų sutrenkimo diagnozę nekonstatuota, o diagnozė nustatyta vien tik remiantis subjektyviais duomenimis - nusiskundimais - galvos skausmai, atminties sutrikimas, svaigulys, blogas miegas ir t.t, ši diagnozė atmestina (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių VI skyriaus 12 punktas „kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę". Pagrindo keisti N. M. sveikatos sutrikdymo mastą nustatytą specialisto išvadoje Nr. G 269/12(03) nėra pagrindo. Dėl 2012-02-06 patirtų sužalojimų N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l. 49-50).
2012-03-19 specialisto išvadoje Nr. pG 537/12(03) konstatuota, kad pagal 2012-02-06 apžiūros metu konstatuotus sužalojimus N. M. kūne išskiriama ne mažiau penkiolikos trauminio poveikio vietų (nosis su akių sritimi, apatinio žandikaulio kairysis kampas, apatinio žandikaulio kūno dešinė pusė, kaklo kairė pusė, dvi pakaušio dešinėje, dešinio peties užpakalinis paviršius, dešinio žasto vidurinis trečdalis, grupė smulkių poodinių kraujosruvų dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinė alkūnė, kairės mentės viršutinis-išorinis kampas, kairysis riešas, kairysis dilbis, dešinė plaštaka, juosmens kairė pusė). Apžiūros metu stebėtas odos nubrozdinimas kaklo kairėje galvos sukamojo raumens apatinėje dalyje bei gydytojo neurologo 2012-02-08 stebėtas ir aprašytas odos nubrozdinimas kakle pateiktoje N. M. asmens sveikatos istorijoje iš UAB „Nefridos klinikos‘ galėjo gautis tiek suspaudus kaklą rankų pirštais, tiek spaudžiant kaklą ranka suėmus nukentėjusiąją per kaklą iš nugaros pusės. Kadangi apžiūros metu, apart veido ir kaklo sužalojimų N. M. kūne nustatyti kiti sužalojimai lokalizavosi įvairiose kūno vietose bei įvairiuose kūno paviršiuose, neįtikima, kad šiuos sužalojimus N. M. butų įgavusi kritimo ir atsitrenkimo pasėkoje (1t., b.l. 54-55).
Iš 2012-02-09 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp S. M. ir N. M., prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas liko prie savo parodymų (1t., b.1.58-60).
2012-02-08 VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės rašte Nr. 17-536 nurodyta, kad 2012-02-06, 03.15 val. buvo paimtas N. M. kraujas etanolio koncentracijai nustatyti. Etanolio koncentracija kraujyje 2.24 promilės (1t.,b.l. 39).
2012-02-06 alkotesterio parodymais S. M. nustatytas 1,58 promilių girtumas (1t., b.l. 171).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. M. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai įrodyta.
Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos respublikos BK 140 str. 1 d. objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog sutuoktiniai kaltinamasis S. M. ir nukentėjusioji N. M., kaip abu teigė, vartojo alkoholį ir kilus šeimyniniam konfliktui tarp sutuoktinių, kaltinamasis S. M. naudojo nukentėjusiosios sutuoktinės N. M. atžvilgiu smurtą. Nustatyta, jog nukentėjusiajai N. M. konflikto metu, t.y. 2012-02-06 etanolio koncentracija kraujyje buvo 2,24 promilės ( 1t., b.l. 39). Kaltinamajam S. M. nustatytas 1,58 promilių girtumas ( 1t., b.l.171). Akivaizdu, jog girtumas turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesiui. Be to, kaip nustatyta teisme, N. M. provokavo sutuoktinį, norėjo numesti sutuoktinio kompiuterį, sudaužė koridoriuje stiklus, kilus konfliktui, nesistengė jo išvengti, tačiau, kaip pati teigė kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį ir vienas kitam sakė necenzūrinius žodžius, tęsė konfliktą į sutuoktinio įžeidinėjimus grubiai atsakydama. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji puolė jį su peiliu ir norėdamas iš jos atimti peilį stipriai ją suspaudė, tačiau šią aplinkybę neigė nuketėjusioji ir pripažino, jog į sutuoktinį gindamasi metė kėdę. N. M. teisme pripažino, jog reikėjo su kaltinamuoju S. M. „nesibarti ir tyliai eiti miegoti“. Kaip nurodyta specialisto išvadose, nukentėjusiajai N. M. šeimyninio konflikto metu sutuoktinis kaltinamasis S. M., prieš ją smurtaudamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ekspertas Rimantas Petras Pečkus, pateikęs specialisto išvadą (1t., b.l. 45-46) teisme paaiškino, jog padaryti sužalojimai N. M. nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, tačiau tam tikra jėga fiziškai paveikiant bet kurią kūno vietą, galima žmogui atimti gyvybę. Sužalojimai ant nukentėjusiosios kaklo galėjo atsirasti ją suėmus rankos dilbiu ar plaštaka. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiais ar kojomis, kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti ir griūnant. Teigė, jog krentant labiausiai susižaloja atsikišusios veido dalys. Vertinant tai, jog konfliktas vyko abiems sutuoktiniams esant neblaiviems, o 50 kg. sveriančiai N. M. buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas, kuriam esant kalba ir koordinacija būna sutrikusi, neatmetama galimybė, jog šoną nukentėjusioji galėjo susimušti krisdama ir atsitrenkdama į lovos kraštą, konfliktui vykstant miegamajame. Tai, kad sutuoktinę N. M. nutrenkė į lovą bei abu du kartus nukrito ant žemės, teisme patvirtino ir kaltinamasis S. M.. Kaltinamojo S. M. teigimu, nukentėjusioji atsitrenkė į lovos karštą, kai ją stūmė į lovą. Eksperto teigimu, nuo smūgio į nosį nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruvos aplink akis ( 1t., b.l 33-36). Nukentėjusioji teisme teigė, jog kaltinamais jai grasino, šaukdamas – „aš tave užmišiu padla“, tačiau kaltinamais tai neigė ir pripažino, tik tai, kad nukentėjusiajai kelis kartus trenkė per veidą ir dėl to galėjo atsirasti mėlynės paakiuose. Liudytoja, nukentėjusiosios kaimynė G. J. patvirtino, jog girdėjo triukšmą ir kaimynų barnius bei dūžtančių stiklų garsą. Policijos pareigūnas V. M. teigė, jog nukentėjusioji atėjusi į policijos komisariatą sakė, kad sutuoktinis jai grasino. Grasinimas nužudyti gali būti padarytas žodžiu, raštu, gestais, telefonu ir kitomis telekomunikacijų priemonėmis, be to jis turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, esant pakankamai pagrindo manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp nukentėjusiojo ir grasintojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, be to vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Šiuo atveju akivaizdu, jog bute šeimyninio konflikto metu vyko grumtynės (1t., b.l 4-13, 131-133), prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama suduodant jai smūgius ir tokiu būdu nežymiai sutrikdant sveikatą ( 1t., b.l. 45-46). Smūgių sudavimas N. M., jos teigimu šaukiant - „aš tave užmišiu padla“, davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai realiai gali būti įvykdyti. Kaltinamasis neigė, grasinęs nukentėjusiąją nužudyti, tačiau vertinant jo veiksmus bei tai, jog abu sutuoktiniai buvo neblaivūs, šeimyninis konfliktas kilo dėl pinigų ir tarpusavio santykių aiškinimosi bei kaltinamosios provokuojančių veiksmų – sudaužė koridoriuje stiklus, norėjo sudaužyti kaltinamojo kompiuterį, metė į sutuoktinį kėdę bei naudojo necenzūrinius žodžius neblaivaus kaltinamojo atžvilgiu, kas sukėlė jam agresiją, pasireiškusią smurtu prieš nukentėjusiąją, todėl laikytina, jog smurtinius veiksmus kaltinamoji vertino kaip realią galimybę ją nužudyti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, juo labiau, jog jai buvo nesunkai sutrikdyta sveikata ir padaryta visa eilė sužalojimų, smurtavimas jos atžvilgiu baigėsi jai pabėgus iš namų į policijos komisariatą ieškoti pagalbos. Tačiau teismo nuomone šeimyninis konfliktas kilo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pomėgio vartoti alkoholį.
Kaltinamojo veika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo N. M. kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d., bei grasinimas nužudyti pagal LR BK 145 str. 1 d., nes S. M. 2012-02-06, apie 02.00 val., bute Statybininkų pr. 12-7, Klaipėda., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sutuoktine N. M. metu, pastarajai gulint lovoje atsisėdo jai ant krūtinės ir viena ranka laikydamas N. M. rankas, kad negalėtų priešintis, kita ranka sugriebęs už kaklo ir grasindamas pasmaugti ją smaugė. Po to S. M. atleidus rankas nuo kaklo ir rankų, N. M. pasipriešinus, jis vėl sugriebęs nukentėjusiąją už kaklo smaugė bei ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė į veido ir galvos sritį. N. M. ištrūkus ir išlipus iš lovos, šis ją pargriovė ant grindų ir grasindamas ją užmušti ne mažiau 10 kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, taip N. M. padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis pakaušio dešinėje viršutinėje dalyje bei pakaušio dešinėje apatinėje dalyje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje, apatinio žandikaulio kūno dešinės pusės projekcijoje, odos nubrozdinimą kaklo kairėje, poodines kraujosruvas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinės alkūnės tiesiajame paviršiuje, kairės mentės viršutinio-išorinio kampo projekcijoje, kairiame rieše, smulkias poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiajame dilbyje, dešinėje plaštakoje, juosmens kairės pusės sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu S. M. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją N. M. ir taip pastarajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad jo grasinimai -„aš tave užmišiu padla“, gali būti įvykdyti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo lemiamos įtakos šios veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. M., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kad padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus artimo šeimos nario atžvilgiu, į tai, kad anksčiau teismo neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, registruotas darbo biržoje - bedarbio statusas suteiktas nuo 2012-04-31, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose ( 2t., b.l. 68). Nuo 1993 m. plaukiojo laivais ir dirbo 13 kontraktų jūreivio ir bocmano pareigose ( 2t., b.l. 72), charakterizuojamas, kaip stropus ir sąžiningas jūreivis, pasižymintis geromis dalykinėmis savybėmis, mėgstamas kolektyve, nusiskundimų iš kapitonų negauta, nėra gavęs drausminių nuobaudų, todėl siunčiamas dirbti užsienio laivų kompanijose, turi gerus atsiliepimus, pareigingas ir nekonfliktiškas žmogus (1t., b.l.129-130), dirbo Norvegijos kompanijoje „Seaworks“ jūreivio suvirintojo pareigose, tačiau, kaip pats teigė dėl N. M. kaltės buvo praradęs dokumentus ir nutrūko darbo kontraktas, dėl to 8 mėnesius buvo bedarbiu ir prarado pensijinį stažą dėl konfliktų su buvusia sutuoktine N. M., su juo nebendrauja dukra ir anūkas ( 2t., b.l. 141). Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę už veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir baudą už veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. Kadangi abi veikos padarytos, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę.
N. M. pareikštas 499,19 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas, tai patvirtinančiais dokumentais (1t., b.l. 37), todėl pilnai tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo S. M. nukentėjusiosios N. M. naudai.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 456,85 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti, t.y. padengti turėtas išlaidas nukentėjusiosios N. M. gydymui, sužalotai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, ieškinio dydis įrodytas šias aplinkybes patvirtinančiais dokumentais (1t.,b.l.63-65), todėl pilnai tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji N. M. pareiškė 50 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, jog dėl sutuoktinio smurtinių veiksmų patyrė stresą, fizines kančias ir prarado sveikatą. Teismo posėdžio metu teigė, jog 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo prašo todėl, kad 25 metus trukusi santuoka iširo dėl sutuoktinio S. M. kaltės, konflikto su juo metu jai padarytas smegenų sukrėtimas dėl to svaigsta galva, negali dirbti ir susirasti darbo. Nuo galvos svaigimo pastoviai vartoja vaistus ir dėl to negali vartoti alkoholio. Tačiau tuo pačiu teigė, jog gali išgerti 2-3 taures šampano, vartojami vaistai įtakos neturi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinės žalos kilimą gali įtakoti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai iš tiesų padarė moralinės žalos, pasireiškusios patirtu stresu, fiziniu skausmu bei nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 2t., b.l. 59-60, 1t., b.l. 45-46). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostata – neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens patirtos neigiamos emocijos, įvertintos pinigais. Įstatymas numato galimą piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes – žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiosios elgesį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, jog, nustatant protingą neturtinės žalos dydį, siekiama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Vertinant minėtas aplinkybes, sprendžiant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgta į tai, jog kaltinamasis S. M. šiuo metu nedirba, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivūs, kas turėjo įtakos jų elgesiui, smurtas šeimoje kilo abipusio konflikto pasekoje. Beje, kaip matyti iš bylos medžiagos, šeimoje konfliktai kylą ne pirmą kartą ir įtakos jiems kilti turi sutuoktinių pomėgis vartoti alkoholį. S. M. šeimyninio konflikto metu, padarė nesunkų nusikaltimą asmens sveikatos atžvilgiu, t.y. nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą, kas sukėlęs neigiamų pasekmių. Sužalojimo pasekmės, kaip teigė pati nukentėjusioji jaučiamos iki šiol - svaigsta galva, pastoviai naudoja vaistus, tačiau pabrėžė, jog vaistai įtakos alkoholio vartojimui neturi. Vertinant išdėstytų aplinkybių visumą bei sveikatai sukeltas pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiosios pareikštas 50 000 Lt civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nes nurodytas neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis ir neatitinka padarytos žalos sveikatai dydžio ir proporcingumo principo. Vadovaujantis teismų praktika bei proporcingumo principu ( 2K-470/2006, 3K-3-394/2006) ieškinys mažintinas ir iš kaltinamojo S. M., nukentėjusiosios naudai priteistini 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – CD diskelis su nuotraukomis esantis byloje, paliktinas saugoti su byla.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir skirti:
pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 10 valandų visuomenės labui;
pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti 15 MGL dydžio , t.y 1950 Lt baudą.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt baudą.
Priteisti iš kaltinamojo S. M. 499,19 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. M. bei 456,85 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – CD diskelį su nuotraukomis, esantį byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti su byla.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.