Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. T. (Z. T.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, kuria netenkintas Z. T. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28365-2022, kuriuo Z. T. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28365-2022 nubaudė Z. T. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą subendrinta 800 Eur bauda, taip pat paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir 12 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nutarime konstatuota, kad Z. T. 2022 m. lapkričio 19 d., 16.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nebuvo prisisegęs automobilyje įrengto saugos diržo, taip pat vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 196 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

2. Apeliaciniu skundu Z. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – pareiškėjo Z. T. skundą tenkinti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nepratęsiant paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams. Taip pat priteisti Z. T. patirtas proceso išlaidas.

3.7. Apeliantas pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norės pateikti papildomus paaiškinimus, susijusius su administracinio poveikio priemonės panaikinimu ir dėl šios priemonės taikymo patiriamus suvaržymus.

4.3. Atsiliepime pažymima, kad Z. T. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, už šį nusižengimą paskirta minimali nuobauda yra pakankamai švelni. Nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtu galima skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. T. skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo paskirtų administracinės poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminais. Pasak apelianto, paskirtos administracinio poveikio priemonės yra neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad Z. T. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,49 promilių neblaivumas bei ANK 432 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis vairuodamas transporto priemonę nebuvo prisisegęs automobilyje įrengto saugos diržo. Ginčas kyla dėl apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, prašoma jas panaikinti.

7. ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) turto konfiskavimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

8. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimu; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, Z. T. buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Apeliaciniu skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonių.

10. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nutardamas nepanaikinti apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių, įstatymų nuostatų nepažeidė bei objektyviai ir visapusiškai įvertino tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek pačio apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog apeliantui buvo parinkta švelnesnė ir minimali ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyva, tai yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, 12 mėnesių. Taigi sutikti su skundo argumentais, jog parinktos administracinio poveikio priemonės neatitinka padaryto administracinio nusižengimo, yra per griežtos, neadekvačios ir neproporcingos, nėra teisinio pagrindo.

11. Byloje nustatyta, kad Z. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 0,4 promilių neblaivumas – jo kraujyje rasta 0,49 promilės etilo alkoholio. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog Z. T. nurodomos aplinkybės dėl sergančios mamos priežiūros, darbinių funkcijų, ilgamečio vairavimo stažo, pirmą kartą padaryto tokio pobūdžio nusižengimo, neleidžia daryti išvados, kad bauda ir administracinio poveikio priemonė yra aiškiai neproporcingos ir neadekvačios padaryto pažeidimo pavojingumui.

12. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad jis nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, dėl vairavimo esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą. Nors Administracinių nusižengimų registro išraše (t. 1, b. l. 98-114) ir nėra duomenų, kad apeliantas yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau matyti, kad Z. T. nuo 2017 metų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus daugiau nei 50 kartų (52 KET pažeidimai). Vien tik 2022 metais jis baustas už KET pažeidimus 5 kartus, nuobaudos galiojančios, dalis paskirtų baudų vis dar nėra sumokėtos, kas rodo sistemingą priešingą teisei pareiškėjo elgesį, susijusį su transportu ir kelių ūkiu. Nepaisant to, kad padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, tačiau šios aplinkybės parodo, jog apeliantas iš esmės nėra pavyzdingas vairuotojas, priešingai, labiau mėgstantis sistemingai nesilaikyti nustatytų KET reikalavimų (pavyzdžiui, didelė dalis Z. T. padarytų pažeidimų yra susiję su greičio viršijimu). Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo jo polinkį nesilaikyti KET. Pažymima, jog į šią aplinkybę pagrįstai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės neskirti apeliantui administracinio poveikio priemonių ar trumpinti jų terminus.

13. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantui paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukeltų dideles finansines pasekmes. Teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra labiau jo subjektyvi nuomonė dėl jo patiriamų suvaržymų ir nepatogumų, o ne objektyvios aplinkybės, kurios darytų realią įtaką administracinio poveikio priemonės termino trumpinimo klausimui. Pabrėžiama, jog apeliantas nėra įpareigojamas įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, o turi teisę vairuoti tokius užraktus turinčias transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, priešingai nei specialiosios teisės atėmimas, iš esmės neatima galimybės Z. T. vairuoti transporto priemones, tačiau užtikrina galimybę periodiškai tikrinti apelianto blaivumą ir taip užtikrinti visuomenės saugumą nuo galimų pažeidimų.

14. Skundu Z. T. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės. Tačiau, kaip ir jau aptarta šiame procesiniame sprendime, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo atveju yra skiriama tiek bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, o nagrinėjamu atveju, kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Skunde apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl būtinybės pasiekti apie (duomenys neskelbtini) gyvenančią, sunkiai sergančią motiną, ja pasirūpinti, taip pat dėl darbinių funkcijų. Vis tik šių nustatytų aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, jog Z. T. paskirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė yra aiškiai neproporcingos ir neadekvačios padaryto pažeidimo pavojingumui, pažeidėjo asmenybei ir yra aiškiai neteisingos, nes jis padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas ir jų taikymas yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis lemia švelnesnės nei sankcijoje numatytas nuobaudos paskyrimą arba jos neskyrimą. Apygardos teismas pažymi, kad skunde apelianto minimos aplinkybės neatsirado staiga ir netikėtai, o egzistavo ir tuo momentu, kai apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padaryto administracinio nusižengimo bei valstybės ir visuomenės interesai. ANK 1 straipsnyje 1 dalyje įtvirtina, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Vien tai, kad dėl administracinio poveikio priemonės taikymo yra patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad administracinio poveikio priemonių terminai yra aiškiai per ilgi ar neproporcingi.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išimtinių ar kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl būtinumo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Administracinio poveikio priemonė, pagal ANK 34 straipsnio nustatytas taisykles, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas duomenų, bylojančių asmens, kuriam yra taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

16. Apeliaciniame skunde pateikiant teismų praktiką – Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį Nr. II-36-951/2020, siekiama iliustruoti, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės yra pernelyg griežtos ir neproporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena byla ir situacija yra individuali, todėl net ir esant panašioms aplinkybėms teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ar administracinio poveikio priemones ar jų neskirti. Skunde nurodomoje byloje asmeniui buvo sumažintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atsižvelgiant į tai, jog asmuo dirba vairuotoju, būtent iš šio darbo gaunamos pajamos užtikrina šeimos išlaikymą, todėl be teisės vairuoti asmuo apskritai negali atlikti darbinių funkcijų. Nurodytoje byloje asmeniui buvo tik sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tačiau nebuvo nuspręsta šios administracinio poveikio priemonės netaikyti apskritai atsižvelgiant ir į kitus asmens padarytus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamoje byloje Z. T., kaip ir nurodo skunde, yra įmonės vadovas, tai reiškia, jog jo tiesioginės funkcijos nėra susijusios su vairavimu, todėl skunde nurodytas užduotis, susijusias su vairavimu, vadovas gali įpareigoti atlikti kitus atsakingus įmonės darbuotojus. Taip pat, kaip ir nurodė apylinkės teismas, pats Z. T. teismo posėdyje parodė, kad jam padeda jo sutuoktinė, kuri yra nedirbanti ir jo prašymu jį nuveža darbiniais reikalais, kartais padeda ir draugai. Todėl sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog aplinkybės, kad apeliantas turi sergančią motiną, kuriai reikalinga jo pagalba ir yra įmonės vadovas, kuriam dažnai tenka vykti į Ukrainą, jas vertinant kartu su padarytų amdinistracinių nusižengimų pobūdžiu ir apelianto asmenybės charakteristika, neleidžia daryti išvados, jog paskirtos nubaudimo priemonės yra per griežtos, neproporcingos ir neteisingos.

17. Skunde Z. T. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 651 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde ginčijamos tik paskirtos administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas, teismas nusprendžia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl Z. T. apeliacinis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

18. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atlyginti Z. T. patirtas proceso išlaidas, tačiau, kaip ir teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ANK 666 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato padėjėjo išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kaip ir teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šioje byloje ginčo dėl padarytų nusižengimų nėra, ginčijamos tik administracinių poveikio priemonių taikymas. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo priteisti Z. T. turėtas proceso išlaidas, todėl šis apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino parinkto nuobaudos ir poveikio priemonių pagrįstumą, todėl teisėtai bei pagrįstai nusprendė atmesti Z. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. T. (Z. T.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.