Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Podlipskienei, I. Adamovič, dalyvaujant prokurorui S. Jankauskui, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui G. Petukauskui, nukentėjusiajam R. F., jo atstovams advokato padėjėjai A. Streckaitei, advokatui R. Mikulskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis:

2018 m. gegužės 27 d. apie 18.51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 promilės etilo alkoholio), be to, važiuodamas juo vienintele savo judėjimo krypties A. Mickevičiaus gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta Vilniaus miesto kryptimi ir artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos su šalutiniu keliu laikoma Skautų gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, numatančius draudimą transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, prieš A. Mickevičiaus – Skautų gatvių sankryžą iš dešinės pusės apvažinėdamas priekyje jo ta pačia eismo juosta ir kryptimi lėčiau važiuojantį R. F. vairuojamą motociklą „Yamaha MT07A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuojamu automobiliu iš A. Mickevičiaus gatvės kelio važiuojamosios dalies dalinai išvažiavo į dešinį kelkraštį, be to, šių veiksmų atlikimo metu pasirinkdamas saugų, judančios transporto priemonės valdymo kontrolę užtikrinantį ir galimybę ją sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties suteikiantį važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir apvažiuojamos transporto priemonės greitį, dėl ko negalėdamas saugiai užbaigti lėčiau važiuojančio motociklo apvažiavimo, jis, laiku nesulėtinęs greičio, A. Mickevičiaus – Skautų gatvių sankryžoje vairuojamo automobilio priekiniu kairiu kampu kliudė motociklo „Yamaha MT07A“ dešinį šoną. Šio eismo įvykio metu susidūrus transporto priemonėms, R. F. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha MT07A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis A. V. 2018 m. gegužės 27 d. apie 18.51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 promilės etilo alkoholio), be to, važiuodamas juo vienintele savo judėjimo krypties A. Mickevičiaus gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta Vilniaus miesto kryptimi ir artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos su šalutiniu keliu laikoma Skautų gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, numatančius draudimą transporto priemonėms apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, prieš A. Mickevičiaus – Skautų gatvių sankryžą iš dešinės pusės apvažinėdamas priekyje jo ta pačia eismo juosta ir kryptimi lėčiau važiuojantį R. F. vairuojamą motociklą „Yamaha MT07A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis vairuojamu automobiliu iš A. Mickevičiaus gatvės kelio važiuojamosios dalies dalinai išvažiavo į dešinį kelkraštį, be to, šių veiksmų atlikimo metu pasirinkdamas saugų, judančios transporto priemonės valdymo kontrolę užtikrinantį ir galimybę ją sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties suteikiantį važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir apvažiuojamos transporto priemonės greitį, dėl ko negalėdamas saugiai užbaigti lėčiau važiuojančio motociklo apvažiavimo, jis, laiku nesulėtinęs greičio, A. Mickevičiaus – Skautų gatvių sankryžoje vairuojamo automobilio priekiniu kairiu kampu kliudė motociklo „Yamaha MT07A“ dešinį šoną. Šio eismo įvykio metu susidūrus transporto priemonėms, R. F. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha MT07A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo A. V. sesuo G. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 130). Prie prašymo pridedami dokumentai, patvirtinantys, jog G. V. neteista, nebausta administracine tvarka. Prašyme nurodoma, kad jos ir brolio santykiai artimi, jie bendrauja, padeda vienas kitam įvairiais klausimais, dėl to gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarstant galimybę atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl savo veiksmų, bei, kad jis anksčiau neteistas (b. l. 110), nebaustas administracine tvarka (b. l. 132). Taip pat atsižvelgtina į G. V. asmenybę, kuri yra kaltinamojo sesuo, neteista (b. l. 131), nebausta administracine tvarka (b. l. 132), į tai, kad jie artimai bendrauja, tariasi įvairiais klausimais, padeda vienas kitam. Aptartos aplinkybės leidžia asmenį, prašantį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vertinti kaip asmenį vertą teismo pasitikėjimo.

Nors kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo dienos pats nėra atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos, tačiau jis pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė žalos, ir sutinka atlyginti dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos pagal savo finansines galimybes. Be to, draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir 5 000 eurų neturtinės žalos. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybe, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančią aplinkybę, bei esant pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į G. V. asmenybę ir jos finansinę padėtį, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. (BK 40 str. 1 - 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje (2017-11-21 redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą, dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, todėl jam skirtinas mažesnis nei vidutinis įstatyme numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apribota galimybė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. F. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė 115 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apklausiamas teisme nukentėjusysis palaikė pareikštą civilinį ieškinį ir paaiškino, kad ieškinio suma grindžiama patirtais sunkiais sužalojimais, kad gydymas tęsiamas iki šiol, patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, į tai, kad jam sunku judėti, negali sportuoti ir pan.

Teismas pripažįsta bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, kaltės formos (tyčiniais ar neatsargiais veiksmais) yra priteisiama neturtinė žala iki 40000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-334-699/2017).

Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu, kurio pagrindinė priežastis buvo A. V. veiksmai, kurie pasireiškę tuo, kad jis atlikdamas draudžiamą manevrą – apvažiuodamas motociklą iš dešinės, kai tuo metu saugiai apvažiuoti motociklą nebuvo galimybės, dalinai išvažiavo iš A. Mickevičiaus gatvės važiuojamosios dalies į dešinį kelkraštį ir kliudė lėčiau važiavusį motociklą, buvo sužalotas nukentėjusysis R. F., kuriam dėl muštinės žaizdos dešinės blauzdos priekiniame – vidiniame paviršiuje (apie 20 cm dydžio), traiškytinio – plėštinio blauzdos raumenų ir sausgyslių pažeidimo ir trečio laipsnio dešinės blauzdos abiejų kaulų kūnų atvirų lūžių, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš bylos duomenų matyti, jog dėl sužalojimų nukentėjusysis nuvežtas į VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo operuotas (b. l. 146). Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ligoninėje buvo gydomas nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki liepos 12d d. Byloje esančios nukentėjusiojo medicininių dokumentų kopijos patvirtina, kad jis ne kartą konsultuotas įvairų medikų dėl jaučiamų neigiamų eismo įvykio padarinių (b. l. 148-156). Nukentėjusysis paaiškino, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jaučia diskomfortą, iki šiol kaulai nėra pilnai sugiję, vaikštant jaučia skausmą, šlubuoja, negali sportuoti, nors iki įvykio daug sportavo, jautė stiprų fizinį skausmą, dėl ko vartojo stiprus nuskausminamuosius vaistus. Patirti sužalojimai liks visam gyvenimui. Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad nukentėjusysis patyrė sunkius skausmus ir išgyvenimus.

Teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t. y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja būti ypač atidžiam. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje ir ambulatoriškai, jam buvo atliktos operacijos, operacijų prireiks ir ateityje. Be to, padaryti sužalojimai paliko liekamuosius reiškinius, t. y. po operacijų liko randas, dėl kurio nukentėjusysis jaučia gėdą, po įvykio negali sportuoti, ilgai stovėti, jam sunku vaikščioti, vaikščiodamas šlubuoja. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kentė fizinius skausmus, negalėjo laisvai judėti, ilgą laiką buvo priklausomas nuo aplinkinių, be to, po eismo įvykio jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jautė stresą dėl savo sveikatos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus, jam nustatytas 0, 56 prom. girtumas, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, į kaltinamojo turtinę ir šeimyninę padėtį, kuris dirba, augina du nepilnamečius vaikus, ir kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajam R. F. iš kaltinamojo priteistina 20 000 eurų neturinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.), kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiojo R. F. patirtos 3360 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 170-172), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį atleisti pagal laidavimą be užstato bei perduoti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui laiduotojos G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti A. V. 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo R. (R.) F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. V. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo R. F. 3360 (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt) eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. V..

Išaiškinti kaltinamajam ir laiduotojai, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo priežastis, teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.