Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-907-827/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-07-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
1-907-827/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34528-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nukentėjusysis
D. B.
Kaltinamasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-907-827/2017Proceso Nr. 1-01-1-34528-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1, 1.2.14.10. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nukentėjusiajam D. B.,kaltinamajam T. K., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, iki suėmimo dirbo UAB "E." direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, BK 16 straipsnį ir 271 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 5 metams su ½ turto konfiskavimu. Remiantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, veika pagal BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, 4 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėn. su ½ turto konfiskavimu;

3. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 6 m. su 1/3 turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 30 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 272 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų 3 mėnesių, panaikinant turto konfiskavimą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 22 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 271 straipsnio 2 dalį į BK 178 straipsnio 1 dalį, paliekant 2001 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nepakeistą ir atleidžiant nuo papildomos bausmės - turto konfiskavimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, BPK 347 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams;

7. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 186 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir T. K. paskirti galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 18 d. 22.00 val. iki 2015 m. birželio 19 d. 15.20 val., nuo 2015 m. liepos 17 d. 17.40 val. iki 2015 m. liepos 18 d. 17.20 val., nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. 11.00 val. iki 2016 m. vasario 26 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, nuosprendis įsiteisėjęs, neįvykdytas,

šioje byloje kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

jis, 2016-07-23 apie 01.42 val. Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, vairuodamas automobilį OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio specialisto R. Č., vykdančio priemonę, kuria buvo siekiama nustatyti neblaivius vairuotojus, reikalavimui sustoti, padidinęs greitį, pavojingai manevruodamas, nuvažiavo toliau, bandydamas pasišalinti. Dėl to policijos pareigūnams jį persekiojant ir stabdant, tarnybiniu automobiliu užblokavus kelią, jis, bandydamas išvengti sulaikymo, apsisukdamas automobiliu OPEL OMEGA atsitrenkė į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį "Hyundai ix35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo. Policijos pareigūnams persekiojant ir stabdant, jis važiuodamas Ateities gatve, Vilniuje automobiliu OPEL OMEGA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į tarnybinį automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, sumažinęs greitį, sustojo. Policijos pareigūnams užblokavus kelią, neturint galimybės pasišalinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. B. pribėgus prie šio automobilio vairuotojo durų, bandant T. K. išlaipinti ir sulaikyti, jis priešinosi, išlaipintas iš automobilio muistydamasis spardėsi, mosikavo rankomis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam D. B., taip padarydamas D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės čiurnos ir dešinės alkūnės audinių patinimu su alkūnės nubrozdinimu. Tokiais savo veiksmais jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje

Taip pat T. K. sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2016-07-23 apie 01.42 val. Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, vairuodamas automobilį OPEL OMEGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, minėtomis aplinkybėmis bandydamas išvengti sulaikymo, apsisukdamas automobiliu OPEL OMEGA atsitrenkė į Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį tarnybinį automobilį "Hyundai ix35", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sudaužė šio automobilio dešinės pusės galinį posparnį,- 66,35 eurų vertės, galinį priešrūkinį žibintą,- 61,16 eurų vertės, galinį bamperį,- 232,21 eurų vertės, galinio bamperio apatinę apdailą,- 149,27 eurų vertės, galinį purvasaugį,- 16,80 eurų vertės, fiksatorių- 10,40 eurų vertės, ir nuvažiavo. Policijos pareigūnams ji toliau persekiojant ir stabdant, bandydamas išvengti sulaikymo, važiuojant Ateities gatve, Vilniuje, minėtu automobiliu OPEL OMEGA susidūrė su tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sudaužė šio automobilio kairės pusės slenkstį,- 220 eurų vertės, priekinio buferio antdėklą,- 140 eurų vertės, priekines kairės pusės duris,- 220 eurų vertės, priekinių kairės pusės durų apsaugos juostelę,- 15 eurų vertės, kairės pusės slankiojančias duris,- 240 eurų vertės, kairės spynos nuotolinio valdymo mechanizmą,- 45 eurų vertės, kairės pusės slankiojančių durų apsauginę juostelę,- 15 eurų vertės, šoninį stiklą, -55 eurų vertės. Tokiais savo veiksmais jis sugadino svetimą- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, kurio bendra vertė- 1486,1 eurų. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. K. teismo posėdyje nurodė, jog dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies. Kai užblokavo kelią, tai užkabino Honda automobilį, nes nebuvo kur pralįsti. Dėl automobilio VW, tai policijos pareigūnai jį taranavo, yra vaizdo įrašas, kai sustabdė policijos pareigūnai jiems nesipriešino.

Paaiškino, kad vasarą, datos neprisimena, draugas paprašė nuvežti merginas. Tuo metu vyko reidas, o kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti automobilį. Automobilį, kurį vairavo, buvo įsigijęs perpardavimui, todėl nenorėjo jo prarasti ir stabdomas policijos nestojo. Bėgo nuo policijos, jie jį vijosi. Važiavo per Žvėryną, Saltoniškių kalną, per Šeškinę, prie Akropolio apsisuko, važiavo link Pašilaičių, apsuko ratą ir vėl važiavo link Mandarino, netoli kurio jam peršovė automobilio ratą. Policijos VW bandė nustumti jo automobilį nuo kelio, trenkė į šoną už keleivio durelių per visą šoną. Jis važiavo tuo metu dešine eismo juosta ateities gatve, kaip ir reikia važiuoti. Pagal taisykles tai būti pirma eismo juosta, arčiau šaligatvio. Policijos automobilis trenkėsi į dešinę pusę, kaltinamasis sustojo gal po 10 sekundžių už 100-200 metrų gatvės viduryje, toje pačioje eismo juostoje. Jo automobilį apsupo daug policijos pareigūnų, ištraukė iš automobilio, suspardė, surakino antrankiais, nieko neklausinėjo. Automobilio durelės nebuvo užrakintos. Tuo metu automobilyje važiavo T. G. ir dvi merginos. G. gyvena Žvėryne. Iš automobilio pareigūnai ištraukė visus.

Policija jį vijosi nuo žvėryno, automobilių kontaktas buvo prie sankryžos prie Akropolio. Jam užblokavo kelią, bandė pralįsti ir netyčia bamperiu užkliudė policijos automobilį. Norėjo pravažiuoti, nesuprato, kad taip pravažiuodamas gali kliudyti automobilį. Policijos automobilis buvo priekyje, bandė suktis ir su savo automobilio priekiniu dešiniu bamperiu kliudė policijos automobilio bamperį. Teigė, jog girdėjo policijos pareigūnus kalbant, kad vienas jų susižalojo, kai taranavo kaltinamojo automobilį, o gal tada, kai jį sulaikė. JO klausė, ar kaltinamasis žino, kad per jį susižalojo pareigūnas, tačiau jis nieko nežalojo ir tai matyti vaizdo įraše. Teigė, kad sulaikymo metu policijos pareigūnais jį suspardė, jis negalėjo įkvėpti. Pareigūnai patys išsigando, todėl jį nuvežė į ligoninę. T. G. taip pat liepė jam važiuoti į ligoninę. Teigė, kad dėl sumušimų nesiskundė, pretenzijų neturėjo, nes yra vyras ir dėl to nesiskundžia. Be to, tai įrodyti būtų sunku. Įvykio metu jis buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs. Į priklausomybės ligų centrą jo nevežė, vežė į Lazdynų ligoninę, apžiūrėjo šonkaulius, kraujo mėginio neėmė. Tą dieną narkotikų nevartojo, negalėjo likti jokių pėdsakų (t. 2, b. l. 89-90).

Apkalstas kaip nukentėjusysis D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį yra matęs, kai nestojo stabdomas. Iš Kelių policijos valdybos gavo pranešimą, kad nestoja stabdomas automobilis. Buvo Goštauto gatvėje. Prisijungėme prie kitų policijos ekipažų ir pradėjo persekioti, ragino sustoti. Prie „Akropolio“ užvažiavo jam iš priekio. Kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo. Nukentėjęs iššoko iš automobilio ir norėjo bėgti prie jo. Pamatė, kad tas automobilis pradėjo vėl važiuoti, trenkėsi į juos, nustūmė ir nuvažiavo. Perspėjo, kad bus panaudotas ginklas ir panaudojo. Važinėjo gatvėmis. Prie „Mandarino“ dar atsitrenkė į tarnybinį automobilį ir sustojo. Vairuotoją sulaikė ir kolegos pristatė į policijos komisariatą. Nukentėjęs išvažiavo į Lazdynų ligoninę.

Traukiant vairuotoją iš automobilio, jis muistėsi, todėl abu nugriuvo. Pribėgo kolegos ir padėjo sulaikyti vairuotoją, uždėti antrankius. Nukentėjusiajam buvo patempti raiščiai, sumušta alkūnė. Mano, kad raiščiai buvo patempti griūnant, gal koja buvo įsirėmęs į automobilį. Atidarė duris ir traukė vairuotoją. Pradžioje skausmo nejautė. Pajuto vėliau, kai vairuotojas buvo sulaikytas.

Prie „Akropolio“ buvo smūgis į mūsų automobilį, skausmo nepajuto tada. Iš automobilio išlipo vienas tik viena koja, iškėlė ją iš automobilio. Kaltinamasis juos nustūmė ir nuvažiavo. Buvo patempti dešinės kojos raiščiai ties čiurna. Buvo sunku ištiesti koją. Tikriausiai tai atsitiko ištraukus vairuotoją iš automobilio ir griūnant. Griuvo kartu su kaltinamuoju. Jis laikėsi už vairo, o kai paleido vairą, griuvo kartu. Tada pribėgo R. O..

Jie važiavome nuo „Mandarino“ link „Akropolio“ gal Gelvonų gatve. Paskui kaltinamojo automobilį važiavo Kelių policijos Opelis. Jie važiavome iš paskos. Nutarė išvažiuoti prieš eismą ir sustoti. Kaltinamasis taip pat sustojo. Kelių policijos automobilis taip pat sustojo. Nukentėjusysis iššoko iš automobilio. Tuomet kaltinamasis staiga pavažiavo ir trenkėsi. Gal pamatė, kad atbėga nukentėjusysis, todėl ir nuvažiavo. Mano, kad negalėjo neatsitrenkti. Kažkiek nustūmė jų automobilį, gal pusę metro. Smūgis buvo nestiprus. Ginklas buvo panaudotas Pašilaičiuose. Šaudė R. O.. Pataikė į ratus, į galinį bamperį. Kai važiavo iš Pašilaičių link Fabijoniškių, atsisuko ir pamatė smūgį į VW Caddy. Važiuojant po tiltu, nukentėjęs bandė spausti kaltinamojo automobilį. Kaltinamasis juos taip pat spaudė, todėl atsiliko. VW Caddy važiavo savo eismo juosta. Iš kairės bandė spausti į dešinę kaltinamojo vairuojamą automobilį.

Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 23), jis nurodė, kad dabar jau neprisimena, kaip tiksliai buvo. Griuvo ir jis, ir vyko grumtynės. Kai traukė vairuotoją iš automobilio, langas buvo atidarytas. Vairuotojas laikėsi už vairo. Bandė atidaryti automobilio dureles, vairuotojas daužė jam per rankas. Traukiamas iš automobilio jis muistėsi. Gal ne su tikslu muštis, o nenorėjo būti suimtas. Nukentėjusiajam per rankas mušė ne kumščiais. Trenkė 1-2 kartus. Bandė traukti per langą, bet nepavyko. Tada kaltinamasis buvo lieknesnis. Jis ne specialiai jį daužė, labiau muistėsi.

Kaltinamajam visą laiką buvo sakomi nurodymai sustoti. Jis pradėjo važiuoti prieš eismą, tada įspėjo dėl ginklo panaudojimo. Kai automobilis sustojo, šaukė, kad vairuotojas sulaikomas, liepė atidaryti dureles. Ištraukus iš automobilio, griuvo ant žemės. Stengėsi uždėti antrankius, bet kaltinamasis muistėsi, mosikavo rankomis, spardėsi. Liepė rankas sudėti už nugaros, atsigulti ant pilvo. Kaukė automobilių sirenos, gal negirdėjo jo žodžių. Pribėgo R. O. ir Kelių policijos pareigūnas, prispaudė, paguldė kaltinamąjį ant pilvo, rankas užlaužė už nugaros ir uždėjo antrankius. Nukentėjęs ir jo kolegos tikrai nenaudojo fizinio smurto. Kaltinamajam uždėjo antrankius ir nubėgo į pagalbą. Apie tai, kad jis buvo pristatytas į ligoninę nežinojo (t. 2, b. l. 113-114).

Papildomai apklaustas 2017-06-27 teismo posėdyje nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad kojos skausmą pajuto, kai sulaikė kaltinamąjį ir po truputį nusiramino. Sulaikymo metu skausmo nejuto. Po to išsikvietė medikus. Jau sakė, kad sulaikymo metu vyko grumtynės. Jie griuvo. Kaip būtent viskas vyko, jau dabar nepapasakos. Kontakto, kada buvo suduota į koją nematė. Žiūrėjo į žmogų. Buvo tamsu, vyko sulaikymas, griuvo ir viskas. Jau viską yra pasakęs. Alkūnės nubrozdinimo pats nematė, bet skaudėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, iš skyrus kaltinamojo T. K. sulaikymo aplinkybes. Sustojus persekiojamam automobiliui D. B. staigiai išlipo iš automobilio ir pribėgo sulaikyti automobilio OPEL vairuotoją. Iš paskos atbėgo R. O.. Automobilio OPEL visos durelės buvo užrakintos. Jis reikalavo, kad vairuotojas jas atidarytų, tačiau vairuotojas nepakluso reikalavimams. Vairuotojo durelių langas buvo pusiau praviras. Jis įkišo dešinę ranką, norėdamas atblokuoti vairuotojo dureles, tačiau vairuotojas savo ranka numušinėjo jo ranką neleisdamas to padaryti. Jis toliau mėgino atidaryti dureles iš automobilio vidaus. Per pravirą langą vėl įkišo dešinę ranką ir nustūmė vairuotojo ranką šalin, kad jam nebetrukdytų, o kaire ranka atidarė dureles. Atidaręs dureles pasilenkė į automobilio vidų ir sugriebęs už pečių bandė ištraukti vairuotoją iš automobilio, tačiau vairuotojas ėmė muistytis, taip trukdydamas tai padaryti. Tuomet jis atsitraukė, sugriebė vairuotoją už kairės rankos ir ištraukė iš automobilio ir, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, pargriovė vairuotoją ant žemės prie automobilio, tačiau vairuotojas sugebėjo apsiversti ant nugaros ir ėmė kojomis spardytis, mosikuoti rankomis. Jis pasilenkė prie vairuotojo, norėdamas apversti ant nugaros, kad galėtų panaudoti spec. priemonę - antrankius. Jam pasilenkus, vairuotojas įspyrė jam į dešinės kojos čiurną. Jam į pagalbą pribėgo R. O., kuris padėjo apversti vairuotoją ir uždėti antrankius. Sutramdžius vairuotoją, jis pajuto skausmą ne tik minėtoje kojoje, bet ir dešinės rankos alkūnėje. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis buvo pristatytas į Lazdynų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas kojos raiščių patempimas, alkūnės sumušimas ir galvos, pakaušio srities, sumušimas. Minėtus sužalojimus patyrė sulaikydamas automobilio OPEL vairuotoją. Dėl to patyrė fizinį skausmą. Taip pat dėl patirtų sužalojimų apie 20 dienų buvo nedarbinga (t. 1, b. l. 23).

Apklaustas kaip liudytojas D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį ir su juo susijusį įvykį prisimena. Budėjimo metu gavo pranešimą, kad nestoja stabdomas automobilis. Pradėjo jį persekioti. Pavijo Paberžės gatvėje, Ozo-Gelvonų gatvėje jis taranavo jų automobilį. Toliau persekiojo sprunkantį automobilį. Visų detalių jau neprisimena. Be to, jis sėdėjo automobilio gale. Vairavo D. B., keleivio vietoje sėdėjo R. O.. Daug kartų automobilio vairuotoją perspėjo, kad sustotų, kad šaus, bet jis vis tiek nestojo. R. O. šovė du kartus į orą. Vairuotojas nereagavo, todėl šovė į automobilio ratus. Kaip suprato, pataikė. Važiuodamas Ateities gatve, automobilis trenkėsi į patrulių tarnybinį automobilį. Liudytojas sulaikė automobilio keleivį. Kiti pareigūnai sulaikė vairuotoją. Liudytojas automato buože išdaužė keleivio durelių stiklą ir ištraukė per langą keleivį, nes durelės buvo uždarytos. Automobilis tuo metu dar judėjo. Jam padėjo kiti pareigūnai.

Kaltinamasis taranavo jų automobilį Honda. Jie užblokavo jam kelią. Kaltinamasis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, norėjo sukti į kairę, bet jie neleido. Tada jis sukosi ir kliudė jų automobilį, trenkėsi į dešinę priekinę pusę. Tuo metu jų automobilyje niekas nenukentėjo. Vėliau sulaikant grumtynių metu nukentėjo D. B..

Vejantis automobilį kaltinamojo vairuojamas Opel blaškėsi po visą kelią. Nežino, ar tyčia brūkštelėjo į tarnybinį automobilį. Jie buvome 20-30 metrų atstumu, eismo juostų nematė, tai įvyko netoli „Mandarino“. Automobilis Opel tuo metu važiavo ir savo eismo juostą, ir prieš eismą. Sulaikymas vyko jo eismo juostoje, ne priešpriešinėje. Automobilis Opel blaškėsi pastoviai. Sukant iš Žemynos gatvę į Ateities gatvę, buvo peršauta padanga. Matė žiežirbas. Situacija buvo ypatinga. Tarnybinis ginklas buvo panaudotas, nes vairuotojas nestojo, nereagavo į įspėjimus. Buvo pavojus aplinkiniams. Liudytojas uždėjo antrankius keleiviui, jis nesipriešino. Vairuotojas muistėsi. Kaip jam uždėjo antrankius, liudytojas nematė. Vairuotojo nedrausmino, nebuvo reikalo. Negirdėjo, kad kas nors skųstųsi. Žiūrėjo savo sulaikytą asmenį. Neatsimena, ar kas prašė gydytojo, gal policijos komisariate prašė. Sulaikyme dalyvavo maždaug 10 ekipažų, 20 policijos pareigūnų, sulaikyme ir po sulaikymo. Nematė, kad kas nors prieš kaltinamąjį naudotų smurtą. Į sulaikymą iš jų ekipažo nubėgo D. B. ir R. O.. Ten buvo ir kitų pareigūnų. Liudytojas pažįsta du. Kaltinamasis užkabino policijos tarnybinį automobilį ir nuvažiavo. Buvo tarpas, per kurį jis nuvažiavo. Vienoje pusėje stovėjo jų automobilis, kitoje pusėje buvo šviesoforas. Kaltinamasis važiavo per tarpą, užkabino automobilį ir nuvažiavo. Smūgį pajuto. Nuo smūgio liudytojas pasislinko į kitą pusę per pusę sėdynės, nesusižalojo. Šalia jo automobilio gale sėdėjo „Farų“ operatorius Paulius, pavardės neprisimena. Nežino, ką jis filmavo. Buvo vaizdo registratoriaus įrašas. Automobilis Nissan neblokavo kelio, važiavo šalia. Peršauta buvo automobilio Opel kairės pusės gal priekinė padanga. Po smūgio į patrulių automobilį, kaltinamojo automobilis pats sustojo viduryje gatvės, arčiau dešinės pusės, link pirmos eismo juostos. Automobilis VW sustojo priekyje jo. Nežino, ar kaltinamasis savo automobiliu galėjo išvengti susidūrimo. Mano, kad galėjo važiuoti tiesiai ir nesitrenkti (t. 2, b. l. 90-91).

Apklaustas kaip liudytojas R. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad prisimena, kad nestojo stabdomas automobilis Opel. Vyko policijos priemonės, siekiant nustatyti neblaivius vairuotojus. Prie Liubarto tilto nesustojo automobilis Opel. Apie tai pranešė „Ventai“ ir prasidėjo persekiojimas po visą miestą. Sulaikyme dalyvavo gal 10 ekipažų. Jie važiavome automobiliu Škoda. Liudytojas sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Ateities gatvėje įvyko susidūrimas, atrodo, su dviem policijos automobiliai. Liudytojo automobilis paskui sprunkantį automobilį nevažiavo. Gaudynėse dalyvavo gal 10 ekipažų. Buvo naudojamas tarnybinis šaunamasis ginklas. Automobilių kontaktų nematė. Vairuotojo ir keleivių sulaikymo taip pat nematė. Fizinio poveikio prieš vairuotoją nematė. Žino, kad jį sulaikė, uždėjo antrankius. Gatvėse daug mašinų nematė, atsitrenkimo į policijos automobilį nematė. Sakė per raciją. Dėl policijos veiksmų niekas neskundė. Liudytojas nieko negirdėjo. Sulaikyti asmenys tarnybiniu automobiliu buvo pristatyti į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 91-92).

Apklausta kaip liudytoja K. J. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, dėl ko yra teisme. Netoli Gedimino prospekto prasidėjo automobilio gaudynės. Iš pradžių persekiojo vienas automobilis, po to su sirenomis prisijungė kiti automobiliai. Kaltinamojo vairuojamas automobilis apsisukdamas užkabino policijos automobilį. Gaudynės tęsėsi toliau. Policininkai perspėjo, kad šaus ir šovė. Jos atsigulė ant sėdynės ir nematė, kas vyko. Vėliau jų automobilį sustabdė. Policininkai išdaužė priekinių durelių stiklus ir ištraukė vairuotoją ir keleivį. Liudytoja išlipo pati. Draugę ištraukė. Neprisimena, ar girdėjo nurodymą atidaryti duris. Atrodo, kai sustojo, tada visus ištraukė iš automobilio.

Tą vakarą su drauge ji buvo „McDonalde“ Gedimino prospekte. Maždaug prieš valandą iki įvykių išgėrė po bokalą alaus. Automobilyje liudytoja sėdėjo už keleivio. Per vairuotojo langą matė, kad stovėjo policijos automobilis, kurį sukdamasis užkabino kaltinamasis. Norėjo apsisukti ir kabino. Gerai nematė, kaip tai įvyko. Liudytoja matė vieną susidūrimą. Sakė, kad įvyko du susidūrimai. Jų automobilis blaškėsi gatvėje. Iki šūvių važiavo siaura gatve. Blaškymasis prasidėjo, kai artėjo link susidūrimo.

Vairuotoją ir keleivį iš automobilio ištraukė anksčiau. Išdaužė langus ir ištraukė per durelių langus. Tada atidarė dureles ir jas ištraukė. Negirdėjo, ar prieš vairuotoją buvo naudojamas smurtas. Girdėjau kriokimą, kad skaudą. Mano, kad tai sakė automobilio keleivis, nes jis automobilyje sėdėjo toje pusėje. Jas paguldė toje pačioje pusėje. Garsas sklido nuo keleivio durelių pusės. Vairuotojo nematė, kraujo nematė. Fotografavo, todėl su drauge nuėjo į šalį.

Apklausta kaip liudytoja J. A. teismo posėdyje paaiškino, kad su drauge buvo „McDonald“ kavinėje. Liudytoja paskambino T. G. ir paprašė, kad nuvežtų namo. Privažiavo automobilis ir jos įsėdo. Vairuotojo nepažinojo. Vyko policijos reidas. Važiuojant per sankryžą, juos stabdė, bet vairuotojas nestojo. Suprato, kad juos vejasi. Važiavome siaura gatve. Policininkai per garsiakalbį kažką sakė. Vijosi 2-3 automobiliai. Važiavo pro „Panoramą“ degant raudonam šviesoforo signalui. Į juos pradėjo šaudyti, todėl pasilenkė. Prie „Akropolio“ kaltinamasis pristabdė ir trenkėsi į policijos automobilį. Ji pažiūrėjo ir matė priekyje stovintį policijos automobilį. Važiavome toliau. Jos vėl pasilenkė. Laukė, kol automobilis sustos. Atrodo, policija užblokavo kelią ir sustojo. Policininkai išmušė T. G. langą ir išraukė jį. Ar daužė vairuotojo langą, ar atidarė duris, neprisimena. Jį išlaipino ir pradėjo daužyti. Vairuotojas rėkė. Tai matė akies krašteliu. K.pusėje išmušė langą, atidarė duris ir ištraukė ją. Liudytoja išlipo iš automobilio pati per K. pusę. Liepė gulti. Nežino, ar jos pusėje buvo policininkų. Jiems pasakė gulti, kai išlipo. Reikalavimo atidaryti duris nebuvo. Policijos pareigūnai gal nebandė atidaryti durų, iš karto prasidėjo daužymas. Automobilis sustojo iš karto, neriedėjo. Tik sustojus, pradėjo visus traukti ir guldyti ant žemės. Nematė, kad kaltinamasis nenorėtų lipti iš automobilio. Nežino, ar jį traukė per langą. T. G., atrodo, ištraukė per langą. Viskas įvyko labai greitai. Šūviai buvo važiuojant, maždaug, pusiaukelėje. Automobilis tuo metu blaškėsi, apvažinėjo kažką. Jos buvo pasilenkusios. Po šūvių važiavo taip pat. Kažkurioje vietoje prie to šono, kur ji sėdėjau, buvo privažiavęs policijos automobilis, bet jie atitrūko ir nuvažiavo. Prašė sustoti, bet vairuotojas gal negirdėjo. Laukė, kol pats sustos. Prie „Akropolio“ įvyko susidūrimas. Jiems pakirto kelią, todėl reikėjo sustoti. Trenkėsi į policijos automobilį, pastūmė jį ir nuvažiavo. Mano, kad policijos automobilis nuo smūgio turėjo sujudėti. Ji nelabai juto smūgį. Buvo išgėrusi bokalą alaus.

Sustojus dar jai sėdint automobilyje prasidėjo rėkimas. Lipo per dešinę pusę. Jos netraukė iš automobilio, liepė gulti. Vėliau leido atsistoti. Greitosios medicinos pagalbos medikai klausė, ar nereikia pagalbos. K. verkė, liudytoja prašė jai duoti raminamųjų vaistų, bet nedavė. Į jos prašymą nereagavo. Pradėjo jas fotografuoti, todėl pasitraukė į šalį. Jas apklausė ir paleido. Kur tuo metu buvo kaltinamasis ir T. G., nematė. Kai išlipo iš automobilio, liudytoja matė, kad policijos pareigūnas užsimojo. Kaltinamasis rėkė gal iš skausmo. Kai išlaipino, matė, kad policijos pareigūnas užsimojo. Kaltinamasis gulėjo, todėl negalėjau matyti, kas vyksta. Prie kaltinamojo buvo 2 ar 3 policininkai. Prie jos buvo vienas (t. 2, b. l. 93-94).

Apklaustas kaip liudytojas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Išgirdo, kad nestojo automobilis, todėl prijungė prie persekiojančių kitų policijos automobilių. Žemynos gatvėje, Laisvės prospekte automobilis važiavo prieš eismą. Ateities g. 91, Vilnius apdaužė policijos automobilį ir sustojo. Skiriamosios juostos nebuvo. Liudytojas važiavo dešine juosta. Kaltinamasis važiavo liudytojui iš kairės. Liudytojas važiavo savo eismo juosta. Kaltinamojo vairuojamą automobilį bandė spausti į šoną, link priešpriešinės eismo juostos. Tokia teisę turi. Automobilis nestojo. Kai jų automobiliai susilygino, kaltinamojo automobilis šonu atsitrenkė į liudytojo automobilį, nubrozdino visą šoną ir sustojo. Susilygino su kaltinamojo automobiliu, liudytojas spaudė ir įvyko susidūrimas. Jis nepraleido jų automobilio ir brūkštelėjo.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36) liudytojas nurodė, kad juos patvirtina, kai automobiliai susilygino, kaltinamasis automobiliu brūkštelėjo ir nuvažiavo. Bandė jį spausti, bet nepraleido. Greitis buvo nemažas, apie 100 km/val. Jeigu liudytojas nebūtų kaltinamojo automobilio spaudęs, jis būtų nuvažiavęs toliau (t. 2, b. l. 114-115).

Apklaustas kaip liudytojas R. O. teismo posėdyje paaiškino, kad suvokia, dėl ko pakviestas į teismą. Datos neprisimena, naktį vyko Kelių policijos reidas. Nestojo stabdomas automobilis Opel, todėl pradėjo jį persekioti. Jų ekipažas prisijungė ties Pedagoginio universiteto žiedu. Automobilį persekiojo ir stabdė apie 30 min. Fabijoniškių, Šeškinės rajonuose. Prisidėjo kiti policijos ekipažai. Ozo-Gelvonų gatvių sankryžoje galvojo, kad Opelis sustos, jį apsupo, bet jis pastovėjo ir nutarė važiuoto toliau, taranavo jų automobilį ir nuvažiavo Gelvonų gatve didėjančia tvarka, Gabijos, Ateities, Žemynos gatvėmis važinėjo ratais, kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Važiavo priešpriešine eismo juosta, degant draudžiamam šviesoforo signalui, keldamas avarines situacijas. Tuo metu eismas buvo pakankamai intensyvus. Liudytojas nusprendė panaudoti tarnybinį ginklą. Keturis kartus garsiai įspėjo vairuotoją, kad bus panaudotas ginklas, bet jis nereagavo. Perspėjimus girdėjo, nes važiavo maždaug 5 metrų atstumu. 2-3 kartus šovė į orą, bet vairuotojas nereagavo, toliau pavojingai manevravo, todėl šovė į padangas. Automobilis sustojo. Pribėgę pamatė, kad gale sėdėjo dvi merginos. Važiuojant jų nesimatė, nes automobilio langai tamsinti. Jeigu būtų matę, kad gale yra žmonių, būtų kitaip elgęsi. Prieš sustabdant, Opel padarė eismo įvykį su kitu policijos automobiliu.

Į klausimus paaiškino, kad įvykio metu liudytojas sėdėjo tarnybinio automobilio priekyje dešinėje pusėje. Ozo-Gelvonų gatvėje automobilis Opel buvo sustojęs, bet taranavo jų automobilį ir nuvažiavo toliau. Kai jį sustabdė, liudytojas stovėjo priekyje su ginklu, saugojo, kad nevažiuotų toliau. D. B. nubėgo prie vairuotojo, D. Š. nubėgo prie keleivio. Ozo-Gelvonų gatvių sankryžoje, prie „Akropolio“ automobilis Opel sustojo. Jų ekipažas važiavo džipu, sustojo jam iš priekio, gale sustojo Kelių policijos ekipažas. Iš dešinės sustojo patruliai. Pradėjo lipti iš automobilio. Liudytojas norėjo lipti paskutinis. D. B. buvo gal dar tik iškėlęs koją iš automobilio. Nuo smūgio į galinį dešinį kampą kolegos sugriuvo atgal į automobilį. Kai automobilis Opel sustojo, jam iš kairės buvo skiriamoji juosta su šviesoforu, iš priekio ir dešinės pusės stovėjo jų ekipažas. Opelio vairuotojas turėjo galimybę trenktis į šviesoforą arba taranuoti jų automobilį. Jis pasirinko nustumti jų automobilį, kad prasiskinti kelią. Jų automobilis pasislinko apie metrą. Nukentėjusysis abiem kojom neišlipo, iškėlė tik vieną koją. D. B. tuo metu galėjo susižaloti koją. Nepamena, ar automobilyje jis kalbėjo, kad skauda koją. Apie tai, atrodo, kalbėjo vėliau, kai sulaikė automobilio vairuotoją, sprendė, ar važiuoti į ligoninę.

Ateities gatvėje įvykis įvyko ne su jų automobiliu. Opel kiauromis padangomis važiavo Ateities gatve, įvažiavo į Stanevičiaus gatvę į antrą juostą, po to į pirmą juostą. Jį pralenkė policijos ekipažas. Opelis gal bandė jį taranuoti. Jie važiavo automobiliu Hyundai ix35. Šio įvykio vaizdo įrašą žiūrėjo. Kai automobilis sustojo, vairuotojas nenorėjo atidaryti durų. Keleivio stiklas buvo išdaužtas ir jis ištrauktas per langą. Šiuo atveju nepavyko vairuotojo ištraukti per langą, trukdė vairas, pedalai. Pavyko atidaryti duris iš vidaus. Pamatė, kad abu nugriuvę. Vairuotojas užgriuvo ant kolegos. Padėjo ginklą į dėklą ir atėjo į pagalbą. Vyko grumtynės. Kolega bandė sulaikyti kaltinamąjį. Šis priešinosi. Kai pribėgo, kaltinamojo viena ranka buvo užsukta. Jis priešinosi. Sulaikymas buvo nufilmuotas. Su jais dirbo LNK operatorius. Prieš sulaikomą kaltinamąjį naudojo jėgą fizinius veiksmus proporcingai pasipriešinimui. Liudytojas jokių fizinių veiksmų prieš kaltinamąjį nenaudojo. Kokius veiksmus prieš kaltinamąjį grumtynių metu naudojo D. B., nematė. Sulaikymo metu bandė užlaužti kaltinamajam dešinę ranką. Sulaikomas automobilio vairuotojas priešinosi aktyviais veiksmais, traukė ranką, stūmė, bandė išvengti sulaikymo. Iš viso sulaikyme dalyvavo 12 policijos ekipažų. Kai automobilis buvo sustabdytas, jie pribėgome pirmi. Kai vairuotojas ir keleivis buvo išvilkti iš automobilio, privažiavo kiti ekipažai. Persekiojimo metu automobilio greitis buvo iki 140 km/val. Koks buvo greitis įvykio su VW metu, nežino, gal 50-60 km/val (t. 2, b. l. 122-123).

Apklaustas kaip liudytojas T. G. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta T. K.. Naktį važiavo Vilniaus centre, namo vežė merginas. Automobilį stabdė policijos pareigūnai, bet T. K. nestojo. Persekiojimo metu policininkai pradėjo šaudyti į automobilį, peršovė padangas, todėl sustojo. Juos pradėjo traukti iš automobilio, prasidėjo riksmai, kraujas. Vairuotoją sumušė. Juos abu pasodino į automobilį. T. K. vos kalbėjo, šlubavo. Reikėjo jį vežti pas medikus. Visur yra kameros, turi būti vaizdo įrašas. Gaudynių metu, atrodo, nukentėjo policijos automobilis. Smūgio neprisimena. Jiems užstatė kelią. Smūgis gal buvo į automobilio kampą, bet gerai neatsimena. Tą vakarą vartojo nedaug alaus. Ar buvo dar kontaktų su policijos automobiliu, nežino. Tą vakarą situaciją galėjo vertinti adekvačiai. Automobilyje sėdėjo kaip keleivis, viską matė. Sulaikymą prisimena puikiai. Gaudė automobilį, nes nestojo. Neklausė, ar įspėja dėl ginklo panaudojimo. Gaudynės vyko 10-15 min., tiksliai neužfiksavau.

Automobilio vairuotoją ištraukė per duris, liudytoją ištraukė per langą. Nesusižalojo, nebuvo stiklų. Pasipriešinimo policijai nebuvo. Dėl policijos veiksmų nieko nerašė. Daug yra parašęs, bet kas iš to. Lieka dar labiau nepatenkintas. T. K. riksmą girdėjo. Nematė, kas vyko. Buvo daug policijos, negalėjo priešintis. Buvo gal 7 ekipažai. Jį traukė 3-4 pareigūnai. Jo durelės nebuvo užrakintos. Policininkai bėgo ir daužė, jį išplėšė su diržu. Liudytojas prašė, kad T. K. kviestų greitąją medicinos pagalbą, nes buvo sumuštas, būtinai buvo reikalinga pagalba. Juos abu pasodino į autobusiuką. Vėl prašė kviesti pagalbą, bet nereagavo (t. 2, b. l. 124).

Apklaustas kaip specialistas J. M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad jam apžiūrai buvo pateikta VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės, kur buvo pristatytas nukentėjusysis, asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė, kad nustatyti nukentėjusiajam D. B. padarytus sužalojimus. Aprašytas alkūnės nubrozdinimas ir čiurnos patinimas. Diagnozė yra platesnė, bet ji be pagrindimo, todėl negalima ja remtis. Vertinama tik tai, kas detalizuota-alkūnės audinių patinimas su alkūnės nubrozdinimu ir čiurnos patinimas. Jeigu čiurnos patinimas trauminės kilmės, tai galimi du variantai kaip jis atsirado. Vienas variantas yra kontaktas su kietu buku daiktu, antras variantas gali būti čiurnos pakrypimas su raiščių patempimu. Su alkūne gali būti panašiai. Kontaktas su žalojančiu daiktus arba patempimas ir audinių patempimas. Nubrozdinus alkūnę, kartu buvo ir sumušimas. Nuo to alkūnė patino. Kontaktas buvo dinaminis, slydimas su žalojančiu daiktus. Pacitavus kaltinamąjį aktą, specialistas nurodė, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti tokiu būdu, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Gali būti patemptos kraujagystės arba limfagyslės. Griuvimo grumtynių metu gali atsirasti tokie sužalojimai. Griūdamas gali atsitrenkti į tą asmenį, su kuriuo grumiasi, ar į kitą daiktą, arba gali patempti tą sąnario sritį. Nukentėjusysis tempdamas iš automobilio kitą asmenį, galėjo taip susižaloti. Grumtynių metu galėjo būti pastatyta koja negerai, palenkta, pasukta.

Ekspertizė atlikta pagal gydytojo įrašus, alkūnės nematė, nežino, kurioje vietoje buvo nubrozdinimas, kokio dydžio, formos. Rašė tai, kas buvo nustatyta gydytojų, alkūnės audinių patinimas su alkūnės nubrozdinimu ir čiurnos patinimas. Vertina tai, kas konstatuota. Patempimas nurodyta tokia diagnozė. Jis gali būti vertinamas, kaip sužalojimo mechanizmas, veiksmas. Jis turi kažkuo pasireikšti. Kiekviena diagnozė turi turėti pagrindą. Nenurodyta, kuo pasireiškia patempimas, kraujosruva, nubrozdinimais, patinimu. Gal tai ir buvo, bet gydytojai neparašė, nesigilino į tai.

Iš 2016-07-23 apžiūros protokolo matyti, kad 03:00 – 03:40 val. Ateities g. 91, Vilniuje, buvo apžiūrėtas automobilis Opel Omega, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi ant važiuojamosios Ateities g. dalies antroje eismo juostoje kryptimi į Santariškių pusę priešais PC Mandarinas. Dešinėje automobilio pusėje ant kelio asfalto yra stiklo šukės. Kairėje pusėje keletas šukių. Automobilio užvedimo spynelė ir durelių spynelės be išorinių apgadinimų. Automobilio priekinis dešinys sparnas ir priekinis dešinys žibintas įspausti, bamperis įlenktas ir su pradrėskimais. Dešinys priekinis ratas su oru, tačiau ratlankis aplūžusiu kraštu. Priekinis keleivio lango stiklas išdyžęs. Apgadinta dešinės pusės sparno priekinių keleivio durelių plastikinė apdaila. Priekinis kairys bamperis ties žibintu įlinkęs. Priekinio kairio rato padanga be oro. A/m galiniame bamperyje, kairiame šone matyti keturios kiaurymės nuo šaunamojo ginklo kulkų (t. 1, b. l. 11-21).

Iš 2016-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui buvo atlikta D. B. asmens ambulatorinio gydymo VšĮ universitetinėje ligoninėje statistinės kortelės apžiūra. Apžiūros meti ekspertas pateikė išvadą, jog D. B. 2016-07-23 RVUL buvo nustatyta galvos, dešinės alkūnės sumušimas ir dešinės čiurnos patempimas, tačiau objektyvių medicininių požymių konstatuota tik dešinės čiurnos ir dešinės alkūnės audinių patinimas su alkūnės nubrozdinimu. Audinių patinimas, galintis būti trauminės kilmės su odos nubrozdinimu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti paveikus kietais, bukais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos (t. 1, b. l. 38).

2016-10-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ikiteisminiam tyrimui pareigūnas A. N. pateikė vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio V1940, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašas iš kietojo disko įrašytas į kompaktinį diską, 2 vnt. (t. 1, b. l. 42-43). Pateikti vaizdo įrašai apžiūrėti surašant 2016-11-11 apžiūros protokolą.

Vaizdo įrašai buvo peržiūrėti bylos nagrinėjimo metu. Dvejuose diskuose įrašyta 93 failai, viename 33, o kitame 60 failų. Diske Optimal, kuriame yra 33 failai reikšmingos bylai medžiagos nėra, jame esančiuose vaizdo įrašuose fiksuota Hyndai automobilio kamera užfiksuoti vaizdai po įvykio. Kitame kompaktiniame diske faile 2016-07-23 003203ER užfiksuota vaizdas automobilio salone, matosi, kad prie akropolio automobilis sustoja, išlipant vairuotojui ir už jo sėdinčiam operatoriui su kamera automobilis truputį sujuda ir tada išlipę pareigūnai ir operatorius greitai susėda į automobilį ir toliau važiuoja su švyturėliai ir garsiniu signalu. Faile 2016-07-23 003756 EF užfiksuota Ateitis g. važiuojantis Opel automobilis, kuris blaškosi per dvigubą ištisinę liniją į savo krypties ir priešpriešinę eismo juostas. Kerta dvigubą ištisinę liniją ir grįžta į savo krypties eismo juostą, važiuoja ne tiesiai, bet truputį įstrižai, artėdamas prie pirmosios eismo juostos, kuria važiuoja policijos VW Caddy automobilis, Opel automobiliui priekiniais ratais jau kirtus pirmąją ir antrą eismo juostas skiriančią punktyrinę liniją automobiliai kontaktuoja priekinėmis šoninėmis dalimis, Opel automobilis sustoja (t. 1, b. l. 43).

Iš ADB Gjensidige ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo tyrimui pateiktų dokumentų matyti, paskaičiuota automobiliams Hudai , valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala (t. 1, b. l. 65-75).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė USB raktą su vaizdo įrašu, kuris apžiūrėtas surašant 2017-02-10 apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 76-79). Šis vaizdo įrašas apžiūrėtas teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam T. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. BK 286 straipsnis numato, kad už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui atsako toks asmuo, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kaltinamasis teismo posėdyje sutiko, jog jis nesustojo stabdomas policijos pareigūnų, užkabino Honda policijos automobilį, nes jam užblokavo kelią ir nebuvo kur pralįsti, VW automobilis taranavo jo automobilį, o sustojus policijos pareigūnams nesipriešino, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta kitokios nei nurodo kaltinamasis įvykio aplinkybės. Nukentėjusysis D. B. patvirtino, kad sustojus automobiliui ir jam pribėgus, kaltinamasis sėdėjo vairuotojo vietoje, jo durų langas buvo pusiau pravertas, durys užrakintos. Kaltinamasis durų neatrakino, todėl nukentėjusysis bandė jas atidaryti iš vidaus per langą, kaltinamasis smūgiavo į jo ranką, stūmė ją, neleido atidaryti durų. Atidarius duris, nukentėjusysis bandė kaltinamąjį ištraukti iš automobilio, tačiau šis laikėsi už vairo, kai paleido vairą jie kartu nukrito ant žemės. D. B. bandė uždėti jam antrankius, tačiau kaltinamasis nesileido, muistėsi. Jam į pagalbą atėjo R. O., kiti pareigūnai, pavyko kaltinamąjį apversti, uždėti antrankius. Iš liudytojo R. O. apklausos taip pat matyti, kad kaltinamasis nesileido ištraukiamas iš automobilio, D. B. traukė vairuotoją, kartu su juo nukrito – D. B. apačioje, kaltinamasis viršuje. Vyko grumtynės, kaltinamasis priešinosi – traukė ranką, ant kurios bandė uždėti antrankius, stūmė. Iš į bylą T. K. pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad kaltinamasis, netgi ištrauktas iš automobilio ir paguldytas ant žemės, muistosi, bando įspirti pareigūnams. Taigi, minėtu vaizdo įrašu ir liudytojo R. O., nukentėjusiojo D. B. paaiškinimais nustatyta tokie pasipriešinimo policijos pareigūnams veiksmai – neleidimas atidaryti automobilio durų suduodant smūgius pareigūnui, rankų nustūmimas, nesileidimas išlaipinamam iš automobilio laikantis už vairo, muistymasis, spardymasis nesileidžiant uždėti antrankius ir juos uždėjus. Kaltinime nurodyta, kad pribėgus D. B. prie automobilio durų, bandant T. K. išlaipinti ir sulaikyti, šis priešinosi, išlaipintas iš automobilio priešinosi, mosikavo rankomis, suduodamas smūgius D. B. į koją, dešinės rankos alkūnę, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, apsireiškusį dešinės čiurnos ir dešinės alkūnės audinių patempimu su alkūnės nubrozdinimu. Iš nukentėjusiojo apklausos teisme, R. O. apklausos teisme matyti, kad T. K. sulaikomas priešinosi, tačiau nei vienas iš šių pareigūnų nenurodė, jog jie matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į koją ir dešinės rankos alkūnę. Nukentėjęs nurodė, kad tokių veiksmų jis nematė, nes nekreipė į tai dėmesio, o kada susižalojo ranką ir koją, nežino, nes skausmą pajuto jau po sulaikymo, kai aprimo. Teigė, kad galėjo susižaloti griūdamas kartu su T. K., kai traukė jį iš mašinos. Ekspertas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nustatyti sužalojimai neprieštarauja tiek kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tiek bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad D. B. galėjo susižaloti griūdamas, ne taip pastatydamas koją grumtynių metu ir pan., o ne nuo tiesioginių smūgį į alkūnę ar koją. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas liudytojas nenurodė, jog matė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius į alkūnę ir koją, o sulaikymo metu nukentėjęs ir kaltinamasis traukiant jį iš mašinos, griuvo, nukentėjęs krito ant grindinio, o kaltinamasis užvirto ant jo, kad kaltinamasis ir nukentėjęs iš esmės beveik visada buvo veidais vienas prieš kitą, taigi tiesiogiai suduotų smūgį į alkūnę tokioje pozicijoje neįmanoma, tačiau galima ją susižaloti griūnant ant nugaros, šono, todėl iš kaltinimo padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą, šalintina aplinkybė, kad T. K. sudavė smūgius D. B. į dešinę koją ir dešinės rankos alkūnę.

T. K. taip pat kaltinamas tuo, kad nepaklusęs reikalavimui sustoti, bandydamas pasišalinti ir persekiojamas policijos pareigūnų jiems pasipriešino atsitrenkdamas savo automobiliu į policijos automobilį Hyundai, o vėliau atsitrenkdamas į policijos automobilį VW Cady. Teismas vertina, kad bandant išvengti sulaikymo atliekami asmens veiksmai, kuomet jis tyčia trenkiasi į jį persekiojančių policijos pareigūnų automobilius, turi būti vertinami kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui BK 286 straipsnio prasme, dėl to, kad jie atitinka neteistą tiesioginį poveikį policijos pareigūnui, kuriuo grasinama panaudoti fizinį smurtą prieš juos. Tyčinis automobilio taranavimas yra pavojingas transporto priemonėje esantiems pareigūnams, kadangi tokio poveikio metu jie gali būti sužaloti, patirti fizinį skausmą. Kaltinamasis neigė, kad jis tyčia atsitrenkė į automobilį Hundai, Tačiau iš D. B., D. Š. ir R. O. paaiškinimų seka, kad prie Akropolio sankryžos kaltinamasis buvo užblokuotas ir priverstas sustoti, jo automobilis sustojo, tada pradėjo važiuoti ir atsitrenkęs bei pastūmęs policijos automobilį, pravažiavo pro susidariusį tarpą ir nuvažiavo toliau. Ta aplinkybė, kad T. K. automobilis buvo sustojęs ir po to pradėjo važiuoti, atsitrenkė į policijos automobilį, rodo, kad T. K. į minėtą Hyundai automobilį atsitrenkė tyčia, apgalvotai, nes neturėjo kitokios galimybės išvažiuoti iš tos vietos, tai reiškia, kad šie kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai ir pagrįstai vertinami kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams.

Ateities g. kaltinamasis kliudė policijos automobilį VW Caddy. Kaltinamasis teigia, kad tai policijos automobilis taranavo jo automobilį, tačiau iš D. B., R. O., D. Š., M. S. paaiškinimų matyti, kad policijos automobilis VW Caddy Ateities g. pirma juosta bandė prispausti į kairę pusę antra eismo juosta važiuojantį T. K., tačiau šis nepaisė policijos pareigūnų bandymų jo automobilį sustabdyti ir kliudė policijos automobilį. Iš aukščiau aptarto vaizdo įrašo matyti, kad T. K. automobilis per dvigubą ištisinę juostą grįžta į savo krypties eismo juostą, antrą eismo juostą ir automobilis Opel Omega važiuoja eismo juosta ne tiesiai, o įstrižai į kairę pusę link pirmos eismo juostos. Praktiškai lygiagrečiai pirma eismo juosta važiuoja policijos automobilis VW Caddy, jis truputį artėja link punktyrinės linijos skiriančios pirmą ir antrą eismo juostas. Kai automobiliai kontaktuoja, T. K. automobilio priekiniai ratai jau yra kirtę punktyrinę liniją, skiriančią pirmą ir antrą eismo juostas, o VW Caddy yra visai šalia šios punktyrinės linijos. Taigi iš įrašo seka, kad būtent T. K. automobilis atsitrenkė į policijos pareigūnų automobilį, todėl teismas įvertinęs visa tai daro išvadą, kad T. K. tyčia trenkėsi į policijos VW Caddy automobilį, o tai atitinka pasipriešinimą policijos pareigūnui, numatytą BK 286 straipsnyje.

Teismas įvertinęs bylos ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad kaltinamasis sulaikymo metu, vengdamas sulaikymo tyčia trenkėsi į policijos automobilį Hyundai ix35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip jį apgadino – sudaužė dešinės pusės galinį posparnį,- 66,35 eurų vertės, galinį priešrūkinį žibintą,- 61,16 eurų vertės, galinį bamperį,- 232,21 eurų vertės, galinio bamperio apatinę apdailą,- 149,27 eurų vertės, galinį purvasaugį,- 16,80 eurų vertės, fiksatorių- 10,40 eurų vertės,. Taip pat vėliau tęsdamas veiksmus, kuriais vengė sulaikymo tyčia atsitrenkė į policijos automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadindamas, t. y. sudaužydamas šio automobilio kairės pusės slenkstį,- 220 eurų vertės, priekinio buferio antdėklą,- 140 eurų vertės, priekines kairės pusės duris,- 220 eurų vertės, priekinių kairės pusės durų apsaugos juostelę,- 15 eurų vertės, kairės pusės slankiojančias duris,- 240 eurų vertės, kairės spynos nuotolinio valdymo mechanizmą,- 45 eurų vertės, kairės pusės slankiojančių durų apsauginę juostelę,- 15 eurų vertės, šoninį stiklą, -55 eurų vertės. Iš viso apgadindamas du automobilius kaltinamasis sugadino turto, kurio vertė 1486,10 eurų. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis svetimo turto sugadinimas, kadangi kaltinamasis nepaklusdamas sulaikymui ir tyčia trenkdamasis į policijos automobilius suprato, kad neišvengiamai juos apgadins ir norėjo taip elgtis. Turto sugadinimas numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje yra padarytas realizuojant BK 286 straipsnio sudėtį, t. y. priešinantis policijos pareigūnams, tačiau veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis atskirai inkriminuojant abi straipsnių sudėtis, kadangi BK 286 straipsnio 1dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijos yra palyginamos pagal sunkumą (atitinkamai numato iki 3 ir iki 2 metų laisvės atėmimą), t. y. panašaus sunkumo nusikaltimai, todėl 286 straipsnio sudėtis šiuo atveju neapima 187 straipsnio 1 dalyje numatytų sukeltų pasekmių.

Iš byloje esančio 2017-02-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad kaltinamasis administracinėje byloje Nr. A.2.6-229-576/2017 buvo nubaustas administracine tvarka kad sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į kaltinime nurodytus automobilius Hyundai ir VW Caddy sukėlė eismo įvykius (t. 2, b. l. 77-80. Nepaisant to, kad kaltinamasis yra nubaustas administracine tvarka dėl iš esmės tų pačių įvykių, juos vertinant kaip eismo įvykius, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o ne pasipriešinimą policijos pareigūnams, numatytą BK 289 straipsnyje, ir tyčinį turto sugadinimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės ir nereiškia dvigubo baudžiamumo draudimo taisyklės nepaisymo. Viešasis interesas reikalauja, kad asmens veiksmai pavojingumo prasme būtų teisingai įvertinti, t. y. jeigu tie veiksmai atitinka BK numatytos nusikalstamos veikos požymius, asmuo turi atsakyti baudžiamąja tvarka. Tokiu atveju, kai dėl tų pačių įvykių jam yra pritaikyta ir administracinė atsakomybė, asmuo turi teisę prašyti, kad nubaudimas administracine tvarka būtų peržiūrėtas ir panaikintas.

Bausmės skyrimas

T. K. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyta buvo nuo 2016-07-23 02:05 val. iki 2016-07-23 13 val. 35 val. (t. 1, b. l. 80-81), jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis T. K. yra teista 12 kartų, veikos padarymo metu buvo teistas vienuolika kartų. Teistumuose vyrauja turtiniai nusikaltimai – vagystės, plėšimai, tačiau pažymėtina ir tai, kad jis net tris kartus yra teismas už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Veikos padarymo metu teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje be kitų nusikalstamų veikų jis buvo teisiamas už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Taigi už BK 286 straipsnyje numatytos nusikaltimo padarymą jis teisiamas jau 4 kartą. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, Sodros duomenimis kaltinamasis yra nedirbantis, administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad kraujyje rasta amfetamino negali būti pripažinta kaip apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktas, kadangi byloje nėra gydytojo išvados dėl asmens apsvaigino įvykio dieną, o narkotinės medžiagos kraujyje nustatymas savaime nereiškia, kad jis tuo metu buvo apsvaigęs, nes pavartota narkotinė medžiaga organizme išlieka kurį (keletą dienų, savaitę ir pan.) laiką ir net praėjus apsvaigimui tyrimo metu gali būti aptinkama.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis teisiamas 12 kartą, įvykio metu buvo teistas 11 kartą, padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją sutaptį, kad už pasipriešinimą policijos pareigūnui yra teisiamas jau 4 kartą, kas rodo itin piktybišką požiūrį į savo pareigas, nepagarbą įstatymui ir savo pareigas atliekantiems pareigūnams. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų padarymo aplinkybes, veiksmų intensyvumą ir pavojingumą, t. y. kad priešinantis policijos pareigūnams buvo apgadintos net dvi transporto priemonės, buvo sužalotas policijos pareigūnas. Įvertinus visa tai manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti apsiekti tik paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad kartinamasis jau ketvirtą kartą teisiamas už tokio paties nusikaltimo padarymą, išvadų dėl savo elgesio nedaro, visiškai nesigaili savo poelgių, jam skirtina griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Dėl daiktų

Apžiūrint automobilį buvo paimta dažų nuoskuta, iš automobilio paimta beisbolo lazda ir kardas, o pareigūnas prie tarnybinio pranešimo tyrimui pateikė įvykio vietoje rastus akinius ir mobiliojo ryšio telefoną Samsung IMEI (duomenys neskelbtini).

Nuoskuta nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina. Beisbolo lazda, akiniai ir suvenyrinis kardas, kadangi nėra apyvartoje uždrausti daiktai, grąžintini kaltinamajam.

Telefonas Samsung IMEI 356161/07/731810/3 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kadangi ji pateikė įrodymus, kad šis telefonas yra jos įsigytas.

Proceso išlaidos

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo T. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 222,92 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje T. K. atžvilgiu pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl to kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės savarankiškai gintis yra ribotos. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jos teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėją asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš T. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti T. K. 2 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti jam galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016-07-23 02:05 val. iki 2016-07-23 13 val. 35 val., t. y. vieną dieną, taip pat bausmės dalį atliktą pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu (2016-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo) į bausmės laiką įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus voką su dažų nuoskuta, saugomą Vilniaus apskr. VPK (2017-02-14 Kvitas, serija BBB, Nr. 1PK001888), sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus aliuminio metalo beisbolo lazdą, suvenyrinį kartą KATTANA, akinius, saugomas Vilniaus apskr. VPK (2017-02-14 Kvitas, serija BBB, Nr. 1PK001888), grąžinti kaltinamajam T. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefoną Samsung IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskr. VPK (2017-02-14 Kvitas, serija BBB, Nr. 1PK001888), grąžinti T. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 222,92 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė