Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovei Z. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas 2019-09-05, dirbdamas (duomenys neskelbtini), atsakovės prašomas, paskolino atsakovei 400 Eur, kuriuos atsakovei prašant ir įsipareigojant grąžinti ir pinigų persiuntimo išlaidas, per Western Union pervedė atsakovei. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad jam pareikalavus atsakovė pinigus grąžins. Šalys Rašytinės paskolos sutarties nesudarė, paskola fiksuota pinigų pervedimo kvitu. 2023-09-13 ieškovas raštu pareikalavo atsakovę skolą grąžinti, į tai atsakovė atsakė, jog raginimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė.

4. Bylos rašytine medžiaga bei šalių parodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas 2019-09-05 , būdamas (duomenys neskelbtini), į atsakovės sąskaitą pervedė 400 Eur pinigų sumą ir už pinigų pervedimo paslaugą sumokėjo 20 Eur.

5. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl minėtų 400 Eur grąžinimo, ieškovui pareikalavus.

6. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog 400 Eur, kuriuos atsakovei pervedė 2019-09-05, paskolino ir tikėjosi juos atgauti jam pareikalavus, nes taip buvo sutaręs su atsakove. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog pinigus atsakovei skolino, nes atsakovė turėjusi finansinių problemų ir prašė jo pagelbėti.

7. Atsakovė teismo posėdyje parodė, jo 2019 metų rugsėjį ji gyveno Lietuvoje, dirbo, turėjo pastovias pajamas. Ji pripažįsta, jog ieškovas pervedė jai 400 Eur šeimos poreikiams. Tai yra, kelionei pas ieškovą į (duomenys neskelbtini) - maisto produktams ir kurui įsigyti. Tai darė ieškovo prašymu. Ji ir ieškovas tuo metu buvo susituokę, gyveno kaip šeima, pinigų iš ieškovo nesiskolino ir neįsipareigojo jų grąžinti.

8. Iš šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos Vedybų sutarties (toliau – vedybų sutartis) 2.1.3. punkto matyti, jog sutuoktiniams asmenine nuosavybe priklauso (santuokoje) indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose, darbinės ir kitos pajamos (piniginės lėšos).

9. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti jog šalių santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo sprendimu (sprendimas įsiteisėjo 2023-12-19; c.b. Nr. (duomenys neskelbtini)); šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

10. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų (gautų siekiant nustatyti atsakovės darbovietę procesinių dokumentų įteikimo tikslu) matyti, jog atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą yra individualios įmonės savininkė.

11. Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.871 straipsnio nuostatos numato, jog fizinių asmenų paskolų sutartys turi būti rašytinės formos, jei paskolos dydis viršija 600 Eur. Minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja paskolos raštelio ar kitokio skolos dokumento prilyginimą paskolos sutarčiai, jei raštelis ar kitoks dokumentas atitinka rašytinės formos reikalavimus. Paskolos gavėjas gali ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų faktiškai negavo ar gavo mažiau nei nurodyta (CK 6.875 str. 1 d.), o įrodžius, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, įsipareigojimą grąžinti nustatytą pinigų sumą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t.y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), įsipareigojimas skolą grąžinti, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-430/2013, Nr. 3K-3-102/2013, Nr. 3K-3-37/2014). Ieškovas pateikė teismui tarptautinį pinigų pervedimo kvitą (toliau – kvitas) 400 Eur sumai (b. l. 4). Kvite nurodoma pervedama pinigų sumą – 400 Eur, paslaugos mokestis – 20 Eur., pervedantis asmuo – ieškovas, gavėjas – atsakovė ir data 05 09 19 (taip nurodyta kvite). Atsakovė neneigia, jog kvite nurodytą sumą yra gavusi, tačiau neigia, jog ieškovo jai perduotos lėšos yra skolinamos, todėl gramatiškai aiškinant kvito turinį, konstatuoti, jog ieškovas paskolino atsakovei nurodytą 400 Eur sumą, nepakanka duomenų. Be to, kvite nenurodomas lėšų grąžinimo terminas, skolos grąžinimo užtikrinimo priemonės bei atsakovės įsipareigojimas pinigus grąžinti. Minėti duomenys nėra fiksuoti jokiu kitu dokumentu, šalių susirašinėjimu ar kitais leistinais įrodymais, todėl neginčijamai konstatuoti, jog šalys sudarė paskolos sutartį nėra pakankamo pagrindo.

12. Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-155/2010; Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Ieškovas nurodė, jog kvitas tarp šalių sudarytos žodinės paskolos sutarties patvirtinimas, kuris patvirtina 400 Eur paskolos suteikimą atsakovei. Tačiau įvertinus, jog pateiktame kvite nėra paskolos sutarties egzistavimo patvirtinimui būtinų požymių, nėra kitų duomenų iš kurių galima būtų spręsti apie skolos grąžinimo terminą ir atsakovės įsipareigojimą gautas lėšas grąžinti bei įvertinus aukščiau atsakovės nurodytas lėšų gavimo aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šalys sudarė paskolos sutartį. Dėl paminėtų motyvų, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė paskolinęs atsakovei 400 Eur sumą, nepaneigė atsakovės teiginių buvus žodiniam šalių susitarimui gautas lėšas panaudoti jos kelionei pas ieškovą į (duomenys neskelbtini) bei maisto produktų ieškovui įgijimą Lietuvoje. Pažymėtina, kad 2019 metų rugsėjo mėnesį šalys gyveno santuokoje, jų turtiniams santykiams įtakos turėjo sudaryta vedybų sutartis, tačiau vedybų sutartis apima tik šalių nuosavybės bei skyrybų klausimus, tačiau neapibrėžia jų bendram šeimyniniam gyvenimui naudojamų kiekvieno iš sutuoktinių lėšų naudojimo ar vieno iš sutuoktinio, kito sutuoktinio poreikiams, išleistų piniginių lėšų gražinimo.

13. Esant nustatytoms aplinkybės ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas.

15. Teismas patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteistinas kadangi nesudaro LR Finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 – 270 straipsniais

nusprendžia:

V. I. ieškinį atsakovei Z. I. dėl skolos priteisimo atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.