Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-361-718/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-13
Bylos Nr.
eII-361-718/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00315-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
R. L.
Kategorijos
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-361-718/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00315-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.9; 21.10.4.
ROIK:25268195721(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L.,

nutarimą priėmusios institucijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L., gimusio 1986-03-03, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-23 nutarimo Nr. 30-ANR_N-4500-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio specialistas 2025-03-20 surašė administracinio nusižengimo protokolą R. L. už tai, kad jis 2025-03-20, 07.20 val., Klaipėdos m., ties Kauno g. - Šilutės pl., sankryža vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui bei vairavo transporto priemonę, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimas pasibaigęs ir tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2025-04-04 susimokėti 30 Eur baudą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-23 nutarimu Nr. 30-ANR_N-4500-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje R. L. paskirta 75 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą – 11 Eur bauda, bei už ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą 40 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas administracine tvarka nubausto R. L. skundas, kuriame prašoma panaikinti nutarimą, kadangi jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra nepasibaigęs, o galiojantis, tačiau išduotas kitos valstybės. Nurodė, kad į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui dėl prieš tai susiklosčiusių aplinkybių, nes pradėjusį mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalą jam užstojo prieš jį stovėjęs automobilis. Taip pat jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai pažymėjimo galiojimas pasibaigęs ir tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė nustatyta tvarka išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau jo vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis, tačiau išduotas kitos valstybės – Jungtinės Karalystės, tačiau jo neturėjo su savimi vairavimo metu, bet pateikė jo bylą nagrinėjusiai pareigūnei. Nepaisant šios aplinkybės, jo atžvilgiu priimtame nutarime liko jam paskirta nuobauda už nurodytą pažeidimą, kuri netgi buvo padidinta nuo 30 Eur iki 75 Eur. Pažymėjo, kad su administraciniu nusižengimu dėl įvažiavimo į sankryžą, degant geltonam šviesoforo signalui sutiko ir jo neginčijo, nesutiko tik dėl vairavimo be galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu procesinį sprendimą priėmusi pareigūnė į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime nesutinka su R. L. skundu, nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys, kad R. L. padarė aukščiau nurodytas veikas (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, pareigūno, BODY kameros įrašas, tarnybinės transporto priemonės priekinio vaizdo registratoriaus įrašas), surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Nurodė, kad R. L. pateikia savo poziciją ir subjektyvų situacijos vertinimą dėl padarytų administracinių nusižengimų, jis nepripažino padaręs administracinius nusižengimus, nesigailėjo, todėl nutarimu jam buvo paskirtas administracinės baudos vidurkis 75 Eur, taikant ANK 34 straipsnį ir 38 straipsnio 2 dalį. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdyje R. L. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nurodė, jog sutinka, kad esančioje sankryžoje tarp Kauno g. ir Šilutės pl. į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. To neginčijo nei jį sustabdžiusiam patruliui, nei 2025 balandžio 23 d. administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu. Nurodė, kad dėl šios aplinkybės gailisi, nes supranta tokio vairavimo galimas grėsmes, tačiau taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų, ne tyčia, kaip teigia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, o tik norėdamas apvažiuoti kliūtį kelyje (iš vietos negalintį pajudėti automobilį) ir jam tik prieš pat sankryžą pavyko grįžti į kairiąją eismo juostą, kai šviesoforas jau rodė geltoną signalą. Tuo metu staigus stabdymas būtų sukėlęs avaringos situacijos pavojaus riziką. Be to, dėl susidariusios situacijos dar dviejų kitų transporto priemonių vairuotojai iš greta esančio kiemo taip pat apvažiavo minėtą transporto priemonę. Pažymėjo, kad protokolo surašymo metu turėjo galiojantį Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau policijos pareigūnams jo nepateikė, nes neturėjo su savimi, taip pat su savimi neturėjo asmens dokumento. Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2024 metų vasaros. Jam buvo žinoma galiojanti tvarka, kad dėl jo turimo Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo pakeitimo galima kreiptis ne anksčiau nei po 6 mėnesių nuo grįžimo į Lietuvos Respubliką. Prašo jam neskirti baudos už vairuotojo pažymėjimo neturėjimą, ar palikti ankščiau administraciniu nurodymu paskirtą mažesnę baudą.

Teismo posėdyje nutarimą priėmusios institucijos atstovė Erika Kliaugienė prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad nutarimo priėmimo metu buvo išsamiai išnagrinėtos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. R. L. paskirta galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Pažymėjo, kad R. L. pagal oficialius duomenis nuo 2021 m. gegužės 16 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu jis turėjo pareigą pasikeisti turimą vairuotojo pažymėjimą per 6 mėnesius, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl laikoma, kad jis 2025-03-20 neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jis buvo pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

R. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 4 bei 7 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. ANK 417 straipsnio 4 dalies norma – blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, šiuo atveju į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – KET).

KET 73.7. punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja dviračiams ir elektrinėms mikrojudumo priemonėms. KET 29 bei 166 punktuose nustatyta, kad <...> vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau.

Iš į bylą pateikto ir teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad R. L. į sankryžą įvažiuoja staiga jau degant geltonam šviesoforo signalui, iš dešinės pusės apvažiuodamas priekyje esantį automobilį, o prieš jį esantis automobilis ties sankryža kliūties kitoms transporto priemonėms nesudaro, veiksmas vyksta įprastu intensyvumu, nematyti, kad vairuotojui tektų nepateisinamai ilgai laukti. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos ir aptartos aplinkybės įrodo, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. L. būtinybės staiga įvažiuoti į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui nebuvo.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)3 punktu įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai.

Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat nustatyta, kad R. L. policijos pareigūnams nepateikė savo asmens dokumento. Vaizdo įrašuose matyti, kaip sustabdytas policijos pareigūnų R. L. nurodo, kad su savimi nei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nei vairuotojo pažymėjimo neturi.

ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Transporto priemonių vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. nusižengimo padarymo metu 2025-03-20 su savimi vairuotojo pažymėjimo neturėjo, atvykęs į bylos nagrinėjimą 2025-04-23 pateikė jam Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, galiojantį iki 2025-06-17.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau — SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punkte, kuriame be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 2.4 punkte įtvirtinta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta — pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. KET 5 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, vadinasi, transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ne tik KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, bet ir SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, pagal kurias nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje, asmeniui tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Minėtos Taisyklės neverčia asmens pasikeisti vairuotojo pažymėjimo pasibaigus jo galiojimui, tačiau pažymėtina, kad asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE (toliau - trečioji šalis) priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, netenka teisės vairuoti transporto priemones (Taisyklių 40 punktas). Pagal susiformavusią teismų praktiką, nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus asmenis, turinčius Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus užsienio vairuotojo pažymėjimus, norintis vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-697/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-185-1020/2017, Nr. AN2-70-655/2018). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. L. nuo 2021-05-16 yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu Dzūkų g. 6-33, Klaipėdoje. Pateiktame skunde šiuo adresu taip pat nurodė savo gyvenamąjį vietą. Taigi, nors teismo posėdžio metu R. L. nurodė, kad nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką grįžo 2024 m. vasarą, tačiau pagal oficialius duomenis jis Lietuvos Respublikoje savo valia jau daugiau negu vieneri metai išlaiko pagrindinę (ar netgi vienintelę) gyvenamąja vietą, t. y. jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Duomenų, kurie paneigtų šią išvadą ir patvirtintų R. L. teiginius, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2024 metų vasaros, bylos medžiagoje nėra. Nors teismo posėdžio metu R. L. teigė iki šiol darbo tikslais vyksta į J. K., vien tai, kad asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, važiuoja į kitas valstybes, nepanaikina jo, kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo, statuso. Todėl R. L., būdamas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, gyvenantis Lietuvos Respublikoje ilgiau kaip šešis mėnesius, pagal teisės aktus turėjo įgyti Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė, nors turėjo tam pakankamai laiko, todėl 2025-03-20 padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį , nes jis vairavo pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. L. 2025-03-20 administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu už nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje, ANK 417 straipsnio 7 dalyje, bei už ANK 424 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo siūloma susimokėti 30 eurų baudą, tačiau jis siūlomos baudos nesumokėjo, t.y. neįvykdė administracinio nurodymo įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Kadangi administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, R. L. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirtos arti minimalių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos, bei vadovaujantis ANK 38 straipsniu skirta galutinė administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda.

Teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo R. L. skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, sprendžia, kad jis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-23 nutarimu Nr. 30-ANR_N-4500-2025 pagal ANK 417 straipsnio 4 ir 7 dalį bei 424 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Paskirtos administracinės nuobaudos proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, o galutinė subendrinta nuobauda atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, R. L. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-23 nutarimas Nr. 30-ANR_N-4500-2025 paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. L. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-23 nutarimą Nr. 30-ANR_N-4500-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė