Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1184/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2A-1184/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
Kauno parašiutininkų klubui, Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui
Trečiasis asmuo
L. K. Š., Civilinės aviacijos administracija, Valstybės įmonė „Oro navigacija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Reklamos ekspertai“, K. M.
Kategorijos
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1184/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-61-527/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams Kauno parašiutininkų klubui bei Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. K. Š., Civilinės aviacijos administracija, Valstybės įmonė „Oro navigacija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Reklamos ekspertai“, K. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 302 075,44 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su UAB „Reklamos ekspertai“ buvo sudaręs aviacijos draudimo sutartį, kuria apdraudė lėktuvą Diamon (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 21 d. minėtas lėktuvas, tūpdamas Pociūnų aerodrome, kuriame tuo metu skraidė du mokomieji ištempiami į orą autokeltuvu Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo sklandytuvai, sudužo. Lėktuvo Diamond pilotui H. G. užmezgus ryšį su aerodromu, abu sklandytuvai stovėjo aerodrome, sklandytuvų išvilkimo starte. Pilotas dar iki aerodromo ribos pasisuko į tūpimo kursą ir leidosi į KTT 220°. Kai lėktuvas skrido tūpimo tiesiąja, autokeltuvo operatorius L. K. Š. pradėjo kelti sklandytuvą. Lėktuvui nusileidus ir riedant pirmoje tako pusėje, pilotas padidino variklių galingumą ir pradėjo kilti. Tuo metu sklandytuvas pasiekė 400 m aukštį ir atsikabino nuo autokeltuvo lyno, o keltuvo operatorius pradėjo vynioti krentantį buksyravimo lyną su pririštu prie jo galo nedideliu stabilizavimo parašiutu. Kylantis lėktuvas Diamond 35-40 m aukštyje susidūrė su besileidžiančiu sklandytuvo autokeltuvo lynu, kuris nupjovė dešinįjį lėktuvo sparną, sukeldamas jo gaisrą, lėktuvas krito žemyn ir susidūrė su žeme. Įvykio metu žuvo lėktuvo Diamond pilotas, lėktuvas nuo smūgio į žemę ir dėl kilusio gaisro buvo visiškai sunaikintas. Ieškovo patirta žala sudaro 1 302 075,44 Lt, kuri susideda iš 1 293 575,44 Lt draudimo išmokos UAB „Reklamos ekspertai“ bei 8500 Lt išlaidų turto vertinimo ekspertizei. Viena iš pagrindinių žalos atsiradimo priežasčių buvo skrydžių tvarką ir saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas, sąlygojęs skrydžių saugai pavojų keliančios situacijos susidarymą. Kadangi kita įvykio priežastimi buvo pripažinta sklandytuvų operatoriaus netinkami padidinto pavojaus šaltinio – sklandytuvo išvilktuvo – valdymo veiksmai, Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas privalo atlyginti dėl jo darbuotojo veiksmų atsiradusią žalą. Kadangi žalos atsiradimą sąlygojo abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų sąveika, atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui dėl aviacijos įvykio padarytą žalą. Skrydžių organizavimą ir saugą Pociūnų aerodrome reglamentuoja Aviacijos įstatymas, Skrydžių taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1098, bei Pociūnų aerodromo skrydžių instrukcija (toliau – Instrukcija), 2005 m. lapkričio 9 d. suderinta su Civilinės aviacijos administracijos (toliau – CAA) Aerodromų skyriaus vedėju. Aviacijos įstatymas yra bendrojo pobūdžio teisės aktas, nustatantis bendrojo pobūdžio reikalavimus, susijusius su aviacija. Šis teisės aktas nereglamentuoja oro eismo paslaugų teikimo aerodromų oro erdvėje. Tuo tarpu Instrukcija yra specialus teisės aktas, kuri buvo parengtas atsižvelgiant į Pociūnų aerodromo, jame veikiančių organizacijų bei jų vykdomų skrydžių specifiką, todėl šiai instrukcijai turi būti teikiamas prioritetas prieš kitus teisės aktus. Instrukcijos 3 punktas numato, jog už oro eismo paslaugų teikimą Pociūnų aerodrome atsako Pociūnų aerodromo skrydžių informacijos tarnybos (toliau – ASIT) pareigūnas. Pociūnų aerodromo erdvėje oro eismo paslaugas teikia Pociūnų aerodromo skrydžių informacijos tarnyba (Instrukcijos 27 p.). Instrukcijos 37 punktas numato, jog, prieš pradedant bet kokius skrydžius, Pociūnų oro uoste, nepriklausomai nuo skrydžius vykdančių skraidančių aparatų skaičiaus, ASIT pareigūnas privalo būti paskirtas ir atlikti visą eilę veiksmų, reikalingų tinkamam skrydžių organizavimui bei vykdymui. ASIT pareigūno paskyrimas bei jo vykdoma veikla nėra siejama su aerodromo erdvėje skraidančių orlaivių skaičiumi. Tačiau Ataskaita Nr. B07-06 patvirtina, jog įvykio dieną ASIT pareigūnas, atsakingas už oro eismo paslaugų teikimą (taip pat ir radijo ryšio palaikymą), nebuvo paskirtas. Skrydžių sąveikos instrukcijos 4 punktas akivaizdžiai prieštarauja Instrukcijos nuostatoms ir nepagrįstai sumažina Instrukcijoje nustatytus būtinus skrydžių organizavimo bei skrydžių saugumo užtikrinimo reikalavimus. Skrydžių sąveikos instrukcija nebuvo nei derinama, nei tikrinama Civilinės aviacijos administracijos, todėl, esant prieštaravimams tarp Skrydžių sąveikos instrukcijos ir Instrukcijos, turi būti taikomos Instrukcijos normos. Įvykio dieną Pociūnų aerodrome skrydžiuose be H. G. pilotuojamo orlaivio Diamond dalyvavo dar trys orlaiviai. Patikrinimo metu nustatytos įvykio aplinkybės leidžia konstatuoti, jog įvykio metu privaloma tvarka turėjęs būti palaikomas radijo ryšys dėl techninių priežasčių negalėjo būti palaikomas, kadangi Pociūnų aerodrome buvusios radijo stotys, galėjusios palaikyti radijo ryšį Instrukcijos nurodytu dažniu, nebuvo techniškai tvarkingos ir dėl šios priežasties nenaudojamos. Ieškovės nuomone, trečiasis asmuo K. L. Š., dirbęs pas atsakovą apsaugos darbuotoju, ne tik neturėjo savarankiškai imtis itin atsakingo, specialaus profesinio išsilavinimo bei kvalifikacinio parengimo reikalaujančio darbo, bet ir negalėjo būti skiriamas vykdyti šį darbą Pociūnų aerodrome, negalėjo būti įrašytas į ASIT pareigūnų sąrašą. Ataskaitos išvados patvirtino, jog trečiojo asmens veiksmai buvo netinkami ir neadekvatūs susiklosčiusiai oro eismo situacijai, kas ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su aviacijos įvykio kilimu. Atliekant patikrinimus po įvykio buvo nustatyta, jog 2005 m. lapkričio 16 d. patikrinimo metu nustatyti trūkumai, keliantys pavojų skrydžių saugai, ištaisyti nebuvo, taip pat neįvykdytos visos pagal juos pateiktos privalomos rekomendacijos. Taigi įvykio metu Pociūnų aerodromas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Esant aerodromo ženklinimo ir ASIT pareigūno nurodymų prieštaravimams, pirmenybė yra teikiama ASIT pareigūno nurodymams, kuriais ir turi vadovautis pilotas. Nagrinėjamu atveju pirmenybę turėjo lėktuvas Diamond. Ieškovas sutinka, kad skrydžio plane tūpimas aerodrome nebuvo numatytas, tačiau atsakovui nebuvo žinomas ne tik lėktuvo ketinamas atlikti manevras, bet ir pats lėktuvo Diamond atskridimo į Pociūnų aerodromą faktas, kadangi susisiekti su Pociūnų aerodromu ar tinkamai palaikyti su juo radijo ryšį nebuvo įmanoma. H. G. buvo patyręs pilotas ir negalėjo ignoruoti matomų kliūčių tiek dėl turimos kvalifikacijos, tiek ir dėl savisaugos instinkto. Ieškovas nesutiko, jog priteistinos žalos dydis turi būti sumažintas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą bei į atsakovo turtinę padėtį CK 6.282 str. pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovo atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui 5676,4 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui Kauno parašiutininkų klubui – 2727 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 145 Lt pašto išlaidų. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog atsakovai teikti oro eismo paslaugų aviacijos įvykio metu neprivalėjo, nes tam neturėjo teisės, t. y. galiojančio pažymėjimo oro navigacijos paslaugoms Pociūnų aerodrome teikti. Sprendė, jog atsakovo Kauno parašiutininkų klubo atsakomybė Instrukcijos 3.1 punkto pagrindu tuo aspektu, kiek tai susiję su nesuteiktomis (nekokybiškai suteiktomis) oro eismo paslaugomis ir atitinkamai už tų paslaugų teikimą atsakingų ASIT pareigūnų paskyrimu, kildinama nepagrįstai ir nesudarė pagrindo ieškiniui patenkinti. Konstatavo, kad visi suinteresuoti asmenys per Lietuvos Respublikos Aerodromų informacijos rinkinį pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (toliau – AIR) EYPR (2006-02-16) AD EYPR – 1 buvo informuoti (turėjo galimybę ir pareigą sužinoti) apie tai, kad Pociūnų aerodromui, esančiame nevaldomoje G klasės oro erdvėje, iš oro eismo paslaugų buvo teikiamos tik skrydžių informacinės paslaugos, o skrydžių valdymas bei visos oro eismo informacijos teikimas nebuvo numatytas. Pažymėjo, jog Pociūnų aerodromo darbo valandos nurodytos ,,pagal išankstinį paklausimą“, kas reiškia, jog tai yra nevaldoma oro erdvė. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo nustatinėti, kas turėjo pareigą H. G. suteikti skrydžių informacines paslaugas, kadangi pilotas H. G. su atsakovu Kauno parašiutininkų klubu iš anksto nesusisiekė ir apie savo atskridimą su numatomu nusileidimu Pociūnų aerodrome atsakovo KPK neinformavo, be to, spontaniškai skrydžio metu pakeitęs skrydžio planą ir sumanęs nusileidimą Pociūnuose, nepasinaudojo AD EYPR – 3 numatytu šaukiniu ,,Pociūnai info“ ir dažniu ,,122.500“. Teismas sutiko su atsakovais, jog būtent AIR numatyto šaukinio ir dažnio nenaudojimas patvirtino H. G. žinojus, kad skrydžių informacinės paslaugos Pociūnų aerodrome yra neteikiamos. Teismo nuomone, Instrukcija nepaneigė, jog oro eismo paslaugas 2006 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikoje galėjo teikti tik VĮ „Oro navigacija“ ar jos padalinys, o patys atsakovai, teikdami tokias paslaugas, būtų pažeidę Aviacijos įstatymą. Pažymėjo, jog, esant prieštaravimams tarp Aviacijos įstatymo ir žemesnės galios vienasmenio atsakovo Kauno parašiutininkų klubo direktoriaus priimto administracinio akto (Instrukcijos), turi būti taikomos Aviacijos įstatymo normos. Konstatavo, jog nurodyti pažeidimai negali būti susiję su atsakovais ir vertinami kaip jų atlikti neteisėti veiksmai. Atsižvelgdamas į piloto veiksmus, teismas darė išvadą, jog nurodytų Instrukcijos reikalavimų pažeidimai negali būti vertinami kaip priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo dėl aviakatastrofos patirta žala. Pažymėjo, jog Instrukcija nebuvo paskelbta Valstybės Žiniose, todėl šio niekur nepaskelbto, į AIR neįtraukto individualaus teisės akto reikalavimai dėl ASIT pareigūnų paskyrimo H. G. negalėjo būti žinomi. Teismas sprendė, jog Instrukcijos ir Pociūnų aerodromo skrydžių sąveikos instrukcijos tinkamas nesuderinimas negali būti laikomas atsakovo neteisėtais veiksmais, priežastiniu ryšiu susijusiais su žala, kurią patyrė ieškovas, išmokėdamas trečiajam asmeniui draudimo išmoką. Pažymėjo, jog Galutinė ataskaita yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris prieštarauja baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00572-06 esančioms ekspertizės išvadoms, t. y. įrodymui, turinčiam aukštesnę įrodinėjimo galią. Padarė išvadą, jog byloje neginčytinai nustatyta, jog Pociūnų aerodromas yra nevaldoma oro erdvė, jame yra neteikiamos oro eismo oro navigacinės paslaugos. Nurodė, jog jei Pociūnų aerodromas būtų teikęs tokias paslaugas, būtų šiurkščiai pažeidęs įstatymus, nes tai yra išskirtinė teisė ir yra licenzijuojama veikla, o tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog L. K. Š. jokios nusikalstamos veikos nepadarė, be to, nebuvo nustatyta jokių jo neteisėtų veiksmų. Konstatavo, jog pats įvykio metu nukentėjusio orlaivio pilotas H. G. pažeidė Skrydžio taisyklių 8, 11, 23, 25, 42.1, 42.2 bei 57 punktus. Šie pažeidimai yra neteisėti orlaivio vado veiksmai, kurie turi tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis. Teismo nuomone, dėl įvykio kaltas yra valdęs orlaivį asmuo, t. y. pats pilotas H. G.. Sklandytuvo traukėjo L. K. Š. H. G. pateiktą informaciją teismas vertino ne kaip informacijos suteikimą, o kaip informavimą apie savo, kaip G erdvės dalyvio, veiksmus. Sprendė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų ir kitų atsakomybės sąlygų. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs procesu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 651 037,72 Lt žalos atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti, atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas sutinka, kad 50 proc. kaltės tenka pačiam žuvusiajam H. G., tačiau kita 50 proc. kaltės – atsakovams, kaip Pociūnų aerodromą eksploatuojančioms organizacijoms. Pociūnų aerodromo darbą reglamentuojančios instrukcijos numatė, kad Pociūnuose turi būti skiriamas asmuo, atsakingas už skrydžių koordinavimą, skrydžių informacijos suteikimą, jei skrydžius vykdo daugiau nei vienas orlaivis. Pociūnuose nebuvo susiklosčiusi praktika, jog orlaivio pilotas, prieš atskrisdamas į Pociūnų aerodromą, iš anksto telefonu prašytų suteikti oro informacijos paslaugas ir/ar apskritai prašytų leidimo atskristi į Pociūnus. Nesant tikslaus skrydžių sąveikos, saugumo reglamentavimo, susidarė galimybė atsirasti avarinei situacijai. H. G., artėdamas prie Pociūnų aerodromo, užmegzdamas ryšį su žeme, akivaizdžiai žinojo, jog skrydžių informacijos paslaugos Pociūnų aerodrome gali būti teikiamos ir jam ši informacija buvo suteikta.

2. Teismas, nurodydamas kad L. K. Š. nepadarė jokių savo darbo instrukcijos pažeidimų, nesigilino į pačią darbo instrukciją. L. K. Š., kaip išvilktuvo operatoriaus, pareigos neapėmė pareigos teikti informaciją į Pociūnų aerodromą atskrendantiems pilotams, todėl jis ėmėsi teikti informaciją H. G. išeidamas už savo darbo instrukcijos ribų. Tuo atveju, jei jokia informacija H. G. nebūtų suteikta, pastarasis nebūtų buvęs suklaidintas ir būtų pats priėmęs sprendimus dėl tūpimo vietos, intervalo užtikrinimo ir pan.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl aerodromo veiklą reglamentuojančių norminių dokumentų trūkumų nebuvo tinkamai organizuojami skrydžiai, nebuvo užtikrinta skrydžių sauga, ko pasėkoje žuvo žmogus, padaryta labai didelė materialinė žala.

4. Teismas nepagrįstai rėmėsi vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų – CAA atstovų, patvirtinimu, jog priežastinio ryšio žalos atsiradimui nėra ir negali būti. Sprendime ne tik buvo nesilaikyta teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą, bet ir neatsižvelgta į tai, kad dar iki 2006 m. spalio 21 d. įvykio, 2005 m. lapkričio 16 d., po CAA patikrinimo buvo surašytas Pociūnų aerodromo specialiųjų reikalavimų atitikties patikrinimo aktas, kuriame nustatyti pažeidimai ir duoti privalomi nurodymai dėl j ų pašalinimo. Atsakovai, kaip Pociūnų aerodromą eksploatuojančios organizacijos, nepaisė CAA patikrinimų metų nustatytų aerodromo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nevykdė CAA po patikrinimų duotų privalomų reikalavimų, dėl ko Pociūnų aerodrome susidarė skrydžių saugai pavojų kelianti situacija.

5. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Pociūnų aerodromo skrydžių sąveikos instrukcijos ir Pociūnų aerodromo skrydžių instrukcijos vykdymas būtų prieštaravęs Aviacijos įstatymui, o šiose instrukcijos numatytas ASIT pareigūnų skyrimas buvo numatytas dėl to, kad laikui bėgant ir pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nebūtų reikėję keisti instrukcijų ir jų iš naujo derinti. Atsakovai privalėjo vykdyti savo pačių priimtas ir su CAA bei VĮ „Oro navigacija“ suderintas instrukcijas, kurios reglamentavo skrydžių saugą, sąveiką, atsakomybės paskirstymą ir visą Pociūnų aerodromo veiklą ir netgi dalinai šias instrukcijas vykdė. Teismo motyvas, kad H. G. negalėjo žinoti apie šių instrukcijų egzistavimą ir jų nuostatas, vertintinas tik kaip spėjimas, kuriuo negali būti grindžiamas teismo sprendimas.

6. Teismas nepagrįstai 2011 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-656-133/2011 vertino kaip turinčią prejudicinę galią, kadangi baudžiamojoje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys. Civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tikslai, atsiradimo pagrindai, taikymo bei įrodinėjimo tvarka, kaltės ir atsakomybės samprata skiriasi.

7. Teismas privalėjo kritiškai įvertinti trečiųjų asmenų CAA ir VĮ „Oro navigacija“ argumentus ir byloje pateiktas pozicijas. Šie tretieji asmenys, būdami valstybės įgaliotomis institucijomis, patvirtino Pociūnų aerodromo instrukcijas, joms pritarė, tačiau bylos nagrinėjimo metu ėmė teigti jog dalis šių instrukcijų prieštarautų LR įstatymams ir jos iš esmės neturi teisinės galios. Teismas neįvertino, jog minėtu 2006 m. spalio 31 d. CAA direktoriaus įsakymu Nr. 4R-232, Pociūnų aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas dėl to, kad nebuvo ištaisyti Pociūnų aerodromo patikrinimo, vykusio 2005 m. lapkričio 16 d., nustatyti trūkumai ir nebuvo įgyvendintos visos pagal juos pateiktos privalomosios rekomendacijos bei paskutinio patikrinimo metu, vykusio 2006 m. spalio 24 d. nustatyti trūkumai, kurie kelia pavojų skrydžių saugai. Teismas privalėjo vadovautis rašytiniais įrodymais, esančiais prijungtoje baudžiamojoje byloje arba motyvuoti, dėl kokių priežasčių jais nesivadovauja.

8. Teismo sprendimas yra šališkas, kadangi jame nurodomos vien tik atsakovų poziciją pagrindžiančios aplinkybės, jis yra grindžiamas prielaidomis ir spėjimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno parašiutininkų klubas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas skunde, nurodydamas, kad 50 proc. kaltės tenka pačiam H. G., keičia ieškinio dalyką. Pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos bylos aplinkybės dėl H. G. ir atsakovų atsakomybės paskirstymo.

2. Pociūnų aerodromas yra nevaldomojoje G klasės erdvėje, todėl skrydžių informacijos paslaugos teikiamos tik tuo atveju, jei yra prašoma. Tuo tarpu orlaivio pilotas H. G. šių paslaugų neprašė. Jis, žinodamas Pociūnų aerodromo darbo organizavimo bei veikimo principus, protingai negalėjo tikėtis šiame aerodrome būsiant ASIT pareigūną. ASIT pareigūno buvimas Pociūnų aerodrome prieštarautų tuo metu galiojusiems teisės aktams.

3. Pilotas nesinaudojo Pociūnų aerodromo šaukiniu „Pociūnai info“ bei nesusiekė 122.500 Mhz dažniu. Todėl jo susisiekimas su L. K. Š. vertintinas tik kaip lygiaverčių oro eismo dalyvių ryšio užmezgimas.

4. 2005 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte nebuvo nustatyta jokių trūkumų, dėl kurių Pociūnų aerodromas negalėtų veikti pagal oro eismo paslaugų oro erdvės g klasę ar dėl kurių nebūtų tinkamai organizuojami skrydžiai ar neužtikrinama skrydžių sauga.

5. Apeliacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-656-133/2011 yra įsiteisėjusi, neapskųsta, todėl šioje byloje nustatytų aplinkybių paneigimas nagrinėjamojoje byloje nėra galimas.

6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Kauno parašiutininkų klubas yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas skunde kelia naujus reikalavimus, nes prašo pripažinti dalinę atsakovų atsakomybę.

2. Instrukcija negalėjo sukurti pareigų, priešingų nustatytoms LR teisės aktuose. Pociūnų aerodrome skrydžių informacijos paslaugos nebuvo teikiamos, todėl ir L. K. Š. negalėjo ir neturėjo teisės teikti tokią informaciją. Jo pokalbis su H. G. vertintinas kaip oro eismo dalyvių apsikeitimas informacija. Kadangi pilotas kreipėsi ne Pociūnų aerodromo dažniu ir šaukiniu, todėl neturėjo tikėtis, kad jam teikiamos skrydžių valdymo paslaugos. Informacija, kurią suteikė L. K. Š. buvo teisinga, nurodanti padėtį aerodrome.

3. Apeliantas nenurodė, kokie CAA nustatyti pažeidimai galėjo turėti tiesioginį priežastinį ryšį su oro incidentu. Pociūnų aerodromo veiklos sustabdymas buvo atnaujintas, o Instrukcijos nuostata dėl oro eismo paslaugų teikimo panaikinta.

4. Instrukcija prieštaravo Aviacijos įstatymui. Nes licencijuojamos ir priskirtos VĮ „oro navigacija“ kompetencijai paslaugos negalėjo būti perduotos kitiems subjektams.

5. Baudžiamojoje byloje priimtas sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje, nes kitu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas.

6. Apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas buvo šališkas ir prieštarauja pats sau, kad teismas nekreipė dėmesio į baudžiamojoje bylioje nustatytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VĮ „Oro navigacija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo Civilinės aviacijos administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šie asmenys savo atsiliepimus grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir atsakovai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už 2006 m. spalio 21 d. įvykusio aviacijos įvykio, kurio metu žuvo pilotas ir buvo sugadintas orlaivis, ieškovo patirtus nuostolius.

Nustatyta, kad 2006 m. spalio 21 d. lėktuvas Diamond (duomenys neskelbtini), pilotuojamas H. G., pakilęs iš tarptautinio Vilniaus oro uosto, tūpė Pociūnų aerodrome, kuriame tuo metu skraidė du Kauno apskrities aviacijos sporto klubo sklandytuvai, keliami į orą autokeltuvu. Nusileidęs ant asfaltinio kilimo-tūpimo tako, lėktuvas nesustodamas pradėjo kilti ir nedideliame aukštyje susidūrė su krentančiu po sklandytuvo atsikabinimo autokeltuvo trosu. Dešinysis lėktuvo sparnas buvo nupjautas ir lėktuvas nukrito. Įvykio metu žuvo pilotas H. G., lėktuvas nuo smūgio ir kilusio gaisro buvo sugadintas (t. 1, b. l. 103). Sudužęs lėktuvas buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“, todėl pastaroji išmokėjo draudėjui UAB „Reklamos ekspertai“ 1 293 575,44 Lt draudimo išmoką (t. 1, b. l. 15, 80). Ieškovas taip pat patyrė 8500 Lt išlaidų turto vertinimo ekspertizei, todėl viso iš atsakovų prašė priteisti 1 302 075,44 Lt sumą.

Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nėra susiklosčiusi tokių bylų nagrinėjimo praktika, oro eismą reguliuojančių teisės normų taikymo praktika yra žinoma siauram ratui asmenų, o dalyvaujančių byloje asmenų išsamūs paaiškinimai padeda geriau suvokti esamą situaciją.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Sutiktina su atsakovu, kad byla yra sudėtinga faktiniu ir teisiniu aspektais. Tačiau paminėtos aplinkybės per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Šalys apeliacinės instancijos teismui yra pateikę plačios apimties išsamius procesinius dokumentus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Ar tinkamai teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai pritaikė materialines teisės normas, galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas. Be to, didelio kiekio techninių dokumentų nagrinėjimas žodine tvarka nebus efektyvesnis, o priešingai – gali apsunkinti bylos nagrinėjimą.

Dėl ieškinio dalyko pakeitimo

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai bei trečiasis asmuo VĮ „Oro navigacija“ nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde, pripažindamas, kad 50 proc. atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių tenka pačiam orlaivio pilotui H. G., apeliaciniame skunde pakeitė ieškinio dalyką, o tai pagal CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą nebuvo galima. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, kadangi atsakovai bei trečiasis asmuo klaidingai interpretuoja susiklosčiusią procesinę situaciją.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui, iš kurių vienas būtinų ieškinio elementų yra jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LR generalinio prokuroro pavaduotojas v. BUAB „Geomatas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2011). Pagal dispozityvumo principą suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga (CPK 42 str. 1 d.). Tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu (kartu – įrodyta apimtimi) apginti pažeistas teises. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka. Sutiktina, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs į sisteminę proceso įstatymo normų analizę bei savo kuriamą teismų praktiką, padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detalita“ v. UAB „ARDS“, AB „Montuotojas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008)

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ieškovas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, kad orlaivio piloto H. G. atsakomybės klausimas buvo svarstytas pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl negalima teigti, jog ieškovas kelia naujus reikalavimus ar atskleidžia byloje naujas aplinkybes. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas nesiremia naujomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau sutinka su sprendime nurodyta paties piloto H. G. kalte. Taigi apeliantas ne pakeitė ieškinio dalyką, o tik sumažino ieškinio reikalavimus. Šis ieškovo reikalavimų sumažinimas traktuotinas kaip sutikimas su kai kuriomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Ieškinio dalykas – atsakovams pareikštas materialusis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą pinigų sumą ieškovo patirtiems nuostoliams atlyginti – liko nepakitęs.

Dėl Pociūnų aerodromo eksploatavimo atitikties teisės aktų reikalavimams

Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Pociūnų aerodrome skrydžių tvarką ir oro eismo paslaugas reglamentavo specialusis teisės aktas, t. y. Pociūnų aerodromo skydžių instrukcija (toliau – Instrukcija), kuri buvo patvirtinta Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus (t. 1, b. l. 81-46). Ieškovas kilusias neigiamas pasekmes iš dalies sieja su Instrukcijoje nurodytų nuostatų pažeidimais. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apelianto argumentu.

Visų pirma, pažymėtina, kad Instrukcijoje įtvirtintos kai kurios nuostatos prieštarauja Aviacijos įstatymui bei LR Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintoms Oro erdvės organizavimo taisyklėms (toliau – Oro erdvės organizavimo taisyklės). Esant prieštaravimams tarp instrukcijos ir įstatymo, ar instrukcijos ir poįstatyminio teisės akto, viršenybė teiktina ne individualaus pobūdžio aktui, o įstatymui ar poįstatyminiam aktui.

Instrukcijos 3.2 punkte nurodyta, kad už oro eismo paslaugų teikimą yra atsakingas Pociūnų aerodromo skrydžių informacijos tarnybos pareigūnas (toliau – ASIT pareigūnas). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Aviacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog oro eismo paslaugas civiliniams ir valstybės orlaiviams taikos metu teikia susisiekimo ministro paskirta valstybės įmonė. Oro erdvės organizavimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad oro eismo paslaugų teikėjas yra VĮ „Oro navigacija“. Taigi būtent šiam subjektui buvo suteikta teisė teikti oro eismo paslaugas ir ši teisė Instrukcija negalėjo būti suteikta kitam asmeniui. Kadangi oro eismo paslaugų teikimas yra atsakinga veikla, todėl tokių paslaugų teikimui reikalingas galiojantis pažymėjimas (iki 2012 m. spalio 3 d. galiojusių CAA direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 4R-135 patvirtintų oro navigacijos paslaugų teikėjų sertifikavimo nuostatų 5 p.). Duomenų, kad atsakovai aviacijos įvykio metu turėjo galiojantį pažymėjimą oro navigacijos paslaugoms teikti, nėra, tokių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad aviacijos įvykį sąlygojo ir netinkamas Pociūnų aerodromo veiklos organizavimas, dėl ko jame buvo nesaugu skraidyti. CAA direkcija 2005 m. lapkričio 16 d. Patikrinimo akte konstatavo pažeidimus užtikrinant skrydžių saugą bei nurodė privalomas rekomendacijas (t. 1, b. l. 93-95). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad buvo padaryta išvada, jog Pociūnų aerodromas tinkamas naudoti orlaivių vizualiems skrydžiams. Ši išvada leidžia teigti, jog CAA direkcija, nepaisant nustatytų pažeidimų, nemanė, jog Pociūnų aerodrome yra nesaugu vykdyti skrydžių veiklą. Po aviacijos įvykio 2006 m. spalio 30 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio pasėkoje, konstatavus, jog anksčiau nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, CAA direktoriaus įsakymu Pociūnų aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas buvo sustabdytas (t. 1, b. l. 97-99, 100). Tačiau tai, kad Pociūnų aerodrome skrydžių informacijos paslaugų neteikimas negali būti laikomas itin keliančiu grėsmę patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2007 m. sausio 8 d. CAA direktoriaus įsakymu Nr. 4R-6 Pociūno aerodromo veikla buvo pakartotinai sustabdyta iki skrydžių informacijos paslaugų teikimas bus atitinkamai sertifikuotas arba jų teikimas bus panaikintas nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad 2007 m. birželio 21 d. CAA direktoriaus įsakymu Nr. 4R-128 Pociūnų aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimo galiojimas buvo atnaujintas, ištaisius anksčiau nurodyto įsakymo trūkumus. Pasak atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo, Pociūnų aerodromo skrydžių instrukcijoje neliko nuostatos dėl oro eismo paslaugų teikimo.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nustatyti pažeidimai neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su kilusia aviacijos avarija bei jos pasekmėmis.

Dėl teisės teikti informaciją Pociūnų aerodrome

Oro erdvės organizavimo taisyklių 15 punkte nurodyta, kad pagal skrydžių vykdymo sąlygas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvė skirstoma į klases, žymimas raidėmis, – nuo A iki G. Šiose oro eismo paslaugų oro erdvės klasėse skrydžių vykdymo sąlygas ir reikalavimus nustato CAA. 2009 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės akte nurodyta, kad Pociūnų aerodromas yra nevaldomoje Lietuvos Respublikos G klasės oro erdvėje (Baudžiamoji byla Nr. 1-9-644/2011, t. 2, b. l. 143). Šios aplinkybės nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nekvestionavo.

Vadovaujantis CAA direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 4R-60 patvirtintų Skrydžių vykdymo sąlygų ir reikalavimų Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvėje 5.7.2 punktu, aerodromo oro eismo zonose leidžiami skrydžiai pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (toliau – VST) ir skrydžių informacijos paslaugos neteikiamos. Taip pat nustatytas privalomas aerodromui paskirtojo dažnio klausymasis bei orlaivio tarpusavio pranešimai apie buvimo vietą. Aerodromų informacijos rinkinyje pagal VST (toliau – AIR) nurodyta, kad susisiekti su Pociūnų aerodromu buvo galima 122.500 MHz dažniu bei šaukiniu „Pociūnai info“. LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1098 patvirtintose Skrydžių taisyklėse orlaivio vadui įtvirtinta pareiga prieš skrydį susipažinti su visa skrydžiui atlikti reikalinga informacija (8 p.). Taigi orlaivio pilotas H. G., būdamas atsakingas ir apdairus oro eismo dalyvis, privalėjo žinoti visus oficialiai skelbiamus teisės aktus bei poįstatyminius aktus, reguliuojančius skrydžių tvarką. Todėl, susisiekdamas su Pociūnų aerodromu kitu dažniu nei nurodyta, H. G. negalėjo (arba neturėjo) traktuoti jam perduodamų duomenų kaip skrydžių informacijos.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog H. G. negalėjo žinoti apie Instrukciją, rėmėsi spėjimu. Kadangi Instrukcija nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“, t. y. netapo viešai žinoma, todėl mažiau tikėtina, kad asmuo gali būti su ja susipažinęs. Kita vertus, šis dokumentas nėra įgijęs norminio teisės akto statuso, todėl pilotas negalėjo turėti pareigos susipažinti ir vadovautis viešai oficialiame leidinyje neskelbiama informacija.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, Pociūnų aerodrome vykdomi skrydžiai turėjo vykti pagal VST. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Instrukcijos 2 punkte, kuriame nurodyta, kad aerodromas tinka skraidyti pagal VST tik dienos metu. Kadangi, kaip minėta, Pociūnų aerodromo oro eismo zonose skrydžių informacijos paslaugos nebuvo ir neprivalėjo būti teikiamos, todėl pilotas privalėjo tai žinoti. Taip pat pilotas privalėjo žinoti ir viešai skelbiamą susisiekimo dažnį. Todėl tai, kad jis susisiekė dažniu 125.00 Mhz, kuris naudojamas sklandytojų, vertintinas kaip pareigos klausytis ir bendrauti paskirtuoju dažniu pažeidimas ir nesudaro pagrindo pokalbio su L. K. Š. vertinti kaip ryšio užmezgimą prašant informacijos.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad jei L. K. Š. nebūtų suteikęs informacijos pilotui H. G., pastarasis nebūtų suklaidintas ir pats būtų priėmęs sprendimus. Visų pirma, pažymėtina, kad nevaldomojoje erdvėje, vadovaudamasis VSD ir suteikta informacija, pilotas pats priima sprendimus ir yra atsakingas už šių sprendimų priėmimą (Aviacijos įstatymo 2 str. 18 p.). L. K. Š. suteikta informacija nebuvo įpareigojančio pobūdžio ir prilygo bet kurio kito eismo dalyvio suteiktai informacijai. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-644/2011 Prienų rajono apylinkės teismo priimtame ir įsiteisėjusiame 2011 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje, kuris Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas, konstatuota, kad L. K. Š. nedavė ir pagal pareigas negalėjo duoti jokių privalomų nurodymų H. G., tik suteikė bendrą informaciją apie aerodrome atliekamus sklandytuvų pakėlimus. Duomenų, kad suteikta informacija buvo klaidinga, nenustatyta.

Teisėjų kolegija apelianto argumentą dėl minėtos baudžiamosios bylos prejudicijos nagrinėjamai bylai nebuvimo laiko nepagrįstu. Sutiktina, kad baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali skirtis, tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamąją byla rėmėsi tik nustatydamas L. K. Š. veiksmų teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas vadovaujasi CPK 182 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma apie prejudicinę galią turinčių sprendimų civilinėje ar administracinėje byloje taikymą, kuomet yra svarbu, jog dalyvautų tie patys asmenys. Tuo tarpu CPK 182 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad šiuo atveju netaikytinas reikalavimas, jog civilinėje ir baudžiamojoje byloje dalyvautų tie patys asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje v. B. W. ir kt. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-378/2009).

Dėl teismo šališkumo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo ir priėmė šališką sprendimą, vadovaudamasis vien tik atsakovų ir trečiųjų asmenų poziciją pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka ir daro priešingą išvadą. Teismas labai išsamiai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, atsižvelgdamas į nagrinėjamojoje ir baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Pociūnų aerodromo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pritarė atsakovų bei trečiojo asmens dėstomai pozicijai, nereiškia, kad teismas buvo šališkas ar netinkamai vertino įrodymus. Apeliantas nenurodė CPK 65-66 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios išties galėtų kelti abejones teismo šališkumu. Aplinkybė, kad apeliantas anksčiau nepasinaudojo CPK numatyta teise reikšti nušalinimą, patvirtina, jog teismo nešališkumą jis grindžia vien tik nepalankaus jam sprendimo priėmimu.

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas Kauno parašiutininkų klubas pateikė įrodymus apie 2502,50 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 164-165), o atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas – 1500 Lt (t. 4, b. l. 195-196), ir prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas, sprendžia, kad atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir priteistina, o atsakovo Kauno parašiutininkų klubo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1500 Lt.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, teisingai ir išsamiai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869, buveinė: Konstitucijos pr. 7, Vilnius) atsakovo Kauno parašiutininkų klubo (į. k. 191433051, buveinė: Veiverių g. 132, Kaunas) naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869, buveinė: Konstitucijos pr. 7, Vilnius) atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (į. k. 191668590, buveinė: Pociūnų k., Prienų r.) naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Egidija TamošiūnienėVigintas Višinskis