Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-192-630/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
eII-192-630/2024
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00020-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-192-630/2024
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00020-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 27 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 190 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 14.25 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau ­– KET) draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės pagrindiniame kelyje, tuo pažeisdamas kelio ženklą Nr. 109.

Šalies argumentai

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo A. P. byloje pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Marijampolės AVPK Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba kiek įmanoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Skunde A. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 14.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz bei lenkė automobilį. Lenkimo manevrą atliko įvertinęs situaciją, kad pavojaus niekam nesukels, byloje nenustatyta, kad jis būtų tyčia nesilaikęs kelio ženklų, neįvertinta aplinkybė, kad kelio ženklo galėjo tiesiog nepastebėti. Dėl jo atlikto manevro kiti eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui. A. P. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir savo elgesio neatsakingumą, dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Pažymėjo, kad už padarytą nusižengimą skiriama nuobauda – piniginio dydžio bauda, pati savaime sukelia neigiamas pasekmes. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra piktybinis KET pažeidėjas, o šis KET pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, nepastebėjus sankryžos ir kelio ženklo. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbe ir šeimos gyvenime. A. P. yra verslininkas, vadovauja dviem įmonėm – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir akcinei bendrovei (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“. Teisė vairuoti transporto priemones A. P. yra reikalinga darbe (važinėja po visą Lietuvą), nes tai yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Teisės vairuoti atėmimas ir negalėjimas atvykti į darbo vietą neleis atlikti tiesioginių darbo funkcijų (įmonių veiklos/gamybos stebėjimo ir kontrolės, vykti į susitikimus su klientais, tiekėjais, partneriais, valstybinėmis institucijomis – visa tai svarbu įmonių nenutrūkstamai veiklai). Be to, dėl sudėtingos įmonių finansinės padėties, nėra galimybės skirti papildomo vairuotojo etato vadovams vežioti. A. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jis gyvena ir (duomenys neskelbtini), kur jo vaikai lanko mokyklą, pagal galimybes, derindamas su darbinėmis funkcijomis, veža vaikus į mokyklą, būrelius. Atstumas iki darbo vietos (duomenys neskelbtini) tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini) yra didelis (apie 280 km ir 130 km), neturint teisės vairuoti, nuvykimas į darbo vietą būtų neįmanomas, o kadangi A. P. yra daugiavaikis tėvas, turi naujagimį, o darbas įmonėse yra didelės šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tai itin neigiamai paveiktų visą šeimą. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, šiuo atveju, būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam nusižengimui, taip pat jo darbo veiklai bei šeiminei situacijai. Skundą padavęs asmuo mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti A. P. skundžiamu Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę.

A. P. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad paskirtas specialios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcingas jo padarytam pažeidimui. Priekyje važiavęs policijos tarnybinis automobilis pristabdė ir jis iš kairės pusės aplenkė nepažiūrėdamas, kad ten yra sankryža. Prisimena, kad buvo punktyrinė linija, policijai sukant į dešinę pusę, jis aplenkė ir užvažiavo ant ištisinės linijos. Neneigia, kad padarė KET pažeidimą, tačiau nuobauda yra neadekvati. Prašo sutrumpinti jam teisių atėmimą arba iš viso neskirti, kadangi jis yra dviejų įmonių vadovas, dirba po 12-14 valandų ir tai galimai lėmė jo išsiblaškymą. Kelio ženklo, įspėjančio apie sankryžą su šalutiniu keliu, jis nematė, nes jei būtų matęs, tikrai nebūtų lenkęs automobilio. Jis nepastebėjo, kad yra ištisinė linija. Iš pradžių matė tik punktyrinę liniją, o baigiantis lenkimui tik tada pastebėjo ištisinę liniją. Grįžti atgal į savo juostą negalėjo, nes nebuvo didelio greičio, policijos automobilis pristabdė ir suko į dešinę pusę, todėl jis manevrą užbaigė.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime nurodė, kad vaizdo įraše iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio yra matoma, kad lenkimo manevras atliktas draudžiamoje vietoje – sankryžoje. Administracinio nusižengimo byloje yra tarnybinio automobilio vaizdo įrašai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuota sankryža, kurioje buvo atliktas lenkimas. Sankryža yra pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 109, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. – siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama, taip pat vairuotojas privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą KET 3 priedo 1.6 p. – artėjimo linija, kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taip pat siaura ištisinė linija KET 3 priedo 1.1 p. yra ir už sankryžos. Vairuotojas turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, o tam, kaip nurodo pareiškėjas nebuvo jokių pateisinamų priežasčių. Pažeidėjui reikėjo būti itin atidžiam vairuojant transporto priemonę, stebėti ženklus, kelio ženklinimą. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas pažeidė KET 140.1 punkto, kelio ženklo Nr. 109 reikalavimus, t. y. lenkė automobilį sankryžoje su šalutiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu. Šį faktą neginčijamai patvirtina vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad lenkimo manevras buvo atliekamas ties sankryža, t. y. užfiksuota, kad pažeidėjas lenkimo manevrą baigia tik pravažiavus šalutinį kelią iš dešinės. Vadinasi, lenkimas įvyko sankryžoje su šalutiniu keliu pažymėtu ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Asmuo, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, turi įsitikinti, kad tai daryti leidžiama, kad yra saugu bei įsitikinti, kad šį manevrą spės užbaigti iki kelio ruožo, draudžiančio atlikti lenkimo manevrą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė lenkimo taisyklių pažeidimą, kuris yra viena iš pagrindinių eismo įvykių, kuriuose sužalojami ar žūva eismo dalyviai, priežasčių, todėl tokia veika yra laikoma ypač pavojinga. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skyriaus nuomone, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Institucijos nuomone nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas jos turi būti taikomos tik išskirtiniais ir išimtinais atvejais nustačius visumą tai patvirtinančių aplinkybių. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti skundą – taikant švelnesnę atsakomybę nei numatyta įstatymo leidėjo, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinant ar neskiriant. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. P. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 190 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės pagrindiniame kelyje, tuo pažeisdamas kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 6 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. paaiškino, kad priekyje važiavęs policijos pareigūnų tarnybinis automobilis pristabdė ir jis iš kairės pusės aplenkė nepažiūrėdamas, kad ten yra sankryža, kelio ženklo nepastebėjo galimai dėl išsiblaškymo, iš pradžių matė tik punktyrinę liniją, o baigiant lenkimą pastebėjo ištisinę liniją.

Teismas pažymi, kad pagal KET įspėjamieji kelio ženklai įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įrašo matyti, kad lenkimas atliktas draudžiamoje vietoje – sankryžoje, kuri pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama, taip pat A. P. privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą KET 3 priedo 1.6 p. artėjimo linija, kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taigi A. P., atlikdamas lenkimo manevrą, turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu ir matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos, nebūdamas įsitikinęs, kad lenkimo manevrą pabaigs laiku iki lenkimo manevrą draudžiančio kelio ruožo, privalėjo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti atgal į savo eismo juostą. Nors A. P. teigia, kad nepastebėjo priekyje esančio kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl atliko lenkimo manevrą pažeisdamas KET, tačiau asmuo, būdamas sąmoningas, rūpestingas ir profesionalus vairuotojas, turėjo pastebėti kelio ženklinimą iš anksto, kuris įspėjo, kad draudžiama įvažiuoti į priešingą eismo juostą. Be to supratęs, kad priekyje važiuojantis policijos automobilis suka į dešinę, tai yra į šalutinį kelią, turėjo įvertinti manevro pavojingumą ir nelenkti šioje kelio atkarpoje. Be to, net jei A. P. ir nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, jis privalėjo vadovautis kelio horizontaliuoju ženklinimu, t. y. nekirsti ištisinės linijos KET 3 priedo 1.1 p. (siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta), o apie tai, kad jis artėjo prie ištisinės ženklinimo linijos, turėjo spręsti pagal KET 3 priedo 1.6 p. nurodytą artėjimo liniją (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus), kuri įspėja apie abipusį arba vienpusį lenkimo, arba persirikiavimo ribojimą ir yra ženklinama ne trumpesnė kaip 20 m ilgio (Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-82, 47, 70 punktai). Vairuotojas, kuris įdėmiai stebi kelią ir jo ženklinimą, negali nepastebėti, kad artėja prie ištisinės linijos ir kelio ženklo Nr. 109, kuriuo pažymėtame kelyje lenkti draudžiama. Be to iš vaizdo įrašų ir pridėtų foto nuotraukų matyti, kad įvykio dieną matomumas buvo puikus, kelio ženklo neužstojo jokie medžiai, statiniai ar kiti objektai. Lenkimo manevras yra atskirų veiksmų visuma, tai yra įsitikinimas, kad saugu lenkti, posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimo manevrą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis veiksmas, o tęstinis ir prasideda tik įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymų leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtu atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai. Nors A. P. teigia, kad lenkimo manevrą atliko saugiai, norėdamas aplenkti priekyje nedideliu greičiu važiuojantį policijos automobilį, tačiau akivaizdu, kad lenkimo manevras atliktas sankryžoje, kelyje aiškiai matosi susikirtimas su šalutiniu keliu, iš kurio bet kada gali išvažiuoti kita transporto priemonė, paskui A. P. automobilį važiavo dar viena transporto priemonė, taigi konstatuotina, kad A. P. nesiėmė atitinkamų atsargumo priemonių artėdamas prie pavojingo kelio ruožo, kuriame draudžiama lenkti ir atliko lenkimą draudžiamoje vietoje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti

Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo, o taip pat, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-298-397/2022 10 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo patirs laikinų nepatogumų ir nuostolių, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to atsakomybėn trauktino asmens charakterizuoti kaip kelių eismo taisyklių besilaikančio asmens negalima, ką patvirtina byloje pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys. Per penkerius metus asmuo administracine tvarka baustas 16 kartų už KET pažeidimus, iš jų: 4 kartus už nustatyto greičio viršijimus, 3 kartus, kai vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui). Nors už pažeidimus skirtos baudos yra sumokėtos, tačiau pažymėtina, kad šie padaryti pažeidimai buvo susiję su specialia teise vairuoti transporto priemones ir tai patvirtina, kad padarytas dar vienas pažeidimas nėra atsitiktinis, toks asmens elgesys parodo itin atsainų požiūrį į KET laikymąsi. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Taigi patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir dėl jam paskirtos nuobaudos teisingumo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

A. P. skundo netenkinti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Lina Antanaitienė