Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

nuteistajam G. Š. ir jo gynėjui advokatui Simui Šuminui (nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie 3 bylos tomo), paliktos galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Priteista iš G. Š. 771,00 Eur (septyni šimtai septyniasdešimt vienas euras) turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Proceso (pašto ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) išlaidos iš G. Š. valstybei nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti. Nuteistojo gynėjas advokatas prašo pripažinti G. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 75 straipsnį arba paskirti G. Š. minimalią laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

5. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020, Nr. 2K-210-697/2020, Nr. 2K-180-303/2023).

6. Iš nuteistojo gynėjo advokato baigiamosios kalbos matyti, kad jis provokuojantį nukentėjusiojo A. P. elgesį sieja su tuo, kad pastarasis naudojo smurtą prieš savo draugę, o G. Š. į tai sureagavus įvykio vietoje buvę keturi asmenys pradėjo judėti link nuteistojo, ko pasėkoje ir buvo sužalotas nukentėjusysis A. P., tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nukentėjusio asmens rizikingas ar provokuojantis elgesys – neturi.

7. Nukentėjusysis A. P. dėl įvykio jokių pretenzijų nuteistajam G. Š. neturėjo ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dėl girtumo savo sužalojimo aplinkybių neprisimena (1 t., b. l. 47). Liudytojais apklausti įvykio vietoje buvę V. R., A. B. ir R. K. (1 t., b. l. 76-77, 88-89, 95-96) nuteistojo G. Š. nurodytų aplinkybių susijusių su nukentėjusiojo smurto naudojimu draugės (V. R.) atžvilgiu bei kilusiu pavojumi pačiam G. Š. nenurodė. Priešingai visi liudytojai teigė, kad įvykio metu A. P. sėdėjo, kuomet prie jo priėjo G. Š. ir pastarąjį tiesiog sužalojo. Apeliantas apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad jokių smurtinių veiksmų link jo artėjantys asmenys, juolab A. P., neatliko, jam negrasino, realus pavojus jam nebuvo kilęs ir jis turėjo galimybę apsisukti ir iš įvykio vietos nueiti, tačiau to nepadarė, priešingai iš šortų kišenės išsitraukė atlenkiamą peiliuką ir dūrė nukentėjusiajam, todėl vien aplinkybės, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju buvo nederamai pavadintas ar, kad prieš tai kito asmens atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, nesudaro pagrindo A. P. veiksmus pripažinti provokuojančiais. Akivaizdu, kad paties nuteistojo G. Š. reakcija į susiklosčiusią situaciją panaudojant žaloti skirtą įrankį (peiliuką) šiuo atveju buvo neadekvati ir nulemta neteisingu jos vertinimu, todėl nuteistojo gynėjo advokato prašymas dėl lengvinančios aplinkybės pripažinimo atmetamas, kaip nepagrįstas, toliau pasisakant bausmės individualizavimo klausimu.

Dėl bausmės

8. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę negali peržengti jos ribų; tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

9. G. Š. skundžiamuoju nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog asmuo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje baudžiamas išimtinai laisvės atėmimo bausme iki dešimties metų.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam G. Š. 2 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas už tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą. Anksčiau teistas du kartus taip pat už smurtinius nusikaltimus ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą bei neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Taip pat įvertino, kad G. Š. baustas administracine tvarka, teistas/baustas užsienyje, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, registruotas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligų gydymo ((duomenys neskelbtini)). Be to skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo G. Š. kaltu prisipažino, tačiau kartu pažymėjo, jog šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis atvejis nuteistojo gyvenime. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. Š. nustatė žymiai mažesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę, kurią taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė G. Š. galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

12. BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje G. Š. buvo nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu šio straipsnio dispozicija reikalauja, jog būtų nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei egzistuotų kitos sąlygos, leidžiančios svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimą. Aukštesniajam teismui įvertinus bylos medžiagą ir nenustačius, kad nuteistojo G. Š. atžvilgiu egzistuoja daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas neturi pagrindo.

14. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi G. Š. anksčiau taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, nuteistasis G. Š. dar neatlikęs laisvės apribojimo bausmės vėl nusikalto, t. y. padarė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Lietuvos Respublikoje jis yra teisiamas trečiąjį kartą ir jo daromos nusikalstamos veikos išimtinai susijusios su sveikatos sutrikdymais bei akivaizdu, jog jos sunkėja. Ir nors apeliantas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis šioje byloje buvo nustatytas tik policijos pareigūnų pagalba 2022 m. rugpjūčio 19 d. (1 t., b. l. 30), t. y. po įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams. Byloje duomenų, kad G. Š. būtų kvietęs nukentėjusiajam pagalbą nėra. Nusikalstamos veikos padarymo įrankio nuteistasis taip pat atsikratė, jį išmesdamas. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į visas šias aplinkybes, valstybės taikomas poveikis G. Š. turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad paveiktų ir sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl apeliaciniame skunde G. Š. nurodytos aplinkybės susijusios su šeimyninėmis aplinkybėmis, turimu darbu ir anksčiau jam taikytu teismo pasitikėjimu, neskiriant laisvės atėmimo bausmės, kaip ir gynėjo advokato akcentuojamas savanoriškas gydymasis metadonu, nesudaro pagrindo apelianto teisinę padėtį švelninti. Pažymint, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai G. Š. nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Be to ir teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas sietinas su byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2011), tačiau apygardos teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas nagrinėjamu atveju nenustatė. Šiame kontekste būtina paminėti ir tai, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Taigi, aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju nenustatęs nei išimtinių aplinkybių, mažinančių G. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos žymiai už vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarauja teisingumo principui, apeliacinį skundą dėl švelnesnės bausmės skyrimo atmeta, kaip nepagrįstą ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę palieka nepakeistą.

15. Pažymint, kad šiuo atveju nėra ir BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų, kuomet asmens atžvilgiu galimas bausmės vykdymo atidėjimas ar dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi G. Š. nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XVIII skyriuje (BK 135 straipsnio 1 dalis), padarymą, todėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos jam negali būti taikomos.

16. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi visa tai, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvai bei gynėjo advokato argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti, todėl nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.