- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- 1-1361-673/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23114-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016 m. kovo 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2023 m. vasario 1 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2022 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., G. Š., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalia karių kapinių, atlenkiamu peiliuku tyčia vieną kartą dūrė A. P. į krūtinės kairę pusę, tuo padarydamas jam kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, dėl kurios sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.
Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai.
Patvirtino, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., prie namo, galimai adresu (duomenys neskelbtini), šalia karių kapinių, kilus konfliktui, atlenkiamu peiliuku vieną kartą dūrė A. į kairio šono sritį. Prieš tai matė, kaip įvykio vietoje nukentėjusysis mušė savo draugę, bet jis jos negynė, policijos nekvietė. Pabėgus šuniui jis ėjo į kalną jo gaudyti. Tuo metu nukentėjęs jį pavadino gaidžiu, todėl įžeidė. Jis sustojo, po ko atsistojo ir kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvę kiti asmenys, viso keturiese, kurie ėmė judėti link jo. Jam pasirodė, kad jis turi gintis, todėl nieko nelaukęs išsitraukė atlenkiamą peilį ir dūrė nukentėjusiajam. Link jo ėję asmenys jam negrasino, rankomis nemosavo. Pripažįsta, kad realus pavojus jam kilęs nebuvo, jis dūrė tyčia. Žino, kad durdamas sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Lyg liepė kviesti jam greitąją pagalbą. Buvo suplėšęs savo marškinėlius ir liepė nukentėjusiajam prisidėti prie žaizdos. Peiliuką išmetė. Iš įvykio vietos išėjo, policijos nelaukė. Labai gailisi, kad dūrė A.. Su ligonių kasų ieškiniu 771 Eur sutinka. Po įvykio vartojo alkoholį. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs. Dalyvauja metadono programoje. Dirba, turi nepilnametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. nuo pačio ryto jis buvo girtas, nes alkoholį vartojo iš vakaro. Atsimena, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 10.30 val., nusipirko alaus ir vartojo jį su drauge V. R. netoli savo namų, ant suoliuko. Kas buvo toliau neatsimena. Apie savo sužalojimo aplinkybes nieko negali paaiškinti, nes šio įvykio dėl girtumo neatsimena. Pamena, kad atsigavo būdamas Kauno klinikose, kur gydėsi šešias dienas. Dėl šio įvykio pretenzijų neturi, pareiškimą teikti atsisakė (1 t., b. l. 47).
Liudytoja V. R. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 12 val., ji su A. susitiko ir dviese nuėjo į karių kapines, kur vartojo alų. Prie jų buvo priėję A. pažįstami B. ir R.. Sėdėdami matė, kaip dviračių taku ėjo ir praėjo jaunuolis su Haskio veislės šunimi. Maždaug už 10 minučių pamatė, kaip minėtas jaunuolis ateina link jų ir nieko nesakęs priėjo prie A., ištraukė iš bridžų kišenės daiktą, panašų į ylą, ir juo įdūrė A. į kairį šoną. Matė, kaip A. iš krūtinės ėmė kraujuoti, išsigando ir jaunuoliui pasakė „pydare, pamatysi kas tau bus“. Jaunuolis pasakė „nori ir tave padursiu“. Tas jaunuolis niekur nebėgo, stovėjo prie jų. B. ir R. nieko nesakė, jai atrodo, kad jie nesuprato, kas įvyko. Tuomet ji nusprendė kviesti pagalbą, atsistojo ir bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pati bandė iš savo telefono skambinti medikams, tačiau jai nepavyko. Ji nubėgo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pardavėjai pasakė, kad ką tik įdūrė žmogui, kad ji iškviestų pagalbą. Pardavėja iš savo telefono paskambino pagalbai, o ji tuo metu bėgo atgal į įvykio vietą. Bėgdama matė, kaip važiuoja greitosios med. pagalbos automobilis, kurio vairuotojui ji pamojo ir parodė kur važiuoti. Kuomet atėjo į įvykio vietą, A. rado sėdintį toje pačioje vietoje, kur jį ir paliko, tik jis buvo šiek tiek pasilenkęs. A. buvo vienas, sąmoningas, tačiau nieko nekalbėjo. Medikai iškart atsinešė neštuvus, sakė, kad veš į Kauno klinikas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską papasakojo. Po poros dienų aplankė A. ligoninėje, klausė jo - kas per jaunuolis jį sužalojo ir dėl ko. A. jai pasakė, kad jaunuolio nepažįsta ir nežino dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė (1 t., b. l. 76-77).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. R. atpažino G. Š. kaip asmenį, kuris 2022 m. birželio 24 d. sužalojo jos draugą A. P. (1 t., b. l. 81-83).
Liudytojas A. B. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d., dienos metu, jis kartu su savo pažįstamu R., būdami pavartoję alkoholio, pamatė ant suoliuko sėdinčius A. ir jo draugę V., su kuriais nuėjo prie karių kapinių, kur sėdėjo, gėrė alų. Jis ir R. atsisėdo šalia A., o V. sėdėjo priešais juos ant žolės. Jiems sėdint matė, kad pėsčiųjų taku praėjo apie 30-40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, kurį matė pirmą kartą. Praėjus kelioms minutėms pamatė, kad tas pats vyriškis ateina link jų, priėjęs prie A. pasilenkė. Jis nematė, kad tas vyriškis ką nors turėtų rankose. Kiek atsimena, tas vyriškis nei jiems, nei A. nieko nesakė. Vyriškis, pasilenkęs prie A., staigiai atšoko atgal ir kažką jam nesuprantamo pasakęs nuėjo nuo jų toliau ir sustojo. Tada jis pamatė, kad A. ranką pridėjo prie kairės pusės, ties krūtine, o atitraukęs ranką jiems parodė, kad jo ranka kruvina. Matė, kad ir A. marškinėliai yra kruvini. Kiek atsimena, V. padėjo A. nusirengti marškinėlius. Pamatė, kad A. ties krūtine bėga krūtine. Kiek atsimena, V. A. marškinėlius pridėjo prie žaizdos, žaizdą užspaudė. Tuo metu tas vyriškis dar stovėjo šiek tiek toliau nuo jų. V. išsitraukė telefoną ir kvietė med. pagalbą, o A. jam ir R. kelis kartus pasakė, kad jie iš čia greitai išeitų. Kiek atsimena, tada to vyriškio jau nebuvo. Kur ir kada jis nuėjo - nematė. Jie dar truputį pabuvo prie A., V. tuo metu kažkur nuėjo, tada jis ir R. atsisveikino su A. ir nuėjo link namų. A. liko vienas. Maždaug po poros dienų jam paskambino A. ir pasakė, kad guli ligoninėj, kad jam viskas gerai. Vėliau jis su A. kalbėjo apie šį įvykį, tačiau šis jam pasakė, kad apie įvykį beveik nieko neprisimena (1 t., b. l. 88-89).
Liudytojas R. K. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. su draugu A. B., A. ir jo drauge V. R. nuėjo iki karių kapinių, kur visi keturi gėrė alų. Kiek atsimena, jiems begeriant, pėsčiųjų taku ėjo vyriškis su šuniu, kuris atėjo iki jų, pasisveikino, tačiau jis vyriškiui nepadavė rankos ir jie truputį apsižodžiavo, vyriškis įsižeidė. Kol tas vyras su jais kalbėjosi, pabėgo jo šuo ir vyriškis nubėgo tą šunį gaudyti. Kažkuriuo metu vyriškis grįžo, jie vėl visi bendravo. Vienu metu tas vyriškis su šuniu atsistojo ir priėjęs prie A. jį kaip ir apsikabino. A. nieko nesakė, toliau visi buvo kartu. Paskui kažkuriuo metu A. pridėjo ranką prie kairio šono ir atitraukęs pamatė, kad ranka kruvina. Jie nesuprato kas atsitiko. Tai pamačiusi V. išbėgo kviesti greitąją. Kartu su jais buvęs nepažįstamas vyras, apie 60 metų, bandė A. padėti sustabdyti kraują. Jie išėjo net nesupratę, kas čia įvyko. Kai užlipo į kalniuką pamatė grįžtančią V. su kažkokiu vaikinuku. Daugiau nežino, kas ten vyko. Praėjus trims dienoms A. jam papasakojo, kad tas vyras su šuniu įdūrė A. į šoną (1 t., b. l. 95-96).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. K. parodė G. Š., nurodė, kad jis labiausiai panašus į tą asmenį, kuris buvo prie jo draugų kompanijos 2022 m. birželio 24 d., buvo atėjęs su šuniu, apkabino A. P., po ko A. pamatė, kad jam iš kairio šono bėga kraujas (1 t., b. l. 98-100).
Liudytojas G. A. parodė, kad 2022 metų vasarą, tiksliai laiko nepamena, vaikščiojo prie karių kapinių. Prie jo atbėgo išsigandusi moteris ir pasakė, kad padūrė draugą. Jis tada greitai nubėgo pažiūrėti į tą vietą, kur ji rodė, pamatė, kad du vyrai nueina į vieną pusę, o kiti du vyrai į kitą pusę. Pamatė ant betoninio borto sėdintį vaikiną, kuris buvo nulenkęs galvą, matė, kad vaikinui iš šono bėgo kraujas. Pradžioje vaikinas buvo sąmoningas, tačiau atrodė, kad tuoj užmigs. Lyg ir jis paskambino greitajai pagalbai, bet iš kokio telefono nepamena. Kažkas į tą vietą atvedė haskio veislės šunį, vienas iš tenai buvusių vyrų pasiėmė tą šunį ir į kišenę įsidėjo kažkokį daiktą, panašų į peilį/ylą. Tenai buvusių asmenų jis tikrai neatpažintų, gerai neįsidėmėjo. Vėliau prie jų sugrįžo moteris, kuri ir jį ėmė kažkuo kaltinti. Atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri išsivežė kraujuojantį vyriškį. Paties įvykio jis nematė, o visi ten buvę asmenys išsiskirstė dar prieš atvykstant policijai (1 t., b. l. 104-105).
Liudytoja D. B., sutikusi duoti parodymus savo sugyventinio G. Š. byloje, parodė, kad 2022 metų vasarą, tiksliai dienos nepamena, pas ją su šuniu į darbą atėjo neblaivus G. ir pasakė, kad buvo su keliais asmenimis, su kokiais neminėjo, pasakė, kad jis susimušė. Kokie buvo jo veiksmai nedetalizavo. Nepamena, ar ant sugyventinio buvo kokios nors sumušimo žymės. Daugiau jai nieko nepasakojo, liepė daugiau neklausinėti kas nutiko (1 t., b. l. 109-110).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1512/2022(02) nurodyta, kad A. P. kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų padarymo metu A. P. galėjo būti tiek horizontalioje, tiek ir vertikalioje padėtyse. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 49-51).
Įvykio vietoje buvo rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 32-34).
2022 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas D. B. „Facebook“ paskyros puslapis, kuriame ji dalinosi pranešimais apie dingusį haskio veislės šunį (2 t., b. l. 74-75).
Apžiūros protokole aprašytas 2022 m. birželio 24 d. policijos pareigūnų kūno kameromis padarytas vaizdo įrašų turinys. Pirmame įraše matyti, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina prie greitosios pagalbos automobilio, šalia kurio stovi V. R. bei policijos pareigūnė, jaunuolis ir vyriškis. Greitosios pagalbos automobilyje matyti paguldytas asmuo, kuriam teikiama pagalba. Policijos pareigūnė paklausia, kas čia ką padūrė. Jaunuolis sako, kad nežino, o V. R. patvirtina, kad tas vaikas nežino, nes atėjo po laiko. V. R. pareigūnei parodo vietą, kur sėdėjo, sako, kad jų buvo daug, išgėrinėjo ir kažkoks atėjo su šunimi ir jos draugą A. P. padūrė į kairį šoną. Nurodė, kad turėjo ne peilį, o tokį (rodo rankomis dydį), kaip ylą, su smailiu ilgu antgaliu, kad dūrė ir niekas nesuprato už ką. Antrame įraše matyti, kaip V. R. ir jaunuolis pareigūnei sako, kad nežino kas padūrė. Po to jaunuolis nurodo, kad kai jis atėjo, tas asmuo jau buvo kruvinas, kad pas jį atbėgo visa drebanti V. R. ir pasakė „padūrė“, kad tuos asmenis žino tik iš matymo, kad buvo keturi, du išėjo, o paskui ir kiti du, kad dar buvo baltas nedidelis šuo. Jaunuolis atsisako pareigūnei nurodyti savo vardą, pavardę. Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnė klausinėja V. R., kuri aiškina, kad tie vaikai turėtų pažinoti tą asmenį, kuris padūrė jos draugą. Ketvirtame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnė bendrauja su jaunuoliu, taip pat kitame plane kita pareigūnė bendrauja su V. R.. Jaunuolis nurodo, kad yra G. A., kad jis matė, kaip du asmenys pasišalino į vieną pusę, o kiti du pasišalino į kitą pusę, aiškina, kad ėjo prie devynaukščio, kampe šunį pagavo ir ieškojo kam atiduoti, kad va ta va išbėgo, sakė padūrė, kad nematė jokio peilio. Penktame vaizdo įraše matyti, kaip V. R. pasakoja pareigūnui kas nutiko, rodo, kur buvo. Policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą. Šeštame įraše matyti, kaip G. A. parodo pareigūnei vietą, kur buvo kraujuojantis nukentėjusysis. Septintame įraše matyti, kaip V. R. pasakoja apie ilgą kaip ylą įrankį. Kituose įrašuose matyti, kaip pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja, ima mėginius (2 t., b. l. 93-99).
Iš skambučių garso įrašų bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 2022 m. birželio 24 d. dėl įvykio buvo skambinta tris kartus. Pirmąjį kartą skambino jaunuolis, aiškino, kad reikia greitosios, kad nežino kas nutiko, žmogus nugriuvo, nugarą išsikraujavo, įsidūrė. Antrą kartą skambino V. R., kuri nurodė, kad kažkoks atėjęs žmogus dūrė jos draugui A. P. prie karių kapinių, o ji dabar atbėgo į parduotuvę iškviesti pagalbos. Trečiuoju skambučiu V. R. pranešė, kad matė (duomenys neskelbtini) gatvėje tą žmogų, kuris padūrė jos draugą (2 t., b. l. 102-106).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., G. Š., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalia karių kapinių, atlenkiamu peiliuku tyčia vieną kartą dūrė A. P. į krūtinės kairę pusę, tuo padarydamas jam kiauryminę durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, dėl kurios sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sutrikė žmogaus sveikatą. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, pripažino, jog dūrė nukentėjusiajam atlenkiamu peiliuku, savo parodymuose nurodė ir, kad dūrė gindamasis, ir, kad dūrė tyčia, nes realaus pavojaus jam nebuvo.
Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, tai yra anksčiau aprašytų ištirtų liudytojų parodymai, nes nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie įvykį neprisimena dėl girtumo, taip pat patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole, asmens atpažinimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės.
Dėl būtinosios ginties.
Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.
Kaltinamojo nupasakota įvykio situacija rodo, kad nors įvykio vietoje galimai ir buvo kilęs konfliktas, tačiau tokių duomenų, kad būtų buvusi tokia pavojinga situacija, toks pavojingas kėsinimasis, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis peiliu, peiliu duriant nukentėjusiajam netoli gyvybiškai svarbaus organo širdies - nėra.
Kaltinamasis, kaip jis tvirtina, nebuvo apsvaigęs, todėl nebuvo toks, kad nebūtų galėjęs realiai įvertinti kėsinimosi pavojingumo. Su nukentėjusiuoju kartu buvęs asmenys, o ir pats nukentėjusysis, kaip tai nurodė ir pats kaltinamasis, ir kaip tai matyti iš ištirtų liudytojų parodymų, kaltinamajam niekuo negrasino, mušti jo nepuolė, jokio kaltinamajam grėsmę keliančio ginklo ar įrankio neturėjo. Pats kaltinamasis nurodė, kad išeiti iš įvykio vietos jam niekas netrukdė ir jis tą galėjo padaryti.
Taigi visiškai akivaizdu, kad įvykio situacija nebuvo tokia pavojinga, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis, o ypač naudojant peilį.
Vertinant situaciją taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad dūręs peiliu nukentėjusiajam kaltinamasis ramiai iš įvykio vietos pasišalino, peilį sąmoningai išmetė, tai yra kaltinamasis nukentėjusiojo išgąsdintas nebuvo, nebandė dėl nukentėjusiojo galimai neteisėto elgesio prieš jį pranešti policijai ar kreiptis pagalbos į kitus asmenis.
Visa tai įrodo, jog kaltinamasis dėl nukentėjusiojo elgesio nebuvo nei sumišęs, nei išsigandęs, todėl peilio panaudojimas šioje situacijoje, net jei nukentėjusysis/liudytojai ir būtų ėję link kaltinamojo, turėtų būti įvertinta kaip neadekvati kaltinamojo panaudota priemonė, aiškiai neproporcinga kėsinimosi pobūdžiui bei pavojingumui, todėl akivaizdžiai peržengusi būtinosios ginties ribas (BK 28 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad jokių duomenų, jog nukentėjusysis išprovokavo konfliktą ir atliko bent kokius aktyvius neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, byloje nėra, ką patvirtina ir ištirtų liudytojų parodymai, kurių teismas neturi jokio pagrindo vertinti kaip nepatikimų, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, atsižvelgiant į tai, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms - kaltinamojo smurtinė veika nėra ir negalėtų būti teisiškai vertinama kaip būtinoji gintis, nes jokių aplinkybių, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu būdu buvo priverstas elgtis dėl susidariusių būtinosios ginties sąlygų ar pagrįstai peržengė būtinosios ginties ribas - nėra.
Todėl darytina išvada, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, dėl menkavertės dingsties. Jo tyčią apsprendžia ir smūgiavimo gyvybei pavojingu įrankiu - peiliu į nukentėjusiojo kairį šoną veiksmas, kuris rodo, jog kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir, būdamas psichiškai sveikas, numatė galinčias kilti pasekmes, kad dėl jo tokios pavojingos veikos smogiant peiliu nukentėjusiajam bus padarytas sužalojimas bei sutrikdyta sveikata, ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Tarp kaltinamojo pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – buvo sunkiai sužalotas žmogus.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, daro kategorišką išvadą, kad G. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkų sveikatos sutrikdymą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas sunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas du kartus, abu kartus už smurtinius nusikaltimus, nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (šiuo metu bausmė jau atlikta), teistumas neišnykęs, teistas/baustas užsienyje (tame tarpe už narkotines medžiagas), baustas administracine tvarka, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, registruotas dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų gydymo (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas). Specialisto išvadoje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad G. Š. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 112).
Kaltinamajam, kurio šioje byloje nagrinėjamas padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis atvejis jo gyvenime, skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), bausmės dydį, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, į valstybėje formuojamą bausmių skyrimo politiką, nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės (galima skirti bausmė iki 10 metų) vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis) ir paskiriant atlikti kalėjime. Atidėti dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra įstatyminės galimybės, nes kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą XVIII skyriuje (BK 75 str. 3 d.).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 t., b. l. 182-188), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 771,00 Eur civilinį ieškinį dėl išlaidų, susidariusių teikiant nukentėjusiajam A. P. gydymo paslaugas, atlyginimo (1 t., b. l. 70-71).
Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Dėl kaltinamojo G. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. P. penkias dienas gydytas LSMUL Kauno klinikų Krūtinės chirurgijos stacionariniame skyriuje dėl kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos, atlikta operacija, taikyta aktyvi reabilitacija. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra sumokėjusi 771,00 Eur sumą. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu bei tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo G. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteistinas 771,00 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).
Daiktiniai įrodymai.
Kraujo dėmės nuoplova, degtukų dėžutė ir du plastikiniai kamšteliai, „Fest“ cigarečių pakuotė, dvi nuorūkos, mėlynos spalvos ledų pakuotė, stiklinis butelis, skardinė, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato daiktų saugykloje (2 t., b. l. 63-64, kvitas Nr. 015184), nuosprendžiui įsiteisėjus paimtini ir sunaikintini.
Atsuktuvas, metalinis skalpelis, odinis antkaklis metaliniu pavadėliu, metalinis šuns antkaklis, metalinė juodos spalvos geležtė, pilkos spalvos šortai,, džinsiniai šortai, dvi monetos 5 ct, pakvitavimu gražinti G. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra.
Keturi kompaktiniai diskai su vaizdo ir garsi įrašais, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.
Proceso išlaidos.
Pašto išlaidos (6,64 Eur) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą (171,67 Eur, 2023-04-24 pažyma Nr. APD-2023-07206), atsižvelgiant į tai, kad gynybą kaltinamajam užtikrino teismas, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į kaltinamojo prioritetinę pareigą atlyginti žalą, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas) ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 mažinti, ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjime.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie 3 bylos tomo), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš G. Š. 771,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt vieno euro) turtinės žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Daiktinius įrodymus: 1) kraujo dėmės nuoplovą, degtukų dėžutę ir du plastikinius kamštelius, „Fest“ cigarečių pakuotę, dvi nuorūkas, mėlynos spalvos ledų pakuotę, stiklinį butelį, skardinę, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitas Nr. 015184), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) atsuktuvą, metalinį skalpelį, odinį antkaklį metaliniu pavadėliu, metalinį šuns antkaklį, metalinę juodos spalvos geležtę, pilkos spalvos šortus, džinsinius šortus, dvi monetas 5 ct, pakvitavimu gražintus G. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra; 3) keturis kompaktinius diskus su vaizdo ir garsi įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti byloje, įsiuvant į bylos 3 tomą.
Proceso (pašto ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).