Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai.

Patvirtino, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 14.00 val., prie namo, galimai adresu (duomenys neskelbtini), šalia karių kapinių, kilus konfliktui, atlenkiamu peiliuku vieną kartą dūrė A. į kairio šono sritį. Prieš tai matė, kaip įvykio vietoje nukentėjusysis mušė savo draugę, bet jis jos negynė, policijos nekvietė. Pabėgus šuniui jis ėjo į kalną jo gaudyti. Tuo metu nukentėjęs jį pavadino gaidžiu, todėl įžeidė. Jis sustojo, po ko atsistojo ir kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvę kiti asmenys, viso keturiese, kurie ėmė judėti link jo. Jam pasirodė, kad jis turi gintis, todėl nieko nelaukęs išsitraukė atlenkiamą peilį ir dūrė nukentėjusiajam. Link jo ėję asmenys jam negrasino, rankomis nemosavo. Pripažįsta, kad realus pavojus jam kilęs nebuvo, jis dūrė tyčia. Žino, kad durdamas sunkiai sutrikdė A. P. sveikatą. Lyg liepė kviesti jam greitąją pagalbą. Buvo suplėšęs savo marškinėlius ir liepė nukentėjusiajam prisidėti prie žaizdos. Peiliuką išmetė. Iš įvykio vietos išėjo, policijos nelaukė. Labai gailisi, kad dūrė A.. Su ligonių kasų ieškiniu 771 Eur sutinka. Po įvykio vartojo alkoholį. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs. Dalyvauja metadono programoje. Dirba, turi nepilnametį vaiką.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. nuo pačio ryto jis buvo girtas, nes alkoholį vartojo iš vakaro. Atsimena, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 10.30 val., nusipirko alaus ir vartojo jį su drauge V. R. netoli savo namų, ant suoliuko. Kas buvo toliau neatsimena. Apie savo sužalojimo aplinkybes nieko negali paaiškinti, nes šio įvykio dėl girtumo neatsimena. Pamena, kad atsigavo būdamas Kauno klinikose, kur gydėsi šešias dienas. Dėl šio įvykio pretenzijų neturi, pareiškimą teikti atsisakė (1 t., b. l. 47).

Liudytoja V. R. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. apie 12 val., ji su A. susitiko ir dviese nuėjo į karių kapines, kur vartojo alų. Prie jų buvo priėję A. pažįstami B. ir R.. Sėdėdami matė, kaip dviračių taku ėjo ir praėjo jaunuolis su Haskio veislės šunimi. Maždaug už 10 minučių pamatė, kaip minėtas jaunuolis ateina link jų ir nieko nesakęs priėjo prie A., ištraukė iš bridžų kišenės daiktą, panašų į ylą, ir juo įdūrė A. į kairį šoną. Matė, kaip A. iš krūtinės ėmė kraujuoti, išsigando ir jaunuoliui pasakė „pydare, pamatysi kas tau bus“. Jaunuolis pasakė „nori ir tave padursiu“. Tas jaunuolis niekur nebėgo, stovėjo prie jų. B. ir R. nieko nesakė, jai atrodo, kad jie nesuprato, kas įvyko. Tuomet ji nusprendė kviesti pagalbą, atsistojo ir bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pati bandė iš savo telefono skambinti medikams, tačiau jai nepavyko. Ji nubėgo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pardavėjai pasakė, kad ką tik įdūrė žmogui, kad ji iškviestų pagalbą. Pardavėja iš savo telefono paskambino pagalbai, o ji tuo metu bėgo atgal į įvykio vietą. Bėgdama matė, kaip važiuoja greitosios med. pagalbos automobilis, kurio vairuotojui ji pamojo ir parodė kur važiuoti. Kuomet atėjo į įvykio vietą, A. rado sėdintį toje pačioje vietoje, kur jį ir paliko, tik jis buvo šiek tiek pasilenkęs. A. buvo vienas, sąmoningas, tačiau nieko nekalbėjo. Medikai iškart atsinešė neštuvus, sakė, kad veš į Kauno klinikas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską papasakojo. Po poros dienų aplankė A. ligoninėje, klausė jo - kas per jaunuolis jį sužalojo ir dėl ko. A. jai pasakė, kad jaunuolio nepažįsta ir nežino dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė (1 t., b. l. 76-77).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. R. atpažino G. Š. kaip asmenį, kuris 2022 m. birželio 24 d. sužalojo jos draugą A. P. (1 t., b. l. 81-83).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d., dienos metu, jis kartu su savo pažįstamu R., būdami pavartoję alkoholio, pamatė ant suoliuko sėdinčius A. ir jo draugę V., su kuriais nuėjo prie karių kapinių, kur sėdėjo, gėrė alų. Jis ir R. atsisėdo šalia A., o V. sėdėjo priešais juos ant žolės. Jiems sėdint matė, kad pėsčiųjų taku praėjo apie 30-40 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis, kurį matė pirmą kartą. Praėjus kelioms minutėms pamatė, kad tas pats vyriškis ateina link jų, priėjęs prie A. pasilenkė. Jis nematė, kad tas vyriškis ką nors turėtų rankose. Kiek atsimena, tas vyriškis nei jiems, nei A. nieko nesakė. Vyriškis, pasilenkęs prie A., staigiai atšoko atgal ir kažką jam nesuprantamo pasakęs nuėjo nuo jų toliau ir sustojo. Tada jis pamatė, kad A. ranką pridėjo prie kairės pusės, ties krūtine, o atitraukęs ranką jiems parodė, kad jo ranka kruvina. Matė, kad ir A. marškinėliai yra kruvini. Kiek atsimena, V. padėjo A. nusirengti marškinėlius. Pamatė, kad A. ties krūtine bėga krūtine. Kiek atsimena, V. A. marškinėlius pridėjo prie žaizdos, žaizdą užspaudė. Tuo metu tas vyriškis dar stovėjo šiek tiek toliau nuo jų. V. išsitraukė telefoną ir kvietė med. pagalbą, o A. jam ir R. kelis kartus pasakė, kad jie iš čia greitai išeitų. Kiek atsimena, tada to vyriškio jau nebuvo. Kur ir kada jis nuėjo - nematė. Jie dar truputį pabuvo prie A., V. tuo metu kažkur nuėjo, tada jis ir R. atsisveikino su A. ir nuėjo link namų. A. liko vienas. Maždaug po poros dienų jam paskambino A. ir pasakė, kad guli ligoninėj, kad jam viskas gerai. Vėliau jis su A. kalbėjo apie šį įvykį, tačiau šis jam pasakė, kad apie įvykį beveik nieko neprisimena (1 t., b. l. 88-89).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. su draugu A. B., A. ir jo drauge V. R. nuėjo iki karių kapinių, kur visi keturi gėrė alų. Kiek atsimena, jiems begeriant, pėsčiųjų taku ėjo vyriškis su šuniu, kuris atėjo iki jų, pasisveikino, tačiau jis vyriškiui nepadavė rankos ir jie truputį apsižodžiavo, vyriškis įsižeidė. Kol tas vyras su jais kalbėjosi, pabėgo jo šuo ir vyriškis nubėgo tą šunį gaudyti. Kažkuriuo metu vyriškis grįžo, jie vėl visi bendravo. Vienu metu tas vyriškis su šuniu atsistojo ir priėjęs prie A. jį kaip ir apsikabino. A. nieko nesakė, toliau visi buvo kartu. Paskui kažkuriuo metu A. pridėjo ranką prie kairio šono ir atitraukęs pamatė, kad ranka kruvina. Jie nesuprato kas atsitiko. Tai pamačiusi V. išbėgo kviesti greitąją. Kartu su jais buvęs nepažįstamas vyras, apie 60 metų, bandė A. padėti sustabdyti kraują. Jie išėjo net nesupratę, kas čia įvyko. Kai užlipo į kalniuką pamatė grįžtančią V. su kažkokiu vaikinuku. Daugiau nežino, kas ten vyko. Praėjus trims dienoms A. jam papasakojo, kad tas vyras su šuniu įdūrė A. į šoną (1 t., b. l. 95-96).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas R. K. parodė G. Š., nurodė, kad jis labiausiai panašus į tą asmenį, kuris buvo prie jo draugų kompanijos 2022 m. birželio 24 d., buvo atėjęs su šuniu, apkabino A. P., po ko A. pamatė, kad jam iš kairio šono bėga kraujas (1 t., b. l. 98-100).

Liudytojas G. A. parodė, kad 2022 metų vasarą, tiksliai laiko nepamena, vaikščiojo prie karių kapinių. Prie jo atbėgo išsigandusi moteris ir pasakė, kad padūrė draugą. Jis tada greitai nubėgo pažiūrėti į tą vietą, kur ji rodė, pamatė, kad du vyrai nueina į vieną pusę, o kiti du vyrai į kitą pusę. Pamatė ant betoninio borto sėdintį vaikiną, kuris buvo nulenkęs galvą, matė, kad vaikinui iš šono bėgo kraujas. Pradžioje vaikinas buvo sąmoningas, tačiau atrodė, kad tuoj užmigs. Lyg ir jis paskambino greitajai pagalbai, bet iš kokio telefono nepamena. Kažkas į tą vietą atvedė haskio veislės šunį, vienas iš tenai buvusių vyrų pasiėmė tą šunį ir į kišenę įsidėjo kažkokį daiktą, panašų į peilį/ylą. Tenai buvusių asmenų jis tikrai neatpažintų, gerai neįsidėmėjo. Vėliau prie jų sugrįžo moteris, kuri ir jį ėmė kažkuo kaltinti. Atvyko policija ir greitoji pagalba, kuri išsivežė kraujuojantį vyriškį. Paties įvykio jis nematė, o visi ten buvę asmenys išsiskirstė dar prieš atvykstant policijai (1 t., b. l. 104-105).

Liudytoja D. B., sutikusi duoti parodymus savo sugyventinio G. Š. byloje, parodė, kad 2022 metų vasarą, tiksliai dienos nepamena, pas ją su šuniu į darbą atėjo neblaivus G. ir pasakė, kad buvo su keliais asmenimis, su kokiais neminėjo, pasakė, kad jis susimušė. Kokie buvo jo veiksmai nedetalizavo. Nepamena, ar ant sugyventinio buvo kokios nors sumušimo žymės. Daugiau jai nieko nepasakojo, liepė daugiau neklausinėti kas nutiko (1 t., b. l. 109-110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1512/2022(02) nurodyta, kad A. P. kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimų padarymo metu A. P. galėjo būti tiek horizontalioje, tiek ir vertikalioje padėtyse. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 49-51).

Įvykio vietoje buvo rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 32-34).

2022 m. spalio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas D. B. „Facebook“ paskyros puslapis, kuriame ji dalinosi pranešimais apie dingusį haskio veislės šunį (2 t., b. l. 74-75).

Apžiūros protokole aprašytas 2022 m. birželio 24 d. policijos pareigūnų kūno kameromis padarytas vaizdo įrašų turinys. Pirmame įraše matyti, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina prie greitosios pagalbos automobilio, šalia kurio stovi V. R. bei policijos pareigūnė, jaunuolis ir vyriškis. Greitosios pagalbos automobilyje matyti paguldytas asmuo, kuriam teikiama pagalba. Policijos pareigūnė paklausia, kas čia ką padūrė. Jaunuolis sako, kad nežino, o V. R. patvirtina, kad tas vaikas nežino, nes atėjo po laiko. V. R. pareigūnei parodo vietą, kur sėdėjo, sako, kad jų buvo daug, išgėrinėjo ir kažkoks atėjo su šunimi ir jos draugą A. P. padūrė į kairį šoną. Nurodė, kad turėjo ne peilį, o tokį (rodo rankomis dydį), kaip ylą, su smailiu ilgu antgaliu, kad dūrė ir niekas nesuprato už ką. Antrame įraše matyti, kaip V. R. ir jaunuolis pareigūnei sako, kad nežino kas padūrė. Po to jaunuolis nurodo, kad kai jis atėjo, tas asmuo jau buvo kruvinas, kad pas jį atbėgo visa drebanti V. R. ir pasakė „padūrė“, kad tuos asmenis žino tik iš matymo, kad buvo keturi, du išėjo, o paskui ir kiti du, kad dar buvo baltas nedidelis šuo. Jaunuolis atsisako pareigūnei nurodyti savo vardą, pavardę. Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnė klausinėja V. R., kuri aiškina, kad tie vaikai turėtų pažinoti tą asmenį, kuris padūrė jos draugą. Ketvirtame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnė bendrauja su jaunuoliu, taip pat kitame plane kita pareigūnė bendrauja su V. R.. Jaunuolis nurodo, kad yra G. A., kad jis matė, kaip du asmenys pasišalino į vieną pusę, o kiti du pasišalino į kitą pusę, aiškina, kad ėjo prie devynaukščio, kampe šunį pagavo ir ieškojo kam atiduoti, kad va ta va išbėgo, sakė padūrė, kad nematė jokio peilio. Penktame vaizdo įraše matyti, kaip V. R. pasakoja pareigūnui kas nutiko, rodo, kur buvo. Policijos pareigūnai apžiūri įvykio vietą. Šeštame įraše matyti, kaip G. A. parodo pareigūnei vietą, kur buvo kraujuojantis nukentėjusysis. Septintame įraše matyti, kaip V. R. pasakoja apie ilgą kaip ylą įrankį. Kituose įrašuose matyti, kaip pareigūnai apžiūri įvykio vietą, fotografuoja, ima mėginius (2 t., b. l. 93-99).

Iš skambučių garso įrašų bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 2022 m. birželio 24 d. dėl įvykio buvo skambinta tris kartus. Pirmąjį kartą skambino jaunuolis, aiškino, kad reikia greitosios, kad nežino kas nutiko, žmogus nugriuvo, nugarą išsikraujavo, įsidūrė. Antrą kartą skambino V. R., kuri nurodė, kad kažkoks atėjęs žmogus dūrė jos draugui A. P. prie karių kapinių, o ji dabar atbėgo į parduotuvę iškviesti pagalbos. Trečiuoju skambučiu V. R. pranešė, kad matė (duomenys neskelbtini) gatvėje tą žmogų, kuris padūrė jos draugą (2 t., b. l. 102-106).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunkiai sutrikė žmogaus sveikatą. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, pripažino, jog dūrė nukentėjusiajam atlenkiamu peiliuku, savo parodymuose nurodė ir, kad dūrė gindamasis, ir, kad dūrė tyčia, nes realaus pavojaus jam nebuvo.

Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, tai yra anksčiau aprašytų ištirtų liudytojų parodymai, nes nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie įvykį neprisimena dėl girtumo, taip pat patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole, asmens atpažinimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės.

Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.

Kaltinamojo nupasakota įvykio situacija rodo, kad nors įvykio vietoje galimai ir buvo kilęs konfliktas, tačiau tokių duomenų, kad būtų buvusi tokia pavojinga situacija, toks pavojingas kėsinimasis, kad kaltinamajam būtų reikėję gintis peiliu, peiliu duriant nukentėjusiajam netoli gyvybiškai svarbaus organo širdies - nėra.

Kaltinamasis, kaip jis tvirtina, nebuvo apsvaigęs, todėl nebuvo toks, kad nebūtų galėjęs realiai įvertinti kėsinimosi pavojingumo. Su nukentėjusiuoju kartu buvęs asmenys, o ir pats nukentėjusysis, kaip tai nurodė ir pats kaltinamasis, ir kaip tai matyti iš ištirtų liudytojų parodymų, kaltinamajam niekuo negrasino, mušti jo nepuolė, jokio kaltinamajam grėsmę keliančio ginklo ar įrankio neturėjo. Pats kaltinamasis nurodė, kad išeiti iš įvykio vietos jam niekas netrukdė ir jis tą galėjo padaryti.

Atsižvelgiant į tai, kad jokių duomenų, jog nukentėjusysis išprovokavo konfliktą ir atliko bent kokius aktyvius neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, byloje nėra, ką patvirtina ir ištirtų liudytojų parodymai, kurių teismas neturi jokio pagrindo vertinti kaip nepatikimų, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, atsižvelgiant į tai, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms - kaltinamojo smurtinė veika nėra ir negalėtų būti teisiškai vertinama kaip būtinoji gintis, nes jokių aplinkybių, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu būdu buvo priverstas elgtis dėl susidariusių būtinosios ginties sąlygų ar pagrįstai peržengė būtinosios ginties ribas - nėra.

Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.