Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

2021-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-183-336/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-13
Bylos Nr.
II-183-336/2021
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00056-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. R.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. II-183-336/2021
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00056-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 13 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. R.,administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. atstovui advokatui L. M.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens G. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-163-2021, kuriuo G. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-163-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o šio prašymo netenkinus, pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 24 d., 10 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,63 promilės neblaivumo laipsnis. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Nurodė, kad tą dieną, policijos pareigūnams sustabdžius jo automobilį, policijos pareigūnai jo neblaivumą alkotesteriu patikrino 10 val. 53 min. Jis paaiškino, kad po naktinės darbo pamainos, iki patikrinimo likus apie 30 min., buvo išgėręs apie 0,5 litro nestipraus alaus. Nesutikdamas su alkotesterio parodytais rezultatais kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, 11 val. 55 min., buvo paimtas kraujo mėginys tyrimui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-6890/2020 (01) nurodyta, kad jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,40 promilės etilo alkoholio. Mano, kad negalima daryti neginčijamos išvados, jog jis vairavimo metu buvo neleistino neblaivumo laipsnio. Jo žmona dėl savo sveikatos būklės turi dažnai važiuoti į (duomenys neskelbtini). Žmoną kiekvieną kartą nuveždavo jis pats, nes ji pati nevairuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu G. R. palaikė skundo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad naktį dirbo naktinėje pamainoje, tuomet po darbo važiuojant automobiliu, jį sustabdė policijos pareigūnai. Neblaivumas alkotesteriu jam buvo patikrintas praėjus 10 min. po alkoholio vartojimo. Taip pat prašė iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

G. R. atstovas advokatas L. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad liudytojas V. M. kalba netiesą apie įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai neturi teisės kviesti pas save asmenų į tarnybinį automobilį tikrinimui. Šiuo atveju įvykis privalėjo būti filmuojamas su „Body“ kamera, tačiau tai padaryta nebuvo. Byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas neatitinka administracinio nusižengimo protokolo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja A. V. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. 2020 m. gruodžio 24 d. kartu su pareigūnu V. M. dirbo kontrolės punkte. Konkrečių įvykio aplinkybių ji nepamena, kadangi tą dieną buvo daug darbo.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2020 m. gruodžio 24 d. kartu su pareigūne A. V. dirbo kontrolės punkte. Sustabdžius G. R. šis pasakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte dar išgėrė butelį alaus. G. R. neblaivumas buvo tikrinamas praėjus 15 min. po to, kuomet tikrinimo su nuotoliniu bekontakčiu alkotesteriu metu buvo nustatytas teigiamas rezultatas. Negali atsakyti, ar buvo daromas įvykio vaizdo įrašas. Byloje esantis jo tarnybinis pranešimas yra surašytas teisingai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teismui pateiktu atsiliepimu skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Policijos turimais duomenimis, G. R. žmona teisę vairuoti turi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-163-2021 nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 24 d., 10 val. 53 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,63 promilės neblaivumo laipsnis. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam, t. y. 12 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 24 d., 10 val. 53 min., policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. ARKB-0373, atlikus G. R. patikrinimą, jo iškvėptame ore nustatyta 0,63 prom. alkoholio koncentracija. G. R. patikrinimo kvitas byloje nėra atspausdintas, tačiau testo rezultatas buvo užfiksuotas alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (administracinio nusižengimo b. l. 5-6). Iš policijos pareigūno V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius G. R., nuo jo sklido alkoholio kvapas, ir jis buvo patikrintas nuotoliniu alkotesteriu „Alcotest 5000“, kuris parodė teigiamą rezultatą (galimai vartojus alkoholį). Tada vairuotojo buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio ir po 15 min. pasitikrinti neblaivumą. G. R. paaiškino, kad alkoholį vartojo tik iš vakaro ir dar ryte alaus butelį, su nustatytomis promilėmis nesutinka, nes jaučiasi blaivus (administracinio nusižengimo b. l. 4). Nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatu, G. R. nuvyko į (duomenys neskelbtini) medicininei apžiūrai. Apžiūros metu buvo paimtas G. R. kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6890/2020 (01) (administracinio nusižengimo b. l. 4) konstatuota, kad G. R. kraujyje, paimtame 2020 m. gruodžio 24 d. 11 val. 55 min., nustatyta mažiausia 0,40 prom. koncentracija etilo alkoholio. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad policijos pareigūnai, įvykio metu dalyvavę G. R. tikrinime ir teisme apklausti liudytojais, nelaikytini suinteresuotais asmenimis, o alkoholio matuoklio rodmenys nėra vienintelis ar lemiamas įrodymas, sprendžiant klausimą dėl G. R. kaltės. Liudytojo V. M. parodymai teisme dera su alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotomis ir šio pareigūno tarnybiniame pranešimuose išdėstytomis įvykio situacijos aplinkybėms.

Prieštaravimams tarp pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatų ir teismo medicinos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados dėl kraujo tyrimo pašalinti, teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Valstybinė teismo medicinos tarnyba grąžino administracinio nusižengimo bylą neįvykdžius nutarties, nurodžiusi, kad nutarties įvykdyti neturi galimybių. Paaiškinime nurodė, kad suaugusiojo žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10 – 0,257 promilės alkoholio, per 62 min., t. y. laikotarpiu nuo pareiškėjo tikrinimo alkotesteriu iki jo kraujo paėmimo galėtų būtų buvę pašalinta 0,103-0,257 promilės etilo alkoholio (b. l. 30-31).

Pažymėtina, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.

Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Kartu pažymėtina, kad, remiantis susiformavusia teismų praktika, laikas, kai paimamas kraujo mėginys yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Atsižvelgiant į tai, kad, minėta, jog iš pareiškėjo organizmo laikotarpiu nuo pareiškėjo tikrinimo alkotesteriu iki jo kraujo paėmimo galėtų būtų buvę pašalinta 0,103-0,257 promilės etilo alkoholio, darytina išvada, kad alkoholio kiekio pareiškėjo organizme sumažėjimas nuo 0,63 promilių (tikrinimas alkotesteriu) iki 0,40 promilių (kraujo mėginio paėmimas) įvyko dėl minėtų natūralių organizmo procesų. Šiuo klausimu yra formuojama teismų praktika, kuria nesivadovauti šiuo atveju nėra jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-593/2019).

Pareiškėjo atstovas advokatas L. M. taip pat ginčija tai, kad G. R. neblaivumas nebuvo tikrintas 2 kartus su 15 min. tarpu tarp tikrinimų, taip pažeidžiant nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Šis valandos trukmės terminas rekomenduojamas siekiant išvengti galimų prieštaravimų tarp pareigūnų alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatų ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvados dėl kraujo tyrimo, nes praėjus daugiau kaip vienai valandai dalis etilo alkoholio iš organizmo biologinių terpių pasišalina natūraliai. Šių Taisyklių 4 punktas numatė, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą, galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. (2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1375 redakcija). Pagal G. R. patikrinimo metu galiojančią Taisyklių 4 punkto redakciją, pakartotinį tikrinimą pareigūnai privalėjo atlikti tik nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių. Taigi policijos pareigūnai, G. R. patikrinimo metu nustatę, kad jo iškvėptame ore yra 0,63 prom. etilo alkoholio, pagrįstai neatliko pakartotinio patikrinimo, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiūlė savarankiškai vykti į medicinos įstaigą apžiūrai atlikti, ką šis ir padarė. G. R. atstovas advokatas L. M. nurodė, kad byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas neatitinka administracinio nusižengimo protokolo. Teismas, įvertinęs byloje esančius šiuos dokumentus daro išvadą, kad neatitikimas šiuo atveju yra skirtingi G. R. parodymai dėl jo paties vartoto alkoholio laiko ir meto. Taigi tai, kad pareiškėjas nurodė skirtingas laiko, kuomet jis vartojo alkoholį, aplinkybes, neleidžia abejoti šių byloje esančių dokumentų patikimumu.

Įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatė administracinę atsakomybę už nustatytą lengvą girtumo laipsnį, kai jis viršija 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad G. R. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,63 promilės neblaivumas, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo; specialisto paaiškinimai, alkoholio kiekio panaudojimo registracijos žurnalas, liudytojo parodymai). Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad vartojo alkoholį likus 30 min. iki patikrinimo, 2021 m. kovo 2 d. vykusio posėdžio metu minėjo, kad alkoholį vartojo likus 10 min. iki patikrinimo. Šios aplinkybės kelia abejonių pareiškėjo parodymų patikinimu, priešingai nei liudytoju apklausto policijos pareigūno V. M. ir jo tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės, kurios patvirtina, kad pareiškėjo neblaivumas buvo tikrintas praėjus 15 min. po jo sustabdymo ir patikrinimo bekontakčiu alkotesteriu. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju G. R. nustatytas girtumas vairuojant transporto priemonę buvo didesnis negu 0,4 promilės, šios aplinkybės nepaneigė gydymo įstaigoje atliktas tyrimas, todėl šiuo neblaivumo rodmens nustatymo aspektu laikytina, kad G. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad G. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. G. R. buvo nustatytas 0,63 promilės girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Jis per praėjusius 5 metus buvo baustas administracine tvarka, o tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pareiškėjas nurodė, kad jam teisė vairuoti yra reikalinga darbinėje veikloje, taip pat jam reikia rūpintis sveikatos problemų turinčia žmona. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai jis turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Be to, teismui policijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo žmona teisę vairuoti turi pati. Todėl teismui kyla abejonių dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl žmonos negalėjimo vairuoti pačiai. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės. Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, spręstina, kad G. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-163-2021 nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Palikus skundžiamą nutarimą nepakeistą, atmestinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo G. R. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-163-2021, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė