Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-342-888/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-05
Bylos Nr.: 1A-342-888/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00182-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
Nuteistasis: E. J.
Civilinis ieškovas: E. J.
Nukentėjusysis: E. J.
Kaltinamasis: E. J.
Advokatai: Romualdas Matonis, Renas Bradūnas

Kategorijos

1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-888/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00182-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; (S) 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,nuteistojo E. J. gynėjui advokatui Renui Bradūnui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. J., jos atstovui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 7 d. veika) ir jam paskirta 10 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai E. J. padarytą 1 780 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) turtinę žalą.

Pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. balandžio 10 d. veika) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai E. J. padarytą 1 780 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrintą 1 ( vienerių ) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai E. J. padarytą 1 780 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jis įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, išskyrus bendravimą teismo procesuose.

Išaiškinta, kad iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

Nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš kaltinamojo E. J. priteista 1 780 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) turtinės žalos, 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinės žalos bei 1 260 Eur (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2021 m. lapkričio 7 d., tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, kartą spyrė sutuoktinei E. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajai buvo konstatuoti 11-to, 12-to, 21-mo dantų vainikų lūžimai, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, E. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. balandžio 10 d., apie 21.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, mobiliojo ryšio telefonu sudavė sutuoktinei E. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajai buvo konstatuota kraujosruva kairėje veido pusėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis E. J. ir jo gynėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, bei atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį arba jį sumažinti.

1.1. Apeliantai skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi tik E. J. kaltinančiais duomenimis, t. y. nukentėjusiosios E. J. parodymais, liudytojų V. K., V. O. – nukentėjusiosios kolegių, kurioms nukentėjusioji pasakojo apie patirtą tariamą smurtą, parodymais, liudytojų E. M., I. G. parodymais, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2022 m. balandžio 10 d. galimo E. J. sužalojimo, liudytojos gydytojos A. J. parodymais. Anot skundo autorių, byloje nėra jokių objektyvių tiesioginių įrodymų, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ir kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai yra smurto, o ne pačios E. J. susižalojimo pasekmė.

1.2. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi patikimais, nes ji jau ankščiau policijos įstaigai yra neteisingai pranešusi apie sutuoktinio smurtą jos atžvilgiu, tačiau vėliau pati pripažino, kad prieš ją nuteistasis nesmurtavo, tuo tarpu dėl išgerto alkoholio kiekio ji savo veiksmus vertino neadekvačiai, sužalojimus pasidarė pati, o E. J. apkaltino norėdama jam pakenkti. Pasak apeliantų, vien ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusioji praeityje yra apkalbėjusi nuteistąjį dėl smurto jos atžvilgiu, todėl šį kartą galima pagrįstai abejoti jos parodymų teisingumu, be to, teigiama, kad nukentėjusioji siekia pakenkti nuteistajam dėl tarp jų vykstančio skyrybų proceso, kurio metu sprendžiami ir turto dalybų klausimai. Skunde pastebima, jog nukentėjusioji tik 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į policijos įstaigą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apeliantų teigimu, tokie nukentėjusiosios veiksmai apsunkino nuteistajam galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų, įvertinus tai, kad tariamas dantų sužalojimas įvyko 2021 m. lapkričio 7 d., t. y. nukentėjusioji apie galimą smurtą pranešė praėjus penkiems mėnesiams, todėl tai apskritai kelia abejonių dėl įvykio buvimo. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusioji nurodo, jog į policijos įstaigą dėl tariamo smurto kreipėsi vėliau, nes bijojo, kadangi nuteistasis yra buvęs policijos pareigūnas, tačiau nukentėjusioji praeityje jau vieną kartą kreipėsi į policiją dėl tariamo smurto, kas parodo, jog priešingai, ji nebijo ieškoti pagalbos, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jai pačiai pakeitus parodymus. Pasak apeliantų, nukentėjusiosios susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis su nuteistuoju turinys patvirtina, kad jokios baimės E. J. ji nejaučia.

1.3. Dėl antrojo tariamo smurto epizodo nukentėjusioji taip pat kreipėsi ne iš karto, tačiau praėjus penkiolikai dienų, o sužalojimas yra nustatytas apžiūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, kuri įvyko praėjus dešimčiai dienų nuo tariamo smurto. Apeliantai skunde pažymi, kad apžiūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo įstaigoje metu nukentėjusiajai buvo konstatuotas kairėje veido pusėje esantis nežymus patinimas skruostikaulio srityje ir nykstanti kraujosruva, be to remiantis šia apžiūra buvo surašyta specialisto išvada. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, teismo medicinos ekspertas išvadą pateikė remdamasis ne objektyvia nukentėjusiosios apžiūra, o medicininiais duomenimis, kuriuos įrašė gydytoja neturinti kompetencijos konstatuoti sužalojimus. Taip pat apeliantų teigimu, liudytoja gydytoja A. J. negalėjo patvirtinti, ar nukentėjusiosios patirti dantų pažeidimai buvo padaryti dėl fizinio smurto ar dėl pačios nukentėjusiosios susižalojimo, nes byloje dėl šios aplinkybės nėra jokių objektyvių duomenų, pagrįstų medicininiais kriterijais. Anot nuteistojo ir jo gynėjo, medicinos ekspertas V. V. taip pat negalėjo nurodyti ar nukentėjusioji dantų pažeidimus ir kraujosruvą skruosto srityje patyrė dėl jos sužalojimo ar susižalojo pati.

1.4. Skundo autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad visi baudžiamojo proceso metu apklausti liudytojai buvo susiję su nukentėjusiąja, t. y. tai buvo jos draugės, sūnus. Šie liudytojai nurodė, kad iš nukentėjusiosios girdėjo apie jos atžvilgiu naudojamą smurtą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kad smurtas iš teisų vyko. Be to, liudytojo E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu prieštarauja parodymams duotiems bylos teisminio nagrinėjimo metu. Anot apeliantų, E. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mama jam apie smurtą nurodė tik pusmetis prieš jo apklausą, kuri vyko 2022 m. rugsėjo 28 d., aiškino, kad mama jam sakė, jog nuteistasis grįždavo namo neblaivus, ją mušdavo, išmušė du dantis, tačiau daugiau jokių detalių apie šį incidentą nenurodė, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu liudytojas teigė, jog mama jam pasakojo, kad grįžęs namo neblaivus E. J. atėmė iš nukentėjusiosios telefoną, o jai pasilenkus jį paimti, koja jai spyrė į veidą ir išmušė dantis. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, tai rodo, kad liudytojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Apeliantai skunde taip pat kritiškai vertina kitų liudytojų parodymus, teigdami, kad jie yra abstraktūs, duoti nukentėjusiosios draugių, kurios gali būti suinteresuotos padėti nukentėjusiajai.

1.5. Skunde pažymima, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo apribota nuteistojo teisė į gynybą, nes apylinkės teismas atsisakė prie bylos prijungti nuteistojo teiktas nuotraukas, kuriose užfiksuota kaip susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis metu nukentėjusioji pripažįsta turinti kitą vyrą. Apeliantų nuomone, nukentėjusioji, pasitarusi su atstovu, į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl tariamo smurto prieš ją panaudojimo kreipėsi po to kai mediacijos dėl skyrybų metu, buvo nuspręsta nekelti kaltės klausimo dėl ištuokos ir lygiomis dalimis pasidalinti sutuoktinių būstą. Taip pat teisme buvo pateiktas civilinis ieškinys, keliant sutuoktinių kaltės klausimus dėl ištuokos bei dėl nekilnojamojo turto priteisimo nukentėjusiajai, dėl ko nuteistasis patirtų ženklius finansinius nuostolius. Anot skundo autorių, civiliniame ieškinyje yra neteisingai nurodoma, kad nuteistasis visą jų santuokinį gyvenimą fiziškai smurtavo prieš nukentėjusiąją, tai motyvuojant tuo, kad nukentėjusioji siekia finansinės naudos. Be to, apeliantų teigimu, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki baudžiamojoje byloje bus priimtas procesinis sprendimas. Be kita ko, skunde nurodoma, kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 m atstumu apribojo nuteistojo galimybę naudotis savo nuosavybe, kuri yra bendra kartu su nukentėjusiąja, bei sudarė prielaidas civilinėje byloje būstą natūra priteisti nukentėjusiajai.

1.6. Taip pat skunde nesutinkama su nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir jai iš nuteistojo dėl 2021 m. lapkričio 7 d. įvykio priteisė 1 500 Eur, tuo tarpu dėl 2022 m. balandžio 10 d. įvykio priteisė 1 000 Eur. Apeliantai skunde nurodo, kad pati nukentėjusioji teigė, jog patyrė seksualinį smurtą, kurį įvertino 1 500 Eur, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl seksualinės prievartos, todėl iš bendro nukentėjusiosios pareikšto 3 000 Eur dydžio civilinio ieškinio turėjo būti atimta 1 500 Eur suma, jį nagrinėjant tik likusių 1 500 Eur apimtyje. Nors nukentėjusioji teigė, kad patirtus psichikos sveikatos sutrikimus ji gydėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jos tariamai patirtus psichinės sveikatos sutrikimus, todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip neturtinę žalą patvirtinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad neturtinė žala nukentėjusiajai yra priteisiama dėl jos patirto streso, dvasinių išgyvenimų, tačiau apeliantų teigimu, šias aplinkybes paneigia tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo vykęs susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, iš kurių matyti, kad pati nukentėjusioji žemina E. J.. Anot nuteistojo ir jo gynėjo, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę neturtinės žalos sumą, kuri neatitinka panašiose bylose priteistinų (nuo 150 Eur iki 300 Eur) sumų, todėl 1 000 Eur ir 1 500 Eur sumos turėtų būti sumažintos iki 300 Eur.

1.7. Apeliantai nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistu turtinės žalos dydžiu (1 780 Eur) nurodydami, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti iš nuteistojo. Skunde pažymima, kad jokių dantų gydymo darbai dar nėra atlikti, tuo tarpu byloje apklausta gydytoja odontologė nurodė, kad tokia suma gali būti vertinamas dantų gydymas jį atliekat jos darbo vietoje, tačiau taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio dantų gydymas gali būti atliekamas ir valstybinėje gydymo įstaigoje, kuris yra nemokamas socialiai draustam asmeniui. Taigi, nuteistasis ir jo atstovas daro išvadą, kad nukentėjusioji gali gauti valstybės finansuojamas dantų gydymo paslaugas, todėl tokiu atveju turtinės žalos priteisimas taptų nepagrįstu praturtėjimu, juolab, kad byloje nenustatyta, jog sužalojimus nukentėjusiajai padarė E. J..

4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. J. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų padarymas byloje yra išimtinai teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, kompetencija. Įrodymų vertinimo metu teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais ir priimti sprendimą, ar surinktais įrodymais galima grįsti teismo išvadas. Įrodymų vertinimo metu turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, sujungiant juos į loginę visumą, tuo tarpu proceso dalyvių pateiktų versijų ir pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

7. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei civilinio ieškinio išsprendimu. Apeliantų teigimu, apylinkės teismas vadovavosi tik nuteistąjį kaltinančias duomenimis, rėmėsi liudytojų, kurie yra suinteresuoti padėti nukentėjusiajai, parodymais, nevertino to, kad E. J. praeityje buvo apkalbėjusi E. J. dėl tariamo fizinio smurto fakto buvimo, o šiuo atveju nuteistąjį apkalba siekdama sau palankaus sprendimo civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje. Taip pat apeliantai skunde nurodo, kad nei gydytoja odontologė A. J., nei teismo medicinos ekspertas V. V. negalėjo patvirtinti ar E. J. buvo sužalota, ar susižalojo pati.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutikdama su apeliantų pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą E. J. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Visgi, apygardos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliantų skundo argumentais dėl byloje netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, sprendžia, kad buvo netinkamai nustatytas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas)

9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).

10. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad E. J. savo kaltę padarius dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nors apeliantai ginčydami nuteistojo kaltę nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. J. atliktuose veiksmuose buvo nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Priešingai nei teigia nuteistasis ir jo gynėjas, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas, jog iš tiesų abejais atvejais nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, vadovavosi ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurių objektyvumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Abu fizinio smurto atvejus nukentėjusiosios E. J. atžvilgiu visų pirma patvirtina specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 69, 75). Iš specialisto išvados turinio, kuriame buvo vertinami nukentėjusiosios 2021 m. lapkričio 7 d. patirti sužalojimai matyti, kad specialistas susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais konstatavo, jog E. J. klinikiniais duomenimis buvo nustatyti 11, 12, 21 dantų vainikų lūžiai, kurie įvyko kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dviejų – 12 ir 21 dantų vainikų lūžimų, netenkant penkių procentų bendro pastovaus darbingumo. Taip pat specialisto išvadoje nurodoma, kad E. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vienu poveikiu (1 t., b. l. 69). Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose (Odontologo įraše) užfiksuota, kad E. J. 2021 m. lapkričio 8 d. į gydymo įstaigą atvyko po priekinių dantų traumos, po įvykio praėjus vienai dienai, be dantų sužalojimo dokumentuose nurodyta ir tai, kad yra sutinusi nukentėjusiosios lūpa (1 t., b. l. 70). Specialisto išvadoje, kurioje buvo vertinami nukentėjusiosios 2022 m. balandžio 10 d. patirti sužalojimai nurodyta, kad E. J. klinikiniais duomenimis konstatuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nepatikslintas bei nykstanti kraujosruva kairėje veido pusėje. Kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas vienu poveikiu (1 t., b. l. 75). Taigi, šie duomenys neabejotinai įrodo, kad E. J. patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus. Nors nuteistojo gynėjas skunde kvestionuoja sužalojimų užfiksavimo aplinkybes, teigdamas, kad specialistas juos nustatė ne tiesiogiai apžiūrėdamas nukentėjusiąją, o remdamasis jam pateiktais medicininiais dokumentais, tuo tarpu gydytoja apskirtai nebuvo kompetentinga vertinti sužalojimą ant nukentėjusiosios veido, tačiau aukštesniojo teismo įsitikinimu tai nesudaro pagrindo abejoti specialisto padarytomis išvadomis, kadangi medicininiuose dokumentuose buvo tik objektyviai aprašytas nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdis, nevertinant nei šių sužalojimų masto, nei konstatuojant, kokiu būdu nukentėjusiosios patirti sužalojimai atsirado, tuo tarpu tolimesnį sužalojimų mastą vertino būtent teismo medicinos ekspertas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas V. V. patvirtino savo surašytas specialisto išvadas, tačiau atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimus paaiškino, kad nukentėjusioji abejais atvejais galėjo susižaloti ir pati (1 t., b. l. 25–26). Šiuo teiginiu apeliaciniame skunde remiasi nuteistojo gynėjas, nurodydamas, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog E. J. patirti sužalojimai yra fizinio smurto pasekmė. Visgi, apygardos teismas pažymi, kad nors specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Taigi, kaip matyti, specialisto išvadose E. J. yra nustatyti sužalojimai, bei įvertintas jos sveikatos sutrikdymo mastas, kartu nurodant, kad ji galėjo būti sužalota nuteistajam inkriminuotuose kaltinamuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl tolimesnį teisinės situacijos vertinimą, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, pateikia būtent teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai, siekdami paneigti apylinkės teismo padarytas išvadas, skunde nepagrįstai išskyrė teismo medicinos eksperto pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus apie tai, kad nuketėjusioji nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir pati, nes tokiu būdu yra nepagrįstai atsiribojama nuo byloje surinktų įrodymų visumos.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, vadovavosi ir nukentėjusiosios parodymais, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo išsamūs bei nuoseklūs. Nukentėjusioji E. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad 2021 m. lapkričio 7 d. žodinio konflikto su nuteistuoju metu, jai bandant pakelti ant žemės nukritusį ir po lova nusiridenusį mobiliojo ryšio telefoną, jos sutuoktinis E. J. jai koja spyrė į veidą ir nuskėlė keturis priekinius dantis bei prakirto lūpą, tuo tarpu 2022 m. balandžio 10 d. įvykio metu E. J. iš jos atėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną su juo trenkė nukentėjusiajai į veidą (1 t., b. l. 21–23, 126–128, 2 t., b. l. 13–14). Apeliantai siekdami paneigti E. J. parodymų teisingumą argumentuoja tai tuo, kad praeityje nukentėjusioji jau buvo apkalbėjusi kaltinamąjį, be to, dėl patirto smurto į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi po primojo įvykio praėjus penkiems mėnesiams, tuo tarpu po antrojo – penkiolikai dienų. Aukštesnės instancijos teismas kritiškai vertindamas šiuos skundo argumentus sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo nuteistasis ir jo gynėjas, iš baudžiamosios bylos medžiagos iš tiesų matyti, kad nukentėjusioji ankščiau vieną kartą kreipėsi į policijos įstaigą, pranešdama apie sutuoktinio E. J. jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, tačiau vėliau savo paaiškinimus pakeitė, teigdama, kad sutuoktinį apkalbėjo. Tai patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2021 m. vasario 1 d. nutarimas (1 t., b. l. 109–113). Visgi, nukentėjusioji, apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu parodymus pakeitė, nes E. J. jos atsiprašė, gailėjosi ir ji juo patikėjusi sutiko nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad smurtą yra patyrusi ir ankščiau, kreipėsi į psichologę siekdama atstatyti šeimą (2 t., b. l. 13). Baudžiamojoje byloje yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro raštas, kuriame nurodyta, kad E. J. šios įstaigos psichikos sveikatos centre registruota nuo 2021 m. birželio 3 d., pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2021 m. birželio 3 d., tuo tarpu pas psichologą 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. liepos 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d., jai buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5). Matyti, kad pas psichologą nukentėjusioji kreipėsi dar prieš nuteistajam padarant kaltinime jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi, nors šioje baudžiamojoje byloje įrodymai yra vertinami tik dėl 2021 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. balandžio 10 d. padarytų nusikalstamų veikų, tačiau paneigiant nuteistojo skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji jį apkalba, nes ankstesnis ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos jau buvo nutrauktas, spręstina, kad konfliktinių situacijų, kurių metu nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus praeityje iš tiesų galėjo būti. Be kita ko, E. J. teismo posėdyje paaiškino, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi ne iš karto po įvykių, nes bijojo E. J., o tai, kad ji praeityje ikiteisminiame tyrime yra pakeitusi parodymus, neįrodo, jog atliekant šį ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė melagingus paaiškinimus siekdama E. J. apkalbėti.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios šiuo metu vykstantis skyrybų procesas bei civilinės bylos eiga niekaip nepaneigia E. J. patirtų kūno sužalojimų bei fakto, kad E. J. jos atžvilgiu du kartus panaudojo fizinį smurtą. Nesutiktina ir su nuteistojo gynėjo argumentais, kad nuteistajam buvo apsunkinta galimybė gintis, nes nukentėjusioji tik 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaip jau minėta, nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kreipėsi teisinės pagalbos ir baudžiamojo proceso metu jį gynė advokatas, be to, nuteistasis ir jo gynėjas, nesutikdami su apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu apygardos teismui dėl jo pateikė apeliacinį skundą, todėl spręstina, kad šiuo atveju skunde nurodomi argumentai dėl apribotos teisės į gynybą, nepateikiant konkrečių faktų, yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Be kita ko, atsakant į nuteistojo gynėjo skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo prie baudžiamosios bylos prijungti dokumentus (nukentėjusiosios ir nuteistojo susirašinėjimą), atkreiptinas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjama teisinė situacija dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tuo tarpu sutuoktinių trumpųjų žinučių susirašinėjimo turinys šiuo atveju nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jis nepatvirtina ir nepaneigia nei vienos byloje esančios aplinkybės bei nėra susijęs nei su vieno byloje esančio įrodymo vertinimu. Tai, kad nuteistojo gynėjo teigimu, trumpųjų žinučių turinys patvirtina, jog nukentėjusioji turėjo kitą vyrą, šiuo atveju visiškai neaktuali tikrinant pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nes niekaip nėra susijusi su fizinio smurto panaudojimo aplinkybėmis.

14. Be kita ko, nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja V. K. patvirtino, kad E. J. 2021 m. spalio arba lapkričio mėnesį jai paskambino ir nurodė, jog E. J. nukentėjusiajai lenkiantis pasiimti mobiliojo ryšio telefono su koja spyrė jai į veidą ir taip išmušė dantis. Liudytoja teigė mačiusi nukentėjusiosios išmuštus dantis bei ištinusią lūpą, be to, nurodė, kad nukentėjusioji jai yra rodžiusi nuotrauką, kurioje ant E. J. žando matyti mėlynė (1 t., b. l. 52–53, 2 t., b. l. 14–15). Liudytoja apklausta nukentėjusiosios kolegė V. O. taip pat patvirtino, kad E. J. jai buvo pasakojusi, jog jos sutuoktinis spyrė jai į veido sritį ir išmušė dantis, bei, kad kitą kartą E. J. mobiliojo ryšio telefonu jai smogė į veidą, dėl ko ant skruosto liko mėlynė, be to, teigė sekančią dieną darbe mačiusi mėlynę ant E. J. veido (2 t., b. l. 15). Taip pat pažymėtina, kad šios liudytojos savo santykius su E. J. įvardino kaip darbinius, teigė, jog itin artimai nebendrauja. Taip pat liudytojai nukentėjusiosios sūnus – E. M. ir kolegė – I. G. nurodė, kad nukentėjusioji jiems pasakojo, jog E. J. smurtaudamas jai išmušė dantis (1 t., b. l. 28–29, 56–57, 2 t., b. l. 15, 26–27). Liudytoja I. G. taip pat paaiškino, kad bendravo su nukentėjusiosios šeima ir ankščiau yra mačiusi kaip E. J. ją stumdydavo ir tampydavo, dėl šios priežasties buvo nustojusi bendrauti su jų šeima (2 t., b. l. 26–27). Nors nuteistasis ir jo gynėjas skunde abejoja liudytojo E. M. parodymų patikimumu, teigdamas, kad jie yra prieštaringi, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių neatitikimų tarp šio liudytojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų. Liudytojas E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė tapačias įvykio aplinkybes, t. y. kad mama E. J. jam pasakojo, jog E. J. jai spyrė ir taip išmušė dantis (1 t., b. l. 28–29, 2 t., b. l. 15). Nors nutiestojo gynėjas skunde teigia, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, kuris patvirtintų nuteistojo kaltę, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog įrodinėjimo metu yra svarbūs tiek duomenys, tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek netiesioginiai įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto egzistavimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius įrodymus, nes abu yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-146-648/2023). Nors šiame ikiteisminiame tyrime liudytojais apklausti asmenys nedalyvavo įvykių metu ir tiesiogiai nematė kaip nukentėjusioji buvo sužalota, tačiau liudytoja V. K. po įvykio matė nukentėjusiosios patirtus sužalojimus dėl išmuštų dantų bei ištinusios lūpos, liudytoja V. O. teigė sekančią dieną po įvykio mačiusi mėlynę ant nukentėjusiosios veido, tuo tarpu kiti liudytojai patvirtino iš nukentėjusiosios girdėję, kad sutuoktinis E. J. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Nors apklausti liudytojai ir yra susiję su nukentėjusiąją, tačiau tai savaime nepaneigia jų duotų parodymų objektyvumo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti teikti paaiškinimus, naudingus nukentėjusiajai, ar siektų pakenkti nuteistajam. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apygardos teismas šiuo atveju nenustatė esminių neatitikimų tarp liudytojų parodymų gretinant juos tarpusavyje, bei jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo grindžiama vien liudytojų parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pirmosios instancijos teismo buvo jungiami į vientisą, logišką įvykių seką.

15. Šios nutarties 10–14 punktuose aptarti įrodymai apygardos teismui nekelia abejonių, kad nuteistasis E. J. iš tiesų įvykdė dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio (turtinės ir neturtinės žalos)

16. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

17. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir E. J. iš E. J. priteista 1 780 Eur turtinės žalos atlyginimui, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 1 260 Eur advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

18. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, argumentuoja tai tuo, kad nukentėjusioji savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (3 000 Eur) grindė seksualinio smurto patyrimu, kas nebuvo šios baudžiamosios bylos dalykas, be to patirti psichikos sveikatos sutrikimai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirto streso ir dvasinių išgyvenimų ant gynėjo, paneigia susirašinėjimas tarp E. J. ir E. J., iš kurio matyti, kad nukentėjusioji pat žemina nuteistąjį, todėl atitinkamai 1 000 Eur ir 1 500 Eur neturtinės žalos sumos turėtų būti sumažintos iki 300 Eur, kas atitiktų panašiose bylose priteistinų neturtinės žalos sumų dydį. Ginčydami priteistos turtinės žalos dydį apeliantai nurodo, kad jokie dantų gydymo darbai nėra atlikti, tuo tarpu liudytoja apklausta gydytoja odontologė nurodė, kad gydymo planą apskaičiavo pagal jos klinikoje taikomus paslaugų įkainius, tačiau teigė, kad tokio pobūdžio dantų gydymas gali būti atliekamas ir valstybinėse gydymo įstaigose nemokamai. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, nukentėjusioji galėdama gauti nemokamas gydymo paslaugas, pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo siekia pasipelnyti ir E. J..

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šioje dalyje, sprendžia, kad E. J. turtinės žalos dydis šiuo atveju buvo nustatytas ir priteistas tinkamai, tačiau sutinka apeliacinio skundo argumentams, kad nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje panašiose bylose nukentėjusiam asmeniui priteistino neturtinės žalos dydžio.

20. Visų pirma pažymėtina, kad žalos apibrėžtis yra pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nors sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą siekiama atstatyti nukentėjusįjį į padėtį, buvusią iki jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, tačiau tuo pačiu ir nepaneigiama pareigia pačiam nukentėjusiajam įrodyti bei pagrįsti jo patirtą turtinę žalą. Nukentėjusysis turi ne tik nurodyti kokio dydžio žalą patyrė, tačiau ir pagrįsti ją objektyviais duomenimis.

21. Nors paprastai civilinis ieškinys yra tenkinamas kai nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų jau realiai patyrė žalą ar turėjo tam tikrų išlaidų, tačiau galimi ir atvejai, kuomet asmeniui priteisiamos ne tik jau turėtos, tačiau ir būsimos išlaidos, kurios yra logiškos bei pagrįstos teismui pateiktais duomenimis (CK 6.249 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, kaltininkas gali būti įpareigotas atlyginti ne vien realiai jau patirtas su nukentėjusiojo gydymu susijusias išlaidas, tačiau ir preziumuojamą žalą. Visgi, tokio pobūdžio žala gali būti atlyginama tik tada, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko arba gali nukentėti nukentėjusiojo interesai, jeigu jo finansinė padėtis nėra gera bei jam nedelsiant reikia lėšų. Nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

22. Taigi, nors nukentėjusioji išlaidų dėl sužalotų dantų gydymo, kurio planas yra sudarytas preziumuojant, kad tai gali kainuoti 1 780 Eur, dar realiai nepatyrė, tačiau tai nereiškia, jog šios išlaidos nukentėjusiajai negali būti atlygintos. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo pateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtino nukentėjusiosios patirtus dantų sužalojimus, tuo tarpu specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad nukentėjusioji patyrė 11, 12, 21 dantų vainikų lūžius, kurie įvyko kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dviejų – 12 ir 21 dantų vainikų lūžimų, netenkant penkių procentų bendro pastovaus darbingumo (1 t., b. l. 69). Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad šie E. J. sužalojimai yra patirti dėl E. J. veiksmų, tuo neabejoja ir apygardos teismas, nes nuteistojo 2021 m. lapkričio 7 d. atliktus veiksmus ir nukentėjusiosios patirtus sužalojimus sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiosios atstovas kartu su civiliniu ieškiniu pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikoje sudarytą gydymo planą, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios būsimos dantų gydymo ir protezavimo paslaugos iš viso sudarys 1 780 Eur sumą. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2021 m. lapkričio 18 d. nukentėjusiajai buvo atliktas 12, 21, 22 dantų estetinis plombavimas bei atstatytas 11 danties kampas, tuo tarpu 2022 m. sausio 6 d. nulūžo 22 danties vainikas (2 t., b. l. 21). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta gydytoja odontologė A. J. atlikusi nukentėjusiosios dantų gydymą, paaiškino, kad E. J. į ją kreipėsi sekančią dieną po traumos, buvo pažeisti keturi jos priekiniai dantys ir nukentėjusiajai buvo atliktas laikinas dantų plombavimas, tačiau jis nėra galutinis gydymas, o yra skirtas tik tam, kad asmuo geriau atrodytų. Taip pat liudytoja nurodė, kad E. J. yra būtina atlikti dantų protezavimą, nes laikinas plombavimas neišlaikys (2 t., b. l. 35–36). Priešingai nei skunde nurodė apeliantai, liudytoja A. J. nei patvirtino nei paneigė, kad nukentėjusiajai reikiamas dantų gydymo paslaugas galima atlikti valstybinėje įstaigoje, be to, buvo labiau linkusi abejoti, ar tokio pobūdžio gydymą nukentėjusiajai galės suteikti valstybinė gydymo įstaiga (2 t., b. l. 36). Taigi, kaip matyti nukentėjusioji ne tik buvo apžiūrėta klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jai buvo suteiktos ir laikinos estetinio plombavimo paslaugos, kurios esamos jos dantų situacijos neišsprendė iš esmės, o buvo atliktos tik dėl geresnio estetinio vaizdo, bei kaip nurodė ją gydžiusi bei tolimesnį gydymo planą sudariusi odontologė A. J., nukentėjusiajai yra būtinas dantų protezavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nukentėjusioji ne tik atliko pirminį gydymą odontologijos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas gydytoją odontologe A. J., tačiau šioje klinikoje jai buvo sudarytas ir tolimesnis gydymo planas, sprendžia, kad jos būsimos gydymo išlaidos yra pagrįstos ir nekeliančios abejonių dėl jų dydžio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisdamas 1 780 Eur sumą turtinei žalai atlyginti priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

23. Visgi, apygardos teismas, nepaneigdamas fakto, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto galėjo patirti bei patyrė neturtinę žalą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatė nepagrįstai didelį neturtinės žalos dydį, prieštaraujantį panašaus pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai.

24. CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be kita ko, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose.

25. Svarbu paminėti ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

26. Nustatydamas neturtinės žalos dydį už 2021 m. lapkričio 7 d. įvykį (1 500 Eur) ir už 2022 m. balandžio 10 d. įvykį (1 000 Eur) pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, o nukentėjusioji sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, nes jai dar nėra atliktas dantų gydymas, įvertino tai, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas, tuo tarpu nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų jautė ne tik skausmą, bet ir nepatogumus buityje, darbe, sužalojimus slėpė nuo kolegų, negalėjo eiti į darbą, jautė baimę ir stresą.

27. Nagrinėjamu atveju, siekiant patikrinti ar pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiajai atitinka teismų praktikoje formuojamą poziciją, teisėjų kolegija susipažino su aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais 2021 – 2023 metų laikotarpiu baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 – 2 dalis. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 200 Eur iki 2 000 Eur. Analizuojant panašaus pobūdžio baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 – 2 dalis, o nukentėjusiųjų asmenų patirti sužalojimai buvo susiję su dantų netekimu, nuskėlimu, išnirimu ir pan. priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 1 000 Eur, tuo tarpu bylose, kuriose po smūgio ar smūgių sudavimo nukentėjusiesiems buvo konstatuota kraujosruva arba kraujosruvos, neturtinės žalos dydis nustatomas nuo 150 Eur iki 500 Eur. Viena vertus, teismų praktika dėl nukentėjusiesiems asmenims priteistino neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose yra vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, tačiau kita vertus, nereikėtų ignoruoti aplinkybės, jog kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens patirtus psichologinius bei fizinius išgyvenimus bei faktus, kuriais šie išgyvenimai yra grindžiami.

28. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje motyvuodama savo patirtos neturtinės žalos dydį ir įvertindama jį dėl kiekvienos jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos po 1 500 Eur, nurodė, kad jos patirta neturtinė žala pasireiškė ne tik fiziniu skausmu bei pažeminimu, nuolatine baime, tačiau ir gėda prieš koleges, kurios nuolat ją matydavo sužalotą. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje atkreipė dėmesį, kad E. J. prieš ją smurtavo pakankamai ilgą laiko tarpą, o jo smurtą lydėjo nuolatiniai grasinimai ir seksualinis prievartavimas, dėl ko nukentėjusioji kreipėsi pagalbos pas psichiatrą ir psichologą. Bijodama savo sutuoktinio, kuris dirbo policijos įstaigoje, ji ilgą laiką nedrįso kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nors šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog E. J. dėl E. J. teisei priešingų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek neigiamus emocinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo ir gėdos jausmą, tačiau kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė nuteistojo gynėjas, šiuo atveju baudžiamoji byla nebuvo susijusi su tam tikro pobūdžio seksualinės prievartos panaudojimu, be to, nukentėjusiosios pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 5) duomenys apie jos lankymąsi pas psichiatrą ir psichologą vyko laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 3 d. iki 2021 m rugpjūčio 5 d., t. y. dar iki šioje byloje aptariamų įvykių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. J. 2021 m. lapkričio 7 d. nusikalstama veika jautė jai padarytų sužalojimų pasekmes, nes jai buvo konstatuoti priekinių – 11-to, 12-to, 21-mo dantų vainikų lūžimai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai nuodugniai įvertino nukentėjusiosios patirtą sužalojimą dėl 2022 m. balandžio 10 d. E. J. E. J. padarytos kraujosruvos, nes šiuo atveju nuteistojo neteisėti veiksmai nesukėlė nukentėjusiajai ilgalaikių, nepašalinamų, liekamųjų reiškinių, tuo tarpu nukentėjusiajai susiformavusi kraujosruva buvo trumpalaikio pobūdžio sužalojimas.

29. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydį visgi nustatė pernelyg didelį priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis dėl E. J. 2021 m. lapkričio 7 d. įvykdytos nusikalstamos veikos mažintinas iki 1 000 Eur, tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2022 m. balandžio 10 d. mažintinas iki 400 Eur.

Dėl nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Nukentėjusiosios E. J. atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas – 700 Eur. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad E. J. sumokėjo advokatui 700 Eur (2 t., b. l. 89).

31. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė nuteistasis ir jo gynėjas, ginčydami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas teisines išvadas. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Romualdu Matoniu, kuris ją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl nekyla abejonių, kad jam buvo gerai žinoma teik bylos esmė, tiek jos problematika. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovas advokatas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2023 m. birželio 8 d. bei 2023 m. birželio 26 d., todėl galėjo patirti laiko ir finansinių sąnaudų kelionės atžvilgiu. Pirmasis teismo posėdis truko apie 30 minučių, tuo tarpu antrasis teismo posėdis truko apie vieną valandą laiko, nukentėjusiosios atstovas buvo aktyvus, uždavinėjo klausimus, pasisakė per baigiamąsias kalbas, be to, apeliantai ginčijo tiek nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą bei civilinio ieškinio išsprendimą, todėl apygardos teismas neabejoja, kad nukentėjusiosios atstovui pasiruošti bylos nagrinėjimui apeliaciniame teisme prireikė laiko. Nors išnagrinėjus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą jis buvo tenkintas iš dalies, sumažinant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos sumą, tačiau nukentėjusiosios advokatas nagrinėjamu atveju apygardos teisme atstovavo nukentėjusiosios interesus ne formaliai dalyvaudamas procese, bet padėjo pagrįsti nukentėjusiosios poziciją tiek dėl patirtų sužalojimų, tiek ir dėl pateiktame civiliniame ieškinyje įvardintų turtinės ir neturtinės žalos sumų.

33. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovo prašymas dėl E. J. patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš E. J. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai ir iš E. J. E. J. naudai išieškotina 700 Eur suma nukentėjusiosios patirtoms atstovimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti:

sumažinti iš E. J. nukentėjusiajai E. J. priteistą neturtinės žalos dydį nuo 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) Eur iki 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų).

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš E. J. nukentėjusiosios E. J. naudai apeliacinio proceso metu patirtas atstovavimo išlaidas – 700 Eur (septynis šimtus eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Judita SungailaitėLaima ŠeputienėVaidas Vasiliauskas