Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienyje ((duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

L. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam buvo didelė stresinė situacija, jis padaugino alkoholio, buvo neadekvatus. Tą naktį ir dieną atsimenu tik tarpais. Jis atsimena, kad atvažiavo į viešbutį, po to vaikščiojo po viešbutį, tikriausiai nebesusigaudė, kaip nueiti į savo kambarį. Jis turėjo neleidžiamų medžiagų kažkokį kiekį, kurios jam išbiro. Iš viešbučio jis išvažiavo kažkur toliau švęsti. Tik ryte atsikėlęs suprato, kad kažkas buvo, bet įvykio neprisiminė. Važiuodamas pro viešbutį norėjo užeiti, nusipirkti alkoholio. Buvo iškviesta policija ir jam įteikė šaukimo lapuką. Jis į Vilnių buvo atvažiavęs pas draugę praleisti laiko kartu. Nepamena, iš kur gavo narkotinių medžiagų. Kai atvyko pas draugę, buvo blaivus ir miltelių neturėjo. Jis susipyko su drauge, tada išvyko linksmintis į centrą, buvo keliuose baruose, kol atsidūrė viešbutyje. Tikriausiai kažkur bare įsigijo iš kažko miltelius. Pripažįsta, kad tie milteliai yra jo, tikriausiai miltelius bandė vartoti. Dėl alkoholio nieko neatsimena. Tai buvo pirmas ir vienintelis kartas.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko prokuroras.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytoja M. T. tyrimo metu parodė, kad ji dirba viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ administratore. 2023 m. kovo 20 d., apie 19.00 val. pradėjo savo naktinę pamainą ir per pamainos pasikeitimą kolegė jai nurodė, kad turi vieną klientą, kuris gali būti probleminis, nes atvykęs į viešbutį elgėsi labai grubiai, liepė pildyti registracijos kortelę administratorei, atėjęs į registratūrą reikalavo mobilaus ryšio telefono pakrovėjo ir kamščiatraukio. Dažniausiai viešbučio gyventojai būna labai mandagūs, tačiau šis buvo labai agresyvus, arogantiškas ir grubus. Taip pat kolegė minėjo, kad minėtas asmuo užsiregistravo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kolegė ją įspėjo, ji pradėjo savo pamainą budriai. Tuo pačiu patikrino, kad kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užsiregistravęs L. K.. 2023 m. kovo 20 d., apie 19.30 val. minėtas vyrukas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo iš lauko bei liepė jam duoti kambario rakto (kortelės) dublikatą, tačiau jai dar nepadarius rakto, pastarasis jį surado savo kišenėse ir nuėjo link lifto. L. K. vaikščiojo ratais labai daug kartų, kadangi pas juos viešbutyje galima išeiti į lauką per pagrindines duris ir per laiptinės evakuacines duris, kurios yra prie automobilių stovėjimo aikštelės. Po kurio laiko, iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), liftu nusileido L. K. ir vėl reikalavo kambario rakto dublikato bei reikalavo, kad ji jam pasakytų ar įsikėlė kažkokia mergina (vardo pavardės neprisimena). Ji L. K. nurodė, kad jokios informacijos apie gyventojus jie neteikia. Jai tuo metu pasirodė, kad kambario Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas L. K. yra keistai girtas arba pavartojęs narkotinių medžiagų, nes jo elgesys buvo labai neadekvatus. Kadangi ji nesuteikė jokios informacijos, L. K. supykęs nuėjo ir pradėjo kalbinti vyrukus, kurie sėdėjo ir gėrė kavą fojė prie staliukų. Girdėjo, kad L. K. pradėjo konfliktuoti su vyrukais, tačiau sėdėję vyrukai jį nuramino ir L. K. nuėjo prie lifto. Po maždaug minutės, kai L. K. užėjo į liftą, jai į registratūrą paskambino iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad kažkas daužo jiems į duris. Ji staigiai bekalbėdama įjungė kameras, pamačiusi vaizdą, iš karto suprato, kad tai gyventojas iš Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, ji iš karto paspaudė pagalbos mygtuką, tokiu būdu ji iškvietė „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoją. Atvykus pirmam „(duomenys neskelbtini)“ ekipažui, laukė antrojo, po ko buvo nuspręsta kviesti policiją, nes gyventojas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), vaikščiodamas ir daužydamas kambarių duris dar ir kažką kalbėjo su savimi, mojavo rankomis (tai ji matė per kameras). Po minutės ar dviejų pamatė, kad gyventojas kambario Nr. (duomenys neskelbtini) užeina per pagrindinį įėjimą ir pareikalavo kambario rakto dublikato. Rakto dublikatą ji padarė ir „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai jį palydėjo iki jo kambario, bet labai greitai nusileido į apačią, pas ją prie registratūros. Po ko L. K. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) vėl užėjo į viešbutį pro pagrindinį įėjimą bei sukonfliktavo su vienu iš „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų, tada pats nuėjo į liftą, bet po kelių minučių vėl pasirodė užeinantis pro paradines viešbučio duris. Tačiau paskutinį kartą L. K. išėjo į lauką link „(duomenys neskelbtini)“ apsauginių automobilio. Jam išėjus, ji nežino kur šis vaikščiojo, tačiau sugrįžę apsaugos darbuotojai pas ją prie registratūros pasakė, kad vyrukas atsisėdo į juodos spalvos automobilį ir išvažiavo. Kokia kryptimi, neaišku. Vyrukas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) prasilenkė su policijos ekipažu, kuris atvyko į jos iškvietimą. Kadangi vyrukas išvažiavo, ji kartu su policijos pareigūnais pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, patikrino ar nėra padaryta jokia turtinė žala viešbučiui, todėl buvo nuspręsta užeiti ir į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinti, ar niekas nėra sulaužyta kambario viduje. Jai užėjus kartu su pareigūnais, ji pamatė ant stalo baltos spalvos, birios medžiagos likučius, ant stalo kambario kampe. Jai pasirodė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos (b. l. 56-57).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. kovo 20 d., apie 22.22 val. (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, triukšmauja bei daužo duris gyventojas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) – L. K., viešbučio administratorei iškvietus policijos pareigūnus, L. K. iki atvykstant pareigūnams pasišalino su juodos spalvos „Toyota“, valstybiniai numeriai nėra žinomi, nežinoma kryptimi. Viešbučio administracijai užėjus į kambarį, kartu su policijos pareigūnais, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ant stalo bei ant kilimo po langu matomi šviesios spalvos miltelių likučiai – galimai narkotinė medžiaga (b. l. 1).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad M. T. 2023 m. kovo 20 d. 22.22 val. pranešė, jog viešbučio aukštus vaikšto neblaivus gyventojas, kuris daužo kitų gyventojų duris, triukšmauja (b. l. 21-25).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 20 d., apie 22.21 val. dirbant iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad po viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ aukštus vaikšto neblaivus gyventojas, kuris daužo kitų gyventojų duris, triukšmauja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apsaugos darbuotojai, kurie paaiškino, kad vyriškis jau pasišalinęs, prieš tai daužė (duomenys neskelbtini) kambario duris, šūkavo, neadekvačiai elgėsi, tačiau dėl durų apgadinimų nežino, matė per kameras, kad vyriškis buvo nuėjęs į savo kambarį ir tiksliai negali atsakyti ar yra sugadintas viešbučio turtas kambaryje. Kaip paaiškino apsaugos darbuotojas, vyriškis pasišalino iš „McDonalds“ aikštelės su tamsios spalvos „Toyota Prius“ automobiliu link (duomenys neskelbtini) pusės, kur toliau nuvyko, neaišku. Dar apsaugos darbuotojas minėjo, kad vyriškis su savimi turėjo didelę sumą grynųjų pinigų. Nuėjus kartu su apsaugos darbuotojais pažiūrėti ar nėra sugadintos (duomenys neskelbtini) kambario durys, iš minėto kambario išėjo moteris, kuri patvirtino, kad vyriškis stipriai daužė duris, galimai su ranka. Moteris priėjo prie durų ir paklausė kas čia, vyriškis atsakė, kad kambarių aptarnavimas, tačiau moteris durų neatidarė. Durys neapgadintos, pretenzijų dėl durų neturi. Nusileidus į apačią, su administratore M. T. nusprendė nueiti į vyriškio kambarį, vizualiai pažiūrėti ar nėra apgadintas viešbučio kambaryje esantis turtas. Nuėjus prie vyriškio kambario durų, kurios buvo pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), jas atidarius ir tik įjungus šviesą kambaryje, ant stalo pastebėjo tuščią alkoholio butelį, galimai vyno ir ant stalo pamatė baltos birios medžiagos, galimai narkotinių medžiagų likučius bei prie likučių matėsi cilindro formos kartoniniai ritinėliai. Apžiūrėjus vizualiai kambarį, ant kiliminės dangos buvo pastebėta daugiau tokios pat konsistencijos likučių, taip pat matėsi, kad kambarys yra netvarkingas. Ant grindų mėtėsi kojinės, po lova gulėjo polietileninis maišelis iš parduotuvės, kurio matėsi tik kampas. Pasitarus, buvo nuspręsta iškviesti kitą ekipažą, kuris apžiūrės kambarį detaliau. Atvykus kitam ekipažui, buvo dar kartą apžiūrėtas kambarys, tačiau jokių asmeninių daiktų ar kitų nelegalių daiktų nerado. Viešbutyje L. K. išsipirkęs nakvynę buvo iki 2023 m. kovo 21 d. 12.00 val., už nakvynę sumokėjo iškart grynais, kadangi buvusiai administratorei gyrėsi, kiek turi pinigų, tai siūlė pinigus visiems (b. l. 26-27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esantis kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, kairėje pusėje matomos žalios spalvos durys su Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31, 34-42, 44-45, 48-52).

Iš registracijos kortelės matyti, kad 2023 m. kovo 20 d. L. K. atvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ ir rezervavo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. kovo 21 d. (b. l. 62).

Iš specialisto išvados matyti, kad pilkšvos spalvos miltelių, supakuotų voke Nr. 1, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,198 g. Ant popierinių gabaliukų, supakuotų vokuose Nr. 2 ir Nr. 3, paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus“, kokainas yra narkotinė medžiaga, kuri draudžiama vartoti medicininiais tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, kuriose kokaino (Nr. 5¹) nedideliu kiekiu pripažįstama masė iki 0,2 g, o didelis kiekis – masė virš 20 g.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad L. K. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kokainą. Kaltininkas neteisėtai elgėsi neturėdamas tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, jas vartojo savo reikmėms. Tokią tiesą patvirtina logiškai susijusių duomenų visuma, kuri surinkta baudžiamojoje byloje ir teismo buvo ištirta posėdžio metu.

Kaltinamasis L. K. savo kaltę tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad viešbučio kambaryje rastos narkotinės medžiagos priklausė jam. Negali nurodyti iš ko ir kada įsigijo minėtų narkotinių medžiagų, kadangi buvo stipriai neblaivus ir nieko neprisimena. Narkotines medžiagas pirko asmeniniam vartojimui. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos M. T. išsamūs parodymai, taip pat byloje esanti rašytinė medžiaga, o būtent – policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybiniai pranešimai, viešbučio registracijos kortelė, kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti L. K. viešbučio gyvenamame kambaryje, ant grindų patiestos kiliminės dangos, buvo rasti narkotinių medžiagų milteliai, taip pat specialisto išvada, kurioje užfiksuota rastų draudžiamų medžiagų rūšis ir kiekis.

Remiantis minėtomis baudžiamojo įstatymo ir kitų teisės normų, reglamentuojančių narkotinių medžiagų kiekius ir dydžius, nuostatomis teismas pripažįsta, kad L. K. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tikslo platinti šias medžiagas nebuvimą patvirtina rastų narkotinių medžiagų kiekis, kaltininko parodymai. Remiantis minėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kuriuo patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų – kokaino kiekis, rastas L. K. gyvenamame viešbučio kambaryje buvo 0,198 g, t. y. toks kiekis, kuris neviršija nedidelio šios medžiagos kiekio. Dėl to teismas pripažįsta, kad L. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nekeisdamas kaltinimo esmės tikslina padarytos nusikalstamos veikos turinį pripažindamas, kad narkotinės medžiagos, kuriomis neteisėtai disponavo L. K., buvo rastos ne tik ant grindų patiestos kiliminės dangos, bet ir ant stalo, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 30-31).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

L. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltininko neblaivumo laipsnis neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis nebuvo užfiksuotas objektyviais duomenimis.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas L. K. ir jo tėčio V. P. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad L. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.

L. K. praeityje neteistas (b. l. 83), per paskutinių penkerių metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka, iš kurių po vieną kartą baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje (viršijo leistiną greitį), 418 straipsnio 1 dalyje (pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma savivaldybės nustatyta vietinė rinkliava ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę), 418 straipsnio 2 dalyje (pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma savivaldybės nustatyta vietinė rinkliava ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Administracinis nusižengimas per metus padarytas pakartotinai). Pažymėtina ir tai, kad paskutinis L. K. administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. birželio 20 d., o paskirtos piniginės baudos yra sumokėtos (b. l. 85-87). L. K. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienyje, darbdavio charakterizuojamas kaip sąžiningas, iniciatyvus, paslaugus ir komunikabilus darbuotojas. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų L. K. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po baudžiamojo nusižengimo padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad L. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą baudžiamąjį nusižengimą padariusį L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad su L. K. mama nujautė, bet nebuvo sūnaus prigavę, jog šis vartotų narkotines medžiagas. L. K. keistai atrodydavo, buvo pavargęs. Jie su žmona pergyveno, kad sūnus neįklimptų į narkotikų vartojimą ar prekybą. Jis su žmona nėra matę, kad L. K. vartotų narkotines medžiagas. Jie bandė šnekėtis su L. K.. Sūnus atsakydavo kad pasitaisys. Jie labai rūpinosi, kad sūnus taptų pilnaverčiu žmogumi. Jam sūnus nepasakojo kas nutiko Vilniuje. Jie su sūnumi gyvenama atskirai. L. K. dabar gyvena Vilniuje, turi draugę, yra padaręs didelę pažangą, visada yra linksmas ir mąstantis. Sūnus juos aplanko 1-2 kartus per mėnesį, su L. K. jie bendrauja telefonu. Dabar yra postūmis į priekį, gana didelė pažanga. Jis teikia prašymą dėl laidavimo ir kovos, kad sūnus nenuklystų. Jis pasiruošęs sūnų kontroliuoti, prižiūrėti, jei tik sūnui reikės suteikti paramos. Su žmona gauna pinigus iš nuomos, jis gauna pensiją 300 Eur dydžio.

Įvertinus V. P. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininko tėvas, kuris su sūnumi betarpiškai ir nuolat bendrauja. V. P. neteistas, per paskutinius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. V. P. yra nedirbantis, pensininkas, galintis skirti laiką sūnaus priežiūrai ir kontrolei nepaisant juo skiriančio fizinio atstumo dėl skirtingos gyvenamosios vietos. Teismas nustatė, kad L. K. ir V. P. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotojas galėtų daryti pakankamą ir teigiamą įtaką kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti artimo asmens įtaką ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus. Teismas pripažįsta, kad savo rūpesčiu tėvas jau yra padaręs reikšmingą ir teigiamą įtaką L. K. asmenybei.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas V. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, nuolat ir artimai bendrauja su sūnumi L. K., kritiškas kaltininko elgesiui dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jo pozityvi vertybinė orientacija ir ryšys su kaltininku, pagalba ir kontrolė yra pagrindas ir veiksniai, kurie be abejonės turi daryti kaltininkui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, baudžiamojo nusižengimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, gautus prašymus, taip pat atsižvelgęs į V. P. turtinę padėtį ir ryžtą kontroliuoti sūnaus elgesį, teismas mato pagrindą atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. P. atsakomybei kiek ilgesniam nei minimalus įstatymo numatytam laidavimo terminui, bet be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą L. K. atleidus nuo atsakomybės skirti jam baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).

Atsižvelgus į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, taip pat įvertinus tai, kad L. K. yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamąjį L. K. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, teismas mato pagrindą jam kaip dirbančiam asmeniui skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – kiek didesnę nei minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-99) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina kaip nebereikalinga.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: po tyrimo likusius miltelius (0,300 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį ir saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (Liepyno g. 7, Vilniuje) ir dėžę su objektais ir jų pakuotėmis (2023 m. gegužės 4 d. nutarimu perduoti daiktus saugojimui ir 2023 m. gegužės 4 d. aktu Nr. PD-00000000398 perduotus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) – sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

L. K. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį bei perduoti jį V. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems ) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

1) po tyrimo likusius miltelius (0,300 g), supakuotus į plastikinį uždaromą maišelį (saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (Liepyno g. 7, Vilniuje));

2) dėžę su objektais ir jų pakuotėmis (2023 m. gegužės 4 d. aktu Nr. PD-00000000398 perduotus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. P., kad būdamas laiduotoju jis turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.