Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-22 · Administracinė byla Nr. eI-1893-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
eI-1893-821/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1893-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00530-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Širvintų rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Širvintų RSA), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad ji nuo 1998 m. lapkričio 11 d. dirbo Širvintų RSA, nuo 2007 m. kovo 30 d. Buhalterijos skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2015 m. gruodžio 10 d. panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę ji buvo atleista iš pareigų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nesutikdama su atleidimu padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą grąžinti ją į lygiavertes arba žemesnes pareigas Širvintų RSA, atsižvelgdamas į tai, jog ji turėjo pirmenybės teisę likti valstybės tarnyboje. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja į pirmesnį darbą negali būti grąžinama dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad vykdydama teismo sprendimą Širvintų RSA pareiškėjai 2017 m. kovo 28 d. pateikė du pasiūlymus eiti Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Buhalterijos poskyrio vyresniojo specialisto pareigas (B lygio 8 kategorijos) ir Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus Biudžeto valdymo ir strateginio planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygio 9 kategorijos). Kadangi šios siūlomos pareigos buvo žemesnės kategorijos nei pareiškėjos eitos pareigos (A lygio 10 kategorijos III klasės karjeros valstybės tarnautoja), ji jų atsisakė. 2017 m. balandžio 14 d. jai buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš valstybės tarnautojos pareigų, kurį pareiškėja apskundė teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų neteisėtu. Teismas konstatavo, kad atsakovė neužtikrino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo tinkamo įvykdymo, nes realiai nepasiektas tas teisinis rezultatas, kuris turėjo būti įgyvendinamas – pareiškėjos pažeistų teisių atkūrimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Širvintų RSA apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, jį paliko nepakeistą, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai apgynė pareiškėjos teises, kurios buvo pažeistos netinkamai vykdant teismo sprendimą dėl grąžinimo į valstybės tarnautojos pareigas. Kolegija pažymėjo, kad atsakovei nebuvo faktinio pagrindo priimti įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos, nes vykdant teismo sprendimą ji nebuvo grąžinta į tarnybą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246– 6.250 straipsniais bei remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1306-492/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-321-915/2015, pažymi, kad keturiais teismų sprendimais ir nutartimis buvo konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai pareiškėjos atžvilgiu, pažeidžiantys jos teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad jos patirti neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas. Pareiškėja pirmąjį kartą buvo atleista iš valstybės tarnybos pažeidžiant VTĮ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) jai suteikiamas garantijas, t. y. nesiūlant užimti kitų pareigų, nors tokių pareigų buvo. Tokie Širvintų RSA veiksmai rodė, jog ji yra nereikalinga ir bus atleista nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjai suteikiamomis garantijomis. Savo pažeistas teises ir teisėtus interesus pareiškėja turėjo ginti teisme. Be to, Širvintų RSA piktybiškai nevykdė teismo sprendimo tinkamai. Pareiškėjai buvo pasiūlytos dvi gerokai žemesnės kategorijos (A 9) ir lygio (B 8), kurių atsisakius buvo atleista iš valstybės tarnybos antrą kartą. Pareiškėja įsidarbino kitoje įstaigoje, kuri yra Vilniuje, todėl kiekvieną darbo dieną į abi puses tenka važiuoti 100 km. Šios kelionės jai ne tik kainuoja finansiškai (~ 4 Eur per dieną), bet ir vargina fiziškai bei emociškai. Jei ne atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu, tokių pasekmių nebūtų kilę ir ji toliau būtų tęsusi darbą Širvintų RSA.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas turėtų įvertinti ir tarnybos santykių Širvintų RSA trukmę (16 metų), taip pat tai, jog ji neturėjo nuobaudų per visą tarnybos laiką, dirbo pavyzdingai. Širvintų RSA neteisėti veiksmai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, stresą, nestabilių tarnybos santykių jausmą, pablogėjo jis sveikata. Dėl patirto streso ir nerimo jai teko kreiptis į gydymo įstaigą (diagnozuotas nerimo sutrikimas) ir gydytis (nuo 2015-12-09 iki 2016- 02-25 nuolat lankėsi pas gydytoją), vartoti vaistus. Pažymi, kad ji yra našlė ir vienintelės jos pajamos buvo gaunamas darbo užmokestis.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Širvintų RSA su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 57–62) teigia, kad pareiškėja neįrodė nei neturtinės žalos fakto, nei reikalavimo dydžio. Neteisėti veiksmai, skiriant tarnybinę nuobaudą, ar kitas darbuotojo darbo teisių pažeidimo faktas nepreziumuoja neturtinės žalos padarymo fakto valstybės tarnautojui ir tokia neturtinė žala kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įrodyta. Atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o neturtinė žala priteisiama tik tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nurodo, kad pareiškėjos teisės buvo apgintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuos vertina kaip teisingą ir pakankamą statisfakciją dėl susiklosčiusios situacijos. Be to, pareiškėja neįrodinėja neturtinės žalos fakto, t. y. kad atleidimo iš tarnybos procedūros metu ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog Širvintų RSA piktybiškai nevykdė teismo sprendimo. Pareiškėja jau nuo 2016 m. balandžio 25 d. dirba kitoje darbovietėje (Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate), todėl atleidimas jos teisėms tiesioginių padarinių (darbo užmokesčio netekimo ir kt.) neturėjo. Pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp jos sveikatos pablogėjimo ir atleidimo iš pareigų.

Mano, kad reikalaujama priteisti 2500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra neprotingai didelė vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėja neįrodė būtinos atsakomybės atsiradimo sąlygos – teisės pažeidimu padarytos žalos atsiradimo, o nenustačius šios sąlygos, valstybei nekyla atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o atsakovės atstovė dėl tokio nagrinėjimo prieštaravimų nepareiškė, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Prieš teismo posėdį tiek pareiškėja, tiek atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikirsdami iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir skunde bei atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų savivaldybės administravimo subjekto veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu pareiškėjos atleidimu iš valstybės tarnybos Širvintų rajono savivaldybės administracijoje. Pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, stresą ir pablogėjo jos sveikata.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kaip aiškinama administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–67/2012; 2015 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1306/2015 ir kt.), remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnis (buvęs 250 str.). Jame nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kurio 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiamasi teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, teismas neturi pagrindo įsiteisėjusiose nutartyse nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo faktas nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-677-789/2017 (b. l. 6–14), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520– 3812/2017 (b. l. 27–37), taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3655-968/2017 (b. l. 39–47) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA492–5143/2017 (b. l. 16–26), atsakovės kaltė bei neteisėti veiksmai laikomi įrodyti. Todėl pareiškėjai tenka įrodyti aplinkybę, jog ji patyrė žalą, o žala atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Siekdamas nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo poveikį tolesniam pareiškėjos gyvenimui; ar pareiškėjos teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjos pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju.

Byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai (b. l. 38, 48) patvirtina, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja dėl neteisėto atleidimo patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Šie dvasiniai išgyvenimai galėjo pasireikšti nerimu dėl be pagrindo prarasto darbo, netikrumo dėl savo ateities, sunkumų susirasti kvalifikaciją atitinkantį darbą. Pareiškėja kitoje darbovietėje dirbti pradėjo tik 2016 m. balandžio 25 d., todėl tikėtina, jog minėtu laikotarpiu jos patirti išgyvenimai susiję su darbo netekimu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytus patirtus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo, pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindą, pareiškėjos tarnybos trukmę, daro išvadą, kad neteisėtas atleidimas pareiškėjai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, dėl kurių pareiškėjai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašoma 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, kadangi teismui per trumpą laiką išnagrinėjus bylą ir susiradus kitą darbą konstatuotina, kad pareiškėjos išgyvenimai negali būti laikomi maksimaliais, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, jai priteisiama 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti jai bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja patirtų bylinėjimosi išlaidų nedetalizuoja ir jų nepagrindžia, todėl pareiškėjai išaiškinama, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo, kuriame būtų nurodytos pagrįstos ir apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, ji turi pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ 41 str. 1 d.), o šiame sprendime išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai V. M. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Širvintų rajono savivaldybės administracijos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė