Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalis 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - 11 parų arešto, ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ patikslintas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš J. M. priteista UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai 1205,19 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penki eurai 19 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš J. M. priteista draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas naudai 1731,74 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt vienas euras 74 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo iš esmės, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi ir prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės.

Dėl bausmės

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

10. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

11. Skundžiamu nuosprendžiu J. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir nuteistajam J. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnis); nusikaltimai baigti; nusikaltimai tyčiniai, padaryti siekiant savanaudiškų paskatų; nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas septynis kartus; per vienerius metus administracine tvarka baustas net dvidešimt kartų, dominuoja baustumai už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos; nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas; nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi; taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Padaręs išvadą, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos ir atliktos arešto bei terminuotos laisvės atėmimo bausmės J. M. pozityvaus poveikio nepadarė, neigiamai apibūdina asmenį ir byloja apie jo pavojingumą visuomenei bei liudija nusikaltus neatsitiktinai, o dėl susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, asmuo nelinkęs taisytis, nuolat ir sistemingai pažeidžia įstatymus, jo moraliniai įsitikinimai klaidingi, savo elgesio suvokimas ir gyvenimo būdo vertinimas – netinkami, taigi už padarytą apysunkį nusikalstamą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, teismas nors ir paskyrė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos terminą nustatė ženkliai mažesnį nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už nesunkų nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliai.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju J. M. yra teisiamas aštuntą kartą, trys ankstesni teistumai taip pat susiję su nusikalstamomis veikomis, padarytomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės nuo veikų darymo nuteistojo nesulaikė, iš to jis nepasimokė ir išvadų nepadarė, savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeičia, naujas nusikalstamas veikas daro praėjus neilgam laikui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų bei neišnykus teistumui, todėl minėtos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam J. M. už nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikomos aiškiai per griežtos. Nei bendrindamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas jas apimant, nei mažindamas vienu trečdaliu paskirtą subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio, 64¹ straipsnio nuostatų taip pat nepažeidė.

13. Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog visas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, skolingas yra tik antstoliams, tačiau jiems kiekvieną mėnesį moka atitinkamą pinigų sumą, o jam atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis neturės galimybės mokėti antstoliams ir jo įsiskolinimai tik augs, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, skolos jau buvo išieškomos prieš J. M. padarant šiuo skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl tai patvirtina apelianto nekritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pasekmes sekančios po to. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog yra plataus profilio apdailininkas, o jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis netektų darbo, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šis nurodytas J. M. apeliacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai, kadangi nuteistajam ir prieš tai ne kartą buvo paskirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, taigi teisių suvaržymo pasekmės ir nepatogumai jam jau buvo žinomos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistojo dėmesį, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą: privalo siekti, kad visiems darbine veikla galintiems užsiimti nuteistiesiems būtų pasiūlyta įsitraukti, kiek tai yra įmanoma, į jų įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją atitinkančią veiklą; bendradarbiauja su fiziniais ar juridiniais asmenimis ir sudaro su jais sutartis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla ar kurios nors kitos iš šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytos užimtumo formos veikla bausmės atlikimo vietoje ar už jos ribų; motyvuoja nuteistuosius įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, pradėti ar tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ar studijų programas; ieško darbo vietų, teikia praktinę pagalbą savarankiškai darbo vietų, esančių ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, ieškantiems nuteistiesiems, tarpininkauja jiems įsidarbinant; padeda nuteistiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių ir realizuoti vykdant šią veiklą sukurtus gaminius.

14. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. M., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti, kaip to norėtų apeliantas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria jam paskirta gynėja. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

16. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi J. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėja advokatė Loreta Daukšienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant J. M. yra 106,67 eurų, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

18. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Nagrinėjamu atveju J. M. jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga nepateikė, priešingai, jis yra jauno amžiaus, darbingas, sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą, neturi. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo J. M..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo J. M. valstybės naudai 106,67 eurus (vieną šimtą šešis eurus 67 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. APD-2023-13464, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.