- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-762-460/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13554-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „PlusPlus Capital“ AS, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Gelvora", Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Šiaulių bankas, "Noble group", SEB bankas, " Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", “Plus Plus Baltic” OU Lietuvos filialas, "Vitės valdos", "Citadele" bankas, "Z.B.V."
- Pareiškėjas
- D. V., R. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „PlusPlus Capital“ AS atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., antstolė A. R. Ž., antstolė V. V., antstolė V. D., antstolė B. T., antstolis G. K., antstolis A. S., „PlusPlus Capital“ AS, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Z.B.V.“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, V. V., uždaroji akcinė bendrovė „Noble group“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjams D. V. ir R. V. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. V. M. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 10 d. Teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2015 m. kovo 30 d., 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. liepos 11 d., 2018 m. liepos 23 d., 2020 m. birželio 17 d. nutartimis. Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 1. Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 3. Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi L. V. M. atstatydintas iš pareiškėjų D. V. ir R. V. bankroto administratoriaus pareigų, naująja bankroto administratore paskiriant mažąją bendriją (toliau – MB) „Adminus“ (dabar – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“).
3. Bankrutuojančių D. V. ir R. V. bankroto administratorės UAB ,,Stiprus žmogus“ įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 6 d. teismui pateikė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. buvo atliktas paskutinis mokėjimas, 2021 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuris 2021 m. balandžio 6 d. pasirašė fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi užbaigė D. V. ir R. V. bankroto bylą ir nurašė likusius nepatenkintus D. V. ir R. V. kreditorių finansinius reikalavimus už 603 159,21 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas iš bankroto administratorės 2021 m. balandžio 6 d. pateikto bankrutuojančių D. V. ir R. V. 2021 m. vasario 15 d. kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nustatė, kad per visą fizinių asmenų bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti buvo skirta iš viso 91 873,29 Eur (2 871,93 Eur + 89 001,36 Eur už parduotą hipoteka įkeistą turtą). Teismas padarė išvadą, kad per bankroto procesą bankrutuojantys asmenys kreditorių reikalavimų tenkinimui skyrė gerokai didesnę sumą, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas (su vėlesniais jo pakeitimais Nr. 1 ir Nr.3) yra įvykdytas.
3.2. 2021 m. vasario 15 d. parengtame bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad fiziniai asmenys atkūrė savo mokumą, įgyvendindami šias mokumo atkūrimo priemones, numatytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. išlaikydami darbinius santykius ir išsaugodami esamas pajamas net ir sudėtingais periodais, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas; dėdami pastangas alternatyvių pajamų šaltinių paieškai; taupydami būtinąsias išlaidas: bankrutuojantys asmenys stengėsi kuo daugiau maisto produktų (vaisių, daržovių, kiaušinių) generuoti patys artimųjų suteiktame sodo sklype; savo finansinius įsipareigojimus pagal mokumo atkūrimo planą vykdydami net ir tais periodais, kai pajamų dėl objektyvių aplinkybių buvo gaunama mažiau. Taip bankrutuojantys fiziniai asmenys įgijo gebėjimų lanksčiai ir optimaliai paskirstyti savo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tai prisidėjo prie fizinių asmenų mokumo atkūrimo proceso.
3.3. Teismas nurodė, jog kreditorius „PlusPlus Capital“ AS prašo nutraukti bankroto bylą fiziniam asmeniui D. V., motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas D. V. ne tik nesiekė realiai įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių, nedėjo pastangų didinti savo gaunamų pajamų, bet ir visą laiką dirbdamas su artimu asmeniu susijusiose darbovietėse turėjo galimybę slėpti savo tikrąsias pajamas. Šią kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS poziciją palaikė ir kita bankrutuojančių asmenų kreditorė AB „SEB bankas“.
3.4. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bankrutuojančio asmens teiktus rašytinius paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, nurodė neturintis pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjas tyčia siekė nuslėpti nuo bankroto administratorės ir kreditorių gaunamas pajamas; kaip teigė pats pareiškėjas, visos piniginės lėšos buvo pervestos į depozitinę sąskaitą ir duomenys pateikti bankroto administratorei.
3.5. Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS prašymą nutraukti fizinio asmens D. V. bankroto bylą grindė VšĮ „E.“ ir UAB „P.“ pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, iš kurių matyti, kad D. V. per laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2020 m. liepos mėn., t. y. per 46 mėnesius iš darbo santykių gavo vos 1 100,22 Eur pajamų (apie 23,92 Eur per mėnesį), dirbdamas 1 valandą per mėnesį. Iš pateikto D. V. gyvenimo aprašymo matyti, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, kvalifikuotas, yra baigęs (duomenys neskelbtini), įgijęs statybos inžinerijos ir projektų vadybos ir ekonomikos specialybę, turintis ilgametę darbo patirtį inžinerijos, nekilnojamojo turto ir verslo vystymo srityse, mokantis anglų, rusų, ispanų, italų, vokiečių kalbas. Pareiškėjas viso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu veikė pasyviai, tenkindamasis neadekvačiai mažu darbo užmokesčiu ir nedėdamas pastangų susirasti bent nekvalifikuotą darbą ar kitaip atkurti savo mokumą.
3.6. Teismas iš dalies sutiko su kreditorių „PlusPlus Capital“ AS ir AB „SEB bankas“ pozicija, tačiau pažymėjo, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą atsiskaityti su kreditoriais kuo mažesnėmis sumomis ir tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Teismas pažymėjo, kad tai, jog asmuo turi galimybę dėti daugiau pastangų ieškant geriau apmokamo darbo, nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo iš tiesų visais atvejais turi galimybę gauti didesnes pajamas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šalyje paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo mėn. daugeliui įmonių ir įstaigų buvo apribotos galimybės vykdyti veiklą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nurodė neturintis pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais.
3.7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai bankrutuoja pagal vieną bankroto bylą, todėl, teismo nuomone, turi būti vertinami abiejų bankrutuojančių asmenų mokumo įgyvendinimo ir sąžiningumo kriterijai. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų nevykdę mokumo atkūrimo plano, nemokėdami ir / ar vėluodami sumokėti įmokas kreditoriams, nėra, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai nesiekė tinkamai vykdyti bankroto procedūros.
3.8. Teismas nenustatė jokių kreditoriaus prašyme dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nurodytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų.
3.9. Atsižvelgdamas į bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos stadiją, šalių teiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, bankroto proceso trukmę, mokumo atkūrime plane numatytų lėšų kreditoriams sumokėjimą, į aplinkybę, kad yra parduotas pareiškėjų turėtas nekilnojamasis turtas, teismas konstatavo, kad bankrutuojančių asmenų D. V. ir R. V. mokumo atkūrimo planas (su vėlesniais jo pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 3) faktiškai yra įvykdytas, todėl kreditorių „PlusPlus Capital“ As ir AB „SEB bankas“ prašymus dėl pareiškėjo D. V. bankroto bylos nutraukimo atmetė, o bankroto administratorės prašymą užbaigti pareiškėjų D. V. ir R. V. bankroto bylą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“ AS prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria užbaigta pareiškėjo D. V. bankroto byla, ir bankroto bylą dėl šio pareiškėjo nutraukti; taip pat prašo prijungti prie bylos pareiškėjų depozitinės sąskaitos išrašą. Atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad bankroto proceso metu pareiškėjui nebuvo jokių objektyvių kliūčių vykdyti darbo paieškas, tačiau pareiškėjas buvo visiškai pasyvus. Pareiškėjas viso bankroto proceso metu tenkinosi itin mažu darbo užmokesčiu, dirbdamas vos vieną valandą per dieną. Kreditorius pateikė teismui įrodymų, jog pareiškėjas viso bankroto proceso metu dirbo su tėvu susijusiuose juridiniuose asmenyse, tačiau oficialių pajamų negavo. Taigi akivaizdu, jog geriau apmokamo darbo paieškos nebuvo vykdomos tik dėl subjektyvių priežasčių – paties pareiškėjo sąmoningo nenoro.
5.2. Kreditorius pateikė į bylą pareiškėjo asmeninių banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas gaudavo reguliarias pinigines įplaukas iš tėvo vadovaujamos įmonės MB „M.“, tačiau nei vienoje iš byloje pateiktų ataskaitų apie tokias lėšas neužsiminta. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. birželio 24 d. pareiškėjas iš viso gavo 1 748,71 Eur, tačiau bankroto administratorei iš šios sumos pervedė tik 300 Eur. Byloje liko neatskleista, kur panaudotos likusios lėšos. Toks sumos nuslėpimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nesudarantis pagrindo taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytų priemonių, t. y. bankroto bylos nutraukimo.
5.3. Iš skundžiamos nutarties turinio galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas mano, kad patys kreditoriai buvo pasyvūs ir laiku negynė savo teisių. Kreditorių aktyvumas ar pasyvumas bankroto byloje neturi įtakos bankrutuojančių asmenų pareigų, kylančių iš įstatymo, vykdymui. Be to, tiek apeliantas, tiek AB „SEB bankas“ bankroto proceso metu aktyviai siekė apginti savo teises: AB „SEB bankas“ dar 2019 metais aiškiai nurodė, jog bankroto byla nutrauktina, nes pareiškėjas nededa jokių pastangų atkurti savo mokumą. Tačiau pareiškėjas tokias kreditoriaus pastangas ignoravo ir sąmoningai jokių veiksmų nesiėmė.
Šalies argumentai
6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria nutarta nurašyti pareiškėjų D. V. ir R. V. kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus likusį nepatenkintą finansinį reikalavimą už 472,90 Eur sumą, nurodant, kad papildomai nenurašomas pareiškėjų D. V. ir R. V. kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus likęs nepatenkintas finansinis reikalavimas už 472,90 Eur sumą.
Atsiliepimas
6.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Teismo patvirtintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 472,90 Eur finansinį reikalavimą sudaro D. V. paskirta administracinė bauda už administracinį teisės pažeidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, likęs nepatenkintas 472,90 Eur finansinis reikalavimas, užbaigiant bankroto bylą, negali būti nurašytas.
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti dalį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties ir nurašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą už 29 436,48 Eur sumą, o reikalavimą dalį dėl 1 509,02 Eur sumos palikti nenurašytą.
Atsiliepimas
7.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtino 30 945,50 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą. Finansinį reikalavimą sudarė 29 436,48 Eur mokestinė nepriemoka ir 1 509,02 Eur įsiskolinimas pagal vykdomuosius dokumentus (administracinė bauda, paskirta D. V. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-12-526/2013). Kadangi reikalavimo dalis dėl 1 509,02 Eur sumos yra susidariusi dėl fiziniam asmeniui paskirtos administracinės baudos, baigus bankroto bylą, šis reikalavimas nenurašytinas.
8. Atsiliepime į suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskiruosius skundus bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ įgaliotas asmuo prašo tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atskirąjį skundą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, nurodant, jog nenurašoma reikalavimo dalis sudaro 1 502,76 Eur. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Administratorė nurodo sutinkanti su suinteresuotų asmenų pozicija, jog sumos, skirtos kaip baudos už administracinius nusižengimus, nenurašomos, tačiau pažymi, jog dalis kreditinių reikalavimų bankroto proceso metu buvo patenkinta ir į šią dalį proporcingai patenka ir nenurašomos skolos, todėl nenurašomos skolos proporcingai mažintinos patenkinta reikalavimo dalimi.
9. Atsiliepime į suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskiruosius skundus pareiškėjai D. ir R. V. prašo tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atskirąjį skundą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, nurodant, jog nenurašoma reikalavimo dalis sudaro 1 502,76 Eur. Nurodo palaikantys bankroto administratorės atsiliepime į skundus išdėstytą poziciją.
10. Atsiliepime į suinteresuoto asmens kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą administratorės UAB „Stiprus žmogus“ prašo skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Bankroto administratorė pažymi, kad kreditorius viso bankroto proceso metu galėjo naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, tačiau plano galiojimo metu pastabų neteikė, kreditorių susirinkimų dėl netinkamo plano vykdymo neinicijavo.
10.2. Administratorė pažymi, kad kiekviename iš vykusių kreditorių susirinkimų kreditoriams buvo teikiama išsami informacija apie pareiškėjų pajamas, pateikiami banko sąskaitų išrašai, detalizuojama, kiek pajamų buvo gauta, nurodyta, kokios priemonės buvo įgyvendintos siekiant vykdyti įsipareigojimus kreditoriams: pareiškėjai dirbo, ieškojo kito darbo, tačiau nuo 2020 metų pradžios jų galimybes apribojo šalyje paskelbtas karantinas. Pareiškėjai, nenuleisdami rankų, augino daržoves artimiesiems priklausančiame sode, kad mažiau lėšų išleistų maisto produktams. Nepaisant susidariusios objektyvios situacijos šalyje paskelbus karantiną, pareiškėjai vykdė planą, darydami visus pavedimus kreditoriams, taupydami iš būtinųjų išlaidų ir gaudami artimųjų pagalbą, t. y. dėl sumažėjusių pajamų nė vienu laikotarpiu mokėjimai kreditoriams nebuvo sumažėję ar nutrūkę. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjai tinkamai įgyvendino planą, pervedė visas plane numatytas lėšas kreditoriams (daugiau nei numatyta plane), o tai, kad šių lėšų nebuvo pervesta dar daugiau, nulėmė objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės.
10.3. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai galėtų būti nesąžiningi, vengti mokėjimų pagal planą ar sąmoningai siektų gauti mažesnes pajamas.
10.4. Kreditorius nurodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes gauna papildomų lėšų į savo sąskaitą iš esamų darboviečių ir MB „M.“. Tokia kreditoriaus pozicija yra nelogiška: jei pareiškėjas slėptų savo pajamas, kreditoriams nebūtų buvę siunčiami banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti lėšų apyvarta pareiškėjų šeimoje. Ši informacija visada buvo siunčiama ir visos pareiškėjų lėšos yra įtrauktos į pareiškėjų pajamas.
11. Atsiliepime į suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą pareiškėjai R. ir D. V. prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjai nurodo, jog dėl sunkios psichologinės ir finansinės situacijos reguliarūs darbdaviai apskritai su pareiškėju nenorėjo turėti nieko bendro. Darbo rinkoje pareiškėjui durys ilgai buvo uždarytos, todėl pats save įdarbino UAB „P.“ ir VšĮ „E.“ – skirtingomis veiklomis užsiimančiose įmonėse. Kadangi tai vieno darbuotojo įmonės, didelių apyvartų ir pelno nebuvo, tad darbo užmokestis buvo paskirtas labai minimalus, o šeimos pragyvenimui lėšų pareiškėjas turėjo ieškoti iš įvairių šaltinių, įskaitant individualią veiklą ir honorarus už leidybinę ar autorystės veiklą. Nepaisant visų netradicinių metodų, kuriuos teko taikyti, įsipareigojimus kreditoriams pareiškėjai vykdė ir mokumo atkūrimo planą įgyvendino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Suinteresuotas asmuo kreditorius „PlusPlus Capital“ AS su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: depozitinės sąskaitos išrašą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto įrodymo turinį ir jo reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog naujai pateiktas įrodymas yra reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, nenustatęs šalies procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, priima ir prijungia prie bylos suinteresuoto asmens kartu su atskiruoju skundu naujai pateiktą įrodymą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria teismas patenkino bankrutuojančių fizinių asmenų R. V. ir D. V. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ prašymą baigti fizinių asmenų bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS atskirojo skundo
15. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo kreditorius „PlusPlus Capital“ AS skundžia tik nutarties dalį, kuria užbaigta D. V. bankroto byla, ir prašo bankroto bylą dėl šio pareiškėjo nutraukti.
16. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjams D. V. ir R. V. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. V. M. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. birželio 10 d. Teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2015 m. kovo 30 d., 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. liepos 11 d., 2018 m. liepos 23 d., 2020 m. birželio 17 d. nutartimis. Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų bankroto byla nutraukta, pareiškėjams nepateikus tvirtinti mokumo atkūrimo plano projekto, taip pat nepateikus prašymo pratęsti mokumo atkūrimo plano pateikimo terminą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas terminas pareiškėjų D. V. ir R. V. mokumo atkūrimo planui pateikti. Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 1. Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir R. V. fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 3. Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi L. V. M. atstatydintas iš pareiškėjų D. V. ir R. V. bankroto administratoriaus pareigų, naująja bankroto administratore paskiriant MB „Adminus“ (dabar – UAB „Stiprus žmogus“). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 11 d. Teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS pareiškimas dėl fizinio asmens D. V. bankroto bylos nutraukimo paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
17. Bankrutuojančių D. V. ir R. V. bankroto administratorės UAB ,,Stiprus žmogus“ įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 6 d. teismui pateikė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 20 d. buvo atliktas paskutinis mokėjimas, 2021 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuris 2021 m. balandžio 6 d. pasirašė fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą.
18. Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS prašė nutraukti fizinio asmens D. V. bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas D. V. savo veiksmais realiai nesiekė įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių, nedėjo pastangų didinti savo gaunamų pajamų, pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 10 punktą pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, visą laiką dirbdamas su artimu asmeniu susijusiose darbovietėse turėjo galimybę slėpti savo tikrąsias pajamas, taip pažeisdamas tiek FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintas pareigas, tiek kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą, nesąžiningai veikdamas kreditorių atžvilgiu. Šią kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS poziciją palaikė ir kitas bankrutuojančių asmenų kreditorius AB „SEB bankas“.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
20. FABĮ 30 straipsnyje nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 30 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad šiame straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimo ir pateikimo teismui procedūriniai aspektai: akto rengimas siejamas su paskutiniu atliktu plane nurodytu mokėjimu, taip pat nustatyta teikimo teismui tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 27–29 punktus). Taigi nei pačioje FABĮ 30 straipsnio normoje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra atskleidžiamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys, nors kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atskirų aptariamo akto dalių, jo turinį siejo su mokumo atkūrimo plano sąlygomis. Kasacinis teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros ir neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų (mokumo plane numatyto įsipareigojimo siekti įsidarbinti ir dirbti bet kokį darbą), sudaro pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).
21. Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pareiškėjas D. V. bankroto proceso metu realiai dirbo su savo tėvu V. V., kuris yra pagrindinis kreditorius bankroto byloje, MB „M.“ vadovas, tačiau oficialių pajamų negavo, taip pažeidžiant smulkiųjų kreditorių interesus. Pažymėjo, kad neaišku, kokiu pagrindu nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. birželio 24 d. į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš minėtos bendrovės buvo pervesta 1 748,71 Eur. Kreditorius laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas turėjo galimybę slėpti tikrąją savo turtinę padėtį, faktiškai gaunamas pajamas, dėl to yra pažeidžiami kreditorių interesai.
22. Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS rėmėsi informacija internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad pareiškėjas D. V. prisistato dirbantis MB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri registruota jo tėvo ir pagrindinio kreditoriaus V. V. vardu, aktyviai konsultuoja interesantus statybos leidimų gavimo, ginčų tarp bendrasavininkų ar kaimynų sprendimo, statinių įteisinimo, savavališkos statybos įteisinimo / legalizavimo, statybos užbaigimo procedūras ir įregistravimo VĮ „Registrų centras“ klausimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog informacija iš internetinių puslapių yra informacinio pobūdžio, neatspindi pareiškėjo gaunamų pajamų ir turtinės padėties. Pareiškėjas nurodė, kad visos konsultacijos yra teikiamos neatlygintinai, tokia išvada taip pat pateikta ir 2021 m. vasario 15 d. bankroto administratorės pateiktame mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte.
23. Vertindamas kreditoriaus argumentus dėl lėšų, pervedamų pareiškėjui iš MB „M.“, kilmės ir jų panaudojimo bankroto procese, pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti D. V. 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta pozicija, jog apie 1 748,71 Eur pinigines įplaukas, kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. birželio 24 d. į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautas iš MB „M.“, pareiškėjas yra informavęs bankroto administratorę ir lėšos pervestos į depozitinę sąskaitą, kadangi tokia pareiga pareiškėjui numatyta FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 12 punkte, o bankroto administratorė atsakinga už fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą ir disponuoja depozitinės sąskaitos lėšomis (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kitų duomenų, kad pareiškėjas galbūt slepia informaciją apie uždirbamas pajamas, byloje nėra, tokių duomenų byloje nepateikė ir kreditoriai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš tiesų iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. matyti, jog pareiškėjui iš MB „M.“ periodiškai buvo pervedamos skirtingo dydžio sumos. Didžioji dalis šių sumų pareiškėjo buvo nuimama faktiškai iš karto jas gavus, tik du kartus t. y. 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. kovo 25 d., iš MB „M.“ gavus atitinkamai 50 Eur ir 300 Eur sumas šios sumos buvo pervestos UAB „Stiprus žmogus“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios administratorei pervestos sumos atsispindi kreditoriaus pateiktame depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše. Atkreiptinas dėmesys, jog per visą laikotarpį, už kurį pateiktas depozitinės sąskaitos išrašas (nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.), D. V. į depozitinę sąskaitą, be nurodytų dviejų mokėjimų, pervedė pinigų sumas tik du kartus: 2020 m. kovo 25 d. 700 Eur (palyginus šiuo duomenis su asmeninės sąskaitos išrašu, matyti, jog pinigai pervesti tą pačią dieną, kai gautas tokio paties dydžio mokėjimas iš VšĮ „E.“) ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. – 500 Eur (palyginti su asmeninės sąskaitos išrašu nėra galimybės, nes asmeninės sąskaitos išrašas pateiktas už laikotarpį iki 2020 m. rugpjūčio 22 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstų abejonių kelia pareiškėjo pozicija, jog visos iš MB „M.“ gautos lėšos yra pervestos į depozitinę sąskaitą.
25. 24 nutarties punkte aptarta ir kreditoriaus akcentuojama aplinkybė gali sudaryti pagrindą abejoti plano įgyvendinimo akto teisingumu, nes fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Šios aplinkybės svarbios vertinant mokumo atkūrimo plano įvykdymą, todėl teismas turėjo tinkamai jas išsiaiškinti, pašalindamas abejones dėl plano įgyvendinimo akto ir kitų duomenų prieštaringumo.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog plane ir pakeistame plane buvo nustatyta preliminari kreditoriams mokėtina suma, kuri galėjo keistis pasikeitus fizinių asmenų gaunamoms pajamoms. Plano pakeitime Nr. 1 buvo numatyta, jog pasikeitus pareiškėjų finansinėms aplinkybėms planas turi būti tikslinamas, taip pat numatyta, jog grafike nurodytos pavedimų kreditoriams sumos yra preliminarios ir kiekvieną pusmetį bus apskaičiuojamos, atsižvelgiant į faktines pareiškėjų pajamas, faktines išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, faktines administravimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nurodytos piniginės sumos, gautos iš MB „M“, laikytinos papildomos pajamomis ir turėjo būti pervestos į depozitinę sąskaitą, kaip papildomos lėšos kreditorių reikalavimams tenkinti. Pasitvirtinus aplinkybėms, jog, pareiškėjas gavo didesnes pajamas, tačiau kreditoriams nebuvo pervesta daugiau lėšų, spręstina dėl FABĮ 16 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytos pareigos pažeidimo. Teismas nepakankamai išsamiai ištyrė ir išsiaiškino nurodytas aplinkybes, susijusias su aptariamų lėšų likimu, apsiribodamas teiginiu, jog neturi pagrindo netikėti pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjas apie aptariamas pinigų sumas yra informavęs bankroto administratorę ir lėšos pervestos į depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, jog vien pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad bankrutuojantis asmuo sumokėjo visas mokumo atkūrimo plane nustatytas įmokas, nesudaro pagrindo užbaigti fizinio asmens bankroto bylą, nes turi būti vertinamas faktinis plano įvykdymas.
27. Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS prašymą nutraukti fizinio asmens D. V. bankroto bylą taip pat grindė VšĮ „E.“ ir UAB „P.“ pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, iš kurių matyti, kad D. V. per laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2020 m. liepos mėn., t. y. per 46 mėnesius iš darbo santykių gavo vos 1 100,22 Eur pajamų (apie 23,92 Eur per mėnesį), dirbdamas 1 valandą per mėnesį. Iš pateikto D. V. gyvenimo aprašymo matyti, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, kvalifikuotas, baigęs (duomenys neskelbtini), įgijęs statybos inžinerijos ir projektų vadybos ir ekonomikos specialybę, turintis ilgametę darbo patirtį inžinerijos, nekilnojamojo turto ir verslo vystymo srityse, mokantis anglų, rusų, ispanų, italų, vokiečių kalbas. Bankrutuojančiam asmeniui viso bankroto proceso metu išlieka pareiga pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas), tačiau, kreditoriaus nuomone, pareiškėjas viso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu šios pareigos nevykdė ir veikė pasyviai, tenkindamasis neadekvačiai mažu darbo užmokesčiu ir nedėdamas pastangų susirasti bent nekvalifikuotą darbą ar kitaip atkurti savo mokumą.
28. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su šia kreditorių „PlusPlus Capital“ AS ir AB „SEB bankas“ pozicija, tačiau pažymėjo, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesnėmis sumomis ir tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Teismo nuomone, galimybė dėti daugiau pastangų ieškant geriau apmokamo darbo nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo iš tiesų visais atvejais gali gauti didesnes pajamas, net ir pakeitęs darbovietę. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šalyje paskelbto karantino nuo 2020 m. kovo mėn. daugeliui įmonių ir įstaigų buvo apribotos galimybės vykdyti veiklą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė neturintis pagrindo išvadai, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
29. 2015 m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane bankrutuojantys asmenys buvo prisiėmę įsipareigojimą stengtis susirasti geriau apmokamus darbus, ieškoti papildomų pajamų šaltinių (Mokumo atkūrimo plano V dalis). Plane numatyta, jog D. V. labdaros pagrindais eina VšĮ „E.“ (įmonei suteiktas paramos gavėjo statusas) direktoriaus pareigas, planuojamų pajamų per metus suma už teikiamas konsultacijas turėjo sudaryti 10 000 Lt (2 896 Eur), tačiau, esant nepastovioms pajamoms, D. V. įsipareigojo intensyviai ieškoti nuolatinio ir gerai apmokamo darbo. Be to, D. V., kaip VšĮ „E.“ numatytų vystyti socialinių ir edukologinių projektų apie ekologiją ir sveikatos švietimą autorius, turėjo gauti honorarus, kurių dydis bankroto proceso metu turėjo būti tikslinamas (Mokumo atkūrimo plano II dalis). Pareiškėjui negalint dirbti didesnių fizinių pastangų reikalaujančio darbo dėl nuolat atsinaujinančios išvaržos, teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi jam leista vykdyti individualią veiklą – veiklos rūšis: konsultacinė valdymo veikla. Be to, iš bankrutuojančio asmens D. V. 2020 m. balandžio 5 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų matyti, kad, siekdamas kuo labiau sutaupyti ir atsiskaityti su kreditoriais, D. V. uošviams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jame esančiame šiltnamyje, augino daržoves ir vaisius savo ir šeimos poreikiams, taip pat 2014 metais išleido knygą (duomenys neskelbtini)“, kurios išleidimas nebuvo sėkmingas, pajamas gavo VšĮ „E.“ ir jos buvo skirtos tik knygos redaktorių ir dizainerių kaštams padengti.
30. FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesusirado geriau apmokamo darbo, nesuponuoja išvados apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesnėmis sumomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas dėjo pakankamas pastangas pagerinti savo mokumą, tačiau jos dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių nebuvo pakankamai sėkmingos.
31. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nepakankamai išsamiai ištyrė kreditoriaus pateiktus rašytinius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp bylos duomenų, kurie sudaro pagrindą abejoti teismo padarytų išvadų pagrįstumu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos užbaigimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors kreditorius skundė nutarties dalį, kuria užbaigta D. V. bankroto byla, tačiau, kadangi pareiškėjai R. V. ir D. V. bankrutuoja pagal vieną bylą (FABĮ 4(1) straipsnis), yra siejami bendro turto ir prievolių, byloje patvirtintas bendras mokumo atkūrimo planas ir bendri kreditorių reikalavimai, naikintina visa pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos užbaigimo.
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirųjų skundų
32. Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atskiruosius skundus, juose prašė pakeisti nutarties dalį, kuria nurašytos jų kreditinių reikalavimų sumos ir sumažinti nurašytinų sumų dydžius, nes dalį jų kreditinių reikalavimų sudaro administracinės baudos, kurios pagal FABĮ nuostatas, užbaigiant bankroto bylą, nėra nurašomos. Administratorė nurodė iš esmės sutinkanti su atskiruosiuose skunduose išreikšta pozicija, tačiau pažymėjo, jog nenurašytinų reikalavimų dalis turėtų būti sumažinta proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.
33. Kaip numatyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
34. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentams, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos užbaigimo naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, klausimas dėl nurašytinų ir nenurašytinų reikalavimų bus išspręstas iš naujo sprendžiant dėl bankroto bylos užbaigimo.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos užbaigimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos užbaigimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.