Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1675-392/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-06
Bylos Nr.: e2A-1675-392/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Ieškovas: Namo
Atsakovas: Š. K., V. K.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1675-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38691-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Š. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės V. K. 262,36 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo Š. K. – 189,99 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad prižiūri ir tvarko namo, esančio adresu (duomenis neskelbtini) (toliau – Pastatas), bendrojo naudojimo objektus, o atsakovai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi pareigą atsiskaityti už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, t. y. bendrija už namo bendrojo naudojimo objektams suteiktas paslaugas ir atliktus darbus atsiskaito su trečiaisiais subjektais. Pažymėjo, kad atsakovai yra buto, adresu (duomenis neskelbtini), savininkai – atsakovui Š. K. priklauso 21/50 dalys, o atsakovei V. K. – 29/50 dalys buto. Atsakovų 452,35 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės V. K. 262,36 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (262,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei iš atsakovo Š. K. 189,99 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (189,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovai Š. K. ir V. K. pateikė prieštaravimus, prašė 1) panaikinti 2019 m. gruodžio 23 d. preliminarų teismo sprendimą ir priimti galutinį teismo sprendimą – ieškovės Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovų atžvilgiu atmesti; 2) priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš pardavėjos UAB „VIA SPORTAS“ įsigijo butą, esantį adresu (duomenis neskelbtini). Butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini); pastato paskirtis – administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu; pastato, kuriame yra gyvenamasis butas, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Anot atsakovų, pastatą sudaro 2 korpusai arba kitaip „bokštai“ – A ir B. Pažymi, kad atsakovams priklausantis butas yra pastato B bokšte. Aiškina, kad iki 2017 m. pastatas buvo administruojamas savininkų sutarimu, įgaliotu asmeniu paskyrus UAB „VIA SPORTAS“, kuris, perkant butą, patvirtino, kad perkant butą B bokšte, bendro naudojimo patalpų ir kitos administravimo išlaidos bus skaičiuojamos tik už B bokštą, nes A bokšte esančiomis patalpomis atsakovai nesinaudos ir ji nėra skirta butų, esančių B bokšte, aptarnavimui, poreikiams, nėra su jais susijusi. Toks susitarimas buvo įtvirtintas ir 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovai aiškina, kad nedavė sutikimo apmokėti išlaidas už pastato A bokšto bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir administravimą, tokios išlaidos nėra susijusios su jiems nuosavybės teisėmis priklausančiomis patalpomis; be to, A bokšto bendro naudojimo patalpomis atsakovai nesinaudoja, jos niekaip nėra susijusios su B bokšte esančio buto eksploatavimu. Teigia, kad ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokio dydžio išlaidos sudaro už A ir B bokštuose esančių bendro naudojimo patalpų išlaikymą, administravimą. Anot atsakovų, tokios išlaidos turėtų būti išskirtos, o jų neišskyrus, nėra galimybės nustatyti tikslaus išlaidų už B bokšte esančių patalpų aptarnavimą, administravimą dydžio, todėl ieškovės reikalavimai atsakovų atžvilgiu turėtų būti atmesti arba palikti nenagrinėti.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepime į atsakovų prieštaravimus prašė teismo 2019 m. gruodžio 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovų teiginiai, jog su UAB „VIA SPORTAS“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo susiklosčiusi kitokia mokesčių už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą tvarka, nepagrįsti, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalies ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią CK įtvirtintas proporcingo prisidėjimo prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo principas negali būti pakeistas sutartimi. Taip pat pažymi, kad pagal teisinį reguliavimą jungtinė veiklos sutartis, dėl kurios pasirašymo buvo susitarta pirkimo-pradavimo sutartimi, nustojo galioti įsteigus Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendriją (2017 m. balandžio mėn.). Pagal CK nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus atsakovų nesinaudojimas konkrečiomis namo patalpomis neatleidžia atsakovų nuo pareigos prisidėti prie šių patalpų išlaikymo, nes bendraturčiams yra nustatyta pareiga proporcingai prisidėti prie visų bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Sudarytoje tarp atsakovų ir UAB „VIA SPORTAS“ sutartyje nustatytas dalinis atsakovų prisidėjimas prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo prieštarauja CK įtvirtintam reguliavimui, o tokia situacija pagal teismų jurisprudenciją yra negalima. Be to, įsteigus bendriją, pasibaigė ankstesnis namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas – jungtinė sutartis, todėl atsakovų argumentai apie anksčiau galimai egzistavusį kitokį susitarimą, nepakeičia atsakovų pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą. Atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, jog nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais. Be to, mokėjimas už bendrojo naudojimo objektų administravimą, išlaikymą ir priežiūrą yra grindžiamas ne naudojimosi faktu, bet atsakovų turima bendrąja dalinės nuosavybės objektų nuosavybės teise. Bendrijai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, nereikia atskiro namo bendraturčio sutikimo ar leidimo prižiūrėti ar administruoti atskirus ar konkrečius bendrojo naudojimo objektus (tokius kaip bendrojo naudojimo patalpos). Atsakovai neginčija, jog ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su namo bendrojo naudojimo objektų privalomaisiais reikalavimais ir jų priežiūra bei išlaikymu. Atsakovai, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui, yra visų namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkai. Tai apima visas namo bendrojo naudojimo patalpas, įskaitant ir atsakovų nurodytas pastato A bokšto bendrojo naudojimo patalpas, kad ir kur jos būtų. Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad įsigyjamų paslaugų ar darbų sąskaita/suma yra padalinama iš ginčo viso pastato bendrasavininkų patalpų nuosavybės teise valdomo ploto (apie 27 670 kv. m) ir padauginama iš kiekvienam buto ar patalpos savininkui priklausančio ploto (atsakovų valdomas plotas 65,49 kv. m). Bendrijos patirtos teisinės paslaugos paskirstomos visiems pastato butų ir kitų patalpų savininkams, išskyrus patalpų savininką (-us), prieš kurį vyksta byla, ir asmenis, kurie nurodytose bylose dalyvauja kaip tretieji asmenys ne bendrijos pusėje. Bendrija nėra sudariusi atskiro bendrojo naudojimo objektų aprašo (nes jis buvo panaikintas teismo sprendimu), tačiau vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais ir DNSBĮ nuostatomis, todėl tai nepaneigia atsakovų pareigos mokėti jiems paskaičiuotus mokesčius.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, atsižvelgdamas į COVID-19 viruso plitimo galimybę, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso forma 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val.

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog atsakovai neginčija (sutinka) su didžiąja dalimi mokėjimų, sudarančių ieškinio reikalavimą. Dėl mokėjimų eilutės „Liftų remonto darbai“ ieškovė nurodo, kad pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „KONE“ liftų defektinius aktus, kuriuose nurodyta, jog „neatlikus minėtų darbų lifto eksploatacija gali sukelti avarinius lifto darbo sutrikimus“; UAB „KONE“ 2018 m. lapkričio mėn. liftų remonto darbų sąmatas 2 liftų remonto darbams ir UAB „KONE“ 2019 m. kovo mėn. liftų remonto darbų sąmatas 3 liftų remonto darbams. Visa sąmatose nurodyta suma buvo išdalinta visiems namo savininkams proporcingai jiems nuosavybe valdomam plotui 2019 m. kovo ir balandžio mėn. mokėjimo pranešimais. Kadangi liftų remontas yra susijęs su namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, namo visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nebuvo reikalingas. Dėl mokėjimų eilutės „Eksploatacinės išlaidos“ nurodė, kad pateikė Bendrijos susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 13 d. protokolą, kuris patvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. namo (duomenis neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniame susirinkime 6 punktu buvo spręstas klausimas „Dėl tarifo Bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms nustatymo“ ir nuspręsta „Nustatyti ir patvirtinti 0,03 Eur su PVM/mėn. tarifą vienam kvadratiniam buto ar kitos patalpos plotui, skirtą Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms“. Dėl mokėjimų eilutės „Teisinės išlaidos“ nurodė, kad atsakovai 2020 m. vasario 27 d. vykusio posėdžio metu sukonkretino, jog Bendrijos reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes bendrija šias išlaidas atgauna, kai jai yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokia atsakovų pozicija yra nepagrįsta, nes dalyje ginčų bendrijai tenka padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir kartu atlyginti kitos proceso šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrija metų gale rengia ir tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriame atsispindi finansiniai srautai ir tuo atveju, jeigu yra pliusinis biudžetas, sprendžia dėl šių pinigų panaudojimo. Ieškovė nesutinka su atsakovų pozicija, jog sutartimi jie susitarė dėl kitokios namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, nes tai prieštarauja teismų jurisprudencijai. Be to, atsakovai savo nemokėjimą už paslaugas kildindami iš namo atskirų dalių egzistavimo į bylą nepateikė namo atskirų dalių egzistavimą patvirtinančių įrodymų; priešingai, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad namas yra vientisas, jokių atskirų dalių jame nėra, todėl atsakovų įsitikinimas dėl atskirų dalių egzistavimo nėra pagrindas mažinti jų mokėjimo prievolės apimtį. Atsakovai yra prisijungę prie UAB „Skaidri apskaita“ el. sistemos, skirtos gyventojams, adresu www.dnsb.eu, kurioje yra talpinamos visos Bendrijos sąskaitos, kurios yra padalinamos gyventojams, ir tokia sistema aktyviai naudojasi. Anot ieškovės, atsakovai galėjo iki kreipimosi į teismą pateikti bendrijai klausimus ar prašymus paaiškinti sumas, tačiau to nedarė ir paaiškinimų neprašė; be to, net atsakovų procesiniuose dokumentuose nebuvo keliami klausimai dėl priskaičiuotų sumų ar jų skirstymo – tokie argumentai atsirado tik 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu, todėl bendrija turėjo rengti naujus paaiškinimus, tai padidino bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7. Atsakovai teismui 2020 m. gegužės 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad ieškovė atsiliepime į atsakovų prieštaravimus nurodė, jog bendrasavininkų nuosavybės teise valdomas plotas yra apie 27 670 kv. m, t. y. nenurodo tikslaus ploto; nėra aišku, kodėl plotas kai kada keičiasi ir ieškovė kaskart naudoja kitokį ir kiekvieną kartą skirtingą bendrą bendrasavininkų nuosavybės teise valdomą plotą. Anot atsakovų, visi atsakovų šiuose paaiškinimuose nurodomi paskaičiavimai atlikti pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, sąmatas bei sąskaitas atsiliepime nurodytame internetiniame portale dnbs.eu.: Kone lifto remonto sąskaita 2019 m. vasario mėn. sumai – 18 333,46 Eur; atsakovams priskaičiuota: 65,49 kv. m x 0,8978 = 58,8 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius sudaro 20 419,36 kv. m; Kone sąmatos lifto remontui 36 759,34 + 16 973,42 + 21 508,96 = 75 241,72 Eur; atsakovams priskaičiuota 65,49 kv. m x 2,7192 = 178,05 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius sudaro 27 670,60 kv. m. Atsakovai dėl teisinių paslaugų nurodo, kad už 2019 m. ieškovė nurodžiusi 17 844,59 Eur sumą; atsakovams priskaičiuota 65,49 kv. m x 1,1284 = 73,90 Eur; bendras pastato plotas pagal šiuos skaičius 15 813.83 kv. m. Anot atsakovų, šis plotas nesutampa nei su ieškovės deklaruojamu visu pastato plotu, nei su ieškovės pateiktu paaiškinimu dėl teisinių paslaugų teikimo, kuriame nurodoma, kad pastato plotas naudojamas išdalinti mokesčius nurodomas visada mažesnis nei 15 000 kv. m. Be to, pažymi, kad vartų remonto Hormann 2019 m. vasario mėn. išlaidos sudaro 2 566,93 Eur; atsakovams priskaičiuota 65,49 kv. m x 0,0161 = 1,05 Eur; taigi, bendras pastato plotas pagal šiuos skaičiavimus sudaro 16 0103,09 kv. m. Nurodo, kad, anot ieškovės, sumos už lifto remontą buvo paskaičiuotos pagal Kone sąmatas, tačiau ieškovė tyčia ar per aplaidumą nutyli, jog darbai pagal sąmatas nebuvo atliekami, o pati sutartis su Kone buvo nutraukta 2019 m. vasarą – tiek dėl liftų remonto, tiek dėl liftų priežiūros. Šį faktą įrodo prie paaiškinimų pridedamos Kone sąskaitos bendrijai, kuriose aiškiai matosi, jog Kone nuo 2019 m. vasaros atlieka priežiūrą tik vienam liftui iš penkių; šie darbai buvo pavesti atlikti kitai – Schindler bendrovei. Bendrasavininkams mokėtinos sumos, paskirstytos pagal Kone sąmatas, iki šios dienos išlieka, nors turėjo būti arba perskaičiuotos arba bendrijos sprendimu perskirstytos. 2020 m. bendrijos susirinkime buvo patvirtinti tarifai. Kadangi po teisėtai patvirtintų tarifų buvo išrašomos korektiškos sąskaitos, atsakovai, kaip atsakingi bendrijos nariai, savo prievoles vykdo ir pateiktas sąskaitas apmoka. Tai įrodo, kad atsakovai sutinka apmokėti bendrijos sąskaitas ir už ankstesnį laikotarpį, tačiau teisėtai reikalauja, kad jos būtų teisingos ir atitinkamai pakoreguotos laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Šioje byloje prašomos priteisti išlaidos neproporcingai išaugo dėl pačios ieškovės pateikiamų neteisingų duomenų, kuriuos reikėjo tikslinti, todėl atsakovai laiko jas nepagrįstai didelėmis, kurios teismo sprendimu turėtų būti sumažintos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atidėjo 2020 m. gegužės 28 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį ir nustatė kitą teismo posėdžio datą 2020 m. birželio 29 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka; taip pat pasiūlė ieškovei pateikti raštu savo paaiškinimus ir/ar įrodymus, susijusius su minėtoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis (dėl vartų remonto, bendro pastato ploto kitimais, paaiškinti ar liftų remonto darbai buvo faktiškai atlikti pagal Kone sąmatas).

9. Teisme 2020 m. birželio 22 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė papildomai nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovai, pastato plotas apskaičiuojant vartų remontą nesikeitė, o įmoka buvo paskaičiuota proporcingai atsakovų turimos nuosavybės plotui. Be to, garažo vartų remonto darbus iš dalies padengė draudimas, t. y. iš 2 566,93 Eur sumos draudimas kompensavo 2 122,76 Eur, todėl likusi suma paskirstyta visiems pastato bendraturčiams – (2 566,93 Eur - 2 122,76 Eur) / 27 670,60 kv. m x 65,49 kv. m. Dėl teisinių paslaugų pažymi, kad už 2019 m. (iki ginčo laikotarpio pabaigos) bendraturčiams paskirstyta mokėjimų už teisines paslaugas, kurių suma sudaro 7 089,30 Eur (o ne 17 844,59 Eur, kaip nurodė atsakovai). Be to, bendrijos buhalteriją tvarkanti įmonė padarė techninę klaidą – skaičiuojamą plotą nurodė 14 762,02 kv. m, o ne 14 768,56 kv. m, tačiau atsakovams priskaičiuotos išlaidos už teisines paslaugas dėl to nesikeičia. Dėl liftų remonto papildomai nurodo, kad nutraukus sutartį su UAB „Kone“, 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis su UAB „Schindler-Liftas“ dėl nuolatinės Pastato liftų techninės priežiūros. Faktas, jog pasikeitė Pastato liftų priežiūrą teikiantis subjektas, nedaro įtakos Pastato liftų remonto poreikiui ir Pastato bendraturčių pareigai prisidėti prie Pastato bendrijos naudojimo objektų – liftų – priežiūros. Teigia, kad UAB „Kone“ nurodė bendrijai, jog neatliks darbų, kol nebus sumokėti pinigai. Ieškovės vertinimu, vien tai, jog šiai dienai nėra atlikti visi darbai pagal pateiktas sąmatas, neatleidžia bendraturčių nuo pareigos užtikrinti, jog liftai atitiktų būtinuosius statinio reikalavimus. Pažymi, kad bendrija turėjo imtis priemonių dėl liftų remonto darbų atlikimo, nes, kaip nurodė Kone defektiniuose aktuose, dėl liftų techninės būklės gali kilti avarija, todėl reikalingą sumą šių darbų atlikimui buvo nuspręsta surinkti pagal minėtas sąmatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. preliminarų sprendimą pakeitė – ieškovės Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. K. ir Š. K. dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės V. K. 159,08 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (159,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 443,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovei Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovo Š. K. 115,19 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (115,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 443,73 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės V. K. 4 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo Š. K. 4 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 10 d. name, esančiame adresu (duomenis neskelbtini), buvo įsteigta bendrija (ieškovė), kuri yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Bendrija prižiūri ir tvarko namo, esančio adresu (duomenis neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus, o atsakovai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi pareigą atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje iš esmės nekilo. Atsakovai yra buto (duomenis neskelbtini), savininkai, t. y. atsakovui Š. K. priklauso 21/50 dalys, o atsakovei V. K. – 29/50 dalys buto, kurį atsakovai įgijo 2013 m. lapkričio 6 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš UAB „VIA SPORTAS“. Butas yra pastate, unikalus Nr. (duomenis neskelbtini); šio pastato paskirtis – administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu. Pagal ieškovės pateiktą 2019 m. lapkričio 29 d. pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas atsakovų 452,35 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

12. Byloje ginčo dėl dalies skolos dydžio nekilo (dėl administravimo, buhalterinės apskaitos, bendrijos išlaidų, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros, pastato techninės priežiūros, liftų techninės priežiūros, bendrųjų patalpų valymo, kilimėlių keitimo, aplinkos tvarkymo, pastato fizinės apsaugos, pastato stebėjimo paslaugų, kaupiamųjų lėšų, antstolio paslaugų, gesinimo sistemų paruošimo planiniam VPGT, pastato fasado plovimo darbų); atsakovai iš esmės nesutinka su reikalavimu dėl skolos priteisimo už liftų remontą, eksploatacines išlaidas, teisines išlaidas, vartų remonto išlaidas; be to, nurodo, jog mokesčiai turėtų būti skaičiuojami atskirai pastato A ir B bokštams.

13. Atsakovai su UAB „VIA SPORTAS“ sudarytoje 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje sutarė, jog pirkėjams (šiuo atveju atsakovams) yra žinoma ir jie sutinka, kad po nuosavybės teisės į daiktą (butas, esantis adresu (duomenis neskelbtini)) perėjimo pirkėjams, jiems kartu su kitų butų ir patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys pastato (B bokšto) bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, jie kartu su kitais butų ir patalpų savininkais privalės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui (B bokštui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pirkėjams taip pat žinoma ir jie sutinka, kad dalis bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos jiems kartu su pastato (B bokšto) savininkais priklausys bendrosios nuosavybės teise ir jie įsipareigoja kartu su kitais butų bei kitų patalpų, esančių pastate (B bokšte), savininkais proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui (B bokštui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šias įmokas surinks ir su resursų tiekėjais atsiskaitys pardavėjas (UAB „VIA SPORTAS“) arba kitas jo paskirtas ir tinkamai įgaliotas asmuo.

14. Teismas, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, nustatė, kad iki 2017 m. pastatas buvo administruojamas savininkų sutarimu, įgaliotu asmeniu paskyrus UAB „VIA SPORTAS“. Kaip minėta, perkant butą pardavėjas ir savininkų įgaliotas administruoti patalpas subjektas – UAB „VIA SPORTAS“, patvirtino, kad perkant butą B bokšte, bendro naudojimo patalpų ir kitos administravimo išlaidos bus skaičiuojamos tik už B bokštą. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, remiasi tarp atsakovų ir UAB „VIA SPORTAS“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ir joje esančiomis nuostatomis, tačiau teismas pažymėjo, jog minėta sutartimi sutarti tarpusavio įsipareigojimai nėra privalomi ir negalioja namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui – ieškovei. Ieškovė nebuvo ir nėra atsakovų bei UAB „VIA SPORTAS“ sudarytos 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Be to, nors atsakovai su UAB „VIA SPORTAS“, kuri veikė kaip pardavėja ir namo statytoja, susitarė, kad atsakovai mokės tik už dalies namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą (namo „B bokštą“), tačiau bendraturčių (atsakovų) pareiga prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, kaip minėta, kyla iš įstatymo, o būtent – iš CK. Taigi, atsakovai 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi negalėjo sulygti, kad prisidės tik prie dalies namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, kai teisės aktuose yra expressis verbis įtvirtinta, kad bendraturčiai proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas visam namui išlaikyti.

15. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 10 d. įsteigus Bendriją, pasibaigė ankstesnis namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdas – jungtinė sutartis, todėl atsakovų argumentai apie anksčiau galimai egzistavusi kitokį susitarimą, nepakeičia atsakovų pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą. Atsakovai į bylą nėra pateikę jungtinės veiklos sutarties, kurią jie privalėjo pasirašyti pagal atsakovų pateiktą 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų teiginį apie kitokį nei CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrojo naudojimo objektų išlaikymo būdą (proporcingai savo daliai). Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo būdas – Bendrija – buvo pasirinktas 2017 m. balandžio 10 d. (pagal nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1 punktą) ir, teismo vertinimu, galimai iki tol galioję kitokie susitarimai (jei tokių buvo), nustojo galioti. Atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pastatas, esantis adresu (duomenis neskelbtini), būtų suskirstytas į bokštus A ir B. Priešingai, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šiuo adresu esantis pastatas įregistruotas kaip vientisas statinys, neišskiriant jo dalių. Nagrinėjamu atveju nesant patvirtinto ir galiojančio ginčo pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo, turėtų būti vadovaujamasi DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies nuostata (anot ieškovės, ja ir buvo vadovaujamasi), kurioje nustatyta, kas patenka į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, todėl ši aplinkybė neatleidžia atsakovų nuo jų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.

Šalies argumentai

16. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti 178,08 Eur išlaidas už liftų remonto darbus (pagal pateiktą ieškovės priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelę minėtos išlaidos susidarė: 2019 m. kovo mėnesį – 89,04 Eur, 2019 m. balandžio mėnesį – 89,04 Eur). Teismas pažymėjo, kad 58,80 Eur suma, paskaičiuota už 2018 m. gruodžio mėn., nepatenka į ieškinio reikalaujamo laikotarpio ribas, todėl dėl jos nesprendė ir plačiau nepasisakė.

Atsiliepimas

17. Atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodė, kad Kone lifto remonto sąskaitose ir sąmatose nurodytos sumos, paskaičiuotos atsakovams, nesutampa su visu pastato bendru plotu ir kiekvieną kartą tas plotas skiriasi; be to, faktiškai darbai nebuvo atlikti, o sutartis su Kone buvo nutraukta (2019 m. vasarą); taip pat pastato bendraturčiai neteikė sutikimo dėl tokių darbų atlikimo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas sprendė, jog kadangi liftų remontas yra susijęs su Pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu (atsakovai šios aplinkybės neginčijo), Pastato visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl lifto remonto darbų šiuo atveju nebuvo reikalingas.

19. Ieškovė teismui pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „KONE“ liftų defektinius aktus, iš kurių nustatyta, kad UAB „KONE“ nurodė, jog neatlikus darbų, nurodytų 2018 m. gruodžio 14 d. defektiniuose aktuose, lifto eksploatacija gali sukelti avarinius lifto darbo sutrikimus. UAB „KONE“ ieškovei pateikė 2018 m. lapkričio mėn. 2 lifto remonto darbų atlikimo sąmatas, kuriose nurodyta darbų vertė 24 840,84 Eur; 2019 m. kovo mėn. buvo pateiktos likusių 3 liftų remonto darbų sąmatos, kuriose nurodyta darbų vertė – 75 241,72 Eur. Pasak ieškovės, minėta suma buvo išdalinta visiems Pastato savininkams proporcingai jiems nuosavybe valdomam plotui Bendrijos 2019 m. kovo ir balandžio mėn. mokėjimo pranešimais.

20. Teismas nustatė, kad nuo 2019 m. birželio mėnesio paslaugas, susijusias su liftų priežiūra, teikia ne UAB „KONE“, o UAB „Schindler-Liftas“. Ieškovė patvirtino, jog minėti liftų remonto darbai nebuvo atlikti, nes iš pradžių buvo nutarta surinkti reikiamas lėšas (nes Kone atsisakė vykdyti darbus be apmokėjimo). Viena vertus, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju esant liftų avarinei būklei, turi pareigą (ir, kaip minėta, be pastato bendraturčių sutikimo) atlikti liftų remonto darbus, tačiau ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog UAB „KONE“ atliko nurodytus darbus nepateikė; priešingai, iš esmės patvirtino, jog jie nebuvo atlikti; be to, iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog būtent UAB „Schindler-Liftas“ nuo 2019 m. birželio mėnesio atlieka liftų patikras, rengia pasiūlymus ir defektinius aktus, atlieka remonto darbus (tuo tarpu įrodymų, jog pastaroji bendrovė atliko nurodytus remonto darbus – byloje taip pat nepateikta).

21. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog bendrija faktiškai patyrė ir atlygino UAB „KONE“ (ar kitai bendrovei) liftų remonto darbų sąmatose nurodytą darbų vertę bei nepaaiškino kokiu pagrindu (jų dar nepatyrus) atsakovams buvo priskaičiuotos išlaidos, susijusios su liftų remonto darbais, tenkančios atsakovų valdomo turto daliai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio darbai turėtų būti atliekami iš bendrijos renkamų kaupiamųjų lėšų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl mokėjimų eilutės „Liftų remonto darbai“ – 178,08 Eur (paskaičiuotų 2019 m. kovo ir balandžio mėn.), atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovė minėtų išlaidų nėra faktiškai patyrusi.

Šalies argumentai

22. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 17,64 Eur eksploatacinių išlaidų (pagal pateiktą ieškovės priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelę minėtos išlaidos susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. (kiekvieną mėnesį po 1,96 Eur). Iš teismui pateiktos 2019 m. lapkričio 29 d. pažymos apie atsakovų įsiskolinimą nustatyta, kad laikotarpiu 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. už eksploatacines lėšas atsakovams priskaičiuota 17,64 Eur, t. y. už kiekvieną mėnesį po 1,96 Eur (0,03 Eur x 65,49 kv. m). Ši suma apskaičiuota vadovaujantis Bendrijos susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 13 d. protokolo 6 punktu – patvirtintas tarifo dydis 0,03 Eur padaugintas iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto dydžio kvadratiniais metrais, kuris yra 65,49 kv. m. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinį šioje dalyje tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės V. K. 10,23 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 7,41 Eur skolos (proporcingai jų valdomam plotui).

23. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti 52,19 Eur išlaidų už teisines paslaugas (pagal pateiktą ieškovės priskaitymų, komisinių skolos ir delspinigių lentelę minėtos išlaidos susidarė: 2019 m. vasario mėnesį – 3,99 Eur, 2019 m. kovo mėnesį – 9,71 Eur, 2019 m. balandžio mėnesį – 0,82 Eur, 2019 m. gegužės mėnesį – 11,65 Eur, 2019 m. birželio mėnesį – 8,21 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 7,24 Eur, 2019 m. rugsėjo mėnesį – 10,57 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

24. Bendrijos sprendimas pirkti teisines paslaugas, nustatyti maksimalų paslaugų įkainį nėra ginčijami teismine tvarka, todėl toks sprendimas (priimtas 2017 m. gruodžio 17 d. bendrijos narių susirinkime) pastato butų ir kitų patalpų savininkams (įskaitant atsakovus) yra privalomas. Sprendžiant, ar bendraturčiui tenka pareiga dengti jam priskirtą bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti, esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu tikslu bendrija įgijo teisines paslaugas. Byloje ginčo, jog teisinės paslaugos buvo patirtos tikslu, susijusiu su visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų interesais, nekilo, todėl teismas šioje dalyje plačiau nepasisakė.

Šalies argumentai

25. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašoėpriteisti 1,05 Eur išlaidų už vartų remontą. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai paaiškino ir pateikė įrodymus, kad minėtų garažo vartų remonto darbus iš dalies padengė draudimas, t. y. iš 2 566,93 Eur sumos draudimas kompensavo 2 122,76 Eur, todėl likusi suma paskirstyta visiems pastato bendraturčiams, įskaitant ir atsakovus – (2 566,93 Eur - 2 122,76 Eur) / 27 670,60 kv. m x 65,49 kv. m. Atsakovai nepaneigė minėto skaičiavimo pagrįstumo, t. y. ieškovė įrodė, jog minėtas išlaidas skaičiavo proporcingai viso ginčo pastato plotui, todėl teismas ieškinį šioje dalyje tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės V. K. 0,61 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 0,44 Eur skolos (proporcingai jų valdomam plotui).

26. Ieškovė nurodė, kad atsakovai mokesčių už namo bendrosios dalinės nuosavybės patalpų išlaikymą tinkamai nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. susidarė 204,44 Eur įsiskolinimas už minėtus mokėjimus, išskyrus eksploatacines išlaidas, teisines paslaugas, liftų ir vartų remonto darbus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę. Atsakovai neginčijo ieškovės skaičiavimų, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovų 203,39 Eur skolą tenkino – priteisė iš atsakovės V. K. 117,97 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 85,42 Eur skolos (proporcingai turimo turto daliai). Viso ieškovei iš atsakovų priteisė 274,27 Eur (203,39 Eur + 17,64 Eur + 52,19 Eur + 1,05 Eur) skolos – priteisiant iš atsakovės V. K. 159,08 Eur skolos; atsakovo Š. K. – 115,19 Eur skolos (proporcingai turimo turto daliai) bei ieškovei iš atsakovės V. K. priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (159,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš atsakovo Š. K. priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (115,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas atsakovų argumentus, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, nes pati ieškovė teikė neteisingus duomenis, kuriuos reikėjo tikslinti, atmetė kaip nepagrįstus. Visų pirma, atsakovai, teikdami teismui prieštaravimus, nurodė ne visus nesutikimo su preliminariu sprendimu motyvus (prieštaravimuose nurodyta tik dėl pastato dalių/bokštų) ir tik vėliau, 2020 m. vasario 27 d. vykusio posėdžio metu, atsakovai nurodė naujus nesutikimo motyvus (dėl tam tikrų išlaidų skaičiavimo nepagrįstumo); be to, 2020 m. gegužės 21 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai vėl iškėlė naujus nesutikimo su ieškiniu motyvus (dėl vartų remonto išlaidų); taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovai dėl tam tikrų skaičiavimų neaiškumų buvo kreipęsi į ieškovę. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 60,63 proc. (ieškovė prašė priteisti 452,35 Eur skolos, priteista – 274,27 Eur), todėl teismas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 887,46 Eur (1 463,73 Eur x 60,63 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 443,73 Eur iš kiekvieno atsakovo bei iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteisė 8 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 4 Eur iš kiekvieno atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. galutinio sprendimo dalį, kurioje nuspręsta netenkinti ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų Š. K. ir V. K. 178,08 Eur išlaidas už liftų remonto darbus ir priimti naują sprendimą – tenkinti Namo (duomenis neskelbtini) bendrijos ieškinį dėl 178,08 Eur už liftų remonto darbus priteisimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Apeliantė nurodo, kad siekiant tinkamo bylos nagrinėjimo ir atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti Bendrijos įrodymus, susijusius su liftų remonto darbų išlaidų patyrimu: informaciją apie namo liftų priežiūros išlaidas, iš kurios matyti, kad bendrija yra patyrusi 36 203,72 Eur dydžio namo liftų remonto išlaidas; Gyventojų skolų / permokų dinamiką kaupiniui „Avarinės būklės remontas“ už 2019-07 - 2020-06 49 639,33. Teigia, jog papildomų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šiuo atveju pateikiami tik dalies liftų remonto darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai – šiais įrodymais detalizuojama apeliantės 2020 m. birželio 19 d. papildomuose paaiškinimuose nurodyta faktinė aplinkybė, jog dalis liftų darbų buvo atlikti.

28.2. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai kelis kartus iš esmės keitė savo poziciją, kodėl jiems nereikia prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, tačiau iš esmės nekėlė klausimo, kad ne visi darbai yra neatlikti, todėl ginčo dėl to pirmojoje instancijoje iš esmės nebuvo. Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas dalyje dėl liftų remonto darbų yra priimtas, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo keliamas klausimas pirmosios instancijos teisme, todėl sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.

28.3. Sistemiškai įvertinus atsakovų procesinį elgesį, akivaizdu, kad pagrindinis argumentas, su kuriuo buvo siejamas jų, kaip namo bendraturčių mokėjimo pareigos nebuvimas, tai, kad atsakovams nėra aišku, kaip yra apskaičiuojamas liftų darbų mokėjimas (tai buvo antroji atsakovų pozicija, kai buvo nuspręsta atsisakyta pozicijos dėl atsakovų mokėjimo prievolės nebuvimo dėl su UAB „Via Sportas“ sudarytos sutarties). Atitinkamai, apeliantė į bylą teikė įrodymus bei paaiškinimus, kad liftų remonto darbų mokėjimai yra apskaičiuoti pagal UAB „KONE“ pateiktas darbų sąmatas bei buvo pateikta detali informacija apie tai, kokie duomenys buvo naudojami minėto mokėjimo apskaičiavimui. Atsakovai tik 2020 m. gegužės 20 d. nurodė, kad liftų remonto darbai nėra atlikti, o teismas, reaguodamas į tai, 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, pateikti paaiškinimus, ar liftų remonto darbai buvo faktiškai atlikti pagal Kone sąmatas, kurios ieškovės pateiktos byloje. Bendrija, reaguodama į tokį teismo nurodymą paaiškinti, 2020 m. birželio 19 d. papildomuose paaiškinimuose paaiškino su liftų remonto darbų faktiniu atlikimu susijusias aplinkybes, t. y. tai, kad nėra atlikti visi darbai. Iš pateikto matyti, kad pirmosios instancijos teisme, iš esmės ginčas vyko dėl liftų remonto darbų apskaičiavimo klausimų ir atitinkamai apeliantė teikė būtent su šiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus, tuo tarpu teismas, sudaręs galimybę atsakovams nuolatos keisti savo poziciją, kas bet kuriuo atveju nėra suderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, priimdamas sprendimą atsakovų pareigos mokėti už liftų remonto darbus nebuvimą, grindė būtent aplinkybėmis, kad ne visi darbai de facto yra atlikti.

28.4. Apeliantė iš esmės nekvestionuoja sprendimo dėl rašytinio proceso, tačiau mano, kad dėl rašytinio proceso neturi būti paneigtos kitos proceso šalių teisės, įskaitant ir teisę į tinkamą procesą bei rungimosi principą. Teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, be kita ko, pateikti paaiškinimus, ar liftų remonto darbai buvo faktiškai atlikti pagal Kone sąmatas, kurios ieškovės pateiktos byloje, o apeliantė, vertindama teismo prašymą, pateikė minėtus paaiškinimus. Pažymėtina, kad vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės rašytiniu būdu, atsiranda erdvė kitų proceso šalių, įskaitant ir teismo, veiksmų interpretacijai ir skirtingam traktavimui. Konkrečiai, šiuo atveju teismui nurodžius pateikti paaiškinimus, būtent jie ir buvo pateikti, nes, kaip minėta, byloje ginčas kilo ne dėl darbų atlikimo fakto, o dėl jų apskaičiavimo atsakovams metodologijos. Tikėtina, kad vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui, nebūtų susiklosčiusi tokia situacija, kai teismui reikėjo ne paaiškinimų pateikimo, o konkrečių įrodymų. Atsižvelgiant į rašytinį procesą, pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi situacija dėl sąvokos „pateikti paaiškinimus“ skirtingo traktavimo, negali būti pagrindas konstatuoti atsakovų mokėjimo prievolės nebuvimą.

28.5. Bendrija nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, o jos steigimo tikslas yra įsteigti juridinį asmenį, kuris vietoj savininkų už juos įgyvendintų jiems teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Taigi, bendrija nėra subjektas, kuris atliktų kokią nors kitą nei nurodytą funkciją – bendrija kaip juridinis asmuo funkcionuoja konkretaus subjektų rato (Namo bendraturčių) interesų tenkinimui. Nors sprendime expressis verbis nėra atskleista, kuo remiantis teismas suformavo imperatyvų reikalavimą, kad bendrija turi teisę tik į patirtų išlaidų atlygimą, tačiau, tikėtina, kad šiuo atveju teismas rėmėsi bendraisiais skolų priteisimo reikalavimais, kurių vienas – gali būti atlyginamos tik patirtos išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, jog bendroji taisyklė, kad gali būti priteisiamos tik patirtos išlaidos, atsižvelgiant į Bendrijos specifiškumą neturėtų būti taikoma pilna apimtimi, t. y. kadangi bendrija įgyvendina Namo bendraturčių, įskaitant ir atsakovus, interesus. Teismas nevertino, kad mokėjimai liftų remontui buvo paskirstyti, siekiant užtikrinti, jog būtų tinkamai įgyvendintos Namo bendraturčių pareigos, susijusios su potencialiai pavojingais įrenginiais – liftais. Atsakovai yra vieninteliai savininkai iš name esančių 177 butų ir kitų patalpų savininkų, kurie nesutinka, kad jų kaip namo bendraturčių pareiga apima ir tinkamo namo liftų veikimo užtikrinimą.

28.6. Teismui laikant, kad atsakovai kaip namo bendraturčiai turi pareigą prisidėti prie namo liftų išlaikymo tik toje dalyje, kurioje išlaidos yra patirtos, yra apribotos apeliantei galimybes užtikrinti tinkamą namo liftų funkcionavimą. Liftų techninės priežiūros paslaugas teikusi bendrovė UAB „KONE“ 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė visų pastato liftų defektinius aktus, kuriuose nurodė, jog „neatlikus minėtų darbų lifto eksploatacija gali sukelti avarinius lifto darbo sutrikimus“. Bendrijai paprašius pateikti sąmatas, UAB „KONE“ pateikė 2018 m. lapkričio mėn. 2 liftų remonto darbų sąmatas, 2019 m. kovo mėn. likusių 3 liftų remonto darbų sąmatas. Sąmatose nurodytos sumos buvo išdalintos visiems pastato savininkams proporcingai jiems nuosavybe valdomam plotui Bendrijos 2019 m. kovo ir balandžio mėn. mokėjimo pranešimais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad namo liftų remontui yra būtina didesnė nei 100 000 Eur suma. Iš kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateiktos dinamikos matyti, kad namo bendraturčiai nėra sumokėję 49 906,27 Eur. Kaip buvo nurodyta ankščiau, bendrija yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl jai turėti sukaupus 100 000 Eur, iš kurių būtų sumokama už liftų remonto darbus, atsiskaityti su liftų priežiūrą teikiančia bendrove ir tik tada pateiktinNamo bendraturčiams prašymą sumokėti jau patirtas išlaidas, yra praktiškai neįmanoma. Atitinkamai, teismo sprendimas, kuriame nurodytas vienintelis skolos priteisimo kriterijus – išlaidų patyrimo faktas, iš esmės užkerta bendrijai galimybę užtikrinti tinkamą liftų veikimą.

28.7. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas, kaip bendrija turi panaudoti kaupiamąsias lėšas, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo ir ginčo tarp šalių, kad bendrija turi šias lėšas skirti namo liftų remonto darbams apmokėti nebuvo. Nepaisant to, teismas sprendime konstatavo, kad liftų remonto darbai turėtų būti apmokėti būtent iš kaupiamųjų lėšų. Taigi, teismas, pasisakydamas klausimais, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, o tokia teisė teismui, išskyrus tam tikras išimtis, nėra suteikta.

28.8. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog bendrija negali objektyviai užtikrinti savalaikio liftų remonto per kaupiamųjų lėšų institutą, nepagrįstai sprendė dėl Bendrijos pareigos liftų remonto darbus apmokėti iš kaupiamojo tarifo. Taigi sprendimas, kuriuo, neatsižvelgiant į byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą, paneigiant Bendrijos kaip specifinio juridinio asmens steigimo tikslus bei laikant, kad atsakovai turi teisę prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo apmokėdami tik patirtas išlaidas, nors toks išlaidų surinkimas gali užtrukti daugiau nei 10 metų, negali būti laikomas teisingu ir atitinkančiu bendrosios nuosavybės institutą.

Atsiliepimas

29. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų ir jų vertinti, kadangi jie nebuvo pateikti ir vertinti pirmos instancijos teisme, ir nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė jų negalėjo pateikti pirmos instancijos teismui. Priešingai nei teigia ieškovė, ginčą dėl lifto remonto išlaidų dydžio atsakovai kėlė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir vykusiame žodiniame teismo posėdyje dar vasario mėn. Būtent dar 2020 m. vasario 27 d. posėdžio metu, atsakovų atstovė pažymėjo, kad „sąskaitoje nurodyta suma už lifto remontus yra klaidinanti, kad ši suma buvo nustatyta, kai Kone pateikė sąmatas liftų remontui ir pareikalavo apmokėti iš anksto. Vėliau, liftų nesuremontavus ir paslaugų neapmokėjus, sutartis su Kone buvo nutraukta ir liftus suremontavo Schindler ir už tai pateikė sąskaitas, kurių sumos visiškai neatitinka Kone sąmatos sumos ir yra ženkliai mažesnės. Tačiau sąskaitoje per visą laiką neįvyko koregavimas, o buvo reikalaujama ir toliau mokėti pagal Kone negaliojančias sąmatas, o ne pagal faktines išlaidas.“ Po šio teismo posėdžio, teismas buvo suteikęs teisę ir terminą pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, įskaitant ir apie patirtas liftų remonto išlaidas. Dėl liftų remonto darbų ieškovė pasisakė ir pateikė dalį įrodymų dar 2020 m. kovo 5 d. paaiškinimais; taip pat teikė ir 2020 m. balandžio 15 d. paaiškinimus su rašytiniais įrodymais. Be to, paskutinius paaiškinimus su įrodymais ieškovė teikė dar 2020 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. birželio 19 d. Kyla pagrįstas klausimas, kokios kliūtys trukdė ieškovei pateikti visus įrodymus/paaiškinimus dėl lifto remonto darbų. Akivaizdu, kad ieškovė tam turėjo visas galimybes, tačiau jų neišnaudojo. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl paaiškinimų dėl lifto remonto darbų pateikimo, nepateikiant įrodymus, nes pasiūlymą pateikti paaiškinimus, pasak ieškovės, ji suprato tiesiogiai tik kaip paaiškinimų pateikimą, taip galėjo būti suprasta dėl teismo sprendimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bendrija pritarė teismo siūlymui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tiek dėl šalyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos, paskelbto karantino, tiek ir dėl to, jog ginčo suma nėra ženkli. Be to, teismas abiem šalims suteikė vienodas galimybes teikti paaiškinimus ir įrodymus, ir ne kartą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei nebuvo kliūtis su rašytiniais paaiškinimais teikti papildomus rašytinius įrodymus dėl kitų ginčytinų išlaidų skaičiavimo, pagrindimo, tačiau dėl liftų remonto tokios kliūtys kažkodėl egzistavo. Ieškovės teiginys, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl išlaidų liftų remonto darbams nepatyrimo, neatitinka tikrovės. Kaip matyti tiek iš atsakovų, tiek ir iš pačios ieškovės byloje teiktų procesinių dokumentų, ginčas dėl liftų remonto išlaidų faktinio patyrimo buvo nuo pat bylos nagrinėjimo priėmus prieštaravimus dienos. Esmė šio ginčo yra ne tik tai, kad bendrija lėšas rinko tik pagal sąmatas, faktiškai visų išlaidų nepatyrusi, bet tai, kad bendrija paskaičiavo ir rinko išlaidas už liftų remontus pagal kitos įmonės sudarytas sąmatas, kurioje įkainiai didesni, nei įmonės, kuri faktiškai prižiūrėjo ir remontavo liftus. Be to, šioje dalyje kalbame ne apie liftų eksploatavimo išlaidas, o apie remonto išlaidas, kurios jau buvo faktiškai patirtos, tačiau kitai įmonei darbus vykdant ir bendrija šių išlaidų neperskaičiavo. Atsakovai taip pat mano, jog ieškovės pozicija, kad už lifto remonto darbus yra pagrindas lėšas surinkti avansu, nėra visiškai pagrįsta. Visų pirma, kalba eina ne apie liftų eksploatavimo (techninės priežiūros) išlaidas, kurios buvo įtrauktos į atskirą sąskaitų eilutę, ir kurių atsakovai neginčijo, o apie liftų remonto išlaidas; antra, jokių įkainių už liftų remontą bendrija susirinkime nėra patvirtinusi, nėra priėmusi dėl to jokių sprendimų. Tai, kad pirmos instancijos teismas pasisakė dėl kaupiamųjų lėšų, kurias surenka bendrija, paskirties ir galimo jų panaudojimo liftų remontui, atsakovų nuomone, nereiškia, kad buvo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos. Teismas, nagrinėdamas pareikštus reikalavimus, vertina visų byloje pateiktų įrodymų visumą ir dėl jų pasisako. Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas sąskaitomis – faktūromis, kuriose viena iš eilučių ir atitinkamai reikalaujamos sumos dalis buvo būtent kaupiamosios lėšos (1,96 Eur). Taigi teismas nepasisakė dėl to, kas nebuvo pateikta byloje. Teismas teisingai pažymėjo, jog remonto darbai paprastai turėtų būti atliekami iš šių lėšų, nes būtent tokia jų paskirtis - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan.) remontui. Tačiau tai nereiškia, jog teismas priėmė sprendimą dėl byloje nepareikštų reikalavimų. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, atsakovų nuomone, pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog bendrija faktiškai patyrė ir atlygino UAB „KONE“ (ar kitai bendrovei) liftų remonto darbų sąmatose nurodytą darbų vertę bei nepaaiškino kokiu pagrindu (jų dar nepatyrus) atsakovams buvo priskaičiuotos išlaidos, susijusios su liftų remonto darbais, tenkančios atsakovų valdomo turto daliai, todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl mokėjimų eilutės „Liftų remonto darbai“ – 178,08 Eur (paskaičiuotų 2019 m. kovo ir balandžio mėn.), pagrįstai atmetė, kadangi neįrodytas jų pagrįstumas ir faktinis patyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

31. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, susijusius su liftų remonto darbų išlaidų patyrimu: informaciją apie namo liftų priežiūros išlaidas, iš kurios matyti, kad bendrija yra patyrusi 36 203,72 Eur dydžio namo liftų remonto išlaidas; Gyventojų skolų / permokų dinamiką kaupiniui „Avarinės būklės remontas“ už 2019-07 - 2020-0649 639,33. Ieškovė nurodė, kad šiais įrodymais tik detalizuojama apeliantės 2020 m. birželio 19 d. papildomuose paaiškinimuose nurodyta faktinė aplinkybė, jog dalis liftų darbų buvo atlikti.

32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismas iš esmės sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta atsakovų pozicija, kad nėra jokių objektyvių priežasčių dėl kurių ieškovė naujų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, juolab, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi prašė ieškovės pateikti paaiškinimus ar liftų remonto darbai buvo faktiškai atlikti pagal UAB „KONE“ sąmatas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, jog ieškovės nuorodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos nepatenka į CPK 314 straipsnyje nurodytus atvejus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

33. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų Š. K. ir V. K. 178,08 Eur išlaidas už liftų remonto darbus. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, todėl pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaidų už liftų remonto darbus priteisimo.

34. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaidas už liftų remonto darbus atmetė, konstatavęs, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad bendrija faktiškai patyrė ir atlygino UAB „KONE“ (ar kitai bendrovei) liftų remonto darbų sąmatose nurodytą darbų vertę bei nepaaiškino kokiu pagrindu (jų dar nepatyrusi) atsakovams buvo priskaičiuotos išlaidos, susijusios su liftų remonto darbais, tenkančios atsakovų valdomo turto daliai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužė 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015).

36. Apeliantė nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai nekėlė klausimo dėl lifto remonto darbų atlikimo, ginčo dėl to iš esmės nebuvo. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teisme, iš esmės ginčas vyko dėl liftų remonto darbų apskaičiavimo klausimų ir apeliantė teikė būtent su šiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus. Atsakovai tik 2020 m. gegužės 20 d. paaiškinime nurodė, kad liftų remonto darbai nėra atlikti, teismas, reaguodamas į tai, pasiūlė pateikti paaiškinimus, ar liftų remonto darbai buvo faktiškai atlikti pagal UAB „KONE“ sąmatas. Ieškovė 2020 m. birželio 19 d. papildomuose paaiškinimuose paaiškino su liftų remonto darbų faktiniu atlikimu susijusias aplinkybes, t. y. tai, kad nėra atlikti visi darbai.

37. Tačiau tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta. Nustatyta, kad dar 2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu atsakovų atstovė kėlė klausimą dėl liftų remonto darbų atlikimo, išlaidų už liftų remonto darbus pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ieškovės atstovą pateikti teismui dokumentus dėl aprašų, dokumentus pateiktus eilučių skaičiavimuose (eksplotacinės išlaidos, teisinės paslaugos, lifto remonto darbai). Ieškovė teikė teismui paaiškinimus 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. balandžio 16 d. kartu su rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismui 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi bylą paskyrus nagrinėti rašytinio proceso forma ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikus galimybę raštu pateikti savo paaiškinimus, įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, atsakovai ir ieškovai teismui 2020 m. gegužės 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovai paaiškinimuose nurodė, jog, pasak ieškovės, sumos už lifto remontą buvo paskaičiuotos pagal UAB „KONE“ sąmatas, tačiau ieškovė nutyli, jog darbai pagal sąmatas nebuvo atliekami, o pati sutartis su UAB „KONE“ buvo nutraukta 2019 m. vasarą – tiek dėl liftų remonto, tiek dėl liftų priežiūros, liftų priežiūros darbus atlieka kita bendrovė, t. y. UAB „Schindler-Liftas“. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, ieškovei pasiūlė pateikti nuomonę dėl atsakovų rašytiniuose paaiškinimuose (2020 m. gegužės 21 d.) išdėstytų aplinkybių, taip pat ir paaiškinti ar liftų remonto darbai buvo faktiškai atlikti pagal UAB „KONE“ sąmatas, kurios ieškovės pateiktos byloje; taip pat atsikirsti į atsakovų nurodytas aplinkybes dėl minėtų liftų remonto darbų, atliktų kitos bendrovės. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. paaiškinimuose patvirtino, kad nutraukus sutartį su UAB „KONE“ 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis su UAB „Schindler-Liftas“ dėl nuolatinės pastato liftų techninės priežiūros. Be to, nurodė, kad visi darbai pagal pateiktas sąmatas nėra atlikti.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu akivaizdu, jog ieškovė turėjo visas galimybes teismui pateikti ne tik paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių, bet ir visus įrodymus, tačiau šių savo teisių neišnaudojo. Byloje paaiškėjo, kad nors reikalaujamos sumos pagal UAB „KONE“ pateiktas sąmatas buvo išdalintos visiems pastato savininkams proporcingai jiems nuosavybe valdomam plotui, tačiau liftų nesuremontavus, sutartis su UAB „KONE“ buvo nutraukta, dalį liftų remonto darbų atliko UAB „Schindler-Liftas“, kuri teikė sąskaitas su visiškai kitomis sumomis. Ieškovas nepagrindė poreikio atsakovams priskaičiuoti išlaidas, susijusias su liftų remonto darbais būtent pagal UAB „KONE“, su kuria sutartis nutraukta, pateiktas sąmatas.

39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą dėl išlaidų už liftų remonto darbus vertino tik tuos įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog UAB „KONE“ atliko darbus, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, nepateikė. Kokius remonto darbus atliko būtent UAB „Schindler-Liftas“, kuri nuo 2019 m. birželio mėnesio atlieka liftų patikras, rengia pasiūlymus ir defektinius aktus, atlieka remonto darbus, taip pat nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo dėl išlaidų už liftų remontą pagal UAB „KONE“ pateiktas sąmatas priteisimo, pagrįstumo.

40. Ieškovė galės reikalauti iš atsakovų apmokėjimo už liftų remonto darbus pateikusi reikalavimą pagal UAB „Schindler-Liftas“, ar kitos darbus atlikusios bendrovės, sąmatas ar sąskaitas.

41. Apeliantė nurodo, jog ji teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodytą prašymą suprato tiesiogiai tik kaip paaiškinimų pateikimą, todėl ir pateikė tik prašomus paaiškinimus, nepateikdama įrodymus. Vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi. Pažymėtina, kad ieškovai sutiko pakeisti bylos nagrinėjimo tvarką į rašytinę. Teismas ne kartą abiem šalims suteikė vienodas galimybes teikti paaiškinimus ir įrodymus. Ieškovė anksčiau su rašytiniais paaiškinimais teikė papildomus rašytinius įrodymus, taigi jai buvo žinoma apie tai, jog paaiškinimus reikia pagrįsti įrodymais. Be to, teismas minėtoje nutartyje pasiūlė ieškovei pateikti raštu savo paaiškinimus ir/ar įrodymus, susijusius su nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nesuprato, jog kartu su paaiškinimais turi pateikti ir rašytinius įrodymus, yra nepagrįstas.

42. Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime negalėjo pasisakyti, jog bendrija tokio pobūdžio darbams turi panaudoti kaupiamąsias lėšas. Tačiau ieškovė skundu neprašė iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šį argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina jo pagrįstumo. Be to šis teismo teiginys neturi prejudicinės galios sprendžiant iš kokio pobūdžio lėšų turi būti apmokami liftų remonto darbai, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

43. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės Namo (duomenis neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius