- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 1S-114-628/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- E. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. Š. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-01-28 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - 10 MGL (376,50 Eur) bauda. Iš E. Š. priteista V. M. naudai 2896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti, 760,25 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Tuo pačiu nuosprendžiu V. M. pagal BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.); E. Š. civilinis ieškinys atmestas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi E. Š. apeliacinis skundas atmestas, iš nuteistojo E. Š. priteista 600 Eur V. M. advokato paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo E. Š. kasacinį skundą.
Šalies argumentai
2015 m. lapkričio 13 d. E. Š. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos Nr. PK-1384-34/2014 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kauno apygardos prokuratūra 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. PK-1384-347/2014 pagal BK 154 str. 2 d. Pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BK 155 str. paliko nenagrinėtą, kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 155 str. dekriminalizuota.
2015 m. gruodžio 31 d. E. Š. su skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. PK-1384-347/2014 panaikinimo ir įpareigojimo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2016 m. sausio 28 d. nutarimu pareiškėjo skundą atmetė nurodydama, kad pareiškėjas naujų aplinkybių dėl jo nuteisimo pagal BK 154 str. 2 d. nenurodė, o dalyje dėl BK 155 str. atnaujinimo paliko skundą nenagrinėtą, kadangi šiame straipsnyje numatyta veika dekriminalizuota.
Šalies argumentai
2016 m. vasario 12 d. E. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimo dalies, kuria atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BK 154 str. 2 d., taip pat dėl Generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 28 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BK 154 str. 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. PK-1384-347/2014.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo E. Š. skundą dėl Generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 28 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmetė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nei skunde Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo, nei skunde Vilniaus apygardos teismui naujų aplinkybių, kurios gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylos proceso atnaujinimo, nepateikė.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. Š. skundu Lietuvos apeliaciniam teismui prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-03 nutartį, Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2015-12-16 nutarimo dalį, kuria atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BK 154 str. 2 d., taip pat panaikinti Generalinio prokuroro 2016-01-28 nutarimą ir įpareigoti Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą baudžiamojoje byloje Nr. PK-1384-347/2014 pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal BK 154 str. 2 d., atlikti tų aplinkybių tyrimą ir BPK 444 str. 1 d. 4 p. pagrindu sudarytą išvadą su medžiaga perduoti Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui.
Savo skunde E. Š. nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, esančios pagrindu atnaujinti baudžiamąjį bylą pagal BPK 444 str. 1 d. 4 p. skundžiamojoje nutartyje nebuvo išnagrinėtos ir įvertintos, o teismas, turėdamas išankstinę nuomonę atmesti skundą, pažeidė LR Konstitucijos 109 straipsnį. Nuteistasis teigia, kad jis nėra leidyklos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, o nagrinėjant V. M. bylą Kauno miesto apylinkės teisme, neprocesiniu būdu, jam nežinant, buvo pateikta pažyma – deklaracija, neva patvirtinanti šį faktą. Nurodo, kad apie pažymos buvimą jis sužinojo tik nuosprendžio paskelbimo metu. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apie pažymą nebuvo kalbama, ji nebuvo nagrinėta, todėl Generalinio prokuroro nutarimas yra klaidinantis ir aiškiai neteisingas. Nuteistojo teigimu, Vyriausiajai rinkimų komisijai 2008 metais jis atsakė į šį klausimą. Nurodo, kad jo žmona L. Š. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkė, tai jis pateikė ir deklaracijoje. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį, kad ankščiau paminėta leidykla leido du ar netgi tris laikraščius, todėl netiki, kad teismai gali patikėti kažkokiais skleidžiamais gandų lygio melagingais ir šmeižikiškais teiginiais, jog jis yra dviejų ar net visų trijų laikraščių savininku.
Pareiškėjo nuomone, naujai paaiškėjusi aplinkybė yra būtent tai, kad jis apie neprocesiniu būdu pateiktą pažymą teismui sužinojo tik 2014 m. lapkričio 18 d. Pažymi, kad jis nėra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkas, šį faktą paneigia Kultūros ministerijos sąraše įtraukti duomenys apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkus, kurią jis pateikė Generaliniam prokurorui. Be to, šį teiginį apie jo nebuvimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku patvirtina ir išteisintoji G. B., kuri pateikė dalininkų sąrašą. Atkreipia dėmesį, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, patvirtintos pastarojoje byloje, neįvertino nei Generalinis prokuroras savo nutarime, nei Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje. Apie tokį neprocesinį deklaracijos įdėjimą į bylą jam už akių Kauno apygardos teismas, priėmęs 2015-05-08 nutartį, nežinojo ir šio fakto netyrė bei nevertino. Tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė pagal BPK 444 str. 1 d. 4 p.
Šalies argumentai
E. Š. teigimu, Generalinio prokuroro nutarime net nesiaiškinta jo pareiškimo dalis, kurioje jis rašo apie liudininkų parodymų esminius prieštaravimus. Kauno apygardos prokuroras melagingai nutylėjo apie šiuos parodymų esminius neatitikimus.
Nuteistasis nurodo, kad vienas kitam prieštaraujantys ir esmingai skirtingi V. M. liudijimai rodo, jog pastarasis vykdė sąmoningus veiksmus prieš jį, t.y. vykdė tiesioginę tyčią. Be to, skirtingi yra ir V. M. bei G. B. parodymai, kurie rodo tiesioginę jų tyčią prieš jį (E. Š.) abejose bylose. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės absoliučiai nenagrinėjo ir nevertino Vilniaus apygardos teismas savo 2016-03-03 nutartyje.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jo išdėstyti faktai rodo sąmoningą ir klastingą V. M. ir G. B. susitarimą atsakomybę dėl šmeižikiškų rašinių surašymo suversti mirusiam žmogui. Skunde nurodoma, jog negali būti dviejų visiškai skirtingų liudijimų dviejose bylose, ir tokiais nepatikimais V. M. liudijimais remdamasis teismas byloje PK-1384-347/2014 priėmė neteisingą, neteisėtą, aiškiai šališką nuosprendį. Tokie, anot pareiškėjo, „įrodymai“ parodo akivaizdų V. M. melą, sąmoningą jo (E. Š.) šmeižimą, siekį tai padaryti savo valdomo ir redaguojamo portalo (duomenys neskelbtini) pagalba, šmeižto skleidimą tiesioginės tyčios būdu. Byloje Nr. PK-417-668-2015 duoti V. M. ir G. B. parodymai iš esmės prieštarauja ankstesniems jų parodymams byloje Nr. PK-1384-347/2014 ir juos paneigia. Šie nauji parodymai įrodo, kad V. M. byloje Nr. PK-1384-347/2014 melavo, jo sąmoningus pareiškėjo (E. Š.) šmeižimo savo publikacijose veiksmus, jų atlikimą tyčios būdu. Ši aplinkybė, kad byloje Nr. PK-417-668/2015 V. M. ir G. B. davė iš esmės skirtingus parodymus apie tas pačias publikacijų atsiradimo V. M. portale ir jo (E. Š.) šmeižimo aplinkybes ir tuo būdu paneigė savo parodymus byloje Nr. PK-1384-347/2014, pastarojoje byloje (Nr. PK-1384-347/2014) nebuvo ir negalėjo būti teismams žinoma, ji teismų nebuvo nagrinėta ir įvertinta. Tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Pareiškėjas skunde taip pat nesutinka su teiginiu, jog nėra pagrindo laikyti teismą šališku, esą jis teismo proceso metu nepareiškė nušalinimo teisėjai A. O.. Kaip nurodo pareiškėjas, jis apie pažymą, pateiktą neprocesiniu būdu iki nuosprendžio paskelbimo nežinojo, todėl šios aplinkybės pagrindu negalėjo pateikti pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo. Generalinis prokuroras šio argumento, pasak pareiškėjo, visiškai nenagrinėjo. Pati teisėja A. O., nusišalinusi nuo bylos Nr. PK-417-668/2015 nagrinėjimo, pripažino, kad yra šališka jo (pareiškėjo) atžvilgiu, kad yra priklausoma nuo ją liaupsinančių publikacijų spaudoje. Šis teisėjos nusišalinimo dėl minėtų aplinkybių nuo bylos Nr. PK-417-668/2015 nagrinėjimo faktas nebuvo ir negalėjo būti žinomas teismams nagrinėjantiems bylą Nr. PK-1384-347/2014. Todėl, anot pareiškėjo, nepagrįstas 2016-03-03 nutarties teiginys, esą byloje Nr. PK-1384-347/2014 nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl jo (E. Š. ) kaltės.
Nuteistojo skundas netenkinamas.
Susipažinus su teismui pateiktos bylos Nr. PK-1384-347/2014 medžiaga, išnagrinėjus nuteistojo E. Š. skundo argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. Š. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016-01-28 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr.PK-1384-347/2014 yra teisėta ir pagrįsta. Pabrėžtina, kad nors pareiškėjas skundo argumentuose nurodo ir kitą bylą, o būtent bylą Nr. PK-417-668/2015, Lietuvos apeliacinis teismas šia nutartimi vertina pareiškėjo skundo argumentus tik dėl bylos Nr. PK-1384-347/2014.
Ištyrus ir įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 str. 1 d., naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Šalies argumentai
Kaip jau minėta aukščiau, pareiškėjas savo skunde nurodo, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina tai, kad jis apie neprocesiniu būdu pateiktą pažymą teismui sužinojo tik 2014 m. lapkričio 18 d. Pažymi, kad jis nėra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkas, šį faktą paneigia Kultūros ministerijos sąraše įtraukti duomenys apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkus, kurią jis pateikė Generaliniam prokurorui. Apie tokį neprocesinį deklaracijos įdėjimą į bylą jam už akių Kauno apygardos teismas, priėmęs 2015-05-08 nutartį, nežinojo ir šio fakto netyrė bei nevertino.
Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. PK-1384-347/2014 medžiaga, darytina išvada, kad tokie skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos (t. 2, b.l. 127), vienas iš apelianto E. Š. apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad jis (E. Š.) buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, steigėjas ar dalininkas. Tokiu būdu, ši aplinkybė, kurią pareiškėjas skunde Lietuvos apeliaciniam teismui įvardija kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, buvo apeliacinio skundo argumentų dalis ir šiuos argumentus apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos teismas. Kaip konstatuota Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje, pateikti su byla duomenys patvirtina, kad laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ įvardijamas kaip „(duomenys neskelbtini)“, jį leidžia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius nuo (duomenys neskelbtini), E. Š. pats nurodė skiltyje „VI. Individualios įmonės (kitos organizacijos ir įstaigos)“, kad jis ar jo sutuoktinė yra leidyba užsiimančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ „savininkas, steigėjas ar dalininkas“, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos faktinius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad teiginys, jog straipsnį parašė laikraščio savininkas, negali būti įvardijamas kaip neatitinkantis tikrovės ir kaip žeminantis, menkinantis ar įžeidžiantis. Pats E. Š. nurodė duomenis apie tai, kad yra viešosios įstaigos, kuri leidžia laikraštį savininkas, steigėjas ar dalininkas, todėl teismui nebuvo objektyvaus pagrindo netikėti ar abejoti šia informacija ir ją tikrinti. Tokiu būdu, pareiškėjo E. Š. skundo Lietuvos apeliaciniam teismui argumentai, jog apie tokį neprocesinį deklaracijos įdėjimą į bylą Kauno apygardos teismas, priėmęs 2015-05-08 nutartį, nežinojo ir šio fakto netyrė bei nevertino, yra nepagrįsti.
Pažymėtina, kad didelė dalis E. Š. skundo Lietuvos apeliaciniam teismui argumentų (šiuo atveju pareiškėjas juos įvardija kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes) yra susiję su byloje Nr. PK-1384-347/2014 surinktų įrodymų vertinimu. Pareiškėjas, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, nurodo byloje apklaustų asmenų parodymų prieštaringumą, tačiau nuteistojo abejonės dėl įrodymų vertinimo, liudytojų parodymų patikimumo negali būti pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kaip įtvirtinta BPK 20 str. 5 d., teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje, dėl kurios paduotas skundas, priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atsisakyta priimti E. Š. kasacinį skundą, konstatuojant, kad iš nuteistojo E. Š. kasacinio skundo turinio matyti, kad didžioji dalis jame išdėstytų argumentų susiję su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės jau buvo ištirtos ir įvertintos bylą nagrinėjant teismuose instancine tvarka. Pažymėtina, kad teismų priimtuose sprendimuose (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo nutartyje) yra detaliai išnagrinėti visi įrodymai, kuriais remiantis teismas sprendė E. Š. kaltės klausimą. Išnagrinėjus Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto skundo argumentus, sutiktina su žemesnės instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, jog pareiškėjas jokių naujų aplinkybių nenurodė, kad jos visos buvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir atitinkamai šių teismų įvertintos. Visi kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo juos traktuoti kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes ar vertinti kaip galimai neteisėtus. Konstatuotina, kad visos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę priimant sprendimus dėl nuteistajam pareikštų kaltinimų, baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos.
Kaip jau nurodyta aprašant skundo argumentus, pareiškėjas skunde taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nutarties teiginiu, jog nėra pagrindo laikyti teismą šališku. Kaip nurodo pareiškėjas, jis apie pažymą, pateiktą neprocesiniu būdu iki nuosprendžio paskelbimo nežinojo, todėl šios aplinkybės pagrindu negalėjo pateikti pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo. Teismas buvo šališkas, nes pažyma atsirado neprocesiniu būdu. Tokiu būdu, iš šių argumentų matyti, kad bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumą pareiškėjas sieja būtent su aukščiau aprašytomis aplinkybėmis dėl minėtos pažymos atsiradimo byloje. Tačiau, nustačius, jog nepasitvirtino pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės dėl deklaracijos-pažymos byloje pateikimo neprocesiniu būdu, nėra pagrindo vertinti ir teismo šališkumo, grindžiant jį šiomis aplinkybėmis. Pritartina Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje išdėstytoms išvadoms, kurios padarytos patikrinus byloje esančius duomenis, jog byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjantis teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo kaltės ar teisėja būtų turėjusi pagrindą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Skundą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžia, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikianti galimybę vis iš naujo įrodinėti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam. Kaip minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams taisyti, tačiau tokių šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo E. Š. skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo E. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.