Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam ir tuo pačiu kaltinamam asmeniui V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirb. VšĮ "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2d. 155 str. 1d.,

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirb. LRT komisijoje, VšĮ "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2d. ir 155 str. 1d., padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl E. Š. pareikštų kaltinimų

Laikraštyje "XXI amžius" 2014m. sausio 10d. numeryje Nr. 2 buvo išspausdintas ir paskelbtas E. Š. straipsnis "Viešas laiškas V. M.", kuriame pateikta informacija, kuri neatitinka tikrovės ir paniekina bei pažemina nukentėjusįjį šiais teiginiais:

"(...)Rodydamas ateistinį įniršį V. M. pradėjo kryžiaus žygį prieš katališką laikraštį. Tam jis panaudojo daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą, leidžiančią laikraštį "XXI amžius";

"<...> Pagal V. M. paskvilių turinį aišku, kad jis netoli pažengė į priekį nuo komunistinės šmeižikiškos žurnalistikos praktikos <...>";

"<...> Ir štai pernai, kovo antroje pusėje, savo internetiniame portale pradėjote viešą kryžiaus žygį prieš katalikišką laikraštį. Rodydamas ateistinį įsiūtį, parašėte paskvilį prieš mane, kaip "XXI amžiaus" redaktorių. Tam pasigriebėte tuo laiku vykusį teisminį ginčą tarp mūsų leidyklos (ne laikraščio "XXI amžiaus", kaip melagingai rašote savo "informaciniame" paskvilyje) ir daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą neaiškių jėgų infiltruotą "žurnalistės" G, B-ytės, <..>, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą (...)";

Motyvuojamoji dalis

"<...> Visais savo veiksmais šioje byloje tik patvirtinate, kad jau esate įsitikinęs, jog per kai kuriuos savo valdomus Kauno teisėjus sugebate kuo toliau nustumti ir užvilkinti mūsų apeliacinio skundo klausimo nagrinėjimą. Tą poveikį teismams darote jau seniai, kaip atsitiko ir su visa mūsų byla dar kovo mėnesį. Tai jūs darėte mūsų byloje jau beveik prieš metus, tai darote dabar netgi svarstant mūsų apeliacinį skundą. Tokią galią jūs, kaip sako kai kurie Kauno žurnalistai, kuriems įkyrėjo jūsų storžieviškas ir piktavalis diktatoriškas valdingumas, turite tik dėl to, kad betarpiškai bendraujate su Kauno teisėjų grietinėle, kuri nenori pyktis su galinguoju žurnalistų klano atstovu <...>";

"<...> Tačiau jūs, drg. V. M., jau įsivaizduojate pasiekęs visagalybės viršūnę net teismuose, tad mūsų procesą pakreipsite taip, jog jūsų nekenčiamas "XXI amžius" (leidykla "Naujasis amžius") pralaimės (...);

"<...> Kai jau iš anksto, dar neišsprendus bylos, teigiate, kad G. B. buvo atleista neteisėtai, <...> jog per "absurdišką teisinį ginčą" ji išmoko teisės aktus, irgi paprasčiausiai meluojate. <...>, kai beveik pusę metų jūsų skatinama ir mokoma ji nevykdė darbinių pareigų, ieškojo teisinių priekabių, studijuodama Darbo kodeksą, užuot dirbusi savo tiesioginį darbą <...>";

"<...> Finansinis šio laikraščio žlugdymas vykdomas jau seniai, tad ir jūsų įsijungimas į šį "darbą" nėra atsitiktinis <...>";

”<...> Jūsų nepadorumas pasiekė viršūnę, kai pernai Velykų naktį kažkokiems nusikaltėliams niokojamiems Žurnalistų namų Kaune patalpas, per G. B. ir kitus pradėjote skleisti absurdišką šmeižtą esą būtent "XXI amžius" redaktorius padarė tą nusikaltimą <...>";

"<...> o pats žurnalistikos "specas" pasiūlo tokiai "žurnalistei" pačiai viešai, teismo posėdyje skleisti tokius šizofreniškus kaltinimus. Kas jūs, drg. V. M., esate, kad galite keisti net teisminio proceso datas ir darote visokį kitokį poveikį teismams, įgąsdinęs, juos savo galia? <...> jeigu nebūtų jūsų jau seniai besitęsiančio įsikišimo į šį ginčą, prasidėjusį dar prieš dvejus metus, šios bylos teisme išvis nebūtų. Nebūtų ir slapto neteisėto pokalbių įrašinėjimo, ir spaudimo panaikinti padarytas G. B. pravaikštas, ir reikalavimų "pagerinti" darbo sąlygas, ir sumažinti dvigubai darbo krūvį, mokant tą patį atlyginimą, ir teismų vilkinimų, sudarant didžiulę finansinę naštą leidyklai, ir atidedant apeliacinio skundo nagrinėjimą <... >";

"<...> tai būtent jūs 2009 m. rugpjūčio 20 d. pasiuntėte prieš mane du banditus, kurie sumušė mane viduryje dienos, kad pagal jūsų užsakymą prokurorai buvo labai atlaidūs nusikaltėliams ir juos net nenubaudė laisvės atėmimu, kad teismas pritarė tokiam nekaltųjų išteisinimui. Visa tai teigiu turėdamas galvoje jau minėtą jūsų galią Kauno teisėtvarkos sistemoje <...>";

"<...> užuot panaudojęs juodoms užmačioms jums pasitarnaujančią "žurnalistę" <...>".

Privatus kaltintojas nurodo, kad ši veika atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už šmeižimą, o kadangi tai buvo paviešinta spaudinyje, tai atitinka 2 dalyje numatytą veiką.

Taip pat tame pačiame straipsnyje E. Š. V. M. paniekino, užgavo, pažemino ir įžeidė, teigdamas:

"(...) jūs jau iš seno įpratęs valdyti ir skaldyti, tad to siekiate ir dabar, nors laikai jau pasikeitę (...)";

"(...) aiškinant klausimo esmę vis dėlto reikėtų nors elementaraus padorumo, kurio taip ir neišmokote ir kišatės ne į savo reikalus. Laikas, kai galėtumėte įgyti nors kiek padorumo, jau praeina, nors jums nedaug trūksta iki mano amžiaus (...). (...) aš skaičiuoju jūsų metus ar nurodysiu kitus jūsų duomenis, bet jūs taip elgiatės su manimi savo paskviliuose, taip gausiai kylančiuose iš pykčio ir pagiežos perpildytos žurnalisto galvos (...) ";

"(...) Dabar suprantu, kodėl jūs lyg įsivaizduodamas save didvyriu, dar kovo mėnesį vykusiame viename pirmųjų bylos nagrinėjimo teismo posėdžių, išsiskėtęs viduryje nedidelės salės, kėlėte triukšmą, laidėte visokias replikas, o nuo jūsų valdingumo susigūžusi teisėja sėdėjo, bijodama nutildyti triukšmautoją, ir užuot tildžiusi jus, tildė mus, besitariančius pašnibždomis (...)";

"(...) vėl parodėte savo piktavališką "galią", apdovanodamas "kovą su "XXI amžius" laimėjusia G. B. "kalaviju" (taip jūs, nors ir vaizduodamas visažinį žurnalistą, nemokšiškai vadinate kardą) (...)";

"(...) kad pats konsultavote G. B. dar prieš prasidedant teismams ir netgi G. B. dar dirbant mūsų leidykloje, kai ji jau pradėjo mus terorizuoti netgi slapta įrašydama "inkriminuojamus" įkalčius (taip sovietiniais laikais darydavo KBG pasiųsti agentai) (...)";

"(...) Bet jums smagiau rengti linčo teismą kitiems (...)";

"(...) Išties įdomu, kad okupaciniais laikais žurnalistikoje įgyta jūsų patirtis leidžia vykdyti tamsias užmačias ir teikti paslaugas (...) "žurnalistei" (...)";

"(...) Jūsų neteisėtas kišimasis tik kenkia nepriklausomos Lietuvos žurnalistikai (...)";

"(...) Akivaizdu, kad labai norėtumėte (savo kišimusi į bylos eigą to ir siekiate), kad laikraštis būtų visai uždarytas (tada laisvai galėtumėte rašyti savo nepabaigiamus paskvilius) - tas laimės jausmas nuneštų jus iki dangaus (...)";

"(...) Kodėl jūs dedate visas pastangas pakenkti "XXI amžiui", kurio darbuotojai žurnalistai jūsų ir G. B. "pergalės" dėka tik nukentės? (...)"

Šie kaltinamojo E. Š. teiginiai, privataus kaltintojo nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl E. Š. kaltinimo pagal

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d.

Vėliau (t.2, b.l.32) teigė, jog jam D. sakęs, kad M. gavo du milijonus. Teigė: "Kai kurie žurnalistai pasakojo apie "Kauno dienos" privatizavimo reikalus. Kai kurie gavo penkis milijonus dolerių, du milijonai teko M.. Aš prašiau paviešinti, kiek gavo milijonų. Man buvo neaišku. Apie tai nieko nerašiau, tik klausiau (...) Aš pasakojau nuomonę visuomenės".

straipsnyje "Keistas teisingumo ieškojimas" (t.1, b.l.32) E. Š. nurodo, jog jis savo "Viešame laiške V. M." rašė "pagal gautą informaciją, pagal savo gautas žinias, pagal savo nuomonę ir išvadas, pagal savo patirtį, pagal savo jausmus, siekdamas apginti save ir laikraštį", tuo pripažindamas, kad tai nebuvo tik nuomonė ir nurodydamas motyvus;

nurodė: "Aš, rašydamas viešą laišką, privalėjau sulaikyti melagį, šmeižiką. Bent tokį aš įsivaizdavau M., nes pateikė straipsnius be pavardės" (t.2, b.l.37);

nors teigė, kad nekaltina M. darbu KGB ar teisėjų papirkinėjimu, tačiau tuo pačiu vėl sako: "Jei M. ir išteisintas viename KGB epizode, gal teismas gali išreikalauti B. bylą" (t.2, b.l.38);

Liudytojas J. K. parodė, jog M. pažįsta seniai, dirbo vienoje redakcijoje. Jis pasižymėjo darbštumu. Susirinkus į Žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus senjorų klubą kažkas atnešė laikraštį ir perskaitė. Teigė: "Mes pakraupome (...) mums visi teiginiai buvo išgalvoti". Patarė M. kreiptis į teismą. Katalikiškame laikraštyje M. kaltinamas "ateistu, kėgėbistu". "Jei mes tas etiketes jam priklijuosime, tai čia - etika, dvasiniai dalykai ir moralė?" M. rengė visuomenines laidas "Savaitės aidai", kurios buvo visuomeninės, politinės, kaip to reikalavo partija ir vyriausybė, tačiau nebuvo laidos, kad M. būtų šnekinęs ateistą. Jis ateizmo temos negvildeno, buvo kūrybinis žmogus. Antireliginės tematikos niekas jam negalėjo įpiršti. Jis (past.J. K.), būdamas komunistų partijos narys, slapta tuokėsi bažnyčioje, krikštijo vaikus, laidojo su bažnyčia tėvus, o M. dalyvavo laidotuvėse, lydėjo kartu su kunigu iki kapo duobės. Jei M. būtų "nunešęs žinelę", tai būtų iškilę viešumon. Visas laiško turinys - įžeidžiantis, šmeižiantis, žeminantis. Žurnalistas D.s dirbo "XXI amžiuje" ir M., jam mirus, išlydėjo su religinėm apeigom, pats organizavo, tvarkė dokumentus, prisidėjo materialiai. Žurnalistui leidžiama hiperbolizuoti iki tam tikros ribos, neperžengiant žmoniškumo.

Taigi, kaltinamasis E. Š. teigė, jog jo "Viešas laiškas V. M." yra tik jo išsakyta nuomonė. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ir pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktas). Žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktas). Taigi, pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus.

BK 154 str. 2 d. numato atsakomybę asmens, kuris šmeižė kitą asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidė žinomai melagingus prasimanymus, suvokdamas, kad paskleistos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.

„Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio mėn. 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012).

„Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami“ (Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-190/201

Taip pat teismų praktikoje nurodyta, jog „vertinamojo pobūdžio išsireiškimai, kurie padaryti nepatikrinus faktų, nėra teisėti“ (Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-76-655/12)

teiginyje "(...) Ir štai pernai, kovo antroje pusėje, savo internetiniame portale pradėjote viešą kryžiaus žygį prieš katalikišką laikraštį. Rodydamas ateistinį įsiūtį, parašėte paskvilį prieš mane, kaip "XXI amžiaus" redaktorių. Tam pasigriebėte tuo laiku vykusį teisminį ginčą tarp mūsų leidyklos (ne laikraščio "XXI amžiaus", kaip melagingai rašote savo "informaciniame" paskvilyje) ir daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą neaiškių jėgų infiltruotą "žurnalistės" G, B., <..>, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą (...)" tik pakartoja anksčiau išsakytus teiginius;

teiginys "(...) Visais savo veiksmais šioje byloje tik patvirtinate, kad jau esate įsitikinęs, jog per kai kuriuos savo valdomus Kauno teisėjus sugebate kuo toliau nustumti ir užvilkinti mūsų apeliacinio skundo klausimo nagrinėjimą. Tą poveikį teismams darote jau seniai, kaip atsitiko ir su visa mūsų byla dar kovo mėnesį. Tai jūs darėte mūsų byloje jau beveik prieš metus, tai darote dabar netgi svarstant mūsų apeliacinį skundą. Tokią galią jūs, kaip sako kai kurie Kauno žurnalistai, kuriems įkyrėjo jūsų storžieviškas ir piktavalis diktatoriškas valdingumas, turite tik dėl to, kad betarpiškai bendraujate su Kauno teisėjų grietinėle, kuri nenori pyktis su galinguoju žurnalistų klano atstovu (...)" taip pat yra šmeižikiško turinio, nes nurodyti teiginiai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, " V. M. triukšmavo teisme (...) . Teismui daro poveikį, nes atėjo į teismą ir triukšmingai elgėsi". Parodė (t.1, b.l.134), kad V. M. bendrauja su teisininkų tarybos pirmininku Vygandu. Tačiau visi šie teiginiai nepatvirtina straipsnyje nurodytų faktų apie "teisėjų valdymą", "poveikį teismams";

analogiškas prasimanytas teiginys yra ir sekantis: "(...) Tačiau jūs, drg. V. M., jau įsivaizduojate pasiekęs visagalybės viršūnę net teismuose, tad mūsų procesą pakreipsite taip, jog jūsų nekenčiamas "XXI amžius" (leidykla "Naujasis amžius") pralaimės (...), bei nepagrįstas teiginys: "(...) o pats žurnalistikos "specas" pasiūlo tokiai "žurnalistei" pačiai viešai, teismo posėdyje skleisti tokius šizofreniškus kaltinimus. Kas jūs, drg. V. M., esate, kad galite keisti net teisminio proceso datas ir darote visokį kitokį poveikį teismams, įgąsdinęs, juos savo galia? <...> jeigu nebūtų jūsų jau seniai besitęsiančio įsikišimo į šį ginčą, prasidėjusį dar prieš dvejus metus, šios bylos teisme išvis nebūtų. Nebūtų ir slapto neteisėto pokalbių įrašinėjimo, ir spaudimo panaikinti padarytas G. B. pravaikštas, ir reikalavimų "pagerinti" darbo sąlygas, ir sumažinti dvigubai darbo krūvį, mokant tą patį atlyginimą, ir teismų vilkinimų, sudarant didžiulę finansinę naštą leidyklai, ir atidedant apeliacinio skundo nagrinėjimą (...)";

byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad straipsnio teiginys "(...) Finansinis šio laikraščio žlugdymas vykdomas jau seniai, tad ir jūsų įsijungimas į šį "darbą" nėra atsitiktinis (...)" ar teiginys ”(...) Jūsų nepadorumas pasiekė viršūnę, kai pernai Velykų naktį kažkokiems nusikaltėliams niokojamiems Žurnalistų namų Kaune patalpas, per G. B. ir kitus pradėjote skleisti absurdišką šmeižtą esą būtent "XXI amžius" redaktorius padarė tą nusikaltimą (...)" atitinka objektyvią tiesą;

teiginys "(...) užuot panaudojęs juodoms užmačioms jums pasitarnaujančią "žurnalistę" (...)" taip pat niekuo nepagrįstas, prasimanytas, todėl vertintinas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 154 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą atsiranda tuomet, kai ji padaroma tiesiogine tyčia, tai yra, tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 4 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojamų teiginių ir žodžių pobūdis turi reikšmės vertinant tiesioginės tyčios buvimą . Tikrovės neatitinkanti informacija apie V. M. paskleista užgauliai, turint tikslą apibūdinti jį kaip neigiamą asmenį, kas pagrįstai vertinama kaip kito asmens šmeižimas, paskleistas per visuomenės informavimo priemonę, tai yra nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje.

teiginys "neaiškių jėgų infiltruotą "žurnalistę" G.B." skirtas ne nukentėjusiajam, todėl iš kaltinimo šalintinas;

teiginys: "(...) jūsų galbūt kagėbistinė praeitis, nuo kurios per teismus kažkada atsikratėte, tačiau savo veiksmais ne visus įtikinote (...) yra pateiktas nepilnas. Toliau aiškinama: "matydamas jūsų įnirtingą puolimą prieš katalikišką laikraštį ir mane asmeniškai, kaip ilgai dirbusį pogrindžio judėjime ir spaudoje, tuo "atsikratymu" irgi abejočiau". Todėl sprendžiama, kad šiame sakinyje išsakyta nuomonė, abejonės ir jis iš kaltinimo šalintinas;

teiginys :"(...) tai būtent jūs 2009 m. rugpjūčio 20 d. pasiuntėte prieš mane du banditus, kurie sumušė mane viduryje dienos, kad pagal jūsų užsakymą prokurorai buvo labai atlaidūs nusikaltėliams ir juos net nenubaudė laisvės atėmimu, kad teismas pritarė tokiam nekaltųjų išteisinimui. Visa tai teigiu turėdamas galvoje jau minėtą jūsų galią Kauno teisėtvarkos sistemoje (...)" negali būti vertinamas šmeižikišku prasimanymu, nes šio teiginio pradžioje yra nurodyta, kad "žinote, gal ir aš (...) pradėsiu galvoti, jog būtent jūs..." Sprendžiama, kad taip autorius išsakė savo nuomonę. Todėl iš kaltinimo šalintinas.

Dėl E. Š. kaltinimo

pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008).

Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Pagal BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra - kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. Š. savo "norą apginti save ir laikraštį" "Viešame laiške V. M." išdėstė raštu visuomenės informavimo priemonėje, tačiau užgaulia, visuomenėje nepriimtina forma.

„Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams“ (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio mėn. 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-354-2012)

"(...) jūs jau iš seno įpratęs valdyti ir skaldyti, tad to siekiate ir dabar, nors laikai jau pasikeitę (...)";

"(...) aiškinant klausimo esmę vis dėlto reikėtų nors elementaraus padorumo, kurio taip ir neišmokote ir kišatės ne į savo reikalus. Laikas, kai galėtumėte įgyti nors kiek padorumo, jau praeina, nors jums nedaug trūksta iki mano amžiaus (...). (...) aš skaičiuoju jūsų metus ar nurodysiu kitus jūsų duomenis, bet jūs taip elgiatės su manimi savo paskviliuose, taip gausiai kylančiuose iš pykčio ir pagiežos perpildytos žurnalisto galvos (...) ";

"(...) Dabar suprantu, kodėl jūs lyg įsivaizduodamas save didvyriu, dar kovo mėnesį vykusiame viename pirmųjų bylos nagrinėjimo teismo posėdžių, išsiskėtęs viduryje nedidelės salės, kėlėte triukšmą, laidėte visokias replikas, o nuo jūsų valdingumo susigūžusi teisėja sėdėjo, bijodama nutildyti triukšmautoją, ir užuot tildžiusi jus, tildė mus, besitariančius pašnibždomis (...)";

"(...) kad pats konsultavote G. B. dar prieš prasidedant teismams ir netgi G. B. dar dirbant mūsų leidykloje, kai ji jau pradėjo mus terorizuoti netgi slapta įrašydama "inkriminuojamus" įkalčius (taip sovietiniais laikais darydavo KBG pasiųsti agentai) (...)";

"(...) Bet jums smagiau rengti linčo teismą kitiems (...)";

"(...) Išties įdomu, kad okupaciniais laikais žurnalistikoje įgyta jūsų patirtis leidžia vykdyti tamsias užmačias ir teikti paslaugas (...) "žurnalistei" (...)";

"(...) Jūsų neteisėtas kišimasis tik kenkia nepriklausomos Lietuvos žurnalistikai (...)";

"(...) Akivaizdu, kad labai norėtumėte (savo kišimusi į bylos eigą to ir siekiate), kad laikraštis būtų visai uždarytas (tada laisvai galėtumėte rašyti savo nepabaigiamus paskvilius) - tas laimės jausmas nuneštų jus iki dangaus (...)";

"(...) komunistinės ideologijos baruose ypatingą vaidmenį vaidinusiam partiniam sekretoriui, nors ir kiek bevaidinančiam "pasikeitusį" net ir vadovavimas prokomunistinės žurnalistų organizacijos skyriui gali nulemti tą patologišką neapykantą (...)";

"(...) Kodėl jūs dedate visas pastangas pakenkti "XXI amžiui", kurio darbuotojai žurnalistai jūsų ir G. B. "pergalės" dėka tik nukentės? (...)"

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. E. Š. suvokė, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to norėjo, taigi - veikė tiesiogine tyčia.

Nors ir nenaudojo akivaizdžiai nepadorių formuluočių, tačiau neabejotinai žodžiais, nukreiptais į nukentėjusiojo pažiūras (net nebūdamas įsitikinęs, jog teiginiai teisingi) siekė jį įžeisti. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. atsiranda už užgauliai, nederama forma suformuluotus, žeminančius žmogų rašytinius atsiliepimus, akivaizdžiai prieštaraujančius įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Teismas pripažįsta, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais veiksmais, ir tai rodo objektyviosios nusikalstamos veikos aplinkybės.

Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1d. 6p.) nes netgi tuomet, kai kaltinamasis E. Š. teismo posėdžio metu sužinojo, kad straipsnius, kuriuos jis laikė jį įžeidžiančiais ir šmeižikiškais, parašė ne nukentėjusysis V. M., o kiti asmenys, pripažino tai, kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl kito asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, baigiamojoje kalboje vis tiek kaltinimų neatsisakė ir net toliau tęsė savo nusikalstamą veiką, ne kartą nukentėjusiojo atžvilgiu pasisakydamas įžeidžiančiai.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, be to, kaltinamasis turi oficialų pragyvenimo šaltinį, šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, sprendžiama, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant įstatyme numatytą švelniausią bausmę - baudą.

Dėl civilinio ieškinio

V. M. prašo priteisti iš E. Š. už padarytą moralinę žalą 20 000Lt bei bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2d. nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Pateikti sekantys dokumentai: sąskaita už teisines paslaugas Nr.4/2014 - 1625 Lt sumai, sąskaita už atstovavimą byloje Nr.KV-4/2014 - 500 Lt sumai, sąskaita už atstovavimą byloje Nr.KV-5/2014 (t.2, b.l.13-19). BPK 106 str. 2d. numatyta, jog šios išlaidos gali būti išieškotos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. Teismas sprendžia, jog prašymas pagrįstas, tenkintinas.

Dėl kaltinimų V. M.

pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2d. ir 155 str. 1d.

E. Š. pateikė priešpriešinį skundą, kaltindamas V. M. tuo, kad jis 2013m. kovo 16d. www. (duomenys neskelbtini).lt išplatino tikrovės neatitinkančią, melagingą, jį žeminančią ir įžeidžiančią informaciją straipsnyje "Ar "Naujasis amžius" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas". Taip pat straipsnyje „Laikraščio „XXI amžius" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" (www.kaunozurnalistai.lt, 2013-12-28) buvo išplatinta tikrovės neatitinkanti, paniekinanti, pažeminanti ir pakertanti pasitikėjimą juo kaip vadovu ir kaip žmogumi informacija (pagal BK 154 str. 2 d.) ir raštu užgauliai žeminanti per visuomenės informavimo priemones (pagal BK 155 str. 1 d.) informacija, žeminanti jo orumą ir garbę.

Kaltinime buvo nurodyta, jog V. M. 2013m. kovo 16d. www.kaunozurnalistai.lt išplatino sekančią tikrovės neatitinkančią, melagingą, nukentėjusįjį E. Š. žeminančią ir įžeidžiančią informaciją straipsnyje "Ar "Naujasis amžius" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas":

„(...) parašyti 5 straipsnius, kuriems jos (darbuotojos G. B. - E.S.) tiesioginis vadovas - laikraščio „XXI amžius" redaktorius E. Š. skyrė tik dvi nepilnas darbo dienas, neįmanoma";

„Sudarant darbo sutartį (...) nebuvo numatyta, kad jai (G. B.) reikės birželio ir liepos mėnesiais parengti (iki vadovo nurodytų datų) žurnalistinius referatus ar tiriamojo pobūdžio kūrinius";

„(...) (G. B.) drausminės nuobaudos buvo skirtos už neparašytus straipsnius, kuriems net pavadinimus sugalvojo pats redaktorius E. Š.. Įvykdyti užduotį - reikėjo specialistų konsultacijos, įvairios tyriamosios (gramatinė klaida, tikriausiai, tiriamosios - E.Š.) medžiagos. Žurnalistė per tokį trumpą laiką negalėjo net surasti pašnekovų, kurie atsisakė kalbėti, nes dar nebuvo duomenų apie atliktus tyrimus";

„XXI amžius" redakcijoje, iš kurios vien per 2011-ųjų trečiąjį ketvirtį išėjo keturi darbuotojai, yra didelė kadrų kaita. Įprasta, kad darbuotojai pusę savo atostogų dirba be atlygio. Taip anksčiau dirbo ir G. B."; „Skirtumas tik tas, kad 2011 metų rugpjūčio antroje pusėje iš jos buvo reikalaujam (turbūt: „reikalaujama" - E.S.) dirbti ne tik už save, bet ir už kolegę. Dėl to ir kilo konfliktas";

„(...) keršydamas už nepaklusnumą laikraščio redaktorius E. Š. žodžiu nurodė žurnalistei dirbti savo namuose (...)";

„sužinojęs, kad ji (GB) 2012 03 07 gavo nedarbingumo pažymėjimą, už kovo 5-6 d.d. parašė pravaikštas";

„Žurnalistei nemokėjo atlyginimo ir nereagavo į jos prašymą apie tai paaiškinti, nes ji to mėnesio užduotį atliko ir net surado reklamos užsakovą"; „G. B. pareikalavus sudaryti Darbo ginčų komisiją, kaip atsaką redaktorius E. Š. jai - pateikė užduočių lapą su jo nurodytomis darbų atlikimo datomis (...)";

„(...) paskui vienas užduotis keitė kitomis, atidėdamas neribotam laikotarpiui";

„Liepos mėnesio pradžioje žurnalistei buvo pateiktos jau kitos analogiškos užduotys irgi su konkrečiomis datomis, kurios sutapo su jos atostogomis. G. B. pradėjus atostogauti, paskambinęs redaktorius E. Š., pareikalavo (vienintelei iš viso kolektyvo) grįžti į darbovietę";

„Liepos 24-ąją, antrąją savo atostogų dieną, kaip darbdavys reikalavo, atvykau į darbą, tačiau negalėdama patekti į redakcijos patalpas (buvo įjungta signalizacija), aš kreipiausi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių. Skundą tyrusi vyresnioji inspektorė I. B. mano atžvilgiu rado daug pažeidimų ir patarė kreiptis į teismą. Kadangi dėl darbdavio psichologinio spaudimo, net naktimis atsiųstų mane žeminančių elektroninių laiškų, pablogėjo sveikata, tai aš pirmiausia pradėjau gydytis. Grįžusi po ligos, jau antrą darbo dieną buvau atleista iš darbo už drausmines nuobaudas, kurių nepadariau".

Be to, kaltinime buvo nurodyta, jog straipsnyje, pavadintame „Laikraščio „XXI amžius" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" (www. (duomenys neskelbtini).lt, 2013-12-28) buvo išplatinta tokia tikrovės neatitinkanti, paniekinanti, pažeminanti ir pakertanti pasitikėjimą juo kaip vadovu ir kaip žmogumi informacija (pagal BK 154 str. 2 d.) ir raštu užgauliai žeminanti per visuomenės informavimo priemones (pagal BK 155 str. 1 d.) informacija, žeminanti jo orumą ir garbę (jokiu būdu ne nuomonė):

„Laikraščio „XXI amžius" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?";

„(...) pats laikraštis neuždaromas, nes yra žmonių jį užsiprenumeravusių 2014 metams";

„Gal šis atsisveikinimas yra tik apgalvotas ilgamečio vadovo noras dėl to sulaukti finansinės paramos (...)?";

„Pastaruoju metu du vadovaujančius postus viešojoje įstaigoje „Naujasis amžius" (direktoriaus ir redaktoriaus) užimantis (...)";

„(...) septintą dešimtį baigiantis, radijo inžinieriaus išsilavinimą turintis E. Š. (...)";

„(...) redakcija dar nėra pilnai atsiskaičiusi už 2012-2013 metais savo noru redakciją palikusiais žurnalistais";

„Kalbama, kad ir anksčiau po vedamųjų įmonė sulaukdavo finansinių „injekcijų";

„2013 metų rugsėjo 6 dienos laikraščio numerio vedamajame dėl laikraščio skolų bei ir gerokai padidinęs teismo priteistą sumą žurnalistei, parašęs nebūtų nuodėmėmių (tikriausiai, nuodėmių - E.Š.) apie atleistąją (beje, tik inicialais), tikriausiai sulaukė finansinės paramos";

„Tačiau neatsiskaitė su neteisėtai atleista darbuotoja, pasisamdė advokatę apeliacinio skundo nagrinėjimui Kauno apygardos teisme";

„Dar vieną ieškinį gali pateikti ir buvęs redakcijos žurnalistas G. V.";

„(...) G. B. 2013-ųjų rugpjūčio 9-ąją laimėjusi bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo VšĮ „Naujasis amžius";

„(...) E. Š. nenori sutikti pažeidęs Lietuvos įstatymus ir sumokėti atleistai darbuotojai priteistą sumą?";

„Anksčiau redakcija nusivylę darbuotojai iš darbo išeidavo tykiai ramiai, nesukėlę didesnio šurmulio ir problemų. /.../ „už akių" besiskundžiančių darbuotojų buvo ne vienas ir ne du";

„VšĮ „Naujasis amžius" apeliacinį skundą dėl žurnalistei G. B. priteistos sumos Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nagrinės 2014 metų sausio 20 dieną. Apie priimtą sprendimą informuosime mūsų skaitytojus".

Be to, kaltinime teigiama, jog V. M. rašė klaidinančią, melagingą ir užgaulią informaciją apie E. Š. straipsnyje „Kauno apylinkės teisme - E. Š. (laikraštis „XXI amžius") „Viešas laiškas V. M."..." (www. (duomenys neskelbtini).lt 2014-01-30), rašydamas apie iškeltą bylą pagal jo skundą, V. M. rašė:

„(...) Kaune leidžiamas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis išspausdino šio leidinio savininko E. Š. „Viešą laišką V. M.";

„Šio rašinio „herojų" - Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką V. M., kaip ir visus dalyvavusius susirinkime, nustebino nepagrįsti E. Š. teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys";

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinime minimus straipsnius - "Ar "Naujasis amžius" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas" bei „Laikraščio „XXI amžius" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" rašė ne V. M., o kiti asmenys. Tai nurodė ir kaltinamasis V. M., ir liudytoja G. B.. Tai pripažino, pateikdamas analogiškus kaltinimus G. B., ir pats nukentėjusysis E. Š.. Todėl sprendžiama, kad kaltinimai V. M. dėl minimuose straipsniuose patalpintų teiginių yra nepagrįsti.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad V. M. aiškiai žinojo, jog E. Š. minimuose straipsniuose pateikta informacija neatitinka tikrovės ir tai žinodamas paskelbė tą informaciją su tikslu pažeminti, paniekinti E. Š. garbę ir orumą, nenustatyta, kad straipsnis buvo motyvuotas sąmoningo ketinimo pakenkti nukentėjusiajam, todėl kaltinamojo V. M. veikoje nėra subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti nukentėjusįjį požymių.

Taigi, teismas konstatuoja, kad visa informacija, kuri buvo gauta kaltinamojo V. M. iš kitų informacijos šaltinių - straipsnius parašiusių autorių ir jo asmeniškai išgirsta teismo posėdžio, kuriame jis asmeniškai dalyvavo, metu apie privatų kaltintoją E. Š., kaltinamojo buvo suvokiama kaip patikima, jis neabejojo jos tikrumu ir teisingumu, todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu apšmeižiant E. Š..

31 Tai, kad E. Š. dėl atskirų teiginių ar žodžių, juos subjektyviai vertindamas, jaučiasi pažemintas ir apšmeižtas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. M. veiksmuose yra objektyvių bei subjektyvių nusikalstamos veikos požymių visuma, todėl kaltinamasis išteisintinas.

Nukentėjusysis E. Š. kaltinime teigė, jog V. M. rašė klaidinančią, melagingą ir užgaulią informaciją apie jį straipsnyje „Kauno apylinkės teisme - E. Š. (laikraštis „XXI amžius") „Viešas laiškas V. M."..." (www. (duomenys neskelbtini).lt 2014-01-30), rašydamas apie iškeltą bylą pagal jo skundą, o būtent:

„(...) Kaune leidžiamas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis išspausdino šio leidinio savininko E. Š. „Viešą laišką V. M.";

„Šio rašinio „herojų" - Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką V. M., kaip ir visus dalyvavusius susirinkime, nustebino nepagrįsti E. Š. teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys".

Priešpriešiniame skunde kaip šmeižikišką informaciją įvardijo teiginius, pažymėtus atitinkamais numeriais (t.1, b.l.61). Teiginiai, pateikti aukščiau paminėtame straipsnyje , pažymėti 34 ir 35 numeriais, todėl pagal pareiškėją jie priskirtini prie viešai užgauliai žeminančių ir menkinančių jį teiginių, siekiant įžeisti.

Nukentėjusysis E. Š. teigė, jog teiginys " Kaune leidžiamas krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis išspausdino šio leidinio savininko E. Š. „Viešą laišką V. M." yra "melagingas ir šmeižikiškas teiginys-informacija, siekinat pakenkti laikraščio redaktoriui ir leidyklos vadovui, įteigiant, kad nesąžiningai besielgiantis "Lietuvos įstatymus pažeidžiantis" E. Š. yra laikraščio savininkas, ir jais abejais negalima jokiu būdu pasitikėti" (t.1, b.l.45) Teigė, jog teiginys : „Šio rašinio „herojų" - Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką V. M., kaip ir visus dalyvavusius susirinkime, nustebino nepagrįsti E. Š. teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys" yra melaginga, šmeižikiška informacija, be to, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. "Tik teismas, o ne V. M., gali nustatyti, kokio pobūdžio "šmeižiančius teiginius" pateikiau savo "Viešame laiške", adresuotame viešam asmeniui, kokiu yra V. M.. Be to, pats asmeniškai skleisdamas tretiesiems asmenims mano viešame laiške išspausdintus "teiginius, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys", V. M. skleidė ir platino tą tariamai šmeižikišką informaciją, taip ir pats dalyvaudamas nusikaltime" (t.1, b.l.46).

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jis įdėjo informaciją, kad prasidėjo teismas. Teigė: "Mes teikiame informaciją. Šmeižikiškos informacijos nebūna. Aš pats buvau teisme ir mačiau, tai kam man tikrinti?"

Susipažinus su pateiktu laikraščio "XXI amžius" originalu (bylos priede), matyti, jog jis įvardijamas kaip "Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis". Laikraštį leidžia VšĮ "Naujasis amžius", o būdamas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius nuo Lietuvos socialdemokratų sąjungos E. Š. pats nurodė skiltyje "VI. Individualios įmonės (kitos organizacijos ir įstaigos)", kad jis ar jo sutuoktinė yra leidyba užsiimančios VšĮ "Naujasis amžius" "savininkas, steigėjas ar dalininkas", todėl sprendžiama, kad pateiktas teiginys negali būti įvardijamu kaip žeminantis, menkinantis ar įžeidžiantis.

Teiginys : „Šio rašinio „herojų" - Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką V. M., kaip ir visus dalyvavusius susirinkime, nustebino nepagrįsti E. Š. teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, yra paniekinantys, žeminantys, šmeižiantys", kaip matyti iš bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų, atitinka tikrovę.

Taip pat E. Š. nurodė, jog 2014m. balandžio 15 dieną, iškart pasibaigus taikinamajam teismo posėdžiui, V. M. prie teismo sekretorės, t.y. girdint trečiam asmeniui, apšmeižė jį, teigdamas, kad jis dirbo KGB. Į ką jis juokaudamas atsakė: "Dirbu, ir labai seniai". O prie rūbinės užgauliojamai žemino: "Parodyk žurnalisto diplomą". Taip jis siekė parodyti, kad jis neteisėtai dirba laikraštyje ir leidykloje.

Išskyrus šiuos nukentėjusiojo E. Š. teiginius privataus kaltinimo tvarka paduotame priešpriešiniame skunde, byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie tai patvirtintų. Be to, ir pats kaltinamasis bei jo atstovas bylos nagrinėjimo metu šių teiginių nebetvirtino ir neįrodinėjo. Todėl sprendžiama, kad pats nukentėjusysis šios kaltinimo dalies atsisakė.

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. M. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnyje, todėl jis išteisintinas.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-307 straipsniais, 106 straipsniu, 115 straipsniu, Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1ir 2dalimis,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2dalį - 8 MGL (1040 litų arba 301,20 eurų) bauda.

pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį - 8 MGL (1040 litų arba 301,20 eurų) bauda.

Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies tvarka paskirti galutinę subendrintą bausmę - 10 MGL (1300 litų arba 376,50 eurų) baudą.

Įpareigoti E. Š. baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjęs baudą jis privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomoji priemonė E. Š. nebuvo paskirta.

Civilinį V. M. ieškinį tenkinti dalinai.

10 000Lt (dešimt tūkstančių litų arba 2896,20 eurų ) neturtinei žalai atlyginti;

2625 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis litus arba 760,25 eurus) advokato paslaugoms apmokėti.

V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straiipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinį E. Š. ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.