- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 1-40-831/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-3-00017-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui R. M., kaltinamojo gynėjui advokatui J. K., kaltinamajam R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1994-06-06, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyv. K. R. sav., (duomenys neskelbtini), nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. kaltinamas tuo, kad 2015 m. sausio 8 d. apie 15.00 val., Pilviškių sen., Pilviškiai, Vilniaus 31,Vilkaviškio raj. sav., esančios parduotuvės bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2015 m. sausio 8 d. apie 19.00 val. ir 2015 m. sausio 9 d. apie 14.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, esančioje aikštelėje prie Vilkaviškio miesto ežero, žinodamas, kad atitinkamai 20 kg, 36 kg ir 20 kg šaltai rūkytų lašinių, šoninės ir kiaulienos nugarinės, 89, 160 ir 89 Eur vertės, vidutiniškai po 4,45 Eur už 1 kg, yra gauti nusikalstamu būdu, iš L. M., M. O. ir D. O. šiuos įgijo, tuo bendrai įgijo nusikalstamu būdu gauto turto už 338,40 eurų.
Kaltinamasis R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltės nepripažino. Bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jei gerai atsimena pirko lašinių tris ar keturis kartus. Pirko iš L. M. ir brolių Orintų. Prekyba vyko senokai, nepasakys datos, gal prieš metus. Gali būti sausio 8 ir 9 dienos. Pirmą kartą pirko prie parduotuvės, o antrą kartą Vilkaviškyje prie ežero. Datų tikrai neatsimena. Anksčiau lašinius pardavusių asmenų nepažinojo. Per M. A. sužinojo apie parduodamus lašinius. M. A. susiskambino su O. ir važiavo susitarti. Jie pas M. A. į Pilviškius važiavo. Jie susiskambino su M. A. ir bekalbant pasakė, kad pirks lašinių. Paklausė kainos, R. J. ji tiko ir pagalvojo, kad ir jis nusipirks. Turi didelę šeimą, yra tėvai, sesuo su savo šeima ir brolis su šeima, ir tai paaiškina kodėl pirko tokį didelį kiekį. Lašinių pirkimas vyko apie 20 val., tamsu nebuvo, bet jau buvo prietema. R. J. neklausė iš kur tie lašiniai, ar jie turi teisę pardavinėti. Nesidomėjo tuo. Tai mėsos gaminiai, jis pats kaime yra gyvenęs, patys laikė kiaulių ir parduodavo lašinių kitiems žmonėms ir negalvojo, kad tai negerai. Lašiniai buvo parduodami gal po 10 Lt ar 3 Eur už kilogramą. Turguje tuo laiku kilogramas lašinių kainavo 15-17 Lt. Skirtumas tarp kainų apie 7 Lt buvo, gal nuolaidą darė todėl, kad tokį kiekį pirko. (b.l. 70-71)
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. duoti parodymus atsisakė (bylos Nr. N1-4-831/2017 tomo 5 lapai 5-6).
D. O. teismo posėdžio metu parodė, kad vagystėse iš Vaičekausko jis nedalyvavo, tik pardaviau lašinius. Galvojo, kad L. M. tėvas ten dirba tai gal gavo tuos lašinius ar pasiėmė. Pardavė Pilviškiuose M. A., R. J., dar O. D. pardavė prie ežero. Jie neklausė iš kur lašiniai, pirko ir viskas. Tuos žmones, kurie pirko tik iš matymo žinojo. Pirkdami žmonės net neklausė nieko, jie paprasčiausiai nesidomėjo, galvojo, kad viskas normaliai, jis pasiūlė, o jie atvažiavo ir pasiėmė. Pardavė lašinių J. R.. Jis nesidomėjo iš kur jie, o D. O. nesakė, jis neklausinėjo. D. O. tėvai gyvena kaime, yra ūkinis pastatas. R. J. pas jį namuose nėra buvęs, jis visiškai nieko nežinojo apie lašinius. Paklausė ar reikia lašinių, sakė, kad reikia ir atvažiavęs nusipirko. (b.l. 69-70)
M. O. teismo posėdžio metu parodė, kad ką sakė ikiteisminio tyrimo metu nelabai prisimena, daug laiko jau praėjo. Kada sakė tiesą nežino, gal pirminiuose parodymuose tiesa. Pasilieka prie pirminių savo parodymų, ko gero jie buvo teisingi (b.l. 68-69).
M. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokios vagystės su D. O. ir L. M. jis nėra įvykdęs. Vėliau parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, apie 21. 00 val. vakaro jam bevažinėjant su L. M. jo tėvo automobiliu prie Bobių kaimo pamatėme du vyriškius, kurie vedėsi dviračius, kurie juos pamatę nuo dviračių numetė du apypilnius maišus ir sėdę staiga nuvažiavo. Jiems apžiūrėjus pamatė, kad maišuose yra rūkyti mėsos gaminiai. Juos paėmę parvežė namo ir sukrovė tėvų tvarte. Apie radinį niekam nesakė. Tą patį vakarą su L. M. atsineštu „bezmėnu“ šiuos pasvėrė, jų buvo apie 60 kg. Kadangi lašinių buvo daug, todėl nutarė šiuos parduoti. Surasti pirkėją paprašė D. O.. Iš kur gavo tokį kiekį rūkytų lašinių D. O. nesakė, o šis ir neklausė. D. O. suradus pirkėją mėsą parduoti visi trys vežė prie Vilkaviškio ežero. Nusivežė abu maišus su mėsa ir svarstykles. Prie ežero jų laukė R. J., kuris nupirko 20 ar 25 kilogramų, tačiau už kiek pardavė nežino. Pinigus jis pasidalino su L. M.. Taip pat 2 kg rūkytų lašinių nusipirko ir O. D., kuris taip pat buvo atvykęs prie ežero. Po keleto dienų D. O. pasakė, kad su juo susisiekęs R. J. norėtų dar ta pačia kaina pirkti apie 20 kg lašinių, todėl lašinių parduoti vėl visi trys nuvažiavo prie Vilkaviškio ežero, kur jų laukė ne R. J., o šio brolis, kuriam pardavė likusius lašinius. Už kokią kainą nepamena. Gautis pinigus jis pasidalino su L. M. ir 5 Eur davė kaip atlygį D. O.. Suėmimo metu teisme nurodė, kad niek jokių mėsos gaminių nėra pardavęs (bylos Nr. N1-4-831/2017 tomo 5 lapai 145, 147-150, 155-156, 161-164, 191-192).
L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nebuvo pinigų, nebuvo ką valgyt ir nutarėm su M. O. pavagiliauti, pavogti ką nors. Sekėsi neblogai, bet gavosi, kad prisidirbo.
Kiek yra pažymėta kaltinime tiek ir vogė. Vogėm iš V. R. ir iš kitų, nelabai jau pamena. Pas Vaičekauską tėtė buvo dirbęs ir žinojo ten viską. Vogė lašinius ir D. O. prašė juos parduoti. Davėm jam kelis Eurus už tai, o vogė su M. O.. Iš Vaičekausko vogė tik lašinius. Kada pradėjo vagystes neatsimena datų, seniai tai buvo, Eidavo su M. O., o su D. O. vogė tik priekabutę. Ikiteisminio tyrimo metu truputį melavo, buvau išsigandęs, norėjo išvengti atsakomybės, bet išaiškėjo tiesa ir sako viską kaip buvo. Melavo, kad lašinius radom, galvojo išvengti atsakomybės, bet neišvengė. 2015 metų sausio mėnesį nuo 6 dienos iki 8 dienos iš Vaičekausko rūkyklos vogė lašinius tik su M. O.. Abu ten buvo buvę anksčiau, žinojo kaip įeiti. Paėmė mėsos gaminių, lašinių, o kiek kilogramų iš viso nežino. (b.l. 67-68)
Liudytojas O. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pirkęs lašinių. Pirk prieš metus, buvo žiema. Paskambino pažįstamas ir pasiūlė. Smulkmenų neatsimena. Skambino D. O.. Pirko 2,5 kg lašinių. Kainos neatsimena, buvo gal 17-18 valanda. Jis buvo atvažiavęs ne vienas, su draugais. Atvažiavo su „H. P..“ Buvo ten ir M. O.. Nusipirkęs lašinius važiavo namo. Kai pirko, lašiniai buvo sudėti į maišelius ir buvo toje mašinoje. Jie atvažiavo į aikštelę prie ežero, kuri yra gal du-trys kilometrai nuo miesto centro. Pats gyvena Vilkaviškyje ir važiavo iš miesto. Matė ten tris asmenis, jis buvo ketvirtas. Buvo atvažiavę du Orintai ir dar vienas mašinoje sėdėjo. Smulkmenų jau neatsimena. Tuo metu kai pirko lašinius, tai aikštelėje buvo dar viena mašina, septynvietė, bet jis nepažinojo to žmogaus. Dėl kainos nesiderėjo, bet kainos tikrai neatsimena. Tam nepažįstamam asmeniui jie irgi davė mėsos. Kainos skirtumas nuo mėsos kainos turguje nebuvo labai didelis, gal pora Eurų. Man nelabai kilo įtarimų dėl tos mėsos, galvojo, kad tėvai ūkiškai gyvena, vištų, kiaulių laiko tai ir turi. (bylos Nr. N1-4-9831/2017 tomas 7, lapas 176)
LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu pagarsintame M. A. apklausos protokole užfiksuota, kad, užfiksuota, kad 2015 m. pradžioje, koks tai buvo mėnuo nepamena, paskambino D. O. ir pasiūlė pirkti rūkytų mėsos gaminių. Jam pasiteiravus kiek kainuoja 1 kg šis atsakė, kad 10 litų. Jam sutikus nusipirkti 10 kg D. O. dar paprašė paieškoti kam dar reikia. Jis dėl mėsos paskambino klasiokui R. J., kurį sudomino, nes kaina buvo 10 Lt už kg. Praėjus kelioms valandomis jis susitiko su D. O. sutartoje vietoje, t.y. Vilniaus gatvėje Pilviškių mieste, kuris atvažiavo su automobiliu „H. P.“, dar ir su M. O. ir L. M.. Ten jo nurodymu atvažiavo ir R. J.. Atidarius bagažinės dangtį joje buvo du maišai su mėsos gaminiais. Lašinių gabalėliai buvo „gražūs“, t.y. jie buvo vidutiniškai su raumeniu ir su lašiniu, todėl jis liepė jam pasverti 20 kg. Už šiuos jis sumokėjo 60 eurų. Ant mėsos jokių kablių nebuvo. Jam matant R. J. nupirko 5 kg, ar pirko daugiau nežino, nes išvažiavo. Daugiau iš D. O., M. O. ir L. M. jis mėsos gaminių nepirko. Mokant D. O. 60 eurų M. O. ir L. M. stovėjo šalia, jie nieko nekalbėjo ir nesikišo. Iš kur D. O., M. O. ir L. M. galėjo gauti mėsos, nežino. Tik 2015 m. sausio mėnesio pabaigoje jam būnant užsienyje jam paskambinęs R. J. pranešė, kad buvo kviestas į policiją dėl vogtų lašinių. Tuo metu jis suprato, kad įsigyti lašiniai buvo pavogti, nes sutapo aplinkybės (bylos Nr. N1-4-9831/2017 tomas 2, lapai 173-174).
LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu pagarsintame R. V. apklausos protokole užfiksuota, kad būdavo 2014 m. žiemą, kad D. O. likdavęs pas ją nakvoti apie 22.00 val. ir vėliau su broliui išvažiuodavo ir negrįždavo. Kur važiuoja jai nesakydavo. Taip pat buvo du atvejai, kai šios žiemos laikotarpiu, D. O. atvykęs jai atsivežė 4 cm storio rūkytų su raumeniu lašinių. Antrąjį kartą atvežė taip pat du gabalus, tačiau šie buvo žymiai didesni ir per pus mažiau lašinio. Visų gabaliukų viršus buvo padengtas pipirais. Mėsa atvežė savo iniciatyva, ji nebuvo prašiusi. Iš kur gavo neklausė, tačiau įtarė, kad vogti, nes šio tėvai kiaulių neaugina, o už ką nupirkti neturėjo pinigų. Mėsa jie suvalgė (bylos Nr. N1-4-9831/2017 tomas 3, lapai 173-174).
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad D. V. pateikė 7 vnt. mėsai kabinti kablių, kuriais buvo kabinami jų įmonės rūkyti gaminiai (bylos Nr. N1-4-9831/2017 tomas 3, lapai 31, 22-33)
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad R. J. pateikė apžiūrėti iš D. O. nupirktus rūkytus mėsos gaminius, 11 vienetų supakuotų į maišelius, kurių bendras svoris 13,7 kg. (bylos Nr. N1-4-9831/2017 tomas 3, lapai 35, 36-38)
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti kaip daiktas iš M. O. paimtas automobilis „AUDI - 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su apgadinimais bei su daiktadėžėje rastomis svarstyklėmis (bylos Nr. N1-4-9831/2017 tomas 1, lapai 82, 83-86)
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos automobilio „Audi -80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtos svarstyklės. (t. 3, b.l. 40-41)
Pokalbių išklotinėse užfiksuota, kad D. O. apie mėsos gaminius kalbasi su M. A. tel. Nr. 8-638-45445 (telefono numeris nurodytas pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis), su O. D. ir L. M.. (bylos Nr. N1-4-9831/2017 tomas 4, lapai 105-133)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas įgijus turtą, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį R. J. nepasitvirtino.
Pagal BK 189 str. 1 d. atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas reikalauja nustatyti aiškiai teisės normoje apibrėžtus nusikalstamos veikos požymius: 1) kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra gautas nusikalstamu būdu, 2) kaltininkas, prieš įgydamas, naudodamas ar realizuodamas tokį turtą žino, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Taigi šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgyjamas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014).
Vien tik pakankamai didelio nusikalstamu būdu gauto turto, šiuo atveju lašinių, įgijimo šiek tiek mažesne nei turgaus ar prekybos centro kaina, faktas savaime nereiškia, kad R. J. žinojo, kad lašiniai buvo vogti. Lašinius R. J. pardavę asmenys – L. M., M. O., D. O., nei ikiteisminio tyrimo nei teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad sakė R. J., kad lašiniai buvo vogti. Kad lašiniai buvo vogti ikiteisminio tyrimo metu tvirtino nežinojęs ir M. A., kuris ir pats pirko lašinių ir pasiūlė šių lašinių pirkti R. J..
Dėl šios priežasties teismas negali sutikti su prokuroro argumentais, kad tai yra maisto produktas, jį kaltinamasis pirko tamsiu paros metu, ne iš parduotuvės, o prie ežero, iš asmenų, kurie buvo nepilnamečiai, kaina buvo per pusę mažesnė nei rinkos kaina, ir pirko net 76 kg. tai labai didelis kiekis ir kaltinamasis žinojo, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, kurie dar buvo nepilnamečiai, pirko tamsiu paros metu ir pigiau nei parduotuvėje ar turguje ir suvokė, kad perka iš asmenų, kurie turtą įgijo nusikalstamu būdu.
Pažymėtina, kad R. J. kaltės turinys – nelegalios lašinių kilmės žinojimas – neatskleistas ir nepatvirtintas jokiais kitais teismo ištirtais įrodymais. Byloje nepaneigta kaltinamojo keliama versija, kad jis nežinojo, kad lašiniai yra vogti, turi didelę šeimą, yra tėvai, sesuo su savo šeima ir brolis su šeima, ir tai paaiškina kodėl pirko tokį didelį kiekį. Lašinių pirkimas vyko apie 20 val., tamsu nebuvo, bet jau buvo prietema. R. J. neklausė iš kur tie lašiniai, ar jie turi teisę pardavinėti. Nesidomėjo tuo. Tai mėsos gaminiai, jis pats kaime yra gyvenęs, patys laikė kiaulių ir parduodavo lašinių kitiems žmonėms ir negalvojo, kad tai negerai. Lašiniai buvo parduodami gal po 10 Lt ar 3 Eur už kilogramą. Turguje tuo laiku kilogramas lašinių kainavo 15-17 Lt. Skirtumas tarp kainų apie 7 Lt buvo. Mano, kad nuolaidą darė todėl, kad tokį kiekį pirko.
Teismas nenustatė jokių požymių iš kurių asmuo turėtų galimybę suvokti, kad lašiniai buvo pagrobti, ir neįrodžius, kad R. J. buvo pranešta, kad jo perkami lašiniai yra pagrobti, negalima daryti neginčijamos išvados, kad R. J. įgijo, nusikalstamu būdu įgytą turtą, apie tai žinodamas.
BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. LAT praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokiu būdu, R. J. veiksmuose nenustačius vieno iš BK 189 str. 1 d. sudėties būtinųjų požymių – kaltės – kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir nori taip veikti, R. J. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Neįrodžius, kad R. J. įgijo turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, priimamas išteisinamasis nuosprendis ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.).
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, R. J. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J., kaltintą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.