Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) K. R. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotieji asmenys: R. R. ir G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis D. T. 2015-06-04 patvarkymu atsisakė patenkinti skolininko skundą. Patvarkyme nurodė, kad vykdomoji byla antstolio kontoroje užvesta 2013-09-03, visi procesiniai dokumentai, informuojantys apie atliekamus procesinius veiksmus, buvo siunčiami skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Skolininkas, žinodamas, kad jo atžvilgiu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, geranoriškai neatliko nei vieno mokėjimo, nebendradarbiavo su antstoliu. Konstatavo, jog CK 664 str. reglamentuota išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė nėra pažeista. Pabrėžė, kad pagal CPK 663 str., pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Patvarkyme nurodyta, jog skolininkas vadovauja UAB „Sodo gidas“, tačiau korespondencijos nepriima, VSDFV duomenimis jo mėnesinės pajamos – 150 Eur neatskaičius mokesčių; kas mėnesį atskaičiuojama skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis nesiekia 200 Eur, įsiskolinimo likutis didelis. Antstolio vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad per šešis mėnesius skola, vykdant atskaitymus iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies nebus padengta, o įrodymų, kad skola galėtų būti padengta, skolininkas nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skundą grindžia tuo, jog antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą nepateikė jokių argumentų, kodėl staiga prireikė nustatyti žemės sklypo vertę ir šį sklypą parduoti. Mano, kad antstolis pažeidė CPK 664 str. numatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog antstolis nepažeidė CPK nuostatų, kadangi atliekant išskaitas iš skolininko bei sutuoktinės darbo užmokesčio įsiskolinimas būtų padengtas per daugiau nei trejus metus, o pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Apelianto įsitikinimu, buvo pažeistos CPK 663 str. 1 d. nuostatos. Pažymi, kad antstolio ketinimą parduoti pareiškėjui priklausantį turtą jam nebuvo žinoma, todėl pateikti įrodymus apie galimybę pagreitinti įsiskolinimo sumokėjimą neturėjo galimybės. Gavęs minėtą informaciją, būtų ieškojęs galimybių ir bandęs spręsti įsiskolinimo grąžinimo klausimus pagal CPK reikalavimus. Kadangi antstolis apie ketinimą parduoti turtą neinformavo, tokią informaciją sužinojo gavęs apie patvarkymą dėl ekspertų įmonės paskyrimo, teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, prašo panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos Nr. 0241/13/01968 medžiagos matyti, kad antstolis D. T. 2013-09-04 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2014-734/2011 dėl 8 778,09 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. R. išieškotojui G. B. ( 1 t., vykd b. l. 4, 6). 2013-09-04 turto arešto aktu Nr. 9 241 2013 09 04 1968 areštuotas skolininko sutuoktinei R. R. priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (I t. vykd. b. l. 19). Akte nurodyta, jog daikto vertė nustatoma pagal CPK 681 str. Taip pat vykdomojoje byloje buvo priimtas 2013-11-14 patvarkymas areštuoti skolininko sutuoktinės R. R. lėšas banko sąskaitose (1 t., vykd. b.l. 65-66), nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininko transporto priemonė (Chrysler Voyager“ 1995 m. pirma reg.) bei vertybiniai popieriai (50 proc. akcijų (duomenys neskelbtini)) (1 t., vykd. b.l. 71-72). 2014-01-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kur be kita ko nustatyta, jog pareiškėjui (skolininkui) nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,0600 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sutuoktinės pajamų iš darbinės veiklos bei esamų/būsimų lėšų sąskaitose kredito įstaigose, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (1 t. vykd. b. l. 144- 147). 2014-08-04 patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis pareikalavo (duomenys neskelbtini) iš skolininko sutuoktinės ½ dalies darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaičiuoti atitinkamą dalį (1 t., vykd. b.l. 154). ). 2015-05-12 antstolio patvarkyme paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje nurodyta, jog 2015-05-12 duomenimis likusi skola ieškovams 7 928,09 Eur, antstoliui – 784,73 Eur, iš viso - 8 712,82 Eur (2 t. vykd. b. l. 90). 2015-05-13 antstolis priėmė patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto – ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (2 t. vykd. b. l. 91).

Nesutikdamas su pastaruoju patvarkymu, pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, ir teigia, jog išieškojimas nuosekliai atliekamas iš jo sutuoktinės gaunamų pajamų, todėl veiksmai siekiant parduoti žemės sklypą pažeidžia CPK 664 str., ir yra nebūtini bei neteisėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, CPK nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, jog antstolis neinformavo apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą, be to, pažeidė CPK 664 str. nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę.

CPK 664 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, pagal kurią pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Pagal CPK 663 str. 1 d., pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo išvadai, jog antstolis pažeidė CPK 663 str. 1 d., 664 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į išieškotinos sumos bei faktiškai per vieną mėnesį iš skolininko sutuoktinės išieškomos sumos santykį, o nustatęs, kad per šešis mėnesius atliekant išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies įsiskolinimas nebūtų padengtas, padarė išvadą, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, nepažeidė CPK nuostatų.

Minėto CPK 663 str. 1 d. nenumatyta antstolio pareiga papildomai pasiūlyti skolininkui pateikti dokumentus apie galimybę per šešis mėnesius padengti įsiskolinimą iš gaunamų pajamų. Ši norma nustato antstoliui draudimą nukreipti pinigų išieškojimą į skolininko turtą, kai skolininkas minėtus duomenis pateikia. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla vykdoma nuo 2013-09-04, antstolis joje atliko užklausas tiek apie skolininko gaunamą darbo užmokestį, tiek apie turimas sąskaitas bankuose (1 t., b.l. 40-43 ir kt.), priimtus procesinius dokumentus siuntė skolininkui, apeliantas žino apie vykdomojoje byloje taikytus turto areštus, tačiau jokių duomenų apie galimybę per įstatyme nustatytą terminą išieškoti iš skolininko pajamų, antstoliui nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 644 str. 4 d. numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010).

Pažymėtina, kad apie galimybę per šešis mėnesius iš gaunamų pajamų sumokėti skolą apeliantas nenurodė ir atskirajame skunde bei nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis pagal vykdomojoje byloje esamus duomenis nustatęs, jog įsiskolinimas, išieškant iš skolininko bei jo sutuoktinės darbo užmokesčio bei kitų pajamų per šešis mėnesius nebus padengtas, priimdamas skundžiamą patvarkymą nepažeidė CPK nuostatų. Taigi, apelianto argumentai, kad antstolis papildomai turėjo informuoti skolininką apie ketinimą nukreipti išieškojimą iš nekilnojamojo turto, atmestini. Pažymėtina, kad pardavimas iš varžytinių dar nepradėtas, todėl apeliantas neprarado galimybės įvykdyti vykdomąjį dokumentą iš piniginių lėšų.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.