- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2YT-15713-476/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01744-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. E. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis A. E., miręs (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja V. B. prašymą grindžia tuo, kad jos tėvai gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties visu likusiu turtu rūpinosi A. E. sutuoktinis, pareiškėjos tėvas A. E.: liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, pastatais ir žemės sklypu rūpinosi kaip savo turtu, t. y. pastatus pagal poreikį remontavo, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius. Kiek jai žinoma pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tėvai buvo įsigiję būdami santuokoje, ir šie pastatai buvo registruoti A. E. vardu. Kol gyvas buvo tėvas, jokių pretenzijų į tėvų užgyventą turtą ji neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. E.. Kadangi jos brolis buvo miręs (duomenys neskelbtini), būdama pirmos eilės įpėdine, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Būtent notarų biure paaiškėjo, kad A. E. po sutuoktinės A. E. mirties į notarų biurą taip pat nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes galės įgyvendinti teisę į tą dalį turto, dėl kurio paveldėjimo įforminimo į notarų biurą nesikreipė A. E., nors po A. E. mirties faktiškai likusiu jos turtu rūpinosi kaip savu, neišskirdamas sutuoktinės dalies.
Posėdžio metu pareiškėja V. B. savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. E. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. E. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. E. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Liudytoja R. P. parodė, kad A. E. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties visu likusiu turtu rūpinosi A. E.. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, mokėjo mokesčius ir faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, palikimą priėmė.
Liudytoja R. A. parodė, kad po A. E. mirties jos vyras A. E. pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jam atiteko namų apyvokos reikmenys. Ji padėjo jam sumokėti visus mokesčius, todėl jokių įsiskolinimų nebuvo. Faktiškai pradėdamas valdyti po žmonos mirties likusį turtą, A. E. palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra A. E., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. E., mirusio (duomenys neskelbtini), santuoką sudariusių (duomenys neskelbtini), dukra. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2023 m. spalio 19 d. pranešime pažymima, kad į notarų biurą dėl (duomenys neskelbtini) mirusios A. E. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. A. E. vardu 2005 m. gruodžio 23 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). A. E. vardu Apylinkės (seniūnijos) 2006 m. vasario 9 d. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruoti gyvenamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų R. P., R. A. parodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas A. E. po jo sutuoktinės A. E. mirties liko ir toliau gyventi santuokos metu įgytuose namuose, po sutuoktinės mirties likusią jai priklausiusią turto dalį naudojo kaip savo, rūpinosi ja, mokėjo mokesčius už tiektą elektros energiją, vandenį, draudė turtą civilinės atsakomybės draudimu, ką patvirtina byloje pateiktos sąskaitos-pranešimai, mokėjimo kvitai. Šiuos veiksmus A. E. atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jis po palikėjos A. E. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po A. E. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis A. E., prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.