Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis OOO „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, t. y. jis, 2024 m. kovo 9 d., apie 5.30 val., vykdamas krovininiu automobiliu vilkiku Renault Magnum DXI 13500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, paslėpęs ertmėse, esančiose puspriekabės grindyse tarp puspriekabėje įrengtų daiktadėžių, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – 3 860 pakelių (77 200 NAR) cigarečių „NZ Gold“, kurie nebuvo paženklinti 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 510 redakcija, paskelbta TAR 2019 m. gegužės 28 d., i. k. 2019-08455) nustatyta tvarka ‒ tai yra finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 150 MGL, bet neviršijo 400 MGL dydžio sumos, ir sudaro 16 341,80 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie A. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 150 MGL, 7 500 Eur, dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, siektus tikslus, neteisėtai gabentų prekių vertę, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui. Jos dydis yra artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam už tokio pobūdžio nusikaltimus skirtinos baudos dydžiui, todėl dar labiau ją mažinti, kaip kad prašo kaltinamasis, nėra pagrindo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 100 MGL, 5 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 9 d. 14.15 val. iki 2024 m. kovo 10 d. 13.57 val. (1 diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pastarojo sumokėtą užstatą nukreipti į kaltinamajam skirtinos baudos sumokėjimą, likusią pinigų sumą nukreipti kitų iš A. L. išieškotinų pinigų sumų padengimui.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko sumokėtas užstatas yra nukreipimas jam skirtinos baudos sumokėjimui, baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui ir tik po to iš asmens išieškotinų proceso išlaidų padengimui (Vilniaus apygardos teismo baudžiamieji įsakymai baudžiamosiose bylose Nr. e1-181-885/2023, Nr. e1-418-365/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas (5 000 Eur), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus – panaikintina, užstatą nukreipiant į A. L. (A. L.) paskirtos baudos sumokėjimą, pervedant valstybei 4 900 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus eurų). Likusi ‒ 100 Eur (vieno šimto eurų), pinigų suma nukreiptina kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. L., vairavo svetimą, jam nuosavybės teise nepriklausantį turtą (el. b. t. 1, b. l. 170–173). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonių savininkai (valdytojai) būtų žinoję, dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina šių transporto priemonių vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

Teismo vertinimu, pritariant prokurorės siūlymui taikyti kaltinamajam visą transporto priemonių vertės (17 020 Eur) konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma būtų neproporcinga, pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama baigiant baudžiamąjį procesą pagal teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, gauna nedideles pajamas (jo paties žodžiais), jo neteisėtai gabentų prekių vertę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konfiskuoti iš kaltinamojo ne visą, (Renault Magnum DXI 13500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 8 680 Eur, puspriekabės Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 8 340 Eur, iš viso 17 020 Eur), o dalį minėtų transporto priemonių vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo konfiskuotina pinigų suma sudaro 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2024 m. kovo 14 d. raštu nustatyta, kad vadovaujantis 2019 m. kovo 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-288 patvirtinta sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika, pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 02-4-00029-24 skaičiuotinos išlaidos: sulaikytos cigaretės „NZ Gold“ – 77 200 NAR – buvo saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Janonio g. 4, Panevėžys. Saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. kovo 14 d. sudarė – 0,23 Eur; sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidos sudaro – 11,63 Eur (el. b. t. 1, b. l. 150). Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jorūnė Žeberskienė 2024 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą dėl daiktų sunaikinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-4-00029-24.

Pirmiau nurodyto dydžio išlaidas prokurorė prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. L.. Teismo vertinimu, faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su sulaikytų cigarečių saugojimo ir sunaikinimo išlaidomis, yra proporcingos, pagrįstos rašytine bylos medžiaga, todėl vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsniu, priteistinos iš kaltinamojo A. L..

Taigi iš kaltinamojo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš viso išieškotina 11,86 Eur pinigų suma (0,23 Eur+11,63 Eur), kuri turi būti sumokėtą į sąskaitą Nr. LT144040063610000196, įstaigos kodas 188656838, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. (A. L.) 100 MGL (5 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. (A. L.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 9 d. 14.15 val. iki 2024 m. kovo 10 d. 13.57 val. (1 diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinis A. L. (A. L.) paskirtos baudos dydis yra 98 MGL, t. y. 4 900 (keturi tūkstančiai devyni šimtai) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 4 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. L. (A. L.) konfiskuotino turto, t. y. transporto priemonių Renault Magnum DXI 13500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų). Išaiškinti A. L. (A. L.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

A. L. (A. L.) paskirtą kardomąją priemonę – užstatą (5 000 Eur), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir užstatą nukreipti į A. L. (A. L.) paskirtos baudos sumokėjimą (4 900 Eur) bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui (100 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5, 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš A. L. (A. L.) 11,86 Eur (vienuolikos eurų 86 ct) proceso išlaidų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Proceso išlaidų suma teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188656838, sąskaitą Nr. LT144040063610000196, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.