Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1990-525/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-24
Bylos Nr.: eA-1990-525/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09429-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius, Egidijus Šileikis
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Nacionaliniam
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

2.2.6Teisė į nuosavybę

Administracinė byla Nr. eA-1990-525/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09429-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.6; 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai dėl sprendimo ir nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys – akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) aviacijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą, įformintą 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdžio protokolu Nr. PD-37, (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2023 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 779-K-6 „Dėl investuotojo pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vykdo aviacinės technikos ir įrangos didmeninę prekybą ir teikia sraigtasparnių remonto ir atnaujinimo paslaugas. Šią veiklą nuo 1994 metų, t. y. beveik 30 metų, pareiškėjas vykdo (duomenys neskelbtini), trečiojo suinteresuotojo asmens akcinės bendrovės (toliau – ir AB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, (duomenys neskelbtini)) tarptautinio Kauno oro uosto teritorijoje. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis daugiafunkcinės paskirties nekilnojamojo turto kompleksas, kuriame jis vykdo veiklą, yra išsidėstęs valstybinio 436,5901 ha ploto žemės sklypo nuomojamoje dalyje, sudarančioje 1,2310 ha plotą. Pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) pirmtakais valstybinės žemės, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis daugiafunkcinės paskirties nekilnojamojo turto kompleksas, nuomos sutartį nuosekliai tęsė nuo 1994 m. Paskutinės redakcijos 2009 m. sausio 23 d. žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) pareiškėjas ir valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl žemės nuomos iki 2023 m. spalio 12 d. Per visą valstybinės žemės nuomos galiojimo laikotarpį nebuvo imtasi veiksmų ar priimta sprendimų, kurie darytų įtaką Nuomos sutarties galiojimui dėl tariamo pareiškėjo nepatikimumo.

2.2. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti gamybinė / administracinė bazė yra Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje. Siekiant pratęsti valstybinės žemės Nuomos sutartį ar sudaryti naują sutartį bei vykdyti veiklą aerodromo apsaugos zonoje, būtinas investuotojo (pareiškėjo) atitikties Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Tačiau Komisija nutarė, kad pareiškėjas dėl Sprendime nurodytų argumentų neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė, vadovaudamasi Komisijos išvadomis, pripažino pareiškėją neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų ir nustatė, kad pareiškėjo ketinimai pratęsti Nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) yra negalimi.

2.3. Pareiškėjas dėl savo veiklos pobūdžio ir turinio per visą savo veiklos laikotarpį ne kartą buvo vertinamas bei tiriama jo veikla, todėl, sprendžiant dėl Sprendimo ir Nutarimo pagrįstumo, retrospektyviai turi būti atsižvelgiama į tai, kaip pareiškėjas buvo vertinamas ankstesniuose perioduose, kai egzistavo iš esmės tos pačios aplinkybės, kurių pagrindu Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tačiau buvo skirtingas pareiškėjo įvertinimas. Nuo 1994 m. iki 2021 m., kai pareiškėjui buvo perduotas naudoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbus turtas – aerodromo apsaugos zonos teritorijoje esanti valstybinės žemės dalis, esant Sprendime nustatytoms aplinkybėms, sudarant, keičiant, pratęsiant valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinėje žemėje atliekant esamų statinių rekonstrukciją ar naujų statinių statybą, pareiškėjas nebuvo laikomas subjektu, neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Situacija, kai tos pačios aplinkybės (konkrečiu atveju – Komisijos nustatytos aplinkybės, Komisijos nuomone, sudarančios pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų), vertinamos skirtingai, pažeidžia teisinės valstybės principą ir tai leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas ir Nutarimas yra neteisėti.

2.4. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, patikra, kai investuotojas po 2014 m. lapkričio 1 d. siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, atliekama Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Po 2014 m. lapkričio 1 d., vėliausiai iki 2021 m., Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai savo iniciatyva neatliko pareiškėjo patikros. Taigi, tokie subjektai neturėjo duomenų, jog pareiškėjo veikla gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams arba tokios veiklos nelaikė rizika ar grėsme nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų, įskaitant Komisiją, veiksmai / neveikimas 2014–2021 m., esant iš esmės toms pačioms aplinkybėms, susijusios su pareiškėjo turimais ryšiais ir vykdoma veikla, prieštarauja Komisijos padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams. Komisijos argumentai, kurių pagrindu ji padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra deklaratyvūs, grindžiami Komisijos daromomis prielaidomis ir / ar nuomone. Pareiškėjo pripažinimą neatitinkančiu nacionaliniam saugumui lėmė ne teisiniai argumentai ir objektyvus teisės aktų taikymas konkrečiai situacijai, o geopolitinė situacija, todėl tai prieštarauja teisinės valstybės principui.

2.5. Vien ta aplinkybė, jog J. B. (I. B.) nuo 2012 m. iki 2023 m. valdė pareiškėjo akcijas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Pareiškėjo vadovo ir dabartinio akcininko V. B. ilgametis bendradarbiavimas su J. B. nuo 2006 m. iki 2021 m. nebuvo laikomas priežastimi pareiškėją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Komisija nenagrinėjo ir nenustatė naujų ar ekstraordinarių aplinkybių, susijusių su V. B. ir J. B. dalykiniais santykiais, kurios neabejotinai patvirtintų, kad toks bendradarbiavimas praeityje kokiu nors būdu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui esamuoju laiku.

2.6. Komisija, kaip pagrindą pripažinti pareiškėją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, nurodė aplinkybę, jog pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra J. B., yra sudaręs pastato-mokymo centro nuomos sutartį. Tačiau Komisija nedetalizavo ir nepagrindė, kaip ir kokiu būdu tokia sutartis sudaro grėsmę nacionaliniam saugumui. Komisija nevertino pareiškėjo nurodytos informacijos, kad pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išsinuomojęs pastatą-mokymo centrą, treniruoklius, sraigtasparnį „(duomenys neskelbtini)“, kurie yra reikalingi pareiškėjo dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sraigtasparnių mokymo veiklai, siekiant įvykdyti esamų sutarčių įsipareigojimus dėl lakūnų techninio parengimo. Komisija nesiaiškino, kad pareiškėjas neteikia sraigtasparnių mokymo paslaugų priešiškoms šalims, kai paslaugos teikiamos neutralių ir draugiškų šalių (priklausančių ir NATO aljansui) lakūnams (Lenkijos Karinės oro pajėgos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos VSAT, Slovakijos VRM ir pan.).

2.7. Komisija Sprendime deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjas, bendradarbiaudamas su (duomenys neskelbtini) subjektais, veikiančiais karinės pramonės sektoriuje, prisideda prie jų stiprinimo. Komisija Sprendime nepagrindė tokios savo deklaracijos. Aptariamu atveju turėtų būti individualiai analizuojami konkretūs bendradarbiavimo atvejai, bendradarbiavimo aplinkybės, momentas, laikotarpis, apimtis, forma ir kitos svarbios aplinkybės, kurios patvirtintų, kad tokia situacija neabejotinai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. (duomenys neskelbtini).

2.8. Komisija Sprendime nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Tačiau Komisija Sprendime nepagrindė, kaip šios aplinkybės sudaro grėsmę nacionaliniam saugumui. Visas veiklai reikalingas prekes pareiškėjas įsigijo, nepažeisdamas teisės aktų. Dėl savo veiklos tęstinumo ir ilgaamžiškumo prekes yra įsigijęs skirtingais laikotarpiais, tuomet, kai prekių judėjimui nebuvo taikomos jokios sankcijos. (duomenys neskelbtini).

2.9. Komisija Sprendime nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

2.10. Komisija Sprendime nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

2.11. Komisija Sprendime taip pat nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Tačiau tokia Komisijos išvada yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Pareiškėjas, kaip įmonė, jokiais aspektais (finansinis, valdymo, vadybinis, interesų ar kt.) nėra priklausoma nuo J. B.

2.12. Komisijos Sprendimo teiginys, jog (duomenys neskelbtini), tik patvirtina, kad tariamą grėsmę nacionaliniam saugumui kuria ne Komisijos Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės apie pareiškėją, tačiau sudėtinga geopolitinė padėtis.

2.13. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aerodromo apsaugos zonoje veiklą vykdo nuo pat pareiškėjo įsteigimo momento, (duomenys neskelbtini), šioje teritorijoje nesant jokių draudimų ar apribojimų sukūrė nekilnojamojo turto kompleksą, kuriame veikia pareiškėjo gamybinė ir administracinė bazė, pareiškėjo pripažinimas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų reiškia pareiškėjui neproporcingai pritaikytą priemonę (sankciją) – su pareiškėju nepratęsus Nuomos sutarties, neproporcingai ribojama pareiškėjo ūkinė-komercinė veikla.

2.14. Sprendimas ir Nutarimas dėl pareiškėjo neatitikimo nacionaliniams saugumui nepagrįstas jokiu objektyviu vertinimu. Sprendimas ir Nutarimas priimti remiantis prielaidomis, prezumpcijomis, deklaracijomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis. Šiuo atveju faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisijos nustatyti pareiškėjo tariami ryšiai su priešiškais subjektais yra pernelyg nutolę, jog egzistuotų pagrindas konstatuoti realius, faktiškai egzistuojančius ryšius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, SM), atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas SM atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Nutarimas ir Sprendimas priimti laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nuo 2014 m. iki 2021 m. nebuvo vertintas dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams. 2020 m. (duomenys neskelbtini) kreipimosi pagrindu buvo pradėta pareiškėjo patikra ir Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 85-K-2 „Dėl investuotojo pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ (toliau – ir Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 85-K-2) pripažino pareiškėją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmių nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis bei nustatė, kad pareiškėjo veiklos plėtra tarptautinio Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. žemės nuomos sutartį, pasirašytą su (duomenys neskelbtini), dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams yra negalima. Pareiškėjas šio nutarimo nustatyta tvarka neskundė.

4.2. Nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, kad nuo 1994 m. sudarant, keičiant, pratęsiant valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinėje žemėje atliekant esamų statinių rekonstrukciją ar naujų statinių statybą, egzistavo Komisijos nustatytos aplinkybės ir pareiškėjas nebuvo pripažintas subjektu, neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, o Komisija, įvertinusi tas pačias, jau egzistavusias, aplinkybes skirtingai, pažeidė teisinės valstybės principą. Komisija ir 2021 m., atlikdama pareiškėjo vertinimą, ir 2023 m. vertino pareiškėjo veiklą, bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) subjektais, pareiškėjo buvusio ir esamo akcininkų turimus ar praeityje turėtus grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis ir abiem minimais atvejais konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Todėl pareiškėjo argumentas dėl teisinės valstybės principo pažeidimo, vertinant tas pačias aplinkybes skirtingai, yra nepagrįstas.

4.3. Komisija ir Vyriausybė turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą priimti tokio pobūdžio Sprendimą ir Nutarimą. Vertinant pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, Komisijai išvadas pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) (nurodė, kad pareiškėjas gali sukelti riziką nacionalinio saugumo interesams), Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) (nurodė, kad, šios institucijos vertinimu, pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų dėl atitikties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijui) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) (nurodė, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų – turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidau reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) informavo, kad šios institucijos pagal savo kompetenciją neturi duomenų apie pareiškėjo neatitikimą nacionalinio saugumo interesams.

4.4. Tiek Komisija, tiek Vyriausybė įvertino pareiškėjo turėtų verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad pareiškėjas dar 2021 m. buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Surinkus duomenis iš atsakingų institucijų, Sprendime ir Nutarime nustačius aplinkybes, kurios vienareikšmiškai patvirtina, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

4.5. Nacionalinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas turi būti apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Pareiškėjo nuomos planai, dėl kurių (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Komisiją, būtų vykdomi (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos teritorijoje. Taigi, pareiškėjo ketinimas vykdyti veiklą (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos teritorijoje pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 dalį sudarė pagrindą vertinti pareiškėją kaip investuotoją, jo turimus ryšius ir kitas nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. Jeigu valstybės institucijos neturėtų teisės vertinti tokių ūkio subjektų, tai reikštų, kad Įstatymu nebūtų įgyvendinamas jo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir tai sudarytų prielaidas Lietuvoje nevaržomai veikti asmenims, keliantiems grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog jam pritaikyta priemonė yra neteisėta, prieštarauja nacionalinio saugumo, kaip vieno pagrindinių valstybės tikslų, užtikrinimui. Būtent nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas bei konstituciškai svarbus tikslas, į kurį būtina atsižvelgti reguliuojant ūkinę veiklą valstybėje.

4.6. Tarptautinis Kauno oro uostas, kurio apsaugos zonos teritorijoje savo veiklą ir toliau pareiškėjas ketino vykdyti, yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas, svarbus ne tik susisiekimui, prekybai, komercinių santykių su kitomis šalimis vystymui, bet ir krašto gynybai karinės agresijos ir kitais atvejais. Grėsmės realumą ir dydį šiuo atveju nulemia tai, kad pareiškėjas veikia ir ketino toliau vykdyti veiklą tarptautinio oro uosto teritorijoje, kurio veikla yra svarbi ne tik ekonomiškai, bet ir gynybiniu požiūriu. Tokiame objekte veiklą vykdyti gali tik patikimi asmenys, kurie neturi su Lietuvai priešiškomis šalimis, ypač (duomenys neskelbtini), riziką ar grėsmę keliančių ryšių. Nors tokie asmenys dėl anksčiau susiklosčiusių aplinkybių veiklą ten jau vykdo, jų tolimesnė veikla, neturėtų būti valstybės palaikoma ir toleruojama.

5. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Pareiškėjo argumentas, jog jis nuo 2014 m. iki 2021 m. vykdė veiklą aerodromo apsaugos zonos teritorijoje ir nebuvo vertintas dėl atitikties Įstatymo reikalavimams, nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas, kadangi šiuo atveju buvo (duomenys neskelbtini) kreipimasis dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjas siekė pratęsti su (duomenys neskelbtini) (dabar veikianti kaip (duomenys neskelbtini)) 2009 m. gruodžio 23 d. sudarytą Nuomos sutartį ir vykdyti veiklą aerodromo apsaugos zonos teritorijoje, todėl pagrįstai laikytas investuotoju Įstatymo prasme, nes atitiko Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį. Taigi, (duomenys neskelbtini) pateikus duomenis, kad pareiškėjas vykdo ir toliau ketina vykdyti įmonės veiklą, kuriai pagal savo specifiką nacionalinio saugumo srityje turi būti skirtas ypatingas dėmesys, apsaugos zonos teritorijoje ir galbūt turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, Komisija pagrįstai pradėjo ir turėjo pagrindą atlikti pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, siekiant įvertinti jo turimus ryšius ir kitas nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. Be to, ir pats pareiškėjas pateikė prašymą pradėti atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą, pasikeitus pareiškėjo akcininkui.

6.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog nuo 1994 m. sudarant, keičiant, pratęsiant valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinėje žemėje atliekant esamų statinių rekonstrukciją ar naujų statinių statybą egzistavo Komisijos nustatytos aplinkybės ir pareiškėjas nebuvo pripažintas subjektu, neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, o Komisija, įvertinusi tas pačias jau egzistavusias aplinkybes skirtingai, pažeidė teisinės valstybės principą. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Komisija ir 2021 m. atlikdama pareiškėjo vertinimą, ir 2023 m., vertino pareiškėjo veiklą, bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) subjektais, jo buvusio ir esamo akcininkų turimus ar praeityje turėtus grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis ir abiem minimais atvejais konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

6.3. Atsakovas nepagrįstu laiko pareiškėjo skundo argumentą, jog Komisijos išvada grindžiama prielaidomis ir nuomonėmis. Komisija patikros atlikimo tikslu kreipėsi į URM, VRM, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, VSD, FNTT, AOTD, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) ir STT, kad institucijos, nurodytos Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, pagal savo kompetenciją vertintų pareiškėją pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Institucijoms pateikus savo išvadas, Komisija svarstė pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas kriterijus, leidžiantis investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Faktinės aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo turimus ar praeityje turėtus grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius, yra nurodytos Sprendimo dėstomojoje dalyje „Nustatyta“. Sprendimas ir Nutarimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

6.4. Sprendžiant dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, yra reikšmingas ir geopolitinės padėties pasikeitimas. Nacionalinio saugumo problemas bet kuriame valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje formuoja mūsų šalies geopolitinė situacija. Lietuva yra apsupta ne vienos, o dviejų valstybių, kurių valdymo metodai pažeidžia visuotines tarptautinės teisės normas ir principus. (duomenys neskelbtini). Priimdama Sprendimą, Komisija atliko grėsmių valstybės ir visuomenės saugumo interesams vertinimą, atsižvelgiant į saugumo aplinką regione, Lietuvos Respublikos Seimo priimtus sprendimus, kurie yra svarbūs Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. (duomenys neskelbtini). Komisija įvertino pareiškėjo turėtų verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad pareiškėjas dar 2021 m. buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Be kita ko, Komisija vertino pareiškėjo veiklą ir ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Komisija nustatė, kad akcijų perleidimas V. B. nepašalino pareiškėjo turimų ar praeityje turėtų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

6.5. Tik patvirtinimas apie pareiškėjo akcijų perleidimą nėra lemiantis kriterijus sprendžiant dėl ryšių nutraukimo. Nuo pareiškėjo nurodomo akcijų perleidimo iki kreipimosi į Komisiją buvo praėjęs tik nevisas mėnuo, o tai yra itin trumpas laiko tarpas, įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 85-K-2 dėl tuometinio akcininko J. B. ryšių su (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. (duomenys neskelbtini).

6.6. Pareiškėjas skunde pasirinktinai dėsto Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, subjektyviai jas interpretuoja ir išreiškia įsitikinimą, kad nei viena iš paminėtų aplinkybių pati savaime nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Komisija sistemiškai analizavo nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šios analizės pagrindu konstatavo, kad dėl Sprendimo dėstomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina turimus grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

6.7. Nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, jog jam pritaikyta poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tokio pobūdžio klausimą jau yra išsprendę ir konstatavę, kad dėl įvairių įstatymų lygio iniciatyvų gali atsirasti ūkinės veiklos laisvės ribojimų. Tačiau tai nereiškia, kad toks reguliavimas neišvengiamai pažeidžia proporcingumo ar ūkinės veiklos laisvės principus. Priešingai, šie principai būtų pažeidžiami, jei valstybė nesiimtų jokių priemonių ir neužkirstų kelio nacionalinio saugumo ar kitų gyvybiškai svarbių valstybės interesų pažeidimui. Taikant Įstatymo normas, visų pirma, turėtų būti nenukrypstama nuo pagrindinio Įstatymo tikslo užkardyti rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, ypač turint omenyje nuolat besikeičiančias geopolitines aplinkybes ir naujai atsirandančias grėsmes Lietuvos valstybingumui.

Motyvuojamoji dalis

6.8. Komisijos Sprendimas ir Vyriausybės Nutarimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą nurodė, kad:

8.1. Vadovaudamasis Įstatymu, VSD pagal kompetenciją atliko (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 23 d. sudarytos Nuomos sutarties su pareiškėju ir ketinimo ją pratęsti bei pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą ir 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 19-781S „Dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ pateikė jį Komisijai. VSD vertinimu, sandorio šalis – pareiškėjas, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų – turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

8.2. (duomenys neskelbtini).

8.3. (duomenys neskelbtini).

8.4. (duomenys neskelbtini).

8.5. (duomenys neskelbtini).

8.6. VSD nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas ir Nutarimas neparemti jokiu objektyviu vertinimu ir priimti, remiantis prielaidomis, prezumpcijomis, deklaracijomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis. VSD pagal kompetenciją įvertino turimą informaciją apie pareiškėją ir apie grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius buvo pateikta ne nuomonė, o duomenys (faktai) ir jų vertinimas. Pareiškėjas skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad Sprendime ir Nutarime nėra nurodyti konkretūs bendradarbiavimo atvejai ir aplinkybės, kurios patvirtintų, kad tokia situacija neabejotinai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Sprendime yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad pareiškėjas vykdė aktyvią ir ilgametę komercinę veiklą (duomenys neskelbtini), dalyvavo įgyvendinant projektus (duomenys neskelbtini) ir kt. Be to, Sprendimas grindžiamas ir įslaptinta informacija, detalizuojančia, sukonkretinančia ir papildančia neįslaptintus duomenis, papildomai pagrindžiančia pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius su užsienio valstybių subjektais. Komisijos Sprendime yra atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis pripažinta, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

8.7. Pareiškėjas Sprendimo ir Nutarimo neteisėtumą grindžia ir tuo, jog apie jo verslo santykius su (duomenys neskelbtini) subjektais Lietuvos valstybės institucijoms buvo žinoma ir anksčiau, tačiau tai nesudarė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas būtų pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Šis pareiškėjo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei iš dalies prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl pareiškėjo. Šiuo atveju tai, kad anksčiau dėl pareiškėjo buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas, su pareiškėju susijusias, aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą nurodė, kad:

10.1. Pareiškėjas veiklą Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje vykdo apie 30 metų, o nuo 1998 m. pareiškėjas nuomoja tarptautinio oro uosto žemės dalį pareiškėjo veiklai – teritorijoje esantiems pareiškėjo statiniams eksploatuoti, vykdyti. (duomenys neskelbtini). Asmens (kaip investuotojo), ketinančio vykdyti veiklą apsaugos zonos teritorijoje, patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams yra aktuali nuo 2018 m., išdėsčius Įstatymo naują redakciją. Kaip ir šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje investuotojo patikros atlikimas buvo siejamas su tuo metu investuotojo ketinamais atlikti veiksmais ir (ar) sudaromais sandoriais, o patikra atliekama tik individualaus sandorio ir (ar) veiksmo kontekste.

10.2. Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į pareiškėjo ankstesnius ketinimus dar 2020 m. vykdyti veiklos plėtrą Kauno oro uosto aerodromo apsaugos teritorijoje (statyti naują infrastruktūrą, kuriai buvo išnuomota papildoma (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdomo tarptautinio oro uosto žemės ploto dalis (Įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.), t. y. didinant pareiškėjo, kaip investuotojo, pagal Įstatymą teisių vykdyti veiklą apsaugos zonos teritorijoje apimtį), (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 30 d. raštu kreipėsi į Komisiją dėl pareiškėjo patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams atlikimo. Kreipimesi, be kita ko, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjas jau veikia aerodromo apsaugos zonoje ir, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo yra sudaryta Nuomos sutartis. Atlikus aplinkybių vertinimą, Komisijos 2021 m. sausio 21 d. protokolu Nr. PD-3 ir Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 85-K-2 pareiškėjas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ir nustatyta, kad pareiškėjo plėtra Kauno aerodromo apsaugos zonos teritorijoje nėra galima. Minėtuose dokumentuose nebuvo pasisakyta dėl galimos grėsmės nacionalinio saugumo interesams Nuomos sutarties kontekste, taip pat Nuomos sutarties negalimumo.

10.3. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes bei tai, kad laikotarpiu nuo šių dokumentų priėmimo iki Nuomos sutartimi nustatyto nuomos termino pabaigos dienos su pareiškėju nebuvo sudaromi sandoriai ir (ar) atliekami kiti veiksmai, susiję su žemės nuoma, (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrindo anksčiau inicijuoti pareiškėjo (investuotojo) patikrą pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį. Priešingai, sprendžiant dėl vėlesnio (2023 m.) sandorio tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo sudarymo, kuriuo būtų pratęsiamas Nuomos sutarties terminas ir iš esmės koreguojamos pareiškėjo teisės vykdyti veiklą apsaugos zonos teritorijoje (suteikiama teisę vykdyti veiklą ilgesnį terminą), faktiškai susiklostė pagrindas kreiptis dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo (Įstatymo 12 str. 3 d.).

10.4. Tarptautiniame Kauno oro uoste esantis aerodromas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros dalis, kurią būtiną apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, o tokių veiksnių atsiradimo priežastys ir sąlygos turi būti šalinamos. Nacionalinio saugumo situacija yra kintanti ir glaudžiai priklauso nuo konkrečiu laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) ateities prognozių. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Įstatymo 12 straipsnį, nėra reikšminga, kad investuotojas iki tol vykdė veiklą apsaugos zonos teritorijoje ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo pagrindinio Įstatymo tikslo – apsaugoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią infrastruktūrą.

II.

11. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB aviacijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas aptarė Įstatymo (redakcijos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 2, 8 dalių, 1 priedo 6 punkto, 4 priedo 1 punkto b papunkčio, 4 priedo 2 punkto n papunkčio, 10 straipsnio 1, 2, 7 dalių, 11 straipsnio 1, 2 dalių, 12 straipsnio 3, 4, 10, 17 dalių nuostatas.

13. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo“ (nauja redakcija išdėstyta Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 746 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui svarbių apsaugos zonų nustatymo pakeitimo“) nustatytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonos. Pagal šio nutarimo 1.2.1 papunktį, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas – tarptautiniuose Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose esantys aerodromai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 „Dėl Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo 1.2.1 papunktyje, apsaugos zona apima Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų teritorijas, kurių ribos patvirtintos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir plotų patvirtinimo“, ir 200 m nuo šių oro uostų teritorijų ribų.

14. Atsižvelgęs į aptartas Įstatymo nuostatas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra investuotojas pagal Įstatymą; (duomenys neskelbtini), su kuriais pareiškėjas sudarė Nuomos sutartį, yra įmonė, patenkanti į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą; tarptautinis Kauno oro uostas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas; tarptautiniame Kauno oro uoste esantis aerodromas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra; apsaugos zona apima Kauno oro uosto teritoriją ir 200 metrų nuo šio oro uosto teritorijos ribų; žemės sklypas, kuris pareiškėjui išnuomotas pagal Nuomos sutartį, yra tarptautinio Kauno oro uosto aerodromo teritorijoje.

15. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 85-K-2 buvo nutarta pripažinti pareiškėją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (1 punktas), nustatyti, kad pareiškėjo veiklos plėtra tarptautinio Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. žemės nuomos sutartį, pasirašytą su (duomenys neskelbtini), dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams yra negalima (2 punktas), nes pareiškėjo plėtros planai Kauno oro uosto aerodromo apsaugos teritorijoje, atsižvelgiant į pareiškėjo akcininko (I. B.) vykdytą veiklą ir ryšius, yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 85-K-2 priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi. Teismas atkreipė dėmesį kad Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 85-K-2 priėmimo metu galiojusioje Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijoje ir nagrinėjamai bylai aktualioje Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijoje įtvirtintas toks pats teisinis reguliavimas. Pareiškėjas 2021 m. buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl tuometinio pareiškėjo akcininko I. B. vykdytos veiklos ir ryšių.

16. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisijos argumentai, išdėstyti Sprendime, yra deklaratyvūs. Teismas akcentavo, kad Komisijos Sprendimo 22–25, 27–29 punktuose yra dėstomos faktinės aplinkybės, kurios yra nurodytos VĮ Registrų centro iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pateiktuose išrašuose, kurie yra byloje, taip pat Komisijos iš URM, AOTD, STT, VSD gautuose raštuose, kurie taip pat yra byloje. Pareiškėjas neneigia Komisijos Sprendimo 22–25, 27–29 punktuose, URM, AOTD, STT, VSD raštuose išdėstytų faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, Komisija, vertindama Sprendimo 22–25, 27–29 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes, Sprendimo 32–37 punktuose išdėstytas aplinkybes, susijusias su nacionalinio saugumo situacija, pagrįstai nutarė, kad pareiškėjas dėl Sprendime nurodytų turimų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis neatitinka nacionalinio saugumo interesų pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, kad tos pačios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo veikla ir ryšiais, ankstesniais periodais nebuvo vertinamos ar nebuvo vertinamos kaip pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, kad pareiškėjo pripažinimą neatitinkančiu nacionaliniam saugumui lėmė politika, o tai prieštarauja teisinės valstybės principui, teismas pažymėjo, jog iš Vyriausybės 2021 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 85-K-2 bei skundžiamo Nutarimo matyti, kad aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) piliečiu, buvusiu ilgamečiu pareiškėjo akcininku ((duomenys neskelbtini)), I. B., jo ryšiais su (duomenys neskelbtini), buvo esminis argumentas pripažįstant pareiškėją neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų. Teismo vertinimu, Komisija ir Vyriausybė pripažino pareiškėją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų remdamasi teisiniais argumentais, vertindama nagrinėjamoje byloje svarbių aplinkybių visumą, o ne jų dalį. Be to, visuotinai žinomi ir neįrodinėtini faktai, susiję su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), taikant Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, negalėjo būti eliminuoti, nevertinami.

18. Teismas kaip deklaratyvius vertino pareiškėjo argumentus, kad Komisija neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų; faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisijos nustatyti pareiškėjo tariami ryšiai su priešiškais subjektais yra pernelyg nutolę (laiko, bendravimo apimties ir intensyvumo aspektai), kad egzistuotų pagrindas konstatuoti realius, faktiškai egzistuojančius ryšius. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigia Komisijos Sprendimo 22–25, 27–29 punktuose, taip pat ir Vyriausybės Nutarime (kuris yra grindžiamas Komisijos Sprendimu), URM, AOTD, STT, VSD raštuose išdėstytų faktinių aplinkybių (kurios buvo svarbios priimant Sprendimą); Komisija ir Vyriausybė pripažino pareiškėją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų vertindama nagrinėjamoje byloje svarbias aplinkybes ne pasirinktinai, ne jų dalį, o aplinkybių visumą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti Sprendimo 22–25, 27–29 punktuose, Nutarime, URM, AOTD, STT, VSD raštuose išdėstytų faktinių aplinkybių kaip nepatikimų ir (arba) tokių, kurios nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų.

19. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismas pažymėjo, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų; asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

20. Teismas akcentavo, kad investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai yra įtvirtinti Įstatymo 11 straipsnyje. Pareiškėjo į bylą pateikta informacija nepaneigia Sprendime ir Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo konstatuota, jog pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros apie pareiškėjo Lietuvos kariuomenei suteiktas paslaugas nepaneigia Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

21. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Sprendimas ir Nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, juose išdėstytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, kuriais buvo remtasi, pateikti motyvai yra aiškūs, pakankami, pagrįsti.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III.

23. Pareiškėjas UAB aviacijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą; 2) panaikinti Komisijos sprendimą; 3) panaikinti Vyriausybės Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tam, jog būtų galima konstatuoti, jog investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nepakanka, nustatyti, kad investuotojas su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis turėjo atitinkamų ryšių (pvz., asmeninių, dalykinių ar pan.), tačiau būtina pagrįsti / įrodyti, kad tokie ryšiai (realiai, o ne potencialiai) didina riziką ar kelią grėsmę nacionaliniam saugumui. Teisės aktuose išvardintų subjektų, įskaitant, bet neapsiribojant – Komisijos, Vyriausybės, VSD, veiksmai ir / ar neveikimas (leidimų veiklai išdavimas, draudimų nenustatymas), pareiškėjo veiklos apimtis ir turinys tarptautinio Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje 1994–2021 m. patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis nebuvo laikomi / įvardijami kaip didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjo ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis nebuvo laikomi / įvardijami kaip didinantys riziką ar keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, patvirtina ir kitos reikšmingos aplinkybės: pareiškėjo bendradarbiavimas su Lietuvos Kariuomene ir pareiškėjo netrukdoma veikla tarptautinio Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje. Pareiškėjo praeityje turėtų ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis nėra pagrindo laikyti kaip didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl, nesant Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų visetui, nėra pagrindo pripažinti investuotoją kaip keliantį riziką nacionalinio saugumo interesams ar keliantį grėsmę nacionaliniam saugumui.

24.2. Aptariamu momentu susidarė / egzistuoja situacija, kai tos pačios aplinkybės (konkrečiu atveju – Komisijos nustatytos aplinkybės, Komisijos nuomone, sudarančios pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neva neatitinka nacionalinio saugumo interesų), t. y. pareiškėjo ryšiai su trečiaisiais asmenimis, vertinami kardinaliai skirtingai. Tokia situacija (pakitęs vertinimas) pažeidžia lygiateisiškumo, asmens teisių ir laisvių prioriteto, teisėtumo, teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principus bei objektyviai negali patvirtinti Komisijos ir Vyriausybės išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

24.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo sąlygų viseto, įtvirtinto Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriam esant yra pagrindas konstatuoti, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nuosekliai patvirtinančių, kad pareiškėjo ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis nėra pagrindo įvardyti kaip didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

24.4. Skundžiamuose Komisijos Sprendime ir Vyriausybės Nutarime bei institucijų (pvz., VSD) teiktose išvadose nėra nustatyta, detalizuota, kokie pareiškėjo ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis yra didinantys riziką nacionaliniam saugumui, o kokie keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Nesant tokio detalizavimo ir tuo pačiu pagrindimo, kodėl vieni ar kiti ryšiai yra priskiriami vienai ar kitai investuotojo kategorijai, numatytai Įstatymo 11 straipsnyje, Komisijos išvada, kad pareiškėjo ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis yra keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, yra nepagrįsta – tokiu atveju nėra aišku, kokios pasekmės turėjo būti taikomos pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl šio pareiškėjo argumento apskritai nepasisakė ir jo nepaneigė. Komisijai nepagrindus savo išvados, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Komisijos ir Vyriausybės sprendimai yra naikintini.

24.5. Komisijos argumentai, kurių pagrindu Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra deklaratyvūs, grindžiami prielaidomis, prezumpcijomis, deklaracijomis ir / ar nuomone, o ne objektyviais faktiniais duomenimis. Vien ta aplinkybė, kad J. B. nuo 2012 m. iki 2023 m. valdė pareiškėjo akcijas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes anksčiau tokia aplinkybė (tokie pareiškėjo ryšiai su J. B.) nebuvo faktinis pagrindas Komisijos padarytoms išvadoms. Aptariamu atveju institucijos iš anksto privalėjo / galėjo informuoti pareiškėją, kad kardinaliai pakito institucijų nuomonė apie tą pačią situaciją. Tokiu atveju Komisija, nenuosekliai pakeitusi savo poziciją, privalėjo nustatyti pareiškėjui rekomendacijas kaip elgtis, kad pareiškėjas atitiktų nacionalinio saugumo interesus.

24.6. Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 85-K-2 pripažino, kad pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis; nustatė, kad pareiškėjo plėtra tarptautinio Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. žemės nuomos sutartį, pasirašytą su (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams, yra negalima. Vyriausybė, vadovaudamasi Komisijos išvadomis, 2023 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 779-K-6 pripažino pareiškėją neatitinkančiu Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų, nustatė, kad pareiškėjo ketinimai pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) uostais yra negalimi. Pareiškėjo įsitikinimu, aptarta Vyriausybės nenuosekli pozicija ir skirtingų pasekmių pareiškėjui taikymas neginčijamai patvirtina, kad skundžiami Komisijos Sprendimas ir Vyriausybės Nutarimas yra nepagrįsti. Vyriausybė, esant toms pačioms aplinkybėms, pareiškėjui pritaikė kardinaliai skirtingas priemones, turinčias esminės reikšmės pareiškėjo veiklos tęstinumui ir pareiškėjo nuosavybei.

25. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus bei padarė motyvuotas išvadas dėl ginčo esmės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia tuos pačius argumentus, kuriuos kėlė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir (ar) įrodymų, kurių nebūtų tyręs ir (ar) vertinęs pirmosios instancijos teismas, tik reiškia subjektyvų nesutikimą su nepalankiu teismo pateiktu bylos įrodymų vertinimu. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Vyriausybė 2021 m. ir 2023 m. nutarimais pareiškėjui pritaikė skirtingas pasekmes, atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. buvo sprendžiama dėl pareiškėjo plėtros galimybės Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje, o 2023 m. – dėl pareiškėjo galimybės pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgus į vertinimo objektą, pirmu atveju buvo konstatuota, kad pareiškėjo plėtra oro uosto apsaugos teritorijoje yra negalima, o antru atveju konstatuota, kad ketinimai pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį oro uosto apsaugos teritorijoje yra negalimi.

27. Atsakovas Vyriausybė, atstovaujama SM, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovo atstovas SM atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog tiek Komisija, tiek Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įvertino investuotojo neatitiktį nacionaliniam saugumo reikalavimams. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių skundžiamame sprendime nustatytų aplinkybių.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose dokumentuose, paaiškinimuose, tiek apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visas ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. VSD teigimu, šioje byloje yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1597-552/2024, kuria buvo atmestas I. B. skundas dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausti I. B. atvykti į Lietuvos Respubliką. Šie Migracijos departamento sprendimai buvo priimti, konstatavus I. B. keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui ir buvo analizuojamos beveik identiškos šiai bylai faktinės aplinkybės dėl I. B. turimų ryšių su (duomenys neskelbtini) verslo subjektais. Nagrinėjamos bylos aspektu yra aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, ir galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų admiistracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti galioti.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad:

32.1. Investuotojo, kaip jis suprantamas pagal Įstatymą, atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams vertinimas yra išimtinė Komisijos kompetencija (Įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Atliekant aplinkybių vertinimą, Komisija vadovaujasi Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateikta medžiaga. Galutinė teisė priimti sprendimą dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams yra suteikta Vyriausybei (Įstatymo 12 str. 17 d.). Taigi, priimant sprendimus dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams (šiuo atveju Sprendimą ir Nutarimą), dalyvauja ne viena, o keletas valstybės institucijų, turinčių išimtines teises dirbti su įslaptintais, žinybiniais ir kt. duomenimis, kurie nėra prieinami plačiai visuomenei. Jau vien dėl šios priežasties nėra jokio realaus ir pagrįsto pagrindo abejoti šių institucijų apie pareiškėją surinkta medžiaga, jos teisingumu ir pagrįstumu ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo atliktu į bylą pateiktos medžiagos tyrimu. Priešingu atveju, būtų kuriama ydinga praktika, kuomet išimtinė Komisijos ir susijusių išvadas teikiančių institucijų pareiga atlikti surinktos informacijos vertinimą (konkrečiai, jos realumą, kaip teigia pareiškėjas) būtų perkeltos atlikti teismui, kas nėra suderinama su pamatiniu valdžių padalijimo principu. Vadovaujantis nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kiekvienu atveju turi būti įvertinama ir potencialiai galinti kilti grėsmė nacionalinio saugumo interesams, todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas netinkamai vertino veiksnių atsiradimo realumą, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

32.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl esminių pareiškėjo teiginių: kad Komisijos argumentai yra deklaratyvūs; dėl skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo ankstesniais periodais, kurį, pasak pareiškėjo, lėmė ne teisiniai argumentai ir objektyvus teisės aktų taikymas, o geopolitinė situacija; dėl Komisijos nustatytų pareiškėjo ryšių nutolimo, pareiškėjo bendradarbiavimo su Lietuvos kariuomene, todėl nėra pagrindo skundžiamo sprendimo naikinti dėl motyvų nebuvimo (arba, kaip pareiškėjas teigia, aplinkybių neįvertinimo).

32.3. Pareiškėjo patikra dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams Nuomos sutarties kontekste buvo atlikta laikantis Įstatyme nurodytų reikalavimų ir pagrindų, nenukrypstant nuo Įstatymo tikslo. Todėl Sprendimas ir Nutarimas yra teisėti, pagrįsti ir priimti laikantis visų įstatymuose numatytų procedūrų. Atsižvelgiant į tai, kad investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas yra išimtinė Komisijos ir susijusių valstybės institucijų kompetencija, o (duomenys neskelbtini) plačiau šiame procese nedalyvauja, (duomenys neskelbtini) nepasisako dėl Sprendime ir Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo bei kitų susijusių klausimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Bylos dalykas – Vyriausybės 2023 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 779-K-6 „Dėl investuotojo pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, įforminto 2023 m. rugsėjo 14 d. protokolu Nr. PD-37, pagrįstumas ir teisėtumas.

34. Byloje nustatyta, kad Komisija Sprendime, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 10 dalies 3 punktu, konstatavo, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turimų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Taip pat Komisija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ planai pratęsti Sutartį ar jos pagrindu sudaryti naują žemės nuomos sutartį yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, (duomenys neskelbtini). Todėl mažiau ribojančių priemonių, nustatytų Įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punkte, pritaikymas šiuo atveju nebūtų veiksmingas, nes jų taikymas lemtų, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir toliau vystytų komercinius santykius Tarptautiniame Kauno oro uoste esančio aerodromo apsaugos zonos teritorijoje, o tai reikštų, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės apsaugos zona būtų naudojama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamiems tikslams.

35. Nutarimu, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 12 straipsnio 17 dalimi, atsižvelgiant į Komisijos Sprendime nurodytas pareiškėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktines aplinkybes, pareiškėjas (investuotojas) pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl turimų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Nutarimu nustatyta, kad investuotojo planai pratęsti Sutartį (ar dėl Sutarties objekto sudaryti naują žemės nuomos sutartį) su (duomenys neskelbtini) yra negalimi.

36. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog investuotojais gali būti fiziniai asmenys, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kitos organizacijos, kurie nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, o 7 dalyje nurodyta, kad kai investuotojas yra juridinis asmuo ar kita organizacija, laikoma, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir jį kontroliuojantys asmenys. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 10 punkte nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti keliančiu riziką nacionaliniam saugumui, o kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

37. Įstatymo 12 straipsnio 10 dalis įtvirtina, kad Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurioje konstatuojama, kad investuotojas: 1) atitinka nacionalinio saugumo interesus; 2) kelia riziką nacionalinio saugumo interesams – tokiu atveju nustatomos rekomendacijos, kurių laikantis jo ketinami sudaryti sandoriai ar ketinami vykdyti veiksmai nekeltų rizikos nacionaliniam saugumui; 3) investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Įstatymo 12 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog remdamasi išvada, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams per 15 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos priima Vyriausybė.

38. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami Sprendimas ir Nutarimas nėra grindžiami Įstatymo 13 straipsnio, nustatančio sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, nuostatomis. Atsakovo Sprendimo turinys, jo pateikti atsiliepimai į skundą bei apeliacinį skundą, patvirtina, jog pareiškėjas buvo vertinamas kaip investuotojas ir todėl buvo vertinami jo, kaip investuotojo, turimi ryšiai ir kitos atitikties nacionaliniam saugumui aplinkybės pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, t. y. nebuvo atliktas sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytus kriterijus.

39. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Sprendimu ir Nutarimu pareiškėjui (investuotojui), dėl jo turimų ar praeityje turėtų riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių, buvo užkirstas kelias toliau vystyti komercinius santykius Tarptautiniame Kauno oro uoste esančio aerodromo apsaugos zonos teritorijoje, yra teisiškai svarbūs Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime pateikti išaiškinimai, kad atsižvelgiant į Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą šio įstatymo paskirtį apsaugoti nacionalinio saugumo, inter alia valstybės ir visuomenės saugumo, interesus, užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių objektų, inter alia ūkio sektorių ir įmonių, apsaugą nuo visų rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę valstybės gyvybiniams ir pirmaeiliams nacionalinio saugumo interesams, transeuropinės infrastruktūros plėtrai bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintiems esminiams visuomenės interesams, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą, Įstatymo 11 straipsnio (2018 m. sausio 12 d. redakcija) 2 punkte (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2020 m. birželio 30 d. redakcija) yra nustatytas kriterijus (nurodyta grėsmę nacionalinio saugumo interesams kelianti priežastis), pagal kurį vertinama investuotojo atitiktis nacionalinio saugumo interesams, t. y. vertinama, ar investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad <...> grėsmės nacionaliniam saugumui visada bus laikomos išliekančiomis, jeigu, pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių, ginčijamoje nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, sistemiškai aiškinamas su kitomis šio įstatymo nuostatomis (inter alia Įstatymo 12 str. 12 d.), nepaneigia galimybės įvertinti individualią kiekvieno investuotojo situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, konkrečiu atveju atitinkamai individualizuoti jam taikytinas ribojančias jo teises priemones, inter alia, įvertinus investuotojo turimų ar praeityje turėtų ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis pobūdį ir galimą įtaką nacionalinio saugumo interesams konkrečios planuojamos investicijos kontekste, pateikti rekomendacijas dėl nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis investicija (jos dalis) galėtų būti vykdoma ir nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Taigi ir tokiam investuotojui gali būti leidžiama investuoti, valdant minėtas rizikas ir įvertinus grėsmes konkrečiu atveju. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.

40. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 4 d. nutarime, kuriame vertinta kai kurių Įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai, aiškindamas Įstatymo 11 straipsnio „Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai“ (2018 m. sausio 12 d. redakcija) nuostatas, yra pažymėjęs, jog pagal Įstatymo 11 straipsnį, aiškinamą kartu su Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 1, 7 dalimis, investuotojas gali būti laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis pats arba jį kontroliuojantys asmenys įvertinami kaip atitinkantys bent vieną iš Įstatymo 11 straipsnio 1–9 punktuose nustatytų kriterijų.

41. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, inter alia konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, turi nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), inter alia specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui; nustatant tokį teisinį reguliavimą gali būti numatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, inter alia tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje (2021 m. kovo 4 d. nutarimas).

42. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama; minėtos išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą (2005 m. gruodžio 12 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

43. Pagal Įstatymo 2 dalies 5 punktą, investuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris įsigydamas turtą ar kitais būdais ketina vykdyti, vykdo veiklą šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos apsaugos zonos teritorijoje arba <...>. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir 1 priedo 6 punktą, tarptautiniai Lietuvos oro uostai (iš jų ir Kauno) yra priskiriami pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms.

44. Atsižvelgiant į aptartas Įstatymo nuostatas, įvertinus tai, kad pareiškėjas komercinės veiklos vykdymą ketina tęsti Kauno oro uosto teritorijoje, jo Apsaugos zonoje, orlaivių remonto srityje, kuri pagal ūkinių veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, pagal sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 556, 2.4 punktą (orlaivių remonto ir jų techninės priežiūros veikla) priskiriama prie veiklos, kuri laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, konstatuotina, jog priimant Sprendimą ir Nutarimą pagrįstai ir teisėtai buvo vertinami pareiškėjo (investuotojo) ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Pažymėtina, kad Oro uostas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas ir yra svarbus ne tik susisiekimui, bet ir krašto gynybai karinės agresijos ir kitais atvejais. Pareiškėjas atitinka investuotojo sąvoką, nustatytą Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes ketina vykdyti veiklą Apsaugos zonos teritorijoje.

45. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vadovaudamiesi Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 10 punktu, 2023 m. birželio 21 d. su prašymu kreipėsi į Komisiją įvertinti pareiškėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodyta, kad investuotojo patikrą gali inicijuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje.

46. Komisija nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. atliko pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, rinko informaciją iš pareiškėjo, kitų institucijų, kreipėsi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas. Komisija, priimdama Sprendimą, rėmėsi savo surinkta informacija, Valstybės saugumo departamento bei Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo turimais ir praeityje turėtais grėsmę nacionaliniam saugumui turinčiais ryšiais, ir padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų.

47. Pirmosios instancijos teismas Nutarimo ir Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą grindė aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams svarbus ir buvęs šios įmonės bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) subjektais, nes V. B. dalyvavo visuose per pastarąjį dešimtmetį įmonės įgyvendintuose projektuose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

48. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos išvada, kad pareiškėjo akcijų perleidimas V. B. nepašalino įmonės turimų ar praeityje turėtų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Ilgamečio pareiškėjo vadovo ir dabartinio jos akcininko V. B. santykiai su J. B. (kuris vieninteliu pareiškėjo akcininku buvo daugiau kaip dešimtmetį), sukūrė pareiškėjo priklausomybę nuo subjekto, turinčio priešiškus Lietuvos Respublikai interesus, pareiškėjas iki šiol palaiko santykius su J. B. valdomomis įmonėmis. Subjektų (įskaitant ir juridinių asmenų akcininkų) buvę ilgalaikiai, bei vis dar esami santykiai su asmenimis, turinčiais grėsmę keliančių ryšių su (duomenys neskelbtini) , buvęs ar esamas bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) įmonėmis turi būti įvertinami atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją, Lietuvos Respublikos Seimo priimamus sprendimus, svarbius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

49. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, dėl kurių prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teigiama, kad skundas turėjo būti tenkintas, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant, jog pareiškėjas turėjo ir turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių, dėl kurių jis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

50. Nagrinėjant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

51. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

52. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

53. Įvertinus šioje byloje proceso šalių pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo atliktą šių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai padarė pareiškėjo ginčijamą išvadą.

54. Akcentuotina, kad nagrinėjamu pagrįstai buvo vertinama pareiškėjo (investuotojo) atitiktis nacionaliniam saugumui, t. y. buvo vertinamas tiek pats pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, tiek ir jį kontroliuojantys asmenys, jų ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, nes tokių ryšių turėjimas kreipimosi į Komisiją metu ir / arba praeityje gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia investuotojo pažeidžiamumą, t. y. galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje (nagrinėjamu atveju – transporto sektoriaus dalyje).

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendime neįvardyti konkretūs ryšiai ir jam nesuprantama, ar ir kokie konkretūs ryšiai pagal Įstatymo nuostatas (11 str. 1 d. 2 p.) didina riziką, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl grėsmės realumo padarė be jokio grėsmės aplinkybių ištyrimo, nebuvo tyrimo išvadų dėl konkrečių paskesnių grėsmių.

56. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino Komisijos Sprendime nurodytus pareiškėjo, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, konkrečius ryšius su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui, ir juos aiškiai nurodė Sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliantys ryšiai per buvusį vienintelį įmonės akcininką J. B., taip pat esamą įmonės akcininką ir ilgametį vadovą V. B., taip pat buvę ir esami pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) subjektais, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą ir kartu kelia ir gali kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis teikia atitinkamas paslaugas Lietuvos Kariuomenei.

58. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Kariuomene niekaip nepaneigia jo turėtų ir turimų ryšių su (duomenys neskelbtini) subjektais, todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias jis buvo nurodęs skunde ir kurias išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas, išanalizavusi proceso šalių pateiktus įrodymus (iš jų ir įslaptintą informaciją), pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių Komisijos įvardyti pareiškėjo esami ir buvę ryšiai iki kreipimosi į Komisiją metu su (duomenys neskelbtini) subjektais pripažinti aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo keliamą ir galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ir jų nekartoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų ryšių, kurie suponuoja pareiškėjo keliamą ir galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje.

60. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VSD ir AOTD pateikta informacija, kita Komisijos surinkta medžiaga, nes pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, arba kad jų nėra.

61. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo esmės, atlikus įrodymų vertinimą, nekartoja sprendime nurodytų motyvų, nes apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.).

62. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nesutikdama su pareiškėjo apeliaciniame skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais ir pritardama atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

63. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės aviacijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusEgidijus ŠileikisDalia Višinskienė