Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

4. Atkreipia dėmesį, kad po 2014-11-01 vėliausiai iki 2021 metų Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai savo iniciatyva neatliko pareiškėjos patikros. Mano, jog iš to seka, kad tokie subjektai neturėjo duomenų, jog pareiškėjos veikla gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams arba tokios veiklos nelaikė rizika ar grėsmė nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų, įskaitant Komisiją, veiksmai/neveikimas 2014-2021 metų laikotarpiu, esant iš esmės toms pačioms aplinkybėms, susijusios su pareiškėjos turimais ryšiais ir vykdoma veikla, prieštarauja Komisijos padarytoms išvadoms dėl pareiškėjos neatitikimo nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad pareiškėjos pripažinimą neatitinkančia nacionaliniam saugumui lėmė ne teisiniai argumentai ir objektyvus teisės aktų taikymas konkrečiai situacijai, o geopolitinė situacija, todėl mano, jog tai prieštarauja teisinės valstybės principui.

5. Teigia, jog vien ta aplinkybė, kad J. B. nuo 2012 iki 2023 metų valdė pareiškėjos akcijas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

11. Taip pat atkreipia dėmesį, jog Komisija skundžiamame Sprendime nurodė, kad buvęs pareiškėjos akcininkas J. B. ir toliau dalyvauja įmonių, stiprinančių Rusijos gynybos ir saugumo sektorių, akcijų valdyme. Šiuo atveju pareiškėja pabrėžia, jog po to, kai pareiškėjos vadovas V. B. iš J. B. perėmė pareiškėjos 100 procentų akcijų paketą, pareiškėja nėra jokiu būdu ir apimtimi įtakojama J. B. sprendimų ar veiksmų, tuo pačiu pareiškėja jokiu būdu ir apimtimi negali įtakoti J. B. valios būti bet kokių įmonių akcininku.

12. Teigia, jog Komisija skundžiamame Sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjos akcijų perleidimas vadovui V. B. nepašalino įmonės turimų ir praeityje turėtų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Komisijos nuomone, ilgamečio pareiškėjos vadovo ir dabartinio pareiškėjos akcininko V. B. santykiai su J. B. sukūrė pareiškėjos priklausomybę nuo subjekto, turinčio priešiškus Lietuvos Respublikai interesus. Pareiškėja tvirtina, kad tokia Komisijos išvada visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Pareiškėja pažymi, kad ji, kaip įmonė, jokiais aspektais (finansinis, valdymo, vadybinis, interesų ar kt.) nėra priklausoma nuo J. B.

13. Teigia, jog Komisijos Sprendimo teiginys, kad subjektų buvę ilgalaikiai bei vis dar esami santykiai su asmenimis, turinčiais grėsmę keliančių ryšių su Rusija, buvęs ar esamas bendradarbiavimas su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, turi būti vertinamas atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją, tik patvirtina, kad tariamą grėsmę nacionaliniam saugumui generuoja ne Komisijos Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės apie pareiškėją, tačiau sudėtinga geopolitinė padėtis.

14. Be kita ko pareiškėja pažymi, kad neproporcingai pritaikius sankciją, t. y. – su pareiškėja nepratęsus valstybinės žemės, kurioje įsteigta ir veikia pareiškėjos gamybinė ir administracinė bazė, nuomos sutarties, neproporcingai ribojama pareiškėjos ūkinė – komercinė veikla.

15. Atsižvelgiant į visa tai teigia, kad Komisijos Sprendimas ir LRV Nutarimas dėl pareiškėjos neatitikimo nacionaliniams saugumui nepagrįstas jokiu objektyviu vertinimu. Komisijos Sprendimas ir LRV Nutarimas priimti remiantis prielaidomis, prezumpcijomis, deklaracijomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis. Taip pat pabrėžia, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisijos nustatyti pareiškėjo tariami ryšiai su priešiškais subjektais yra pernelyg nutolę, kad egzistuotų pagrindas konstatuoti realius, faktiškai egzistuojančius ryšius.

17. Pareiškėjos pagrindinis vadovas V. B. papildomai pažymėjo, kad nepalaikė ir nepalaiko jokių santykiu su I. B.

20.2. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad tiek Komisija, tiek LRV įvertino pareiškėjos turėtų verslo ryšių su Rusija pobūdį ir apimtį, taip pat tai, kad pareiškėja dar 2021 m. buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.

21. Tvirtina, kad Komisijos Sprendimas ir LRV Nutarimas nepažeidžia nei proporcingumo, nei ūkinės veiklos laisvės ar kitų principų.

21.1. Šiuo atveju akcentuoja, kad surinkus duomenis iš atsakingų institucijų, Komisijos Sprendime ir LRV Nutarime nustačius aplinkybes, kurios vienareikšmiškai patvirtina, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

21.2. Pabrėžia, jog nacionalinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas turi būti apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Akcentuoja, kad pareiškėjos nuomos planai, dėl kurių LOU kreipėsi į Komisiją, būtų vykdomi LOU apsaugos zonos teritorijoje. Taigi, pareiškėjos ketinimas vykdyti veiklą LOU apsaugos zonos teritorijoje, pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 dalį sudarė pagrindą vertinti pareiškėją kaip investuotoją, jos turimus ryšius ir kitas nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. Jeigu valstybės institucijos neturėtų teisės vertinti tokių ūkio subjektų, tai reikštų, kad Įstatymu nebūtų įgyvendinamas jo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir tai sudarytų prielaidas Lietuvoje nevaržomai veikti asmenims, keliantiems grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog jai pritaikyta priemonė yra neteisėta, prieštarauja nacionalinio saugumo, kaip vieno pagrindinių valstybės tikslų, užtikrinimui. Pabrėžia, jog būtent nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas bei konstituciškai svarbus tikslas, į kurį būtina atsižvelgti reguliuojant ūkinę veiklą valstybėje.

21.3. Taip pat akcentuoja, kad Tarptautinis Kauno oro uostas, kurio apsaugos zonos teritorijoje savo veiklą ir toliau ketino vykdyti pareiškėja, yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios infrastruktūros objektas, svarbus ne tik susisiekimui, prekybai, komercinių santykių su kitomis šalimis vystymui, bet ir krašto gynybai karinės agresijos ir kitais atvejais. Grėsmės realumą ir dydį šiuo atveju nulemia tai, kad pareiškėja veikia ir ketino toliau vykdyti veiklą tarptautinio oro uosto teritorijoje, kurio veikla svarbi ne tik ekonomiškai, bet ir gynybiniu požiūriu. Tokiame objekte veiklą vykdyti gali tik patikimi asmenys, kurie neturi su Lietuvai priešiškomis šalimis, ypač Rusija, riziką ar grėsmę keliančių ryšių. Nors tokie asmenys dėl anksčiau susiklosčiusių aplinkybių veiklą ten jau vykdo, jų tolimesnė veikla, neturėtų būti valstybės palaikoma ir toleruojama.

22. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu, vykusio 2024-02-20, nurodė, jog palaiko atsiliepimą pilna apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad visos reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos tiek LRV Nutarime, tiek Komisijos Sprendime. Pabrėžė, kad nacionalinis saugomus yra kiekvienos valstybės reikalas ir vienas svarbiausių interesų, todėl atsižvelgiant į Įstatymo tikslus, visas valstybės turtas ir jos įmonės turi būti apsaugotos nuo bet kokių rizikų. Teigė, jog niekas nepaneigs, kad Tarptautinis Kauno oro uostas yra svarbus ne tik susiekimui, bet ir krašto gynybai agresijos atveju, todėl valstybė turi saugoti šį nacionalinį turtą ir tokiose vietose turi veikti tik asmenys, neturintys priešiškų ryšių.

27.4. Pažymi, jog tik patvirtinimas apie pareiškėjos akcijų perleidimą nėra lemiantis kriterijus sprendžiant dėl ryšių nutraukimo. Pabrėžia, kad nuo pareiškėjos nurodomo akcijų perleidimo iki kreipimosi į Komisiją buvo praėjęs tik nepilnas mėnuo, o tai itin trumpas laiko tarpas, įvertinus tai, kad V. B. ir J. B. bendradarbiavimas siejo net nuo 2006 m. Be to, V. B. su J. B. dirbo ir kitose įmonėse – nuo 2011-03-02 iki 2011-06-17 buvo įmonės UAB „Holding Aviabaltika“ valdybos narys, o pačiai valdybai nurodytu laikotarpiu pirmininkavo J. B. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad jos vadovo ir dabartinio akcininko V. B. ilgametis bendradarbiavimas su J. B. nuo 2006 metų iki 2021 metų nebuvo laikomas priežastimi pareiškėją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesams. Akcentuoja, kad pareiškėja 2021 metų LRV nutarimu Nr. 85-K-2 dėl tuometinio akcininko J. B. ryšių su Rusijos Aviabaltika, buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Tuo metu V. B. vadovavo pareiškėjai ir privalėjo veikti taip, kad būtų užtikrinti pareiškėjos, o tuo pačiu ir tuometinio akcininko J. B., interesai.

30. Komisijos atstovė teismo posėdžio metu, vykusio 2024-02-20, nurodė, jog palaiko atsiliepimą pilna apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad remiantis suformuota praktika labai panašioje byloje, t. y. remiantis LVAT 2023-11-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-393-520/2023, teismas pasisakė, kad šiuo atveju nėra reikšminga, nei kada įmonė vykdė veiklą, nei kokia apimtimi, tačiau yra svarbios nustatytos aplinkybės vertinant dėl atitikties nacionaliniam saugumui. Pabrėžė, kad nėra reikšmingas pareiškėjos argumentas, kad ji nebuvo vertinta 1994, 2002 metais, nes bylos dalykas yra Nutarimo ir Sprendimo pagrįstumas. Dėl geopolitinės situacijos ir plotinio sprendimo nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis teisiniais argumentais, tačiau pažymėjo, kad sprendžiant dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams reikšmingas ir geopolitinės padėties pasikeitimas, nes nacionalinio saugumo problemas bet kurioje valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje formuoja būtent mūsų šalies geopolitinė situacija. Pareiškėjos atstovui paklausus, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis Komisija ir LRV nusprendė, kurie Nutarime ir Sprendime nurodyti ryšiai yra didinantys riziką ir kurie keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, atsakė, kad visi nurodyti ryšiai yra keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia išvada padaryta įvertinus kompetentingų institucijų pateiktą informaciją. Paprašius patikslinti, kokie kriterijai sprendžia, kad rizika yra didesnė, o kada jau neatitinka nacionalinio saugumo, Komisijos atstovė pabrėžė, jog tai yra vertinimo kriterijai. Papildomai paaiškino, kad konkrečių kriterijų Įstatyme nėra ir nurodė, kad Komisija kiekvieną kartą vadovaujasi teisingumo, protingumo principais ir pateikta informacija. Pabrėžė, kad faktiniai duomenys rodo, jog neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir mažiau ribojančių priemonių pritaikymas nepasiektų Įstatymo tikslo. Paklausus, ar buvo svarstoma, o jeigu ne, kodėl, pristatyti pareiškėjai atitinkamas rekomendacijas, kaip jam elgtis pasikeitus akcininkui, Komisijos atstovė nurodė, jog buvo vertinami ir praeityje esantys ryšiai, kaip pareiškėjos vadovas sakė, jog vykdė J. B. įsakymus, todėl pažymėjo, kad toks asmuo visuomet yra pažeidimas.

32. VSD nurodo, jog vadovaudamasis Įstatymu, pagal kompetenciją atliko LOU 2009-01-23 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties su pareiškėja ir ketinimo ją pratęsti bei pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą ir 2023-09-08 raštu Nr. 19-781S pateikė jį Komisijai.

33. VSD teigia, kad jos vertinimu, sandorio šalis – pareiškėja, atitinka Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų - turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

34. Paaiškina, kad nuo 2012 m. iki 2023-05-31 pareiškėjos akcijas valdė Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, J. B. 2023-05-31 J. B. įmonės akcijas perleido ilgamečiam pareiškėjos vadovui V. B. VSD vertinimu, kompanijos akcijų perleidimas nepašalino įmonės turimų ar praeityje turėtų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

35. Nurodo, kad V. B. įmonei vadovauja nuo 2006-09-01. Jis dalyvavo visuose per pastarąjį dešimtmetį įmonės įgyvendintuose projektuose Rusijoje ir Baltarusijoje. Dalis Rusijos ir Baltarusijos įmonių, su kuriomis Pareiškėja bendradarbiavo, priklauso šių šalių kariniam pramoniniam kompleksui, turi komercinių ar kitokių ryšių su šių šalių gynybos ir saugumo sektoriumi arba kitaip jį remia. Pavyzdžiui, Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklauso Rusijos valstybės valdoma įmonė „Rusijos sraigtasparniai“, kuri yra atsakinga už civilinių ir karinių sraigtasparnių projektavimą, gamybą, bandymus ir priežiūrą, bei Kaliningrade veikianti jos antrinė įmonė „150 orlaivių remonto gamykla“; buvusio pareiškėjos savininko J. B. valdoma Rusijos įmonė „Spark“ teikia orlaivių remonto paslaugas ir bendradarbiauja su Rusijos karinės pramonės sektoriaus įmonėmis bei Rusijos vidaus reikalų sistemos institucijomis; Baltarusijos įmonė „558 orlaivių remonto gamykla“ teikia techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugas kariniams orlaiviams. VSD vertinimu, strategiškai svarbiame karinės įrangos sektoriuje veikianti pareiškėja, bendradarbiaudama su Rusijos ir Baltarusijos subjektais, veikiančiais karinės pramonės sektoriuje, prisidėjo prie jų stiprinimo.

36. Pažymi, kad V. B. perėmus pareiškėjos akcijų valdymą, įmonė tęsė su trečiųjų šalių subjektais vykdytus projektus. Kaip pavyzdį nurodo, jog 2023-06-12 pareiškėja pakartotinai pateikė prašymą išduoti licenciją eksportuoti Alžyro nacionalinei gynybos ministerijai Rusijoje pagamintą karinę įrangą, kurią tiekė iki įmonės akcijų perleidimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja taip pat turi planų tiekti Alžyro gynybos ministerijai vakarietiško tipo lėktuvų ir sraigtasparnių padangas pagal 2023 m. liepos mėnesį pasirašytą trejų metų sutartį.

37. Taip pat pažymi, kad buvęs pareiškėjos akcininkas J. B. ir toliau dalyvauja įmonių, stiprinančių Rusijos gynybos ir saugumo sektorių - orlaivių remonto įmonių AO „Spark“, AO „NPO Spark“ ir ginklų prekybos įmonės AO „Strelok“ - akcijų valdyme.

38. Mano, jog ilgametė pareiškėjos veikla dalyvaujant projektuose Rusijoje ir Baltarusijoje rodo, kad bendrovė aktyviai mezgė ryšius šiose šalyse, buvo linkusi bendradarbiauti su šių, priešiškų Lietuvos Respublikai šalių subjektais, labai tikėtina, kad siekė ir įtakingų asmenų ar institucijų palankumo sėkmingam verslo vystymui šiose šalyse. Tokio pobūdžio užmegztus ryšius suinteresuoti trečiųjų šalių subjektai dažnu atveju pasitelkia ir išnaudoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais tikslais, pavyzdžiui, atstovauti priešiškų valstybių interesams ar įgyvendinti neskaidrias verslo ar sankcijų apėjimo schemas.

39. VSD vertinimu, strategiškai svarbiuose sandoriuose siekiantys dalyvauti subjektai, turėję ar turintys ryšių su Baltarusijoje ir (ar) Rusijoje veikiančiais juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis, šių šalių fiziniais asmenimis taip pat gali tapti Rusijos ir (ar) Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikiniais, gali būti pasitelkiami propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Šių tarnybų pagrindiniai verbavimo taikiniai yra asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją, taip pat turintys galimybę jose lankytis nuolat. Prioritetas teikiamas tiems, kurie dėl sąsajų šiose šalyse, verslo interesų ar ideologinių motyvų yra lojalūs šių valstybių režimams.

40. Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad Sprendimas ir Nutarimas neparemti jokiu objektyviu vertinimu ir priimti remiantis prielaidomis, prezumpcijomis, deklaracijomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis. VSD pabrėžia, kad pagal kompetenciją įvertino turimą informaciją apie pareiškėją ir apie grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius buvo pateikta ne nuomonė, o duomenys (faktai) ir jų vertinimas.

41. Taip pat nurodo, jog pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad Sprendime ir Nutarime nėra nurodyti konkretūs bendradarbiavimo atvejai ir aplinkybės, kurios patvirtintų, kad tokia situacija neabejotinai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Teigia, kad Sprendime yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad pareiškėja vykdė aktyvią ir ilgametę komercinę veiklą Baltarusijoje, dalyvavo įgyvendinant projektus Rusijoje ir kt. Be to, Sprendimas grindžiamas ir įslaptinta informacija, detalizuojančia, sukonkretinančia ir papildančia neįslaptintus duomenis, papildomai pagrindžiančia pareiškėjos grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius ryšius su užsienio valstybių subjektais. Komisijos Sprendime yra atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis pripažinta, jog pareiškėja neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

42. Pareiškėja Sprendimo ir Nutarimo neteisėtumą grindžia ir tuo, kad apie jos verslo santykius su Rusijos ir Baltarusijos valstybių subjektais Lietuvos valstybės institucijoms buvo žinoma ir anksčiau, tačiau tai nesudarė pagrindo pripažinti, kad Pareiškėja būtų pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Teigia, kad šis pareiškėjos argumentas taip pat nepagrįstas. Paaiškina, jog teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl pareiškėjos. Šiuo atveju pabrėžia, jog tai, kad anksčiau pareiškėjos atžvilgiu buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas su pareiškėja susijusias aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

43. VSD atstovė teismo posėdžio metu, vykusio 2024-02-20, nurodė, kad tiek Sprendimas, tiek Nutarimas yra pagrįsti, ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo LOU atsiliepime prašo dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

45. Papildomai pažymi, kad tarptautiniame Kauno oro uoste esantis aerodromas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros dalis, kurią būtiną apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, o tokių veiksnių atsiradimo priežastys ir sąlygos turi būti šalinamos. Teigia, jog suprantama, kad nacionalinio saugumo situacija yra kintanti ir glaudžiai priklauso nuo konkrečiu laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) ateities prognozių. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal Įstatymo 12 straipsnį, nėra reikšminga, kad investuotojas iki tol vykdė veiklą apsaugos zonos teritorijoje ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo pagrindinio Įstatymo tikslo – apsaugoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią infrastruktūrą

46. Pareiškėjos patikra dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams nuomos sutarties kontekste buvo atlikta laikantis įstatymuose nurodytų reikalavimų ir pagrindų, nenukrypstant nuo Įstatymo tikslo.

47. Trečiojo suinteresuotojo asmens LOU atstovė teismo posėdžio metu, vykusio 2024-02-20, paaiškino, kad tarptautinis Kauno oro uostas yra įtrauktas į saugumo planą ir kad nacionalinis saugumas ir saugos užtikrinimas turi nacionalinę reikšmę. Akcentavo, jog reikšmės neturi ta aplinkybė, kad veikla buvo vykdoma senai, todėl palaiko atsakovų argumentus. Pažymėjo, jog būtent Komisijai yra pavesta funkcija vertinti informaciją apie atitikimą nacionaliniam saugumui ir vertinant visą bylos medžiagą, nėra abejonių, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas, todėl nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą.

49.2. Pareiškėja įsteigta 1991-09-02 (laikotarpiu nuo 1991-09-02 iki 1994-03-30 pareiškėjos pavadinimas buvo UAB „Šansas“); pareiškėjos vykdoma veikla – orlaivių remontas ir techninė priežiūra, mokymai. Pareiškėjos vadovas nuo 2006-09-01 – V. B., I. B. buvo pareiškėjos akcininkas nuo 2012-02-23 iki 2023-05-31; pareiškėjos akcininkas, tiesioginis savininkas nuo 2023-05-31 yra V. B.

49.3. Pareiškėja su valstybės įmone „Kauno oro uostas“ (po reorganizacijos dabar veikianti akcinė bendrovė „Lietuvos oro uostai“) 2009-01-23 ne aukciono būdu sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. LK-36/09-98 (toliau ir – Sutartis), kuria buvo išnuomoti šie žemės sklypai: 1) 0,1635 ha dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (viso turinčio 436.5901 ha); 2) 2,1673 ha dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (viso turinčio 436.5901 ha). Sutartis buvo sudaryta ne aukciono būdu, vadovaujantis Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašu, patvirtintu LRV 2006-11-08 nutarimu Nr. 1098 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos“. Prieš Sutarties pasibaigimo terminą 2023-10-12, pareiškėja 2023-07-14 informavo LOU, kad nori pratęsti esamos žemės nuomos sutarties galiojimą. Nuomojamame žemės sklype stovi pareiškėjai priklausantys pastatai ir statiniai (administracinis pastatas, sandėlis, kiemo statiniai, gamybinis pastatas, sraigtasparnių remonto dirbtuvės, administracinis pastatas, transformatorinė), sklype vykdoma orlaivių techninio aptarnavimo veikla.

49.4. Sklypas, kuris pareiškėjai išnuomotas pagal minėtą valstybinės žemės nuomos sutartį, yra tarptautinio Kauno oro uosto aerodromo teritorijoje. Pareiškėja Sutarties pagrindu vykdė ir ketino vykdyti veiklą aerodromo apsaugos zonos teritorijoje, kuri, remiantis LRV 2014-11-12 nutarimu Nr. 1252 „Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugos zonų nustatymo“ 1.2.1 papunkčiu, apima Kauno oro uosto teritoriją, kurios riba patvirtinta LRV 2008-09-03 nutarimu Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir plotų patvirtinimo“ ir 200 metrų nuo oro uosto teritorijos ribos.

49.5. LRV 2021-02-10 nutarimu Nr. 85-K-2 „Dėl investuotojo pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 12 straipsnio 17 dalimi, buvo nutarta pripažinti pareiškėją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl turimų ar praeityje turėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (1 punktas), nustatyti, kad pareiškėjos veiklos plėtra tarptautinio Kauno oro uosto apsaugos zonos teritorijoje pagal 2020-09-28 žemės nuomos sutartį, pasirašytą su LOU, dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams yra negalima (2 punktas), nes pareiškėjos plėtros planai Kauno oro uosto aerodromo apsaugos teritorijoje, atsižvelgiant į pareiškėjos akcininko (I. B.) vykdytą veiklą ir ryšius, yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

49.6. LRV kanceliarijoje 2023-07-13 gautas pareiškėjos generalinio direktoriaus V. B. kreipimasis, kuriame paaiškinta, kad, lyginant su 2021-02-10 metu buvusia situacija, ji yra pasikeitusi, nes buvęs vienintelis pareiškėjos akcininkas Rusijos Federacijos pilietis I. B. pasitraukė iš verslo ir visas pareiškėjos akcijas 2023-05-31 pardavė Lietuvos Respublikos piliečiui V. B., kuris yra ilgametis pareiškėjos vadovas. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 7 punktu, paprašyta iš naujo vertinti pareiškėjos atitikimą nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos generalinis direktorius 2023-08-18 rašte Nr. 62, adresuotame Komisijai, paaiškino, kad ilgametis vienintelis pareiškėjos akcininkas I. B. turėjo projektų su Rusijos Federacijos įmonėmis, esančiomis Sankt-Peterburge: AO „SPARK“, AO „NPO SPARK“, AO „Strelok“, kurių akcininku jis yra ir 2023-2014 dirbo Maskvoje esančioje VĮ „Russian Helicopters“ generalinio direktoriaus pavaduotoju remonto veiklai; šiuo metu jis yra pensininkas ir apie jo dabartinę veiklą pareiškėja naujų duomenų neturi (rašto 3 punktas); pareiškėja, valdoma naujo pareiškėjos akcininko V. B., su buvusio akcininko I. B. įmone UAB „Realest“ yra sudariusi nuomos sutartis, pagal kurias iš UAB „Realest“ yra nuomojamas pastatas – mokymo centras, treniruokliai, straigtasparnis Cabri, kurie yra reikalingi pareiškėjos dukterinės įmonės UAB „Aircraft Support and Training Europe“ sraigtasparnių mokymo centro veiklai, siekiant įvykdyti esamų sutarčių įsipareigojimus dėl alkūų techninio parengimo (rašto 5 punktas).

49.7. URM rašte, LRV kanceliarijoje gautame 2023-09-07, nurodyta, kad nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2023 m. birželio mėn. pareiškėjos savininkas buvo I. B.; V. B. glaudžiai dirbo su I. B. ir kitose įmonėse – nuo 2011-03-02 iki 2011-06-17 buvo įmonės UAB „Holding Aviabaltika“ valdybos narys, o valdybai identišku laikotarpiu pirmininkavo I. B., išreikšta pozicija, kad pareiškėja gali sukelti rizikų nacionalinio saugumo interesams.

49.8. AOTD 2023-09-14 rašte Nr. 1S-2262, adresuotame LRV kanceliarijai, pateikta pozicija, kad neatitinka nacionalinio saugumo interesų atitikties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijams.

49.9. STT rašte, LRV kanceliarijoje gautame 2023-09-11, nurodė, kad pareiškėja su buvusio akcininko I. B., dėl kurio ryšių su Rusijos Federacija pareiškėja 2021 m. buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, valdoma įmone UAB „Realest“ yra sudariusi pastato-mokymo centro nuomos sutartį; UAB „Realest“ įkurta įvykdžius pareiškėjos reorganizavimą: atskirta pareiškėjos dalis ir jai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu sukurta tos pačios teisinės formos bendrovė UAB „Realest“; naujajai bendrovei, kurios akcininkas yra I. B., vadovauja E. M., kuri taip pat vadovauja ir vienai iš pareiškėjai priklausančių įmonių UAB Juvilana“. UAB „Realest“ registruotos buveinės adresas sutampa su kitos pareiškėjos valdomos bendrovės UAB „Aircraft Support and Training Europe“ adresu; 49 proc. šios bendrovės akcijų laikotarpiu nuo 2021-10-04 iki 2023-03-22 valdė A. S., kurios deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta Rusijoje.

49.10. VSD 2023-09-08 rašte Nr. 19-78IS, adresuotame LRV kanceliarijai, nurodyta, kad nuo 2012 m. iki 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjos akcijas valdė Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, I. B. 2023-05-31 I. B. įmonės akcijas perleido ilgamečiam pareiškėjos vadovui V. B. VSD vertinimu, pareiškėjos akcijų perleidimas nepašalino pareiškėjos turimų ar praeityje turėtų didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. V. B. pareiškėjai vadovauja nuo 2006-09-01. Jis dalyvavo visuose per pastarąjį dešimtmetį įmonės įgyvendintuose projektuose Rusijoje ir Baltarusijoje. Dalis Rusijos ir Baltarusijos įmonių, su kuriomis pareiškėja bendradarbiavo, priklauso šių šalių kariniam pramoniniam kompleksui, turi komercinių ar kitokių ryšių su šių šalių gynybos ir saugumo sektoriumi arba kitaip jį remia. Pavyzdžiui, Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklauso Rusijos valstybės valdoma įmonė „Rusijos sraigtasparniai“, kuri yra atsakinga už civilinių ir karinių sraigtasparnių projektavimą, gamybą, bandymus ir priežiūrą, bei Kaliningrade veikianti jos antrinė įmonė „150 orlaivių remonto gamykla“; buvusio pareiškėjos savininko I. B. valdoma Rusijos įmonė „Spark“ teikia orlaivių remonto paslaugas ir bendradarbiauja su Rusijos karinės pramonės sektoriaus įmonėmis bei Rusijos vidaus reikalų sistemos institucijomis; Baltarusijos įmonė „558 orlaivių remonto gamykla“ teikia techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugas kariniams orlaiviams. VSD vertinimu, strategiškai svarbiame karinės įrangos sektoriuje veikianti pareiškėja, bendradarbiaudama su Rusijos ir Baltarusijos subjektais, veikiančiais karinės pramonės sektoriuje, prisidėjo prie jų stiprinimo. V. B. perėmus pareiškėjos akcijų valdymą, pareiškėja tęsė su trečiųjų šalių subjektais vykdytus projektus: pavyzdžiui, 2023-06-12 pareiškėja pakartotinai pateikė prašymą išduoti licenciją eksportuoti Alžyro nacionalinei gynybos ministerijai Rusijoje pagamintą karinę įrangą, kurią tiekė iki įmonės akcijų perleidimo. „Aviabaltika“ taip pat turi planų tiekti Alžyro gynybos ministerijai vakarietiško tipo lėktuvų ir sraigtasparnių padangas pagal 2023 m. liepos mėn. pasirašytą trijų metų sutartį (2023 m. Alžyras sustiprino karinį bendradarbiavimą su Rusija). Buvęs pareiškėjso akcininkas I. B. ir toliau dalyvauja įmonių, stiprinančių Rusijos gynybos ir saugumo sektorių - orlaivių remonto įmonių AO „Spark“, AO „NPO Spark“ ir ginklų prekybos įmonės AO „Strelok“ - akcijų valdyme. VSD rašte nurodyta, kad dalis pareiškėjos vykdomam sraigtasparnių remontui reikalingų dalių yra gaminama tik Rusijoje, todėl dėl Europos Sąjungos (toliau - ES) 2014 m. liepos 31 d. įvestų sankcijų Rusijai įmonė negavo licencijų eksportuoti šios įrangos. Pavyzdžiui, 2021 m. rudenį nebuvo išduotas leidimas eksportuoti į Alžyrą dalies pareiškėjos prašomos karinės įrangos, kuri buvo pagaminta 2020-2021 m. Rusijoje, nes iš Čekijos įvežtos šios įrangos tolesnis eksportas į trečiąją šalį - Alžyrą, prieštarauja ES sankcijose numatytai išimčiai, leidžiančiai importuoti Rusijoje pagamintas karinės įrangos atsargines dalis, reikalingas tik esamiems ES pajėgumams palaikyti ir jų saugai užtikrinti. Atitinkamai, 2023 m. pavasarį nebuvo išduotas leidimas pareiškėjos eksportuoti iš Slovakijos įvežtos naujos 2017 m. Rusijoje pagamintos įrangos (aviahorizontų) į Meksiką

49.11. Pareiškėja į bylą pateikė 2021-04-09, 2021-04-20, 2021-07-05, 2021-07-21, 2021-08-02, 2021-09-29, 2022-02-27 PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti, kad pareiškėja teikė Lietuvos kariuomenei paslaugas.

49.12. Komisijos Sprendime konstatuota:

49.12.1. Nuo 2012 m. iki 2023-05-31 pareiškėjos akcijas valdė Rusijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, J. B. 2023-05-31 J. B. įmonės akcijas perleido ilgamečiam pareiškėjos vadovui V. B. (22 punktas).

49.12.2. V. B. įmonei vadovauja nuo 2006-09-01. Taigi, V. B. ir iki 2023 m. birželio buvusį pareiškėjos akcininką J. B. sieja ilgametis bendradarbiavimas. V. B. su J. B. dirbo ir kitose įmonėse - nuo 2011 m. kovo 2 d. iki birželio 17 d. buvo įmonės UAB „Holding Aviabaltika“' valdybos narys, o pačiai valdybai nurodytu laikotarpiu pirmininkavo J. B. (23 punktas).

49.12.3. Pareiškėja su buvusio akcininko J. B., dėl kurio ryšių su Rusija pareiškėja 2021-02-10 nutarimu Nr. 85-K-2 buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, valdoma įmone UAB „Realest“ yra sudariusi pastato-mokymo centro nuomos sutartį. Remiantis Registrų centrui pateiktu aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyti 2022 m. duomenys, UAB „Realest“ įkurta įvykdžius pareiškėjos reorganizavimą: atskirta pareiškėjos dalis ir jai priskirto turto, teisių bei pareigų pagrindu sukurta tos pačios teisinės formos bendrovė UAB „Realest“ (24 punktas).

49.12.4. Vertinant pareiškėjos atitiktį nacionalinio saugumo interesams, svarbus ir buvęs šios įmonės bendradarbiavimas su Rusijos ir Baltarusijos subjektais, nes V. B. dalyvavo visuose per pastarąjį dešimtmetį įmonės įgyvendintuose projektuose Rusijoje ir Baltarusijoje. Dalis Rusijos ir Baltarusijos įmonių, su kuriomis pareiškėja bendradarbiavo, priklauso šių šalių kariniam - pramoniniam kompleksui, turi komercinių ar kitokių ryšių su šių šalių gynybos ir saugumo sektoriumi arba kitaip jį remia. Pavyzdžiui, Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui priklauso Rusijos valstybės valdoma įmonė „Rusijos sraigtasparniai“, kuri yra atsakinga už civilinių ir karinių sraigtasparnių projektavimą, gamybą, bandymus ir priežiūrą, bei Kaliningrade veikianti jos antrinė įmonė „150 orlaivių remonto gamykla“. Buvusio pareiškėjos savininko I. B. valdoma Rusijos įmonė „Spark“ teikia orlaivių remonto paslaugas ir bendradarbiauja su Rusijos karinės pramonės sektoriaus įmonėmis bei Rusijos vidaus reikalų sistemos institucijomis (25 punktas).

49.12.5. Komisijos vertinimu, pareiškėja, bendradarbiaudama su Rusijos ir Baltarusijos subjektais, veikiančiais karinės pramonės sektoriuje, prisidėjo prie jų stiprinimo (26 punktas).

49.12.6. Dalis pareiškėjos vykdomam sraigtasparnių remontui reikalingų dalių gaminama tik Rusijoje, todėl dėl ES 2014-07-31 įvestų sankcijų Rusijai įmonė negavo licencijų eksportuoti šios įrangos. Pavyzdžiui, 2021 m. rudenį nebuvo išduotas leidimas eksportuoti į Alžyrą dalies pareiškėjos prašomos karinės įrangos, kuri buvo pagaminta 2020-2021 m. Rusijoje, nes iš Čekijos įvežtos šios įrangos tolesnis eksportas į trečiąją šalį - Alžyrą, prieštarauja ES sankcijose numatytai išimčiai, leidžiančiai importuoti Rusijoje pagamintas karinės įrangos atsargines dalis, reikalingas tik esamiems ES pajėgumams palaikyti ir jų saugai užtikrinti. Atitinkamai 2023 m. pavasarį nebuvo išduotas leidimas pareiškėjai eksportuoti iš Slovakijos įvežtos naujos 2017 m. Rusijoje pagamintos įrangos į Meksiką (27 punktas).

49.12.7. V. B. perėmus pareiškėjos akcijų valdymą, įmonė tęsė su trečiųjų šalių subjektais vykdytus projektus: pavyzdžiui, 2023-06-12 pareiškėja pakartotinai pateikė prašymą išduoti licenciją eksportuoti Alžyro nacionalinei gynybos ministerijai Rusijoje pagamintą karinę įrangą, kurią tiekė iki įmonės akcijų perleidimo. Pareiškėja taip pat turi planų tiekti Alžyro gynybos ministerijai vakarietiško tipo lėktuvų ir sraigtasparnių padangas pagal 2023 m. liepos mėn. pasirašytą trejų metų sutartį (2023 m. Alžyras sustiprino karinį bendradarbiavimą su Rusija) (28 punktas).

49.12.8. Buvęs pareiškėjos akcininkas I. B. ir toliau dalyvauja įmonių, stiprinančių Rusijos gynybos ir saugumo sektorių, - orlaivių remonto įmonių AO „Spark“, AO „NPO Spark" ir ginklų prekybos įmonės AO „Strelok“- akcijų valdyme. Informacija apie Aviabaltikos iki 2023 m. balandžio buvusio akcininko J. B. ryšius Komisijai VSD yra teikęs 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 19-1042KF (29 punktas).

49.12.13. Pareiškėja dėl Sprendime nurodytų turimų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis neatitinka nacionalinio saugumo interesų pagal įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų.

61. Pareiškėja paaiškino, kad vertinant, kad tos pačios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos veikla ir ryšiais, ankstesniais periodais nebuvo vertinamos ar nebuvo vertinamos kaip pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, tokia situacija sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos pripažinimą neatitinkančia nacionaliniam saugumui lėmė ne teisiniai argumentai ir objektyvus teisės aktų taikymas konkrečiai situacijai, o geopolitinė situacija. Taigi, pareiškėjos pripažinimą neatitinkančia nacionaliniam saugumui lėmė politika, o tai prieštarauja teisinės valstybės principui.