- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2YT-6824-1178/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02149-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., N. S., atstovaujami Tauragės šeimos gerovės centro
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S., atstovaujamos įstatyminės atstovės R. M., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. S. ir N. S., atstovaujami Tauragės šeimos gerovės centro, M. S., atstovaujama įstatyminės atstovės R. M., ir E. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. S., atstovaujama įstatyminės atstovės R. M., teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikėjo sutuoktinė B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra palikėjos B. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja. Jos tėvai yra R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., (duomenys neskelbtini). Tėvai santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pareiškėjos tėvas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos auginimu ir priežiūra toliau rūpinosi ir iki šiol rūpinasi pareiškėjos mama R. M.. Pareiškime taip pat nurodo, jog:
2.1. pareiškėjos tėvo V. S. tėvai (pareiškėjos seneliai iš tėvo pusės) buvo B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Seneliai vedė bendrą ūkį, gyveno santuokos metu įsigijo bei gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), valdė žemės sklypą ir minėtą gyvenamą namą su priklausiniais bei žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini);
2.2. J. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo J. A. S. mirties niekas iš įpėdinių, t. y. nei jo sutuoktinė B. S., nei jo vaikai, dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo, tačiau palikėjo sutuoktinė (pareiškėjos močiutė) B. S. toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus su namo bei žemės sklypų naudojimu susijusius mokesčius. Taip pat jai liko ir ji tęsė disponavimą visais sutuoktinio turėtais daiktais, buitiniais prietaisais, agregatais, naudojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo, saugojo ir tausojo kaip savo, tai yra, priėmė paveldėjimą faktiškai pradėdama valdyti turtą;
2.3. B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos B. S. mirties pareiškėja kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biurą ir notaras 2025 m. birželio 5 d. pareiškėjai išdavė palikimo priėmimo liudijimą. Tačiau pareiškėja negali teisiškai paveldėti palikto močiutės turto visa apimtimi, kadangi B. S., būdama gyva, neįsiteisino atsiradusio paveldimo turto po sutuoktinio J. A. S. mirties (duomenys neskelbtini). Gauti pažymų ar pateikti notarui ne teismine tvarka dokumentus patvirtinančius močiutės faktinį palikimo, atsiradusio po sutuoktino mirties, priėmimą pareiškėja neturi galimybės, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys L. S. ir N. S., atstovaujami Tauragės šeimos gerovės centro, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo susituokę, santuokos metu įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vedė bendrą ūkį, gyveno santuokos metu įsigytame name, (duomenys neskelbtini), valdė žemės sklypą ir minėtą gyvenamą namą su priklausiniais bei žemės ūkio paskirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog valstybės įmonės Registrų centre J. A. S. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai (kiemo) statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro matyti, kad J. A. S. vardu įregistruotos transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
7. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad J. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. A. S. mirties jo sutuoktinė B. S. liko gyventi tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus su namo bei žemės sklypų naudojimu susijusius mokesčius. Taip pat jai liko ir ji tęsė disponavimą visais sutuoktinio turėtais daiktais, buitiniais prietaisais, agregatais ir panašiai. Naudojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo, saugojo ir tausojo kaip savo. Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2025 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po J. A. S., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), jo turtą (gyvenamąjį namą ir žemes) perėmė valdyti jo sutuoktinė B. S., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Minėta pažyma taip pat patvirtina faktą, jog po J. A. S. mirties jo sutuoktinė B. S. toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), bei gyveno iki pat savo mirties.
8. Iš byloje pateikto Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro 2025 m. birželio 5 d. Liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad po palikėjo J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta ir įpėdinių dėl J. A. S. palikimo priėmimo negauta. Minėtame Liudijime taip pat nurodoma, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. A. S. palikimo priėmimo faktų.
9. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2025 m. birželio 5 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad po J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nei palikėjo sutuoktinė B. S., nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėjas testamento nepaliko, palikėjo palikimas priimtas nebuvo.
10. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja ir jos sesuo M. S. bei jų įstatyminė atstovė mama R. M. paskutiniu metu nebendravo su močiute, todėl nežinojo apie močiutės mirtį. 2024 metais iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų sužinoję šį faktą kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti po senelės B. S. (duomenys neskelbtini) mirties. Tauragės rajono apylinkės teismo Tauragės rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šis terminas buvo atnaujintas. Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras 2025 m. birželio 5 d. išdavė palikimo priėmimo liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad po palikėjos B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), mirusiosios B. S. įpėdinė A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, 2025 m. vasario 27 d. paduodama Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog valstybės įmonės Registrų centre J. A. S. vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai (kiemo) statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro matyti, kad J. A. S. vardu įregistruotos transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
12. Byloje pateiktame antstolio Kęstučio Košio 2025 m. balandžio 8 d. Turto apyraše nurodytas paveldimas turtas, likęs po palikėjos B. S. mirties (duomenys neskelbtini). Minėtame apyraše, be kita ko, taip pat nurodytas aukščiau paminėtas B. S. mirusio sutuoktinio J. A. S. vardu registruotas turtas.
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja 2025 m. vasario 27 d., kreipėsi į notarą ir parašė pareiškimą, kad palikimą po B. S. mirties priima. Pareiškėjos teigimu, tuomet ir paaiškėjo, kad pareiškėja negali teisiškai paveldėti palikto močiutės turto visa apimtimi, kadangi B. S. būdama gyva neįsiteisino atsiradusio paveldimo turto po sutuoktinio J. A. S. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, be kita ko, nurodo, jog po J. A. S. mirties atsirado paveldimas turtas – 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 jame esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 1/2 dalimi priklausinių: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais inžineriniais (kiemo) statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). bei 1/2 žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat transporto priemonės RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visas nurodytas turtas buvo įgytas senelių santuokos metu ir teisiškai įregistruotas senelio J. A. S. vardu. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip B. S. palikimo įpėdinei, suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos B. S. nuosavybės teisėmis valdytą turtą, įskaitant ir į palikėjo J. A. S. palikimą, kurį B. S. priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja pažymi, jog gauti pažymų ar pateikti notarui ne teismine tvarka dokumentus, patvirtinančius močiutės faktinį palikimo, atsiradusio po sutuoktino mirties, priėmimą, ji neturi galimybės. Todėl pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. A. S. mirties palikėjo sutuoktinė B. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Pareiškėjos teigimu, juridinio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes niekas nėra kreipęsis dėl palikėjo J. A. S. palikimo, po J. A. S. mirties neužvesta paveldėjimo byla ir neišduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į J. A. S. priklausiusią turto dalį.
14. Suinteresuoti asmenys L. S. ir N. S., atstovaujami Tauragės šeimos gerovės centro, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
15. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
16. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
17. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-210/2008).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
20. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties arba tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
21. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaujantis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
22. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po J. A. S. mirties jo sutuoktinė B. S. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Tačiau B. S. iš karto po sutuoktinio J. A. S. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą – ji po sutuoktinio J. A. S. mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, mokėjo visus su namo bei žemės sklypų naudojimu susijusius mokesčius, taip pat jai liko ir ji tęsė disponavimą visais sutuoktinio turėtais daiktais, buitiniais prietaisais, agregatais, naudojamą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo, saugojo bei tausojo kaip savo. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikta Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2025 m. liepos 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad B. S. faktiškai pradėdama valdyti turtą po sutuoktinio J. A. S. mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
23. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
24. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtų teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S. po sutuoktinio J. A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), po palikėjo sutuoktinio J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.