- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2-128-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00025-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Linas Songaila, Dainius Burdulis
- Kategorijos
- 2.6.15Dovanojimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui M. P., jo atstovui advokatui Linui Songailai, atsakovui A. P., jo atstovams advokatui Dainiui Burduliui, advokato padėjėjui J. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje R. P., jos atstovui advokato padėjėjui E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui A. P., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje R. P., dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P. prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. vasario 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 766, kuria atsakovui buvo padovanota: ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esantys pastatai (unikalieji Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)); 2) taikyti restituciją ir nurodytus objektus priteisti ieškovo nuosavybėn; 3) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 5065, kuria atsakovui buvo padovanota: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių servisas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) taikyti restituciją ir nurodytus objektus priteisti ieškovo nuosavybėn; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad siekia nuginčyti su atsakovu sudarytas dovanojimo sutartis, nes yra įsitikinęs, jog atsakovas jo ir artimų asmenų atžvilgiu pradėjo atlikinėti nusikalstamas veikas ir visaip kenkti, o tai yra nesuderinama su didele dovanotų daiktų verte ir žeidžia ieškovą. Nurodė, kad 2019 m. kovo mėnesį buvo apgadinti jo motinai R. P. priklausantys automobiliai, į juos buvo pripilta neaiškių cheminių medžiagų. 2019 m. kovo 6 d. atsakovas tyčia apgadino ieškovo gyvenamąjį namą, į jį mėtė akmenis, apgadino terasos sieną, lango rėmą, išdaužė trijų dalių stiklo paketą ir padarė 2 204 Eur turtinę žalą. 2019 m. gegužės, liepos, rugpjūčio mėnesiais atsakovas apgadino ieškovo motinai R. P. priklausantį namą, į jį mėtė plastikines taras su alyva, neaiškiu skysčiu aptaškė trinkeles, namo sieną, nuskėlė dalį laiptų ir namo sienos, ir tuo padarė 9400 Eur turtinę žalą. Nuo 2019 m. kovo 28 d., balandžio 11 d., liepos 12 d., spalio 4 d. atsakovas sistemingai baugino ir terorizavo ieškovą grasinančiomis žinutėmis, prie prekybos centro reikalavo, kad ieškovas jam perdovanotų pusė sodybos, o to padaryti nesutikus, grasino, inicijavo nepagrįstą ikiteisminį tyrimą. 2019 m. spalio 29 d. atsakovo pasitelktas nenustatytas vykdytojas vėl pasikėsino tyčia sugadinti ieškovo motinai R. P. priklausantį turtą išpilant dvi talpas su neaiškiu skysčiu, tačiau veikos nebaigė sutrukdžius pašaliniam asmeniui. 2019 m. lapkričio 18 d. ir lapkričio 26 d. atsakovas su nenustatytu vykdytoju mėtė asmenis į ieškovo namo langus, duris, sieną, taip tyčia apgadino namą, šaldytuvo korpusą ir padarė 10 500 Eur turtinę žalą.
3. Nurodė, kad dėl nurodytų atsakovo veiksmų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose ieškovo motina R. P., žmona J. P., dukros U. ir U. pripažintos nukentėjusiomis. Atsakovas pats sukūrė teoriją, kad neteisėtus turto sugadinimo veiksmus, siekdamas inicijuoti atsakovo atžvilgiu ikiteisminius tyrimus ir civilinę bylą, atliko pats ieškovas, nes turto sugadinimo veiksmus ir padarytą žalą užfiksavo teisėsaugos institucijos. Nurodytos nusikalstamos veikos prasidėjo santykiams pablogėjus, jos buvo sistemingos, atsakovas ieškovui yra grasinęs. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nežino jokio kito asmens, kuris galėtų taip elgtis jų atžvilgiu. Todėl yra įsitikinęs, kad šias veikas atliko atsakovas arba jis veikė per kitus asmenis.
4. Ikiteisminiuose tyrimuose nustatytos aplinkybes visos situacijos kontekste įrodo atsakovo ieškovo atžvilgiu atliktus veiksmus, smerktinus geros moralės požiūriu ir sudaro pagrindą panaikinti byloje ginčijamus didelės vertės dovanojimo sandorius remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalimi, nepaisant to, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius atsakovo kaltės dėl minėtų veikų padarymo.
5. Nurodė, kad jis nėra praleidęs CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti 2015 – 2016 metais sudarytas dovanojimo sutartis, nes pagrindas panaikinti dovanojimo sandorius yra atsakovo atlikti veiksmai, kurie buvo atlikti ir paaiškėjo po atsakovo 2019 m. kovo 28 d. parašytos SMS žinutės.
6. Paaiškino, kad atsakovas jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškovo atžvilgiu inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl tariamai neteisėtai pasisavinto turto, tačiau tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nurodytų ieškovo veiksmų, bendrovės vardu reiškė civilinį ieškinį, tačiau jį buvo atsisakytą priimti, o Darbo ginčų komisija ieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo atmetė. Atsakovo baudžiamojoje byloje pateikto garso įrašo protokolas, nepaisant to, kad buvo pateiktos tik pokalbių ištraukos, o įrašas darytas atsakovui nežinant, atskleidžia atsakovo grasinimus ir spaudimą su tikslu, kad ieškovas atsakovui padovanotų pusę turto, kuris buvo padovanotas 2016 m. vasario 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Po ilgų spaudimų ir grasinimų ieškovas pusę šio turto padovanojo atsakovui, o kitą norėjo dovanoti motinai, tačiau atsakovas toliau reikalavo padovanoti ir kitą pusę. Ieškovui atsisakius, buvo pradėti įvairūs veiksmai siekiant ieškovą priversti atlikti nurodytus veiksmus. Be to, atsakovas bendrovės vardu trečiojo asmens (ieškovo motinos) atžvilgiu yra pareiškęs ieškinį civilinėje byloje dėl neteisėtai pasisavintų 57 924 Eur, kuris atmestas. Vertina, kad toks atsakovo veikimas visų bylos aplinkybių kontekste pagrindžia CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygas. Taigi pateikti įrodymai ir kitos bylos aplinkybės pagrindžia prieš ieškovą atliktus veiksmus ir tai, kad niekas kitas, išskyrus atsakovą, tokių veiksmų atlikti negalėjo.
Atsiliepimas
7. Vertina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų nepadarė ir kad bet kuriuo atveju tie veiksmai nesudarytų pagrindo panaikinti sudarytų dovanojimo sutarčių CK 6.472 straipsnio pagrindu. Atsakovui padovanotų daiktų vertė ypatingai didelė, o atsakovo veiksmai veikiant prieš ieškovą ir jo artimus žmonės (grasinant, terorizuojant, įžeidinėjant, žalojant turtą ir siekiant sukelti kuo nemalonesnius išgyvenimus) neabejotinai griežtai smerkiami pagal visuotinai pripažintas moralės nuostatas. Ieškinyje cituojama teismų praktika tokius veiksmus pripažįsta kaip pakankamus CK 6.472 straipsnio taikymui.
8. Atsakovas A. P. teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas.
9. Nurodė, kad 1997 m. rugsėjo 15 d. tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu tuo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) mokant 400 Lt darbo užmokestį. 1997 m. gruodžio 23 d. ir 1998 m. liepos 16 d. sutartimis ieškovas už 45 000 Lt įsigijo garažą bei kitus statinius, kurie šiuo metu sudaro automobilių servisą, bei kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Lėšų įsigyti tokios vertės turtą jauno amžiaus ieškovas neturėjo, todėl turto įsigijimą finansavo atsakovas. 2000 metais atsakovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatė valčių elingą su poilsio patalpomis ir kiemo statinius, prie minėtų statinių įsigijo keturis žemės sklypus. 2013 m. kovo 18 d. sudaryta dovanojimo sutartimi dalį minėto turto atsakovas kartu su tuometine žmona R. P. padovanojo ieškovui. 2015 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi ieškovas perleido atsakovui minėtą turtą, kuris 1997 – 1998 metais faktiškai buvo įsigytas atsakovo lėšomis. 2016 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartimi ieškovas perleido atsakovui ½ turto, kuris buvo ieškovui atsakovo padovanotas 2013 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartimi. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Likusią ½ dalį turto ieškovas 2016 m. birželio 10 d. padovanojo susijusiam asmeniui K. Š., iš kurios minėto turto dalį atsakovas įsigijo teismo sprendimo pagrindu. Taigi, atsakovui nuosavybės teise priklauso visas minėtas turtas.
10. Nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 184 straipsnio 2 dalį pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovui šiame ikiteisminiame tyrime buvo įteiktas pranešimas apie įtarimas dėl to, kad jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 5 d. pardavė bendrovei priklausančius 100 940 Eur vertės 23 automobilius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą bendrovei priklausantį minėtą turtą. Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2018 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi (bylos Nr. 1S-218-491/2018), konstatavus, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę.
11. 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, kuriame nagrinėjamos aplinkybės apie tai, kad trečiasis asmuo R. P. 2015 m. rugsėjo 28 d. neteisėtai pasisavino 57 924 Eur bendrovės lėšų. Šias lėšas R. P. faktiškai perdavė ieškovas, jiems abiem šiame tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.
Šalies argumentai
12. Paaiškino, kad ieškovas, jo žmona J. P. ir trečiasis asmuo R. P., atsižvelgdami į minėtus tyrimus, ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė visą eilę pareiškimų dėl tariamai atsakovo padarytų nusikalstamų veikų, ko pasekoje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tvirtina, kad tuose ikiteisminiuose tyrimuose nurodytos tariamai egzistavusios faktinės aplinkybės, o minėtų asmenų pareiškimai, kurių pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai, pateikti siekiant pareikšti šį ieškinį ir bandyti neteisėtomis priemonėmis iš atsakovo išsireikalauti jam priklausantį nekilnojamą turtą. Minėti ieškovo veiksmai galimai buvo sąlygoti ir bendrovės pareiškimų pagrindu pradėtų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu.
13. Atsakovo vertinimu, ieškinys nepagrįstas įrodymais, nes ieškovas savo reikalavimą grindžia vien tik atsakovui įteiktais pranešimais apie įtarimą bei tariamai atsakovo parašytomis žinutėmis ieškovui, kurie tėra prielaidos ir vertintini itin kritiškai, nes: pranešimai apie įtarimą atsakovui buvo pateikti vadovaujantis išimtinai ieškovo, jo žmonos bei motinos inicijuotų ikiteisminių tyrimų pagrindu ir vėliau atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti; ikiteisminių tyrimų medžiagoje nėra faktinių duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs ieškinyje nurodomus neteisėtus veiksmus; paties ieškovo teiginiai „akivaizdu, kad atsakovas juos vykdė, organizavo ar bent prie jų prisidėjo“ patvirtina, jog ir pats ieškovas pripažįsta, jog kartu su ieškiniu pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas atliko ieškinyje minimus neteisėtus veiksmus; tariamų žinučių kopijose nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė atsakovui; tariamos “žinučių kopijos” neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi neaiškus turinio autentiškumas ir tikrumas; niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai apie neva jų susitikimų metu atsakovo išsakytus grasinimus; teiginiai apie atsakovo atliktų neteisėtų turto sugadinimo veiksmų ryšį su tariamu grasinimu deklaratyvūs ir paremti prielaidomis. Todėl vertina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir yra neatmestina galimybė, jog pats ieškovas atliko ieškinyje nurodytus turto sugadinimo veiksmus (jeigu jie buvo atlikti), pats sukūrė tariamus pranešimus, siekdamas inicijuoti atsakovo atžvilgiu ikiteisminius tyrimus ir šią civilinę bylą.
14. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį vadovaujantis CK 6.472 straipsnio 1 dalies nurodytu pagrindu, nes nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas ne tik kad nėra atlikęs ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų, tačiau ieškinio pagrindu nurodyti veiksmai savo esme nesudaro pagrindo panaikinti dovanojimo sutartis. Vertinant dovanos pobūdį, atsižvelgtina ir į aplinkybes, jog ieškovas prašo jam grąžinti turtą natūra, nors turtas pačiam ieškovui anksčiau buvo dovanotas atsakovo arba ieškovo įsigytas atsakovo lėšomis. Todėl tvirtina, kad ieškinio reikalavimai yra atmestini ne tik todėl, kad ieškovas nėra įrodęs ieškinio faktinio pagrindo, tačiau ir todėl, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas.
15. Paaiškino, kad nesutinka su argumentais, jog ikiteisminių tyrimų baigtis nėra svarbi vertinant ieškinio pagrįstumą, nes juose sprendžiama ne dėl atsakovo kaltės buvimo, o dėl ieškovo pareiškimuose nurodytų faktų egzistavimo ir asmenų, kurie atliko ieškovo nurodomus veiksmus, nustatymo. Atsakovo nuomone, ieškovas nenuoseklus, nes vienur nurodo, jog atsakovas žalojo jo turtą, kitur – kad šiuos veiksmus atliko jo pasamdyti asmenys ir kad neįmanoma surinkti objektyviai įrodymų, kad nurodytas veikas atliko atsakovas ar jo pasamdyti asmenys, o tai tik patvirtina, kad nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškinį.
Atsiliepimas
16. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, jog gerai moralei CK 6.472 straipsnio kontekste prieštarauja atsakovo veikimas siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimo iš ieškovo ar trečiojo asmens, nes bendrovė yra juridinis asmuo, turintis teisę reikšti reikalavimus savo buvusiam darbuotojui ieškovui ar trečiajam asmeniui. Vertina, kad su dubliku pateiktas pokalbių įrašas nepatvirtina atsakovo grasinimų ieškovo atžvilgiu, nes garso įrašo 25 puslapis pagrindžia, jog sakinys apie grasinimus buvo pasakytas ne atsakovo, o ieškovas į jį atsakydamas tai paneigė.
17. Trečiasis asmuo R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad, jos vertinimu, ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas.
18. Paaiškino, kad su atsakovu pragyveno 39 metus. Jų santuoka su atsakovu šalių susitarimu buvo nutraukta tik formaliai. Atsakovas viską sutvarkė taip, kad jai, pensininkei, netektų nei namas, nei kitas vertingas turtas. Santuoką su atsakovu sutiko nutraukti jai nenaudingomis sąlygomis, nes atsakovas grasino, jog dėl to kentės vaikai, o ji, pragyvenusi su atsakovu beveik 40 metų, žinojo, ką reiškia atsakovo smurtas ir grasinimai. Todėl su atsakovu stengėsi neturėti reikalų, viską jam atidavė, kad tik būtų ramybė. Atsakovui nepatiko, kai ieškovas pasakė, kad turtą padovanos per pusę abiem tėvams, nes jie abu turtą buvo įgiję santuokoje. Suprato, kad ji su atsakovu tiek ilgai gyveno kęsdama smurtą, kai atsakovas pradėjo grasinti ir kenkti sūnui. Prasidėjo gąsdinančios žinutės, buvo apgadinti du jos automobiliai, vėliau buvo apgadintas namas, kuriame gyvena, terasa, baseinas, trinkelės, taip pat išdaužyti sūnaus namo langai, apgadinti kiemo įrenginiai. Nurodė, kad nesupranta, kaip galima taip kenkti savo vaikams po jų santuokos nutraukimo. Paaiškino, kad atsakovą pažinojo 40 metų, žino, kaip jis elgėsi anksčiau kitų asmenų atžvilgiu, pažįsta jo kalbos manierą, stilių, todėl, nors niekas nėra įrodyta, 99 procentais yra įsitikinusi, kad veiksmus, dėl kurių ji ir sūnus su šeimos nariais kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, atliko būtent atsakovas ar jo pasamdyti asmenys. Jos namą apgadinę atsakovo pasamdyti asmenys matyti filmuotoje medžiagoje, bet nežino, ar jie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Niekas kitas negalėjo jiems kenkti ir grasinti, nei vienas kitas kaimynas gyvenvietėje nekenčia nuo tokio smurto. Mano, kad atsakovas grasinimais ir turto gadinimais siekia sukelti skausmą ir jai, ir sūnui.
Motyvuojamoji dalis
19. Ieškinys atmetamas.
20. Bylos duomenys rodo, kad 1997 m. gruodžio 23 d. ir 1998 m. liepos 16 d. sutartimis ieškovas M. P., būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuo 1997 m. rugsėjo 15 d. dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) už 400 Lt darbo užmokestį, už 45 000 Lt įsigijo garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – automobilių servisą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). kuriuose veikė automobilių servisas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo atsakovas A. P..
21. 2000 metais atsakovas A. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos būdu įgijo valčių elingą su poilsio patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau prie šių statinių atsakovas įsigijo žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
22. 2013 m. kovo 18 d. sudaryta dovanojimo sutartimi atsakovas A. P. ir R. P. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį sprendimo 21 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą padovanojo sūnui ieškovui M. P..
23. 2015 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 5065 ieškovas M. P. atsakovui, savo tėvui A. P. padovanojo garažą ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie nurodyti sprendimo 20 punkte.
24. 2016 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartimi Nr. 766 ieškovas M. P. padovanojo atsakovui A. P. ½ dalį sprendimo 20 punkte nurodytų nekilnojamųjų daiktų, kurie ieškovui buvo padovanoti jo tėvo atsakovo 2013 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartimi. Kitą ½ dalį nurodytų daiktų ieškovas M. P. padovanojo K. Š. 2016 m. birželio 10 d. dovanojimo sutartimi. Atsakovas A. P. K. Š. padovanotą ½ dalį minėto turto įgijo 2020 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtina taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2- 104-589/2020, pagrindu ir tapo visų minėtų statinių savininku.
25. Ieškovas M. P. ieškiniu atsakovui A. P. CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo panaikinti: 1) 2016 m. vasario 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 766, kuria jis atsakovui A. P. padovanojo ½ dalį žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklype esančių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), taikyti restituciją ir nurodytą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovo M. P. nuosavybėn; 2) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 5065, kuria jis atsakovui A. P. padovanojo garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių servisą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taikyti restituciją ir nurodytą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovo M. P. nuosavybėn.
26. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
27. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2012 ir kt.).
28. Ieškovas nurodė ir įrodinėjo, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atsakovas atliko prieš dovanotoją ieškovą veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu: nors atsakovui buvo padovanotas didelės vertės turtas, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovas ieškovo šeimai ir jo motinai R. P. priklausančio turto atžvilgiu atliko įvairius nusikalstamus veiksmus, susijusius su jiems priklausančio turto sužalojimu, taip pat SMS žinutėmis, pradedamais ikiteisminiais tyrimais ir keliamomis bylomis dėl žalos atlyginimo juos terorizavo ir baugino. Nurodė, kad, nors ikiteisminiai tyrimai, pradėti pagal jo ir jo motinos R. P. pradėtus pareiškimus, kuriuose jie buvo pripažinti nukentėjusiais, ir yra nutraukti, tačiau surinkti įrodymai (apklausų duomenys, SMS žinučių turinys, garso įrašas ir kiti tyrimo metu surinkti įrodymai) patvirtina, kad atsakovas ar jo pavedimu kiti asmenys atliko CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, sudarančius pagrindą panaikinti ginčijamas sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ginčijamas 2016 m. vasario 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 766 ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartį Nr. 5065 panaikinti taikant CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.
30. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Panevėžio apskrities VPK buvo atlikti ikiteisminiai tyrimai pagal ieškovo M. P., J. P. ir trečiojo asmens R. P. pranešimus dėl jų ir (ar) jų turto atžvilgiu galimai atsakovo A. P. ar jo suorganizuotų nenustatytų asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki lapkričio 26 d., kurie buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą IT Nr. (duomenys neskelbtini).
31. Bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo IT Nr. (duomenys neskelbtini) metu atsakovui A. P. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 145 str. 2 d., 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 145 str. 2 d., 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., t. y. jis buvo įtarimas tuo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, organizavo M. P. terorizavimą ir jo turto gadinimą turėdamas tikslą palaužti jo valią ir priversti dovanoti sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, parengė nusikalstamas veikas ir subūrė bendrininkų grupę, pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus vykdytojus, su kuriais terorizavo ir sistemingai baugino M. P., jo žmoną ir dukras, grasino padaryti pavojingą veiką jų gyvybei ir turtui bei gadino svetimą: 2019 m. kovo 6 d. apie 21.18 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, tyčia metant akmenis į gyvenamojo namo sieną ir langus, apgadino namo sieną, sulaužė terasos lango rėmą, išdaužė trijų dalių lango stiklo paketą, taip sugadindamas J. P. priklausantį 2204,00 Eur vertės turtą; 2019 m. laikotarpyje nuo kovo 8 d. 17 val. iki kovo 9 d. 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, tyčia išdauždamas automobilių stiklus, pripildamas kenkiančio skysčio sugadino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį 600,00 Eur vertės turtą; 2019 m. kovo 28 d. 10.38 val., būdamas Vilniaus mieste, iš mobiliojo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) parašė ir išsiuntė M. P. į mobiliojo telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio SMS žinutę su tekstu „Niekas neuzmirsta tai buvo tik mazas perspejimas zinai ka pridirbai ir ka turi daryti duodu dvi savaites saugok vaikus kad nesusirgtu zaidimas prasideda“; 2019 m. balandžio 10 d. apie 14.00 val. prie prekybos centro „Depo“, esančio (duomenys neskelbtini), reikalavo M. P. iki 2019 m. balandžio 12 dienos dovanoti pusę sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), o, šiam nesutikus ir paprašius neliesti jo vaikų, jam grasino žodžiais „tu nežinai, ką aš dar galiu padaryti“; 2019 m. balandžio 11 d. 13.38 val. iš savo mobiliojo telefono ir abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntė sūnui M. P. į mobiliojo telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) SMS žinutę su nuotrauka, kurioje nufotografuotas dokumentas apie pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo M. P. atžvilgiu; 2019 m. gegužės 3 d. apie 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, tyčia sugadino svetimą, R. P. priklausantį 300,00 Eur vertės turtą, nes alyva apipylė jos gyvenamojo namo kiemo trinkeles; laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. 7.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, mesdamas talpas su alyva tyčia sugadino R. P. priklausančias kiemo trinkeles ir namo sieną, padarydamas 2000,00 Eur vertės žalą; 2019 m. liepos 8 d. 01.24 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, tyčia mesdamas talpą su alyva nuskėlė laiptų dalį, sienos kampą, apipylė šiuo skysčiu gyvenamojo namo kiemo trinkeles, sieną, įmetė plastikinę talpą su alyva į pripučiamą baseiną su vandeniu, taip sugadindamas R. P. priklausantį 3000,00 Eur vertės turtą; 2019 m. liepos 12 d. 14.41 val. iš mobiliojo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntėte M. P. į mobiliojo telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio SMS žinutę su tekstu „Perspejimai nepadeda kencia kiti nesitvarkysi bus pragaras samdimiai nepades"; 2019 m. rugpjūčio 6 d. 23.48 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, tyčia mesdamas talpą su alyva apipylė gyvenamojo namo, priklausančio R. P., kiemo trinkeles ir sieną, taip sugadindamas 3000,00 Eur vertės jai priklausantį turtą; 2019 m. spalio 4 d. 11.49 val. iš mobiliojo telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntė M. P. į mobiliojo telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) grasinančio pobūdžio SMS žinutę su tekstu „Lochai nukenteje tau nedovanos uz aferas atsakisi iki karsto blogai baigsi arba spresk“; 2019 m. spalio 29 d. 23.14 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, pasikėsino tyčia sugadinti R. P. priklausantį turtą, tai yra kėsinosi išpilti nenustatytą skystį, esantį dvejose talpose, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo vykdytojo valios, nes sutrukdė pašalinis asmuo; 2019 m. lapkričio 18 d. 20.20 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vykdytoju, tyčia metė akmenis į gyvenamojo namo sieną, langus ir apgadino namo sieną, išdaužė trijų stiklų lango paketą, taip sugadino J. P. priklausantį 6500,00 Eur vertės turtą; 2019 m. lapkričio 26 d. apie 22.03 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais vykdytojais, tyčia metė akmenis į gyvenamojo namo langus, išdaužė dviejų langų trijų stiklų paketus, sugadino lango ir durų rėmus, šaldytuvo korpusą, grindis, taip sugadindamas J. P. priklausantį 4000,00 Eur vertės turtą.
32. Minėtas ikiteisminis tyrimas 2020 m. birželio 8 d. nutarimu buvo sustabdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3¹ pagrindu atlikus visus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau tokio asmens nenustačius, o atsakovo A. P. atžvilgiu tos pačios dienos nutarimu minėtas tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. P. kaltę dėl sprendimo 31 punkte nurodytų minėtų nusikalstamų veikų padarymo.
33. Atsakovo A. P. atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nėra duomenų, pagrindžiančių minėto asmens kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, o kitu nutarimu pripažinus, kad, atlikus visus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes, galimai nusikalstamas veikas padaręs asmuo nenustatytas, nėra pagrindo vertinti, kad apdovanotasis atsakovas yra atlikęs prieš dovanotoją ieškovą tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovas nurodo, kad, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, tačiau jame nustatytos aplinkybės patvirtina faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą tenkinti ieškinį CK 6.472 straipsnio pagrindu. Teismo nuomone, su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmiausia, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad nėra duomenų, jog jis yra kaltas dėl tirtų veikų padarymo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad aptartas veikas, kad ir neturinčias visų nusikaltimo sudėties požymių, padarė būtent atsakovas, tuo labiau, kad kitu nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas dėl to, kad nenustatytas aptartas veikas padaręs asmuo. Kaip matyti iš ikiteisminiame tyrime priimtų nutarimų turinio, jo metu buvo nustatyta, kad: 2019 m. gegužės 20 d., kada buvo apgadintas R. P. namas, atsakovas nebuvo Lietuvoje; telefonas ir SIM kortelė, iš kurios ieškovui buvo išsiųstos grasinančio pobūdžio žinutės, nepriklausė atsakovui ir nenustatyta, kam jie priklausė; niekas iš tyrime apklaustų asmenų nematė ir patikimai nepatvirtino, kad atsakovas ir (ar) su juo susiję asmenys yra prisidėję prie tirtų veikų padarymo; 2017 m. spalio 27 d. garso įraše žodžiai, kuriems galimai būtų galima suteikti grasinamąją prasmę („arba tu mane užversi, arba liksiu nuogas basas“), yra pasakyti ne atsakovo, o ieškovo; vaizdo įrašuose asmenų požymių nematyti arba asmenų nesimato; pėdsakų ir žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui, nerasta. Taigi ieškovas ir trečiasis asmuo remdamiesi tik vidiniu įsitikinimu ir ilgalaikių bei nevienkartinių jų tarpusavio turtinių ir asmeninių nesutarimų pagrindu grindžiamomis prielaidomis tvirtina, kad būtent atsakovas atliko veiksmus, dėl kurių jie kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir kurie yra CK 6.472 straipsnio taikymo faktinis pagrindas. Atsakovas šiuos jų tvirtinimus nuosekliai neigė ir tvirtino, kad nei vienos ikiteisminiame tyrime tirtos veikos neatliko. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra vienodai suinteresuoti sau naudinga bylos baigtimi, todėl jų parodymai yra lygiavertės įrodomosios reikšmės. Ieškovas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų labiau tikėtinais laikyti būtent ieškovo paaiškinimus, kad konfliktai atsirado išimtinai dėl atsakovo kaltės ir kad būtent atsakovas atliko neteisėtus, sistemingus, nukreiptus prieš ieškovą veiksmus, kurie galėtų būti smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus kūno sužalojimas.
35. Iš ieškovo paaiškinimų seka, jog jis ieškinio patenkinimą CK 6.472 straipsnio pagrindu sieja ir su tuo, kad atsakovas jam ir jo motinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo pareiškęs ieškinį dėl pinigų grąžinimo, inicijavo ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Iš bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis turimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį dėl to, kad R. P. 2015 m. rugsėjo 28 d. neteisėtai pasisavinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 57 924 Eur. Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-373-227/2019 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. P. dėl 57 924 Eur priteisimo dėl neteisėto praturtėjimo, kurioje ieškinys atmestas. 2016 m. birželio 9 d. Panevėžio VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 184 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ieškovas iki 2015 m. lapkričio 5 d. iššvaistė jam patikėtą 100 940 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kuris nutrauktas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu ir 2018 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1S-218-491/2018. 2019 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija nusprendė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl praleisto termino prašymui dėl 120 868,57 Eur žalos atlyginimo iš ieškovo M. P. priteisimo netenkinti, nes jis praleistas be svarbių priežasčių.
36. Teismo vertinimu, galimai pažeistų fizinių ar juridinių asmenų teisių gynimas įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis į teismą ar kitas kompetentingas institucijas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip apdovanoto atsakovo griežtai smerktinas geros moralės požiūriu veiksmas prieš dovanotoją ieškovą, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ir (ar) jo atstovas, kreipdamasis į teismą ar ikiteisminio tyrimo instituciją dėl pinigų priteisimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar dėl bendrovės galimo turto iššvaistymo, piktnaudžiavo teise, ja aiškiai naudojosi ne pagal paskirtį. Byloje nenustatyta, kad atsakovas minėtas pretenzijas būtų reiškęs ne siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas vadovaujamos įmonės teises ir teisėtus interesus, bet sąmoningai siekdamas pakenkti ieškovui ir (ar) jo artimiesiems. Vien tik ieškovo ir atsakovo konfliktiški tarpusavio santykiai neturi esminės reikšmės siekiant dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis.
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Todėl norint panaikinti dovanojimą pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį tuo faktiniu pagrindu, kurį įrodinėja ieškovas, turi būti įrodyti ne tik apdovanotojo prieš dovanotoją atlikti veiksmai, neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, bet turi būti atsižvelgta ir į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius.
38. Šioje byloje nustatyta, kad ginčas yra kilęs tarp tėvo ir sūnaus ir kad juos siejo ne tik artimi giminystės, bet ir ilgalaikiai verslo ryšiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovui ginčijamomis sutartimis padovanojo ženklios vertės nekilnojamąjį turtą. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad nekilnojamąjį ginčo turtą (duomenys neskelbtini) apie 2000 metus bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ieškovo tėvai (atsakovas ir trečiasis asmuo), kurie 2013 m. kovo 18 d. jį padovanojo ieškovui. Ieškovas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas padovanojo atsakovui 2015 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi, 1997-1998 metais ieškovo vardu buvo įgytas už atsakovo lėšas. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ir dovanojimo sutarties šalių asmeninės savybės bei jų tarpusavio santykiai sudarytų faktinį pagrindą taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas.
39. Pagal CK 6.472 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Ieškovas nurodė, kad jis nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl 2016 m. vasario 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 766 ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 5065 panaikinimo, nes apie aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 6.472 straipsnio nuostatas, sužinojo 2019 m. kovo 28 d.. Ieškinį ieškovas pareiškė 2020 m. vasario 28 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Be to, atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, o teismas ieškinio senatį taiko tik atsakovo reikalavimu (CK 1. 1.126 straipsnio 2 dalis). Todėl išsamiau šiuo klausimu nepasisakoma.
40. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. teismo nutartimi šioje byloje Nr.e2-299-544/2020 (Nr.e2-128-544/2021) buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre uždraudžiant atsakovui A. P. perleisti kitiems asmenims nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta nekilnojamąjį turtą. CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Kadangi priimamas sprendimas ieškinį atmesti, taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.
41. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovui, kurio naudai priimamas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovas už atskirąjį skundą sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio, o valstybė turėjo 19,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš ieškovo atsakovui ir valstybei. CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 3 081,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos dokumentais, atitinka advokato darbo apimtį šioje byloje, bylos sudėtingumą, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, todėl nemažinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 081,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. teismo nutartimi šioje byloje Nr. e2-299-544/2020 (Nr. e2-128-544/2021) – įrašą viešajame registre uždraudžiant atsakovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) perleisti kitiems asmenims jam priklausantį šį nekilnojamąjį turtą: ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame sklype esančius pastatus (unikalieji Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), taip pat garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių servisą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui ir Turto arešto aktų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.