- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- II-52-1049/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01757-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. G.
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotiesiems atstovams – vyriausiesiems specialistams N. R., T. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. Z. 2021 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-4535-2021, administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas D. R. 2021 m. rugpjūčio 27 d. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-19-ANR_P-8198-2021, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. 15.02 val., MB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis narys E. G., žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, tai yra, tyčia suardė dalį žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutu nustatytas kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims, tuo padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. Z. 2021 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-4535-2021, E. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 38,00 eurų dydžio bauda.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai
3. Skundą pateikęs asmuo – E. G., prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. Z. 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-4535-2021, administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, jis nėra gavęs protokolo už nutarime nurodytą pažeidimą. Apie neva padarytą nusižengimą sužinojo tik tuomet, kai gavo skundžiamą nutarimą. Būtent dėl šios priežasties į nagrinėjamą administracinę bylą negalėjo pateikti savo paaiškinimų.
3.2. Motyvuoja, kad niekada iš jokių asmenų nėra gavęs nei raštiškų, nei žodinių nusiskundimų dėl neva pažeidžiamų kieno nors interesų, savo nuosavame sklype vykdant žemės tvarkymo darbus.
3.3. vykdomi žemės tvarkymo darbai, sklype, adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo pažeisti jokių asmenų interesų, kadangi darbai buvo atliekami ne servitutinių kelių vietose.
3.4. Nurodo, kad tik gavus informacijos apie tai, kokie konkrečiai darbai pažeidė trečiųjų asmenų interesus, apie tai galės pasisakyti plačiau.
3.5. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, prašo panaikinti 2021 m. spalio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Prevencijos poskyrio Viešosios tvarkos skyriaus priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_4535-2021 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. G. skundą, Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. Z. 2021 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-4535-2021, administracinio nusižengimo byloje.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Šaukimas dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo teisėtai ir pagrįstai buvo siunčiamas valstybės registruose nurodytu elektorinio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 1 punktu asmeniui neatvykus administracinio nusižengimo protokolo surašymui, buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu jam nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokolas 2021 m. rugpjūčio 27 d. 13.20 val., buvo išsiųstas valstybės registruose nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) . Administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas, vieta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos pažymėtos ANK 577 straipsnyje. Toks išsiuntimas laikomas teisėtu, kadangi procesiniai dokumentai išsiųsti nepažeidžiant ANK 573 straipsnio reikalavimų, o Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis „nėra gavęs protokolo už nutarime nurodytą pažeidimą“, laikytina deklaratyviu ir nepagrįstu teiginiu, turint tikslą išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog teisingų asmens duomenų, tame tarpe ir elektroninio pašto, nurodymas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, yra asmens pareiga, dėl ko Savivaldybės administracija nėra atsakinga už šių duomenų teisingumą.
4.2. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiosios specialistės D. G. tarnybiniame pranešime „Dėl galimų administracinių nusižengimų“ nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje gautas V. V. telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), privataus žemės sklypo savininkas pakeitė žemės sklypo reljefą, perkasė servitutinį kelią, dėl ko apsunkino patekimą į pastatą esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. M. G. paaiškinimo matyti, jog minėtu adresu vykdant kasimo darbus, buvo nukasta dalis servitutinio sklypo, pakeitus reljefą, lietaus atveju užpilamas servitutinis kelias, kuriuo negali pravažiuoti automobiliai. 2021 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas MB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis narys E. G. Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog tvarkomas šlaitas, kuris ribojasi su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. rugpjūčio 25 d. Faktinių domenų patikrinimo akto matyti, jog, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsniu ir atsižvelgdami į 2021 m. rugpjūčio 18 d. V. V. telefoninį pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini), vykdomų žemės kasimo darbų pakeičiant žemės sklypo reljefą“, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausieji specialistai D. G. ir D. R. 2021 m. rugpjūčio 18 d. 15.02 val., atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, kadangi savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, tai yra tyčia suardė dalį žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutu nustatytas kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjo teiginiai, kad niekada iš jokių asmenų nėra gavęs nei raštiškų nei žodinių nusiskundimų dėl neva pažeidžiamų kieno nors interesų savo nuosavame sklype vykdant žemės tvarkymo darbus, yra neatitinkantys tiesos, nes Pareiškėjas su asmenimis, kurie naudojasi servitutiniu žemės sklypu ir servitutiniu keliuku jau anksčiau yra konfliktavęs, ir tą situaciją yra aprašę trys žiniasklaidos priemonės – „(duomenys neskelbtini). Atsiliepime pateikiamos nuorodos į publikacijas ir konkretizuojama, kad 2021 rugpjūčio 27 dienos (duomenys neskelbtini) publikacijoje, E. G. komentuodamas situaciją yra pripažinęs, kad apkasė servitutinio sklypo dalį. Citata iš straipsnio „E. G. komentaras: Servitutinio sklypo dalis buvo apkasta tik todėl, kad iš naujo būtų suformuotas tvarkingas, gražus šlaitas, kuris vėliau būtų apsodintas augalais. “ Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis „iš jokių asmenų nėra gavęs nei raštiškų nei žodinių nusiskundimų dėl neva pažeidžiamų kieno nors interesų, savo nuosavame sklype vykdant žemės tvarkymo darbus“, bei, kad „vykdomi žemės tvarkymo darbai, sklype, (duomenys neskelbtini), negalėjo pažeisti jokių asmenų interesų, kadangi darbai buvo atliekami ne servitutinių kelių vietose“ laikytina gynybine pozicija bei siekiu išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
4.4. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, administracinio nusižengimo teiseną atlikusio ir Nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados nėra paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims, ar jų prieštaringumą, todėl Nutarimą panaikinti nėra teisinio pagrindo. E. G. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius, todėl jis administracinėn atsakomybėn pagal minėtą teisės normą buvo patrauktas pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. G., savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jam priklausanti įmonė 2020 m. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsiterpęs dešimties arų žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini). Pastarąjį sklypą yra įsigijusi kita įmonė, su kuria pareiškėjo E. G. vadovaujama įmonė žada vykdyti bendrą gyvenamųjų namų statybos projektą. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype stovi pastatas – siurblinė. Šiame pastate neteisėtai gyvena žmonės – tai buvę žemės sklypo, kuriame pareiškėjas ketina vystyti minėtą projektą, savininkai ir tą žymės sklypą jie buvo praradę dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių. Minėtą žemės sklypą per varžytines nupirkus pareiškėjo įmonės partnerei, siurblinėje gyvenantys žmonės pyksta ant jų nuo pat pirmų sklypo įsigijimo dienų, jam reiškia pretenzijas dėl būsimų statybų, įsivaizduodami, kad sklypas yra jų, nors žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė šiuo metu yra E. G. įmonė. Esmė yra ta, kad su V. V. ir M. G., kurie yra pranešėjai šioje byloje, jie konfliktuoja nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento. Jo įmonės partnerė – UAB „(duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkė, siurblinės gyventojams siūlė, kad jie parduotų siurblinę, bet jie nesutiko ir nenori, kad šalia stovėtų kiti namai, jiems (siurblinės gyventojams) nustatytas viešpataujančio statinio servitutas, per visą sklypą eina servitutinis kelias. Įsigijus sklypą, jo įmonė pradėjo sklypo tvarkymo darbus. Žemės sklypas yra ant (duomenys neskelbtini) kranto, į sklypą yra įsiterpusi (duomenys neskelbtini) įlanka, kuri iš tikrųjų yra dirbtinis vandens telkinys. Sklypo tvarkymo darbus jie pradėjo nuo šio dirbtinio telkinio tvarkymo, kuriam pasirengė projektą, jį suderino su visomis institucijomis, tai yra su (duomenys neskelbtini). Vykdant projektą, jie išvalė šią įlanką, o kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra žemesnis nei kiti aplinkiniai žemės sklypai, tai jie šį sklypą pradėjo kelti. Tik jiems pradėjus minėtus darbus, įvažiavus technikai, siurblinėje gyvenantys žmonės pradėjo kviesti įvairias institucijas, kurioms atvykus ir neradus dėl ko juos reikėtų nubausti, tie žmonės pasitelkė žiniasklaidą, tai yra laikraščius, televiziją. Buvo vienas metas, kai žiniasklaida rašė, jog E. G. yra blogas verslininkas, kuris nebendrauja su vietiniais gyventojais, nors jis iš pradžių su gyventojais susipažino, bet po to tarp jų prasidėjo konfliktai, tad prie jų namo jis nėjo ir su jais nebendravo. Viskas baigėsi tuo, kad rugpjūčio 18–27 d. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gavo nurodymą, pareiškėjas nežino iš ko, kad jį bet kokiu būdu ir už bet ką nubaustų. Į ginčo sklypą atvykę savivaldybės pareigūnai jo atžvilgiu surašė penkis administracinių nusižengimų protokolus, už tai, kad jis neva savo sklype kasinėja, kad sklype pašalino augmeniją, kad užpylė pušelę, kad savavaldžiauja, penkto nutarimo esmės nepamena. Visus nutarimus jis apskundė, tris teismas jau panaikino, liko dar du – vienas dėl savavaldžiavimo ir šiuo atveju – dėl kasinėjimų. Dar tą pačią dieną atvykęs (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovas jam taip pat surašė nutarimą dėl to, kad neva jo sklypas netvarkingas, įtraukiant jį į neva neprižiūrimų sklypų sąrašą, ir tą pačią dieną pareiškėjas sužinojo, kad jis nebegaus leidimo statybai. Dėl skundžiamo nutarimo patikino, kad jis visiškai nepagrįstas, nes pareiškėjas nieko blogo nepadarė, elgėsi pagal teisės aktus. Jis nieko nesako dėl to, kad iš tiesų jis negavo protokolo, bet tai esmės nesudaro ir nori pasakyti esminius dalykus. Iš institucijos atsiliepimo matyti, kad ji savo atsikirtimą grindžia tuo, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d. Viešosios tvarkos skyriuje buvo gautas V. V. telefoninis pranešimas, kad pareiškėjas pakeitė sklypo reljefą, perkasė servitutinį kelią ir tokiu būdu apsunkino patekimą į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat atsiliepime nurodant, jog iš M. G. paaiškinimo matyti, kad vykdant kasimo darbus minėtu adresu buvo nukasta dalis servitutinio kelio. Kaip supranta, institucija nėra pateikusi jokių įrodymų, kad jis kažką ne taip kasė, o savo atsiliepimą institucija iš esmės grindžia vien suinteresuotų asmenų pranešimu bei paaiškinimu. Jis, E. G. darbų, kurie kažkokiu būdu būtų „pritempiami“ prie savavaldžiavimo neatliko, sklypą savo ribose sukėlė, perkasinėti jis nieko neperkasinėjo, o tuo labiau neperkasinėjo jokio servitutinio kelio, jokių pakeitimų servitutiniame kelyje nedarė. O netgi atvirkščiai – tie žmonės jo sklype iki sklypo sukėlimo išsikasdavo griovį, kadangi jų sklypas žemesnis. Tai ir buvo tie grioviai iškasti, o jis nieko nekasė. Institucija neįrodė, nepaaiškino ir jis nesuprato, kokią ir kieno tariamą teisę jis pažeidė, nepateikė įrodymų, kas į jį tiesiogiai kas nors būtų buvęs kreipęsis dėl jo neva neteisėtų veiksmų ar pažeistų teisų, neįrodė nusižengimo sudėties. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas joks objektyvus tyrimas, o skundžiamas nutarimas priimtas remiantis vien subjektyviais suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Dar atsiliepime institucija nurodo, kad pareiškėjas kažko neįrodė, tai yra pareiškėjui permeta įrodinėjimo pareigą, kai šiuo atveju pareigą įrodinėti turi pati institucija.
6. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdžio metu prašė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. G., skundą atmesti ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. Z. 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-4535-2021, administracinio nusižengimo byloje. Paaiškino mananti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo E. G. kaltė įrodinėjama faktinio patikrinimo aktu, įvykio vietoje buvusio ir įvykio aplinkybes fiksavusio pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešėjo M. G. pranešimu. Servitutinio kelio perkasimas užfiksuotas nuotraukoje, kurioje užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas. Savo veiksmais E. G. pažeidė pranešėjų V. V. ir M. G. teisę servitutiniu keliu patekti prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Tai yra (duomenys neskelbtini), pastate gyvenantys asmenys. Nežino, ar jie tų pastatų savininkai. Institucijos įgaliotųjų atstovų nuomone, servitutiniu keliu teisę pateikti į pastatą turi visi asmenys. Kelią E. G. apkasinėjo, dabar dėl pakeisto reljefo kelias yra užliejamas, žmonės negali pateikti į sklypą. Tai E. G. padarė vienašališkai, o turėjo šiuos veiksmus suderinti.
7. Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimus nustatė kuomet Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje buvo gautas V. V. telefoninis pranešimas, kad žemės sklypeadresu (duomenys neskelbtini), nukastas gruntas, pažeistas servitutas, apsunkintas pateikimas, ligos atveju gali neprivažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobilis. Nuvyko į įvykio vietą su kolega D. R.. Sklype tuo metu niekas nevyko. Rado nukastą apie pusantro metro skardį. Jos nuomone, tai pavojinga. Pačiame sklype stovėjo namas ir kažkoks pastatas, kurie buvo apkasti aplinkui, iš kairės ir iš priekio, įvažiavimas buvo paliktas, tik iš vienos pusės, tačiau irgi apkastas. Aplinkybes vietoje aiškinosi išklausę juos pasitikusios pranešėjos V. V. paaiškinimus, kad neįmanoma gyventi, nes apkasta, nesaugu, pranešėja nurodė, kad tuos nukasimus padarė E. G., taip pat ji jiems parodė, kur yra servitutinis kelias. Tuo metu servitutiniu keliu į pastatą patekti buvo galima, nes buvo sausa. Įvykio vietoje ji ypatingai nematė, kad buvo perkastas kelias, patikrinimo metu riboženklių nežiūrėjo, visą informaciją gavo iš pareiškėjos ir vietoje matyto vaizdo. Nesaugu buvo dėl likusio skardžio kampo – gali susižaloti žmogus. Užfiksavo aplinkybes ir išvažiavo, dėl to dar surašė tarnybinį pranešimą, po to, jai paprašius, ten gyvenantis asmuo, tai yra M. G., parašė paaiškinimą, nes pranešėja – V. V. tuo metu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Sklypo planą turėjo, jį buvo atsiuntęs E. G..
8. Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad vykdomi žemės kasimo darbai. Atvykus į vietą, namo gyventojai paaiškino, kad šalia esančiame žemės sklype vykdomi darbai, sukeltos žemės, vienintelis kelias iki namo apsemiamas vandeniu, kadangi sukeltas sklypas, tokiu būdu pažeidžiant servituto teisę. Padėtis buvo nejauki matant vaizdą dėl apkasimų. Anot liudytojo, tai buvo nesaugu. Vienur žemės supiltos, kitur bandyta kasti. Namas liko stovėti kaip ant kalvelės, nuo namo kokių dviejų metrų atstumu apkasta, o privažiavimas, tai yra servitutinis kelias jiems lankantis vandeniu nebuvo užlietas. Įvažiavimas šiek tiek įdubęs, žemiau, tai pranešėjai sakė, kad kai lyja, apsemia kelią. Ten buvusių žmonių nuomone, pareiškėjo įmonės vykdomi darbai yra neteisėti, žmonėms kyla pavojus. Ar ankščiau būdavo kelio užliejimai, liudytojas nežino. Įvykio vietoje fotografavo. Po to buvo apklaustas pats E. G..
9. L. V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo įmonei prisidengiant įlankos valymu, ginčo sklype viskas buvo iškasta, nukasta servitutinio sklypo dalis, privežta daug žemių, todėl žemės sklypas iškilo, servitutinis kelias atsirado žemiau, į sklypą pasidarė nebeįmanoma pateikti net su visureigiu. Kreipusis į E. G., šis atsakė, kad tai jų problema. Lygiai taip pat dėl nukasto skardžio. Buvo prašoma, bet nebuvo reaguota, E. G. atsakymas, kad jų visi skundimai, jiems kaip uodo įkandimas. Žemę kasė traktoriai, bekasant buvo nupjautas ąžuolas, baltasis gluosnis. Šie medžiai augo servitutiniame sklype (duomenys neskelbtini). Liudytojos nuomone, šie medžiai vykdomiems darbams visiškai netrukdė. Ji yra artima ilgametė draugė asmenims, kuriems priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji važiuodama namo į (duomenys neskelbtini), ten kasdien pravažiuoja. Prieš Kalėdas intervalu kas dešimt minučių mašinos vežė žemes į šį sklypą. E. G. ginčija pažeidimą, bet tendencingai ir sistemingai daro tą patį. Teismo posėdžio metu atliekant sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), plano (skundo b. l. 47) apžiūrą, liudytoja, paaiškino, kad eina (duomenys neskelbtini) gatvė, įvažiavimas, bendro naudojimo servitutinis kelias penki metrai, toliau dešimties arų sklypas, kuris skirtas statiniams, dar toliau – (duomenys neskelbtini)-as sklypas. Šiai dienai prisidengiant įlankos valymu, ją valant pareiškėjo įmonė nukasė 2-3 metrų skardį. Sklypas per vidurį. Servitutinis kelias nepravažiuojamas, nes kasė ir iškėlė visą sklypą. Visa teritorija, hektaras, patenka į užliejimo zoną, bet iki tol su servitutiniu keliu problemų nebuvo. Problemos atsirado iškėlus sklypą, kurį iškėlė visą. Vienoj vietoj nukasė, kitoj iškėlė. Užliejimas atsirado 2021 m. vasarą, po darbų. Apie servitutinį kelią pareiškėjas nekasė, bet jo taškai šiek tiek liesti. Taškus buvo sudėjęs matininkas. Vėliau liudytoja patikslino, kad dalis servitutinio kelio irgi yra nukasta. Yra likusi tik nedidelė sklypo juostelė, kuri yra nepakelta. Ji turi teisę atstovauti N. G., kuriai priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Turi įgaliojimą (pateikė teismui). Įgaliojimą jai N. G. parašė dėl prastos savo sveikatos būklės. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o N. – statiniai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ten turi visą hektarą žemės, kurią įsigijo aukcione, o sausio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido E. G. įmonei. Servitutas nustatytas statinių savininkams, statinių savininkė yra N. G.. Pareiškėjo vadovaujamos įmonės sklype vykdomi kasimo darbai trukdo tiek jai, tiek statinių savininkams, tiek kitiems asmenims norint patekti prie pastatų, kurie yra tvarkomi, rekonstruojami, rekonstrukcijai išduotas leidimas. Vasarą su E. G. buvo tartasi, N. jam siūlė pakeisti servitutinį kelią, nes kelias nepatogus, eina per visą sklypą, pagal N. siūlomą variantą jiems būtų atsiradę daugiau vietos, tačiau atsakymas buvo, kad jiems nereikia, kad jiems telpa aštuoni namai.
10. Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog maždaug prieš trisdešimt metų Lietuvos Respublikos surengtame aukcione jis su kitu asmeniu už investicinius čekius įsigijo pastatą – siurblinę, esantį 1,2 ha žemės sklype, po to tas kitas asmuo savo dalį perleido liudytojui, kuris įsteigė įmonę ir ten vykdė gamybinę veiklą. Jiems yra nustatytas servitutas į 10 arų sklypą ir į kelią. Per tą laikotarpį žemės sklypas ėjo iš rankų į rankas, dabar jį įsigijo pareiškėjo uošvis V. Č. ir jie kartu su E. G. sugalvojo ten statyti gyvenamuosius namus. Prisidengdami įlankos valymu vykdė žemės kasimo darbus, nes jiems reikėjo nutiesti kanalizacijos tinklus, sklype netelpa aštuoni suplanuoti namai, todėl turėjo atimti pusę servitutinio kelio. Jie atsivežė matininką, kuris vidury, praktiškai prie pastato, pažymėjo tašką, kur bus naujo sklypo riba. Jie nori juos iš jų pastato – siurblinės išgyvendinti, atsiuntė du registruotus laiškus, su grasinimais. Pradėję darbus, palei servitutinio sklypo kraštą nukasė 3 metrus, be projekto, o kai privežė žemių, su moliu ir šiukšlėmis, iškėlė aukštai virš kelio žemes ir ant kelio pradėjo rinktis vanduo. Kai E. G. apie tai pasakė, tai šis atsakė, kad tai jų reikalas. Jie kreipėsi į savivaldybę, ten jiems buvo pasakyta, kad čia civiliniai santykiai. Rudenį kokią savaitę nebuvo galima įvažiuoti servitutiniu keliu, nes vandens buvo iki kelių. Nukasdami šlaitą, jie sunaikino augalus. Šlaitą tiek nukasė, kad jei reikėtų remontuoti elektrą, privažiuoti pataisyti nebūtų galimybės, nes ten vos galima praeiti. Dėl to kyla pavojus – nukasė šlaitą, didėja drėgmė, nuplaus šlaitą, nupjovė medžių šaknis. Prie pat servitutinio kelio taip pat kažkiek nukasė. Dalis servitutinio kelio buvo asfaltuota, bevažiuodamos darbus vykdančios mašinos asfaltą sulaužė. Liudytojas buvo išsikasęs drenažą, kad vanduo nuo kelio bėgtų, bet šį griovį užstumdė su buldozeriu. Tada liudytojas griovį dar kartą išsikasė. Jo gyvenamoji vieta deklaruota kitur, name – siurblinėje jis pastoviai negyveno, tačiau iš naujų kaimynų gavus grasinantį laišką, kad viską gali išvežti, dabar su žmona N. faktiškai gyvena name – siurblinėje tame sklype.
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. G. skundas tenkintinas iš dalies.
12. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
13. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
14. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
15. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
16. ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje, E. G. buvo priimtas jame nurodant, kad jis 2021 m. rugpjūčio 18 d. 15.02 val., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis narys, žemės sklype (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, tai yra, tyčia suardė dalį žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutu nustatytas kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims, o administracinė atsakomybė E. G. pritaikyta dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
18. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
19. Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikoma įstatymais ir kitais teisiniais aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisių ir pareigų atsiradimo pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatymų, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys ir kt.). Nusižengimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia kaip savavališkas vykdymas ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra numatyti CK 1.136 straipsnyje, o šių teisių įgyvendinimo tvarka ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.137 straipsnyje, kuris reglamentuoja, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Be to, CK 1.138 straipsnyje pažymėta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Kai asmuo įgyvendina subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o nepadarius esminės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Visgi būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta žalos, nors ir neesminės, kito asmens teisėms ir interesams ir šių padarinių norėjo (tiesiogine tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
20. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 1 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 25 d. nuosavybės teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, o viena iš daiktinių teisių, nurodytų 6.2. punkte, yra kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), tai yra 5 m. pločio kelias iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 46), žemės sklypo plane pažymėtas aukščiau minėtas servitutinis kelias (skundo b. l. 47). Byloje taip pat yra duomenys, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. kovo 27 d. nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o viena iš daiktinių teisių, nurodyta 6.1. punkte, yra kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), žymose 8.1. punkte, taip pat nurodyta, kad žemės sklype yra statinys, nepriklausantis žemės sklypo savininkui nuosavybės teise, o jo naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skundo b. l. 68).
21. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo, nėra nurodyta, kokių konkrečiai asmenų ginčijamą teisę savo veiksmais tyčia suardydamas dalį žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutu nustatytas kelias, pažeidė E. G., o tai yra viena iš esminių aplinkybių, būtinų jo kaltei pagrįsti. Ir nors byloje liudytoja apklausta V. V., kuri ir pranešė apie įvykį, pateikė N. G. jai išduotą įgaliojimą (skundo b. l. 94–94), o liudytojas M. G. nurodė, kad dėl žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdomų žemės kasimo darbų yra apsunkintas naudojimasis servitutiniu keliu, visgi jokių objektyvių duomenų apie kokią nors tikrą V. V., N. G., ar/ir M. G. teisę naudotis šiuo kelio servitutu, nei bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiai institucijai, nei teismui pateikta nebuvo. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. kovo 27 d. nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o žymose 8.1. punkte, nurodyta, kad žemės sklype yra statinys, nepriklausantis žemės sklypo savininkui nuosavybės teise, o jo naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skundo b. l. 68). Kas yra šio statinio savininkas, ir ar tai tas pats statinys, apie kurį teismo posėdžio metu parodė V. V. ir M. G., bylą nagrinėjant ne teismo tvarka taip ir nebuvo nustatyta, nesiaiškinta, ar statinio naudotojas – UAB „„(duomenys neskelbtini)“ turi kokių nors pretenzijų dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytos E. G. veikos, kadangi kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, žemės sklypo, adresu „(duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to jokių pretenzijų neturi. O iš byloje pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad aptariamame žemės sklype stovi mažiausi du statiniai – elektros transformatorinė ir pastatas, panašus į gyvenamąjį namą (skundo b. l. 88–89). Taigi, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka ne tik kad nei protokole, nei skundžiamame nutarime nebuvo tiksliai nurodytas konkretus subjektas, kurio ginčijamą teisę savo veiksmais tyčia suardydamas dalį žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutu nustatytas kelias, pažeidė E. G., tačiau jis net ir nėra aiškiai identifikuotas, todėl gražinus šią bylą institucijai būtina aiškintis – ar yra konkretus subjektas, turintis tikrą ginčijamą teisę, kurią savo veiksmais galimai pažeidė E. G., ir jei taip, surinkti tai patvirtinančius dokumentus – nekilnojamojo turto registro išrašus, liudijančius tokią subjektinę teisę, nuosavybės dokumentų kopijas, nuomos, panaudos ar kitokias sutartis dėl konkretaus objekto ir pan.
22. Skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo taip pat buvo nurodyta, kad E. G. tyčia suardė dalį žemės sklypo, kuriuo driekiasi servitutu nustatytas kelias, taip apsunkindamas galimybę juo teisėtai naudotis kitiems asmenims, tačiau tokiai aplinkybei pagrįsti byloje nesurinkta pakankamai duomenų. Visgi esant pagrindo manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, būtina išsamiau aiškintis aplinkybes, gražinus bylą institucijai ši aplinkybė taip pat tikslintina, o būtent, byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., tai yra tuomet, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai atliko aplinkybių patikrinimą vietoje, sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi žemės darbai. Teismo posėdžio metu E. G. nurodė, jog buvo tvarkoma (duomenys neskelbtini) įlanka, želdiniai, formuojamas sklypo reljefas, dėl to į bylą pateikė išrašą su specialiaisiais architektūros reikalavimais (skundo b. l. 66–67). Iš šio išrašo matyti, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini), projektuojami aštuoni dviejų butų gyvenamieji namai, ir dėl žemės sklypo tvarkymo reikalavimų nurodyta esamą žemės sklypo paviršių pagal potvynių grėsmės žemėlapį kelti iki didesnės nei vidutinės, t. y. 28.10., numatyti tik vieną įvažiavimą į sklypą, o lietaus nuvedimą spręsti savo sklypo ribose, nebloginant kaimyninių sklypų naudojimo sąlygų. Visgi šio išrašo pripažinti bylai reikšmingu įrodymu nėra pagrindo, kadangi taip, kaip jis pateiktas į bylą, neatitinka imperatyvių dokumentams keliamų reikalavimų, nėra jo surašymo datos, nepasirašytas ir nėra duomenų jog tai būtų elektroninio dokumento kopija, tam, kad jį ir jo rekvizitus identifikuoti, taigi, nėra aišku, ar šis dokumentas apskritai yra apyvartoje ir ar yra galiojantis, visgi atliekant papildomą aplinkybių tyrimą institucijai būtina aiškintis šias aplinkybes, kadangi teismo posėdžio metu būtent šiuo darbus ir nurodė vykdęs E. G., o liudytojai V. V. ir M. G. patvirtino, kad iš karto po šių darbų atlikimo, sklypo žemiausioje vietoje, tai yra ant dalies servitutinio kelio pradėjo rinktis vanduo, dėl ko apsunkintas naudojimasis šiuo servitutu. Teismo posėdžio metu E. G. patikino, kad pats M. G. iki sklypo žemės tvarkymo darbų buvo savavališkai įsirengęs lietaus vandens nubėgimą į griovį šalia šio kelio jau sklype (duomenys neskelbtini), o atliekant žemės tvarkybos darbus ir pakėlus reljefą vanduo dėl to pradėjo rinktis ant servitutinio kelio. Taigi, dar viena svarbi aplinkybė, kurią institucija turėtų papildomai nustatyti ir įrodyti jos egzistavimą yra tai, kad kaip nurodyta skundžiamame nutarime, E. G. tyčia suardė dalį žemės sklypo, ir kokiu būdu tai padarė (pakėlė, nukasė, pakeitė bendrą reljefą ir pan.), kadangi būtent tyčios elementas, o ne būtinųjų paruošimųjų darbų statyboms atlikimas, kaip teismo posėdžio metu nurodė E. G., šioje dalyje ir kelia daugiausia abejonių. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad aukščiau minėtais specialiaisiais architektūros reikalavimais, jei jie galiojantys, MB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo lietaus nuvedimą spręsti savo sklypo ribose ir nėra aišku ar iki šiol tai atlikta, ir jei ne, dėl kokių priežasčių, ar dėl to nėra tyčia delsiama taip galimai apsunkinant naudojimąsi servitutu.
23. Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu į bylą pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-(17.8.125E.) Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimo, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad privatus žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra tvarkomas – sklype atlikti žemės paviršiaus nukasimo, lyginimo darbai taip, kad ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, taškuose (duomenys neskelbtini) (nurodyta žemės sklypo plane) nustumtas buvęs šlaitas ir sklypo ribos naudojamos ne pagal nustatytas ribas: šiaurės rytinėje dalyje nukasta 0,53 kv.m. ant (duomenys neskelbtini) sklypo ir pažeista riba; rytinėje dalyje nuskasta 0,45 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini)paviršinio sluoksnio. Taip pat vizualiai matomas sunaikintas riboženklis taške Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu privažiavimo kelias – nustatytas tarnaujantis servitutas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra pravažiuojamas ir neužtvertas. Taip yra ribojama kitų piliečių teisė naudotis žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), bei nesilaikoma Žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimų (skundo b. l. 71–72). Taigi, nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus rašte Nr. 8SD-(17.8.125E.) išdėstyta aukščiau nurodyta informacija, patvirtina, kad tikrinimo metu privažiavimo kelias – nustatytas tarnaujantis servitutas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra pravažiuojamas ir neužtvertas, tačiau nepaneigia ir skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad naudojimasis šiuo servitutu, esant tam tikroms oro sąlygoms, visgi yra apsunkintas, kaip nustatyta šioje byloje atlikus įrodymų tyrimą, dėl besikaupiančio lietaus nuotėkų vandens, ir ši problema galimai tyčia buvo sudaryta ir iki šiol nėra sprendžiama sklypo (duomenys neskelbtini), savininko, taigi, dėl to nustačius atsakingo asmens tyčią yra tikslintina. Be to, nustatinėjant ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo, o galimai ir kitų nusižengimų ar teisei priešingų veikų požymius ir teisingai kvalifikuojant bei aprašant kaltojo asmens veiksmus protokole, svarbu atkreipti dėmesį, kad aukščiau minėtame rašte konstatuota, kad ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, taškuose (duomenys neskelbtini) (nurodyta žemės sklypo plane) nustumtas buvęs šlaitas ir sklypo ribos naudojamos ne pagal nustatytas ribas: šiaurės rytinėje dalyje nukasta 0,53 kv.m. ant (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklypo ir pažeista riba; rytinėje dalyje nuskasta 0,45 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paviršinio sluoksnio, taip pat vizualiai matomas sunaikintas riboženklis taške Nr. 33. Taigi, būtina įvertinti, ar šie konkretūs veiksmai taip pat nesudaro dalies inkriminuojamo nusižengimo sudėties, o riboženklio sunaikinimas, ir atskiro nusižengimo. Visgi esamomis aplinkybėmis teismas bylą pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn skundą nagrinėja tik skundo ribose ir jokiu būdu negali bloginti skundą padavusio asmens padėties, kadangi nustatyti, teisingai kvalifikuoti veiką ir aprašyti konkrečius jos požymius yra institucijos pareiga.
24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
25. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir nustačius aplinkybę, jog ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, taškuose (duomenys neskelbtini) (nurodyta žemės sklypo plane) nustumtas buvęs šlaitas ir sklypo ribos naudojamos ne pagal nustatytas ribas: šiaurės rytinėje dalyje nukasta 0,53 kv.m. ant (duomenys neskelbtini) sklypo ir pažeista riba; rytinėje dalyje nuskasta 0,45 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paviršinio sluoksnio, kaip reikšmingą inkriminuojamai veikai aprašyti, tokiu būdu būtina išsiaiškinti, ar nustatyta kokia nors statinio (-ų), kuris yra sklype (duomenys neskelbtini), ir nepriklauso jo savininkui, apsaugos zona, ar dėl atsakingo asmens veiksmų šiam statiniui kilo (gali kilti) pavojus ir ar tokie atsakingo asmens veiksmai yra kieno nors ginčijami.
26. Kitos svarbios aplinkybės teisingam veikos aprašymui yra jos padarymo laikas, kuris tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytas kaip 2021 m. rugpjūčio 18 d. 15.02 val., nors tai yra ne galimo pažeidimo padarymo, o tik jo paaiškėjimo (nustatymo) laikas, bei atsakingo asmens identifikavimas, įvertinant kas konkrečiai šiuos darbus atliko – pats E. G., ar kiti asmenys, o pastaruoju atveju dar ir tai, kokia buvo jiems suteiktų įgaliojimų apimtis.
27. Šie aukščiau nurodyti skundžiamo nutarimo trūkumai ir yra esminiai bei turi būti ištaisyti bylą gražinus institucijai, kadangi nagrinėjamoje byloje esantis nutarimas dėl administracinio nusižengimo, yra priimtas pažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie nutarimo administracinio nusižengimo byloje trūkumai iš esmės riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę aiškiai žinoti, kuo yra kaltinamas, bei atitinkamai jo teisę į gynybą.
28. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, sukonkretinant administracinio nusižengimo padarymo laiką, būdą, vertinti objekto statusą, nustatyti tinkamą administracinėn atsakomybėn trauktiną subjektą, veikos sudėtyje įtraukti papildomas reikšmingas aplinkybes, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų E. G. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Taigi, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo, o taip pat neišsamaus tyrimo atlikimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo. Kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą.
29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad šioje byloje surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamus reikalavimus ir šiuos trūkumus galima ištaisyti tik institucijai ištaisius esmines kaltinimą pagal atitinkamą ANK specialiosios dalies straipsnį formuluojančių ir jas nustatančių dokumentų klaidas ir netikslumus bei nustačius naujas šioje nutartyje aptartas aplinkybes.
30. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. Z. 2021 m. spalio 15 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-4535-2021, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesuformulavus galimo nusižengimo esmės ir konkretaus laiko, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių ir apimties, nenustačius kitų svarbių aplinkybių, todėl yra naikintinas, tačiau nesant pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pareiškėjo E. G. skundas tenkinamas iš dalies, o byla gražintina institucijai šioje nutartyje nurodytų esminių trūkumų šalinimui.
31. Byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Jame nurodoma, kad pareiškėjas procesinių dokumentų rengimui bei konsultacijoms pasitelkė advokatą, kuriam apmokėdamas už paslaugas patyrė išlaidų. Detalizuojama, jog už keturias konsultacijų ginčo klausimu ir skundo teismui parengimo valandas (po 125,00 eurus) sumokėta iš viso 500,00 eurų. Pridedama 2021 m. lapkričio 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 235, 2021 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutartis, bei 2021 m. lapkričio 26 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 540522, kopija (skundo b. l. 42–45).
32. Nors nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas pripažįstama, kad konkretaus proceso dalyvio išlaidų pripažinimas proceso išlaidomis ir jų priteisimas yra galimas, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.
33. Konkrečiu atveju sprendžiant bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad šia nutartimi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, o bylą gražinus institucijai tyrimui papildyti jo atžvilgiu gali būti priimtas naujas sprendimas, taip pat ir pripažinti jį padarius konkretų administracinį nusižengimą, todėl visų prašomų išlaidų pripažinimas ir jų priteisimas būtų ne tik, kad neproporcingas, tačiau ir neteisingas. Antra, teismui nepateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų originalai, o tiek iš Atstovavimo sutarties (skundo b. l. 44), tiek iš pinigų priėmimo kvito (skundo b. l. 45), matyti, kad juose esančios – Atstovavimo sutarties surašymo data, bei Pinigų priėmimo kvito diena yra galimai ištaisyti ir tai kelia abejonių, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, vien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, be šios, dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pagal E. G. skundus, nagrinėjamos (buvo nagrinėjamos) dar trys administracinių nusižengimų bylos – Nr. II-1042-888/2021, Nr. II-924-288/2021, ir Nr. II-39-1109/2022, kuriose E. G. taip pat pateikė analogiškus prašymus dėl proceso išlaidų atlyginimo ir dviem atvejais tokie jo prašymai buvo pilnai tenkinti kaip atskiri, nors bylose Nr. II-1042-888/2021, ir Nr. II-924-288/2021 teismui kaip pagrindas buvo pateikta viena ir ta pati Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 240, kurioje, kaip ir šiuo konkrečiu atveju teisinių paslaugų pobūdis – konsultacijos ginčo klausimu, skundo teismui parengimas yra nurodomos analogiškos, o data Pinigų priėmimo kvite LAT Nr. 540525, taip pat galimai taisyta, tačiau institucija šioje dalyje nutarimo neskundė. Be to, šiame kontekste vertinant teisinių paslaugų apimtį ir jų būtinybę būtina pažymėti, kad paslaugų tiekėjas – Advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini)viešai prieinamais Lietuvos advokatūros teikiamais duomenimis yra ir paties E. G. – profesionalaus teisininko – advokato, darbo vieta. Esant visoms šioms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šioje proceso stadijoje nurodomos proceso išlaidos nepriteistinos.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – E. G., skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. Z. 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-4535-2021, administracinio nusižengimo byloje, panaikinti ir gražinti bylą institucijai.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.