- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- 1A-341-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40352-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- O. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. M. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo O. M. faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. O. M. 2023 m. spalio 19 d. apie 17 val., iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 529,94 Eur vertės - iš parduotuvės lentynų į kuprinę įsidėjo vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“, 79,99 Eur vertės, 5 vnt. vyriškų marškinėlių „(duomenys neskelbtini)“, kurių vieneto vertė 89,99 Eur, bendros 449,95 Eur vertės, ir išėjo pro apsauginius vartus už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendyje konstatavo, kad O. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės pripažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas skirdamas O. M. bausmę atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistu už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). O. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. O. M. teistas, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už smulkią vagystę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį (b. l. 96-100). Psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 95). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita (duomenys neskelbtini) filiale 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 93). Jis yra darbingas, tačiau nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, turi gyvenamąją vietą, nėra saistomas stipriais socialiniais santykiais. Kauno apylinkės teismas taip pat įvertino faktą, jog ankstesniais nuosprendžiais O. M. paskirtos bausmės nepasiekė bausmės tikslų ir paskirties, nes jis nusikalto naujai. Nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio, kas rodo, kad galimai nusikalstamų veikų vykdymas kaltinamajam buvo tapęs pragyvenimo šaltiniu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės O. M. charakterizuoja kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas, nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, negebančio paklusti taisyklėms, nesilaikančio jokių apribojimų. Pažymėtina, kad priimant skundžiamą nuosprendį, Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla O. M. atžvilgiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Be to, visos šios aplinkybės rodo, kad jokios kitos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės yra nepakankamos koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti O. M. paskyrus griežtą bausmės rūšį bei individualizuojančią jos trukmę. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje skirtina griežčiausia straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant individualiai atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes. Įvertinus bausmės tikslus, duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, polinkį nusikalsti, kaltinamojo elgesį teisminio nagrinėjimo metu bei kitus juos charakterizuojančius faktus, teismas sprendė, kad O. M. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir netikslinga paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, o jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio normomis, atidėti.
Apeliantas skunde teigia, jog skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. O. M. skunde nurodo, jog jo pasikėsintas padaryti nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį įstatymų leidėjas numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir kitas alternatyvias bausmes bei leidžia atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Nuteistojo vertinimu, atidėjus jam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam galėtų būti paskirta intensyvi priežiūra, todėl jo elgesys būtų nuolat kontroliuojamas. O. M. nurodo, jog turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, (duomenys neskelbtini) rajone gyvena nuteistojo mama, brolis ir trys seserys. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistas su žmona planuoja šeimos pagausėjimą. Šiuo metu O. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pats aktyviai ieško darbo, o taip pat turi sveikatos problemų. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog jo pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertė tik labai nežymiai viršija įstatymų leidėjo nustatytą nedidelės vertės turto vertę, netgi atsižvelgus į dabar galiojantį MGL dydį (55 Eur), jo pagrobti pasikėsinto turto vertė neviršytų 10 MGL, tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje į šias aukščiau paminėtas aplinkybes neatsižvelgė tiek skirdamas bausmę, tiek netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų. O. M. skunde apygardos teismui nurodo, jog savo ateities su nusikalstama veika nebesieja, planuoja įsidarbinti ir būti sąžiningu Lietuvos piliečiu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų byloje negauta.
Šalies argumentai
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo O. M. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar padarymo aplinkybės, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė nepasieks tikrųjų bausmės tikslų bei nuteistajam ir jo ateičiai tik pakenks. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl bausmės
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam O. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.
8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
10. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Nuteistojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į atsakomybę sunkinančią – nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę O. M. taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat atsižvelgta į aplinkybes, jog apeliantas teistas net dvylika kartų, taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenų apie jo teistumus užsienyje, ne vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 96-100), psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 95). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita į (duomenys neskelbtini) filialą 5 metų laikotarpyje nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 93). Taip pat pažymėtina, jog apeliantas, būdamas jauno bei darbingo amžiaus, nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už pasikėsintą padaryti nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, parenkant dydį žymiai mažesnį už vidurkį pagal. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikinus teistumo, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra tinkamai paskirta bei individualizuota. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo pasikėsinto padaryti nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.
12. Ir nors apeliaciniame skunde nuteistasis O. M. prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kam pritarė ir jo gynėjas 2024 m. rugpjūčio 22 d. vykusiame teismo posėdyje, tačiau teisėjų kolegija konstatuota, jog šiuo aspektu būtina pažymėti, kad, nors ir yra formalios BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, vis tik BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas galimas tik tais atvejais, kai be šioje dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių neįžvelgia. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios pasikėsinimą padaryti jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, O. M. padarė neišnykus ankstesniam teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka (tarp jų ne vieną kartą už vagystes), skirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia teigti, jog anksčiau nuteistajam O. M. skirtos bausmės (ne kartą griežčiausia bausmės rūšis - laisvės atėmimas) neįtakojo jo elgesio teigiama linkme. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant bausmės, todėl konstatuotina, jog taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti O. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi O. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. P.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant O. M. yra 111,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
14. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo O. M. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.