- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-2096-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14870-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- UAB „Euroekspedicija“
- Atsakovas
- UAB atsakovo UAB „Vilbetos transportas“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Euroekspedicija“ ir atsakovo UAB atsakovo UAB „Vilbetos transportas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Euroekspedicija“ ieškinį atsakovui UAB „Vilbetos transportas“ dėl baudos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Euroekspedicija“ 2012-10-18 su ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilbetos transportas“ 612,50 Lt baudos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio ir 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog 2012-09-12 ieškovas ir atsakovas sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 09-456, kurios pagrindu atsakovas pas ieškovą užsakė transporto paslaugas, pervežant krovinį iš Austrijos į Lietuvą, pervežimo kaina – 1800 EUR, (t.y. 6215,04 Lt), neįskaitant PVM. Remiantis sutartimi, krovinys Austrijoje turėjo būti pakrautas 2012-09-13-14 dienomis. 2012-09-13 ieškovo transporto priemonė atvyko į pasikrovimo vietą, tačiau atsakovas faksu informavo ieškovą, kad sutartį anuliuoja. Vadovaujantis sutarties 2.1.2 p., atsakovas įsipareigojo apie pakrovimo nutraukimą dėl transporto priemonės atsisakymo informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 72 valandas. Nepateikus krovinio, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą nuo sutartos pervežimo kainos. 2012-09-14 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl krovinio nepateikimo ir baudos sumokėjimo bei pretenzinę sąskaitą-faktūrą. Atsakovas sąskaitos neapmokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilbetos transportas“ 2012-11-02 atsiliepimu (b.l. 25-26) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vykdydamas UAB „Ogmina“ 2012-09-11 pateiktą užsakymą pervežti krovinį iš Lienz, Austrijoje, į Vilnių, padavė skelbimą internetiniame puslapyje CARGO.lt. Pirmasis į šį užsakymą atsiliepė ieškovas, su kuriuo 2012-09-12 sudaryta sutartis Nr. 09-456. Privaloma šios sutarties sąlyga - transporto priemonės, turinčios gabenti krovinį, valstybinių numerių joje nurodymas. Nors krovinys turėjo būti pakrautas iki 2012-09-13, ieškovo prašymu dėl galimo transporto priemonės vėlavimo terminas pratęstas viena diena - iki 2012-09-14. Tačiau 2012-09-13 ieškovo atstovas telefonu pranešė, kad į sutartį įrašyta transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į pakrovimo vietą neatvyks, todėl ieško kito automobilio. Vėliau ieškovas nurodė lenkiško automobilio numerius, o lenkų vežėjui atsisakius vežti krovinį, ir visiškai liovėsi atsakinėti į atsakovo telefono skambučius. Dėl šios priežasties atsakovas nusprendė ieškoti kito vežėjo ir 2012-09-13, nesulaukęs jokio ieškovo pranešimo, anuliavo 2012-09-12 sutartį. Naujasis vežėjas laiku įvykdė užsakymą. 2012-09-14 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl sutarties nevykdymo ir pareikalavo sumokėti 621,50 Lt baudą, tačiau atsakovas sutarties nepažeidė - ją pažeidė pats ieškovas.
Atsakovas UAB „Vilbetos transportas“ 2012-11-07 priešieškiniu (b.l.31-32) prašo priteisti iš ieškovo 621,50 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Pakartojo faktines aplinkybes, išdėstytas atsiliepime į ieškinį, jas papildydamas, kad ieškovas buvo nesąžiningas ne tik su atsakovu, bet ir su vežėju, nurodydamas jam visai kitus krovinio pakrovimo vietos duomenis. Taigi krovinio atvežimo iš Lienz sutartis tarp atsakovo ir UAB „Ogmina“ galėjo būti apskritai sužlugdyta dėl ieškovo kaltės, tuomet užsakovas UAB „Ogmina“ galėjo pareikšti pinigines pretenzijas atsakovui. Atsakovas sutarties nepažeidė, ją pažeidė ieškovas ir laiku per 24 valandas nuo sutarties pasirašymo dienos nepateikė transporto priemonių į Lienz. Vežėjas atsako pagal sutarties 2.2.3 p. ir 2.1.3 p., todėl jis turi sumokėti 10 proc. krovinio pervežimo kainos baudą.
Ieškovas UAB „Euroekspedicija“ 2012-11-22 atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 42-44) prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti. Teigė, kad 2012-09-13 atsakovas, faksu atsiuntęs ieškovui sutartį su užrašu „Anuliuota“, jokių priežasčių, dėl ko atsisako nuo sutarties, nenurodė. Tačiau pagal sutarties 2.1.2 p., atsakovas įsipareigojo apie pakrovimo nutraukimą ir atsisakymą nuo transporto priemonės informuoti ieškovą ne vėliau kaip prieš 72 valandas. Be to, vadovaujantis sutarties 2.1.6 p., nepateikęs krovinio atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą nuo sutartos pervežimo kainos. Ieškovas neatšaukė nei transporto priemonės, nei sutartyje nurodytų transporto priemonės valstybinių numerių. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad atvykus analogiškai transporto priemonei su kitais, nei nurodyta sutartyje, valstybiniais numeriais, ši transporto priemonė būtų netinkama. Pažymėjo, kad atsakovas anuliavo sutartį iki tol, kol ieškovas turėjo pateikti transporto priemonę sutartyje numatytais terminais, todėl nėra nei vienos sąlygos, pagal kurią ieškovas turėtų sumokėti baudą atsakovui. Atsakovas be pagrindo anuliavo sutartį ir atsisakė ieškovo transporto priemonės, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-02 sprendimu (b.l. 59-63) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovo 612,50 Lt baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (612,50 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-10-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 571 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog CMR konvencijos prasme pagal šalių pasirašytą krovinio pervežimo sutartį Nr. 09-456 ieškovas UAB „Euroekspedicija“ yra vežėjas, o atsakovas UAB „Vilbetos transportas“ – siuntėjas. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-213/2009), sprendė, kad sutartyje nustatyta galimybė taikyti vežėjui baudą už vėlavimą pristatyti transporto priemonę pakrovimui prieštarauja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 41 str. nuostatoms, todėl ji ši sąlyga niekinė ir nesukuria šalims teisių ir pareigų. Tai, kad abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), kurie veikia savo rizika, nereiškia, jog vežėjui galima taikyti kitokią, nei CMR konvencijoje nustatytą atsakomybę. Pavėlavus pristatyti krovinį, kompensuojami dėl pavėlavimo patirti nuostoliai, kurie negali būti didesni nei užmokestis už vežimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė, sutartis buvo anuliuota 2012-09-13, t.y. anksčiau, nei sutarta paskutinė krovinio pakrovimo diena. Atsižvelgdamas į apklausto teisme liudytoju UAB „Ogmina“, kuriai turėjo būti vežamas krovinys, darbuotojo E. B. paaiškinimus, teismas nustatė ir tokią aplinkybę, kad paskutinė pakrovimo diena galėjusi būti 2012-09-13, taigi krovinio pakrovimas sekančią dieną nebūtų buvęs tinkamas. Dėl šios priežasties atsakovas, pasirašęs sutartį su ieškovu ir nustatydamas krovinio pakrovimui dvi dienas, neveikė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, kaip turėtų elgtis savo srities profesionalas. Konstatavęs, kad tiek pavėluoto transporto priemonės pateikimo į pasikrovimo vietą atveju, tiek krovinio pavėluoto pristatymo atveju netesybos pagal CMR konvenciją negalimos, priešieškinį teismas atmetė.
Tuo tarpu atsakovas sutartį jos galiojimo laikotarpiu vienašališkai nutraukė nepasibaigus krovinio pakrovimo terminui ir nepateikė krovinio. Todėl reikalavimą už šios prievolės pažeidimą priteisti 612,50 Lt baudą bei 6 procentų metines palūkanas pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ir jį patenkino remdamasis CK 6.818 str. ir kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis sutarties vykdymo pareigas bei sutartines netesybas.
Bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas sumažino iki 500 Lt, įvertinęs mažą ieškinio sumą, rengtų procesinių dokumentų skaičių ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nurodytas Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Vilbetos transportas“ apeliaciniu skundu (b.l. 68-71) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas - 142 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti baudą, tačiau krovinys buvo pateiktas pervežimui, tik pats ieškovas nesugebėjo prekių pervežimui laiku pateikti transporto priemonių su iš anksto nurodytais valstybiniais numeriais. Jo pasiūlyta transporto priemonė 2012-09-13 buvo visai kitoje vietoje (Vengrijoje) ir negalėjo laiku nuvykti į pakrovimo vietą. Ieškovas, sudarydamas krovinio pervežimo sutartį, buvo nesąžiningas ir pažeidė CK 6.186 str. nuostatas.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl krovinio pervežimo sutarties 2.2.5 p. nuostatų, kad „bet kokie vienašališki šios sutarties taisymai yra negaliojantys“. Taigi ieškovas sutartyje negalėjo keisti transporto priemonių numerių. Pranešus, kad negali pateikti transporto priemonių su nurodytais numeriais, sutartis iš karto tapo negaliojančia. Jeigu ieškovas būtų pateikęs kitus transporto priemonių numerius, jam būtų buvusi išsiųsta kita krovinio pervežimo sutartis su nurodytais naujais valstybiniais transporto priemonių numeriais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė CK 6.200 str. nuostatas, nepagrįsta, nes sutartį pažeidė ieškovas, jos nevykdydamas.
3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CMR 1 str., 40 str. ir 41 str. bei priimdamas sprendimą neteisingai taikė įstatymo normas. CMR nėra pasisakyta apie transporto priemonės nepateikimą. Pagal CK 6.818 str., už transporto priemonių nepateikimą vežėjas atsako vežimo sutarties ar įstatymo nustatytais pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime savaip interpretavo transporto priemonių nepateikimą, o kaltu pripažino apeliantą, nors visa bylos medžiaga rodo, kad vežėjas neturėjo galimybės pateikti transporto priemonių, nesirūpino jas surasti, o tiesiog piktnaudžiavo savo teisėmis, numatytomis Krovinio pervežimo sutartyje, neturėdamas realios galimybės įvykdyti sutartį. Tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo, protingumo principams ir yra nepagrįsta ir neteisėta. Todėl sprendimas naikintinas, nauju sprendimu ieškinį atmetant, o priešieškinį tenkinant.
Ieškovas UAB „Euroekspedicija“ 2013-02-04 apeliaciniu skundu (b.l.75-76) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-02 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovo UAB „Euroekspedicija“ naudai iš atsakovo UAB „Vilbetos transportas“ 2178 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas EM Nr.120074 ir EM Nr.120089 bei jų apmokėjimą patvirtinantys išrašai iš banko sąskaitos. Nurodo, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, byloje ruošė ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, tvirtino teismui pateikiamų dokumentų kopijas, dalyvavo teismo posėdyje, atitinkamai maksimalaus užmokesčio dydis, vadovaujantis Rekomendacijomis, sudaro 6,27 MMA, t.y. 5329,50 Lt). Tuo tarpu už ieškinio parengimą ieškovas advokatui sumokėjo 968 Lt, įskaitant PVM, kas atitinka 1,14 MMA, už atstovavimo teismo posėdyje valandą – 242 Lt, įskaitant PVM, kas atitinka 0,14 MMA, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 968 Lt, įskaitant PVM, kas atitinka 1,14 MMA, iš viso 2,56 MMA (2178 Lt). Remiantis išdėstytu, ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra beveik tris kartus mažesnės, nei Rekomendacijose nurodyti dydžiai. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti išlaidas už advokato pagalbą sumažino daugiau nei dešimt kartų lyginant su maksimaliomis, nurodytomis rekomendacijose, ir daugiau nei keturis kartu lyginant su išlaidomis, kurias patyrė ir prašė priteisti ieškovas. Sumažindamas išlaidas advokato pagalbai iki 500 Lt, teismas nenurodė taikomų koeficientų, nemotyvavo, kokias išlaidas apima nurodyta suma.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Euroekspedicija“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 79-82) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-02 sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinys, nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1270,50 Lt už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovas neatšaukė nei transporto priemonės, nei sutartyje nurodytų transporto priemonės valstybinių numerių. Atsakovas 2013-09-13 12 val. 37 min. be jokių paaiškinimų faksu atsiuntė ieškovui sutartį su užrašu „Anuliuota“. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip atsisakymas pateikti krovinį pervežti ieškovui. Atsakovas melagingai teigia, kad sutartis galiojo tik su joje nurodytais transporto priemonės numeriais. Sutartimi ieškovas įsipareigojo pervežti krovinius skirdamas tam tinkamą vilkiką ir tai nereiškia, kad neatvykus analogiškai transporto priemonei su kitais, nei nurodyta sutartyje, valstybiniais numeriais, ši transporto priemonė būtų netinkama.
2. Aiškinant sutarties sąlygas akivaizdu, kad atsakovas iš ieškovo baudos galėtų reikalauti tik trimis atvejais, t.y. kai ieškovas apskritai nepateikė transporto priemonės, kai ieškovas pateikė transporto priemonę netinkamą vežti krovinius ir kai ieškovas pateikė techniškai netvarkingą transporto priemonę. Nė viena šių sąlygų neatitinka ieškovo veiksmų, nes atsakovas anuliavo sutartį iki tol, kol ieškovas pateikė transporto priemonę. Transporto priemonės tinkamumas ir valstybinių numerių tapatumas nėra analogiškos sąvokos, priešingu atveju, vadovaujantis atsakovo logika, krovinys galėtų būti pervežamas vienintele transporto priemone.
3. Tik jeigu vežėjas (ieškovas) būtų pažeidęs savo sutartinius įsipareigojimus laiku pateikti vilkiką į pasikrovimo vietą ir pavėlavęs pristatyti krovinį sutartyje nurodytu terminu, pagal CMR konvencijos nuostatas atsakovui būtų kompensuojami visi dėl pavėlavimo patirti nuostoliai. Tačiau sutartis su ieškovu paties atsakovo buvo anuliuota 2012-09-13, t.y. anksčiau, nei sutarta paskutinė krovinio pakrovimo diena, o krovinį pervežė kitas vežėjas. Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas sutartį jos galiojimo laikotarpiu vienašališkai nutraukė, nepasibaigus krovinio pakrovimo terminui, ir tokiu būti nepateikė ieškovui krovinio, todėl turi sumokėti ieškovui sutartyje numatytą baudą.
Atsakovas UAB „Vilbetos transportas“ atsiliepimo į ieškovo UAB „Euroekspedicija“ apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Į atsakovo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neatsižvelgiama, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatyta (CPK 322 str.).
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ta apimtimi, kiek jis yra ginčijamas apeliaciniu skundu, jeigu nenustatomas pagrindas peržengti šio skundo ribas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo padarytą išvadą, kuria jis pripažintas vežimo sutartį pažeidusia šalimi, o ieškovas savo apeliaciniame skunde nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Šiais aspektais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Su atsakovo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias vežimo sutarties sudarymą ir jos vykdymą, taip pat civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo institutą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka. Byloje surinktų įrodymų visumą neleidžia konstatuoti sutartinės prievolės pažeidimo, sąlygojusio netesybų iš atsakovo priteisimą, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl priešieškinio nepagrįstumo.
Nustatyta, kad šalys 2012-09-12 sudarė krovinio pervežimo iš Austrijos į Lietuvą sutartį (b.l.4). Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transportu procedūras reglamentuoja CMR konvencija. Joje tiesiogiai sureguliuotiems teisiniams santykiams, atsiradusiems iš tarptautinio pervežimo pagal CMR konvenciją, taikomos Konvencijos nuostatos, o nesureguliuotiems santykiams, t.y. atlyginimo vežėjui už pervežimą ar jo nustatymo tvarkos, atsiskaitymui už pervežimą, taip pat sutartinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimams, sutarčių aiškinimo taisyklėms taikomos nacionalinės teisės normos. Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl sutarties pažeidimo. Šalys skirtingai įvardija priežastis, dėl kurių kitą dieną po vežimo sutarties pasirašymo jų sutartiniai santykiai nutrūko (b.l. 5). Savo ieškinyje ieškovas tvirtino, kad atsakovas 2012-09-13 atsiuntė faksu pranešimą apie sutarties anuliavimą jau transporto priemonei atvykus į pasikrovimo vietą (b.l. 1). Vėliau savo procesinę poziciją ieškovas modifikavo ir teismo posėdyje jo atstovė tvirtino, kad krovinį nugabenti į Vilnių ieškovas buvo pasirengęs, būtų radęs ir 2012-09-14 dienai pateikęs kitą vilkiką, nei sutartyje nurodyta transporto priemonė, jeigu atsakovas dieną anksčiau – 2012-09-13 (b.l. 54) nebūtų nuo sutarties atsisakęs. Kadangi sutartimi šalys buvo sulygusios dėl netesybų, šį atsakovo veiksmą ieškovas laiko sutartinės pareigos, numatytos 2.2.6. p. (krovinio nepateikimas) pažeidimu. Su tokia sutartinių santykių pasibaigimo interpretacija nesutiko atsakovas, nurodęs, kad 2012-08-11 paskelbtą specializuotame internetiniame portale CARGO.lt viešą ofertą pirmasis priėmė ieškovas, todėl būtent su juo ir buvo sudaryta sutartis tarptautiniam krovinio pervežimui iš Austrijos, Lienz miesto, į Vilnių. Tačiau paskesni ieškovo veiksmai – prašymas nukelti vienai dienai pasikrovimo terminą, transporto priemonės, kuri pasirašant šią sutartį buvo deklaruota krovinio gabenimui (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), atšaukimas ir jokios kitos transporto priemonės duomenų, reikalingų įforminti tarptautinio krovinio gabenimo dokumentus, neįvardijimas atsakovui, o galiausiai ir visiškas atsisakymas bendrauti telefonu suteikė pagrindą jam manyti, kad sutartis nustatytu terminu nebus įvykdyta. Siekdamas tokios rizikos sau bei krovinio gavėjui UAB „Ogmina“ išvengti, atsakovas surado kitą vežėją, pargabenusį krovinį. Todėl mano, kad teisę į netesybas pagal sutarties 2.2.1. p. (transporto priemonės nepateikimas) yra įgijęs būtent jis, o ne ieškovas.
Netesybos (bauda, delspinigiai) yra įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę (CK 6.71 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant, ar šalys pažeidė sutartį ir ar pažeidimai gali įtakoti sutartinių netesybų (delspinigių) taikymą, atsižvelgtina tiek į sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), tiek į šalių elgesį sudarant bei vykdant šią vežimo sutartį. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. ). Tokia pati pareiga šalis saisto ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.). Be to, sąžiningo elgesio pareiga apima ir šalies pareigą bendradarbiauti bei kooperuotis su antrąja šalimi, vykdyti sutartį kuo ekonomiškiau, veikti protingai ir apdairiai, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, kurių reikalauja tos sutarties prigimtis. Ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta akceptuojant viešai visiems vežėjams paskelbtą ofertą ir per itin trumpą terminą – sekančią dieną po ofertos paskelbimo. Ieškovas sutarčiai vykdyti pasiūlė ne savo, o kitai įmonei priklausančią transporto priemonę – vilkiką MAN su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), tai patvirtina jo ir A. Ž. firmos sutartinius santykius liudijantys rašytiniai įrodymai (b.l. 27, 72). Iš A. Ž. raštu pateiktos informacijos bei transporto priemonės užsakymo 2012-09-11 sutarties matyti, kad ieškovas, skubotai pasirašydamas abi sutartis (su A. Ž. firma ir su atsakovu), nepasitikslino visų privalomų tokio pobūdžio sutarties vykdymui detalių – nei tikslaus būsimo pasikrovimo adreso, nei vietų, iš kurių užsakyta A. Ž. firmoje transporto priemonė sutiktų krovinį paimti ir atgabenti į Lietuvą, t.y. nebuvo reikiamai rūpestingas ir apdairus. Kadangi nuo 2012-09-12 krovinio pervežimo sutartyje (b.l. 4-5) įrašytos transporto priemonės realios buvimo vietos iki krovinio paėmimo vietos buvęs net 560 km atstumas, A. Ž. krovinio vežti nesutiko, bet nepareikalavo iš ieškovo ir netesybų dėl krovinio nepateikimo, nors tokia sąlyga, beveik tapati šalių sudarytoje sutartyje esančiai sąlygai (tik nustatant didesnę baudą), buvo įrašyta ir šioje ieškovo pasirašytoje sutartyje (b.l. 72). Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas, nutrūkus jo susitarimui su A. Ž. firma, vis tik realiai galėjo arba pats asmeniškai įvykdyti sutartį nurodytu joje terminu, arba buvo susitaręs dėl kitos sutartį vykdysiančios transporto priemonės, taigi atsakovo abejonės dėl galimo sutarties neįvykdymo nepagrįstos, ieškovas nepateikė (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kuomet įrodinėjama antrosios šalies atsakomybė dėl nutrūkusių sutartinių santykių ir teigiama, kad sutartį pažeidė toji šalis (t.y. šiuo atveju atsakovas), o antrajai sutarties šaliai kilusias abejones dėl galimo sutarties neįvykdymo įrodinėjant liudytojų K. B., E. B. paaiškinimais (b.l. 55-56) ir rašytiniais įrodymais (b.l. 27), vien ieškovo teiginių apie buvusį jo pasirengimą įvykdyti sutartį ir kartu atsakovo atsakomybei dėl nutrauktos sutarties pripažinti, akivaizdžiai nepakanka. Minėtas sąžiningų ikisutartinių santykių derybose principas leidžia padaryti priešingą išvadą, kad tokio pobūdžio sutartį sudaranti ir įsipareigojanti itin operatyviai ją įvykdyti šalis jau sutarties sudarymo momentu privalo turėti reikiamų pajėgumų ir galimybių sutarčiai vykdyti, ne tik grįstų tikėjimu, kad būtų pavykę per itin trumpą laiką - vos parą – surasti krovinį galinčią į Lietuvą atgabenti kitą transporto priemonę. Nebuvo ginčijami ir tokie atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentai, jog ieškovas galiausiai visiškai atsisakė su juo bendradarbiauti, neatsiliepdavo į telefono skambučius, kas leido atsakovui pagrįstai suabejoti dėl būsimo sėkmingo savo paties sutartinių įsipareigojimų šio krovinio gavėjui UAB „Ogmina“ įvykdymo.
Pagal CK 6.46 str. 2 d., 6.58 str. 1 d., 6.64 str. 1 d. 1 p. nuostatas, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu šios pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą, įskaitytinai ir nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku atveju ar kai prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys. Panaši situacija nagrinėjamos bylos atveju ir susiklostė. Krovinio pateikimas jo vežėjui pirmiausiai sietinas su krovinio dokumentų sutvarkymu (CMR važtaraštis, kt.) ir su pačios transporto priemonės atvykimu į pakrovimo vietą. Akivaizdu, kad krovinio dokumentų parengti neįmanoma, nenurodžius konkrečių duomenų apie transporto priemonę (jos markę, valstybinius numerius ir t.t.). Taigi nors ir sutiktina su ieškovo argumentais, kad transporto priemonės duomenų įvardijamas krovinio pervežimo sutartyje nėra privalomas tokios sutarties rekvizitas, be kurio ji negalėtų būti sudaryta, vežimą vykdančio vežėjo ar tarpininkaujančio jam ekspeditoriaus pareiga tokius duomenis iš anksto užsakovui pateikti vis tik išlieka. Jau buvo nurodyta, kad ieškovas atšaukė buvusią transporto priemonę ir nebendradarbiavo, kitos transporto priemonės jo paslaugas užsakiusiam ieškovui neįvardijo, todėl nutrūkusių šalių sutartinių santykių padariniai, taikant netesybų institutą negali atitekti tik vienam šių santykių dalyviui – atsakovui.
Kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nesuponuoja ir ieškovo argumentai, kad apie atsisakymą nuo jo paslaugų atsakovas nepranešė prieš 72 valandas, kaip tai buvo numatyta sutarties 2.1.2. p. Jau sutarties pasirašymo momentu buvo aišku, kad ši sutarties sąlyga neįgyvendinama, nes nuo sutarties sudarymo (2012-09-12) iki jos vykdymo pradžios (2012.09. 13-14) buvo likęs mažesnis laiko tarpas, atitinkamai 24 val. arba 48 val. Taigi šios sutarties sąlygos aiškinimas tokiame kontekste, kuriame ją pateikia ieškovas, nesuderinamas su sąžininga verslo praktika, su protingumo ir teisingumo principais. Apibendrinant pripažintina, kad ieškinys patenkintas neįvertinus visų svarbių sutarties sudarymo ir jos vykdymo aspektų, todėl sprendimas šioje dalyje pakeistinas, ieškovo reikalavimus dėl delspinigių priteisimo atmetant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodo iš esmės jokių teisinių ar faktinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas apie jo paties pareikštų priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas. Šiuo atveju sąlygos priteisti iš ieškovo netesybas pagal sutarties 2.2.1. p. už sutartinės pareigos pateikti transporto priemonę neįvykdymą dar nebuvo susiklosčiusios, kadangi dar iki sueinant sutarties įvykdymo terminui sutarties atsisakė pats atsakovas, pavesdamas krovinio gabenimą kitam vežėjui. Įstatymai nenumato baudinių netesybų, jos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, o atsakovas net ir minimalių nuostolių dėl ieškovo kaltės objektyviai negalėjo patirti, nebent būtų laukęs sueinančio prievolės įvykdymo termino.
Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad abiejų ginčo šalių tarpusavio pretenzijų dėl netesybų patenkinti nėra pagrindo, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai, jo manymu, nustatytos kompensuojamosios bylinėjimosi išlaidų dalies tampa teisiškai neaktualūs. Tokiu atveju kiekvienos iš šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme tenka joms pačioms ir iš antrosios šalies nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 71 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 74). Pripažinus pusę jo skundo reikalavimų pagrįstais, proporcinga šių jo išlaidų dalis, t.y. 36 Lt, jo naudai iš ieškovo priteistina (CPK 93 str. 2 d. ir 3 d.). Apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo priteisti ir atstovavimo išlaidas patenkinti pagrindo nėra, nepateikus šių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį atmesti.
Sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmestas priešieškinis, palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Euroekspedicija“ 36 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB “Vilbetos transportas“ naudai.