- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- e2YT-1145-964/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21037-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, I. V., G. Č., A. Š., K. Š.
suinteresuotiems asmenims su savarankiškais reikalavimais V. M. ir B. Z. bei jų atstovui advokatui P. R.,
suinteresuotiems asmenims su savarankiškais reikalavimais A. V. ir R. A. bei jų ir D. B., R. B., M. Š., A. A. atstovui advokato padėjėjui E. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų pastatų pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn bei suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. B., R. B., A. V., M. Š., R. A., A. A., V. M., B. Z. pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo į ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kiti suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, I. V., G. Č., A. Š., K. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiais daiktais ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi duomenų apie šių pastatų savininkus, todėl atliko ikiteisminę jų pripažinimo bešeimininkiais procedūrą. Pastatai yra neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, stovi nesuformuotame žemės sklype. VĮ Turto bankas (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad nerasti šių statinių statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, pastatai galimai perstatyti/rekonstruoti jų naudotojų, todėl, Turto banko nuomone, pirmiausia šio turto naudotojams turėtų būti leidžiama imtis veiksmų dėl statinių bei nuosavybės teisių į juos įteisinimo; neprieštaravo, kad nustačius pagrindą veiksmus dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turtu tęstų savivaldybė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu statybą leidžiančių dokumentų negyvenamiesiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), statybai Inspekcijos archyvuose nerado. Informacija apie pradėtą pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtus statinius, buvo skelbiama tiek ant pačių statinių, (duomenys neskelbtini) seniūnijos skelbimų lentose, savivaldybės interneto svetainėje, tiek nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, tačiau niekas nuosavybės teises į pastatus įrodančių dokumentų nepateikė. Netenkinus pareiškimo, nebūtų galimybės aukščiau nurodytų pastatų tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jų blogą būklę, kitaip juos naudoti ir jais disponuoti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys D. B. ir R. B. pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą atmesti, kadangi negyvenamieji pastatai nelaikytini bešeimininkiais daiktais. Nurodė, kad negyvenamieji pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra nuolat, sąžiningai ir atvirai valdomi suinteresuotų asmenų D. B. ir R. B. nuo (duomenys neskelbtini) m., taip pat kitų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų. Statiniai yra prižiūrimi ir neapleisti. Šie pastatai nuo seno buvo naudojami malkoms laikyti, o dabar – kitiems ūkiniams daiktams.
3. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko, prašė jo netenkinti, įvertinti aplinkybes, susijusias su D. B. faktiniu valdymu ir rūpinimusi patalpomis. Nurodė, kad šiomis D. B. ir jos šeimos nariai nuolat rūpinosi patalpomis, jas prižiūrėjo, tvarkė, todėl galimai yra pagrindas jas įgyti įgyjamosios senaties pagrindu.
4. Suinteresuotas asmuo K. Š. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko, prašė jo netenkinti, įvertinti aplinkybes, susijusias su D. B. faktiniu valdymu ir rūpinimusi patalpomis. Nurodė, kad šiomis D. B. ir jos šeimos nariai nuolat rūpinosi patalpomis, jas prižiūrėjo, tvarkė, todėl galimai yra pagrindas jas įgyti įgyjamosios senaties pagrindu.
5. Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime į pareiškimą su juo sutiko. Nurodė, kad į pareiškime minimą pastatą jokių teisių nereikalauja, pretenzijų į šį turtą neturi ir pripažinti jo nuosavybės į turtą neprašo.
6. Suinteresuoti asmenys A. V. ir M. Š. prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad statiniai turi žinomus, sąžiningus ir ilgalaikius valdytojus. Juos istoriškai valdė A. V. tėvai D. ir R. B., vėliau jai ((duomenys neskelbtini)) įgijus nuosavybės teises į butus, visa šeima toliau naudojosi sandėliukais. Suinteresuoti asmenys atitinka visas įstatyme numatytas įgyjamosios senaties sąlygas. Be to, sandėliukai laikytini butų priklausiniais. A. V. butas (duomenys neskelbtini) šildomas krosnimi, todėl malkų sandėliavimas yra ne patogumas, o būtinybė. Kadangi istoriškai dauguma ar visi butai turėjo krosninį šildymą, sandėliukai buvo neatsiejama ir privaloma gyvenamojo namo dalis.
7. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad statinių dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra valdoma jos nuo (duomenys neskelbtini) m. Anksčiau ji buvo naudojama buto šildymui ir kitų daiktų laikymui, šiuo metu – asmeniniams bei butui priklausantiems daiktams laikyti. Likusieji sandėliukai priklauso kitų butų savininkams. Jų naudojimo aplinkybės iš esmės tapačios.
8. Suinteresuoti asmenys R. A. ir A. A. prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo sandėliukas yra ilgą laiką (daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų) sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamas valdomas, prižiūrimas ir naudojamas konkrečių asmenų – suinteresuotų asmenų ir jų šeimos. Šis valdymas atitinka visas įgyjamosios senaties taikymui būtinas sąlygas, o pats statinys yra neatsiejamai funkciškai susijęs su suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomu butu, todėl laikytinas jų priklausiniu.
9. Suinteresuoti asmenys D. B., R. B., A. V., M. Š. pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo šiuos nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): 1) statinį-ūkinį pastatą, pažymėtą kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro ploto; 2) statinio-ūkinio pastato, pažymėto kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), dalis: patalpą, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini), ir patalpą, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini) ploto. Nurodė, butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) metais. Kartu su butu perėmė ir faktinį šio pareiškimo dalyku esančių ūkinių pastatų (sandėliukų) valdymą, kurie istoriškai buvo skirti namo gyventojų reikmėms. Pareiškėja A. V. (D. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) m. įgijo butą (duomenys neskelbtini), o pareiškėja M. Š. (A. V. (duomenys neskelbtini) ir D. B. bei R. B. anūkė) (duomenys neskelbtini) m. įgijo butą (duomenys neskelbtini) tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Visa šeima visą laikotarpį bendrai ir nepertraukiamai naudojasi ginčo statiniais bei laiko, kad toks naudojimasis skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini) metų.
10. Suinteresuoti asmenys R. A. ir A. A. pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jie lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo statinį-ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro ploto. Nurodė, kad jie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Buto nuosavybės istorija ir pareiškėjo R. A. tiesioginis dalyvavimas jo valdyme prasidėjo dar (duomenys neskelbtini) metais. Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį buto savininke tapo A. Ž.. Tą pačią dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), A. Ž. išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą savo (duomenys neskelbtini) R. A., kuriuo jam suteikė plačias teises „valdyti ir tvarkyti butą esantį (duomenys neskelbtini)“ bei tvarkyti visus su šio buto remontu ir rekonstrukcija susijusius dokumentus. Šis dokumentas yra esminis, nes jis ne tik įrodo nepertraukiamą R. A. sąsają su turtu nuo (duomenys neskelbtini) metų, bet ir patvirtina jo teisinį statusą kaip asmens, atsakingo už viso turto komplekso, įskaitant pagalbines patalpas - statinį, priežiūrą ir tvarkymą. Vėliau, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, A. Ž. perleido butą savo dukteriai A. A., R. A. sutuoktinei, taip užtikrindama turto nuosavybės tęstinumą šeimoje. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buto nuosavybės teisė perėjo dabartiniams savininkams: 3/4 dalys – R. A., o 1/4 dalis – jo (duomenys neskelbtini) A. A..
11. Suinteresuoti asmenys V. M. ir B. Z. pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekviena bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo ūkinio pastato dalį - patalpą pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas tuomet neturėjo centrinio šildymo. Jų šeima visą tą laiką kartu su butu naudojosi ir namo kieme esančiu sandėliuku malkoms ir anglims laikyti. Krosninio šildymo nebeliko po renovacijos. Dabartiniu metu sandėliuke laikomi jų asmeniniai bei kiti buto daiktai. Jie atliko sandėliuko remontą: keitė stogo dangą, lietvamzdžius, duris, nudažė ir kitaip prižiūrėjo mūrinį fasadą. Šios aplinkybės užfiksuotos (duomenys neskelbtini) antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo K. Š. iš esmės sutiko su D. B. ir jos šeimos narių pareiškimu. Paaiškino, kad jie nuolat rūpinosi jų pareiškime nurodytomis patalpomis: prižiūrėjo, tvarkė jų būklę. Dėl kitų pareiškėjų neturi pakankamos informacijos ar žinių, kiek ilgai jie valdė ir prižiūrėjo jų minimas patalpas, todėl negali teigti, ar jie turi pagrindo pretenduoti į nuosavybę.
13. Suinteresuotas asmuo A. Š. iš esmės sutiko su D. B. ir jos šeimos narių pareiškimu. Paaiškino, kad jie nuolat rūpinosi jų pareiškime nurodytomis patalpomis: prižiūrėjo, tvarkė jų būklę. Dėl kitų pareiškėjų neturi pakankamos informacijos ar žinių, kiek ilgai jie valdė ir prižiūrėjo jų minimas patalpas, todėl negali teigti, ar jie turi pagrindo pretenduoti į nuosavybę.
14. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir jos administracija atsiliepime į suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. B., R. B., A. V. ir M. Š. pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, kaip aiškiai įvardyta pareiškime dėl įgyjamosios senaties ir kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, A. V. butą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) m., t.y. prieš (duomenys neskelbtini) metus, o M. Š. butą (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) m., t.y. prieš (duomenys neskelbtini) metus. Byloje nėra duomenų, kad visiems šiems butams būtų perduoti ūkio pastatai, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad jie yra valdomi teisėtai, nepertraukiamai ir atvirai, taip pat, jog A. V. ir M. Š. turto valdymas tęsiasi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, nes prašoma pripažinti įgyjamąja senatimi statinį - ūkinį pastatą, pažymėtą kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) bendro ploto bei statinį - ūkinį pastatą, pažymėtą kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), ir nors suinteresuoti asmenys nurodė, kad šie objektai buvo skirti namo gyventojų poreikiams tenkinti, jie nepateikė jokių įrodymų, kokiam butui ir koks ūkio pastatas (sandėliukas) galėjo būti skirtas ir perduotas valdyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti nei valdymo teisėtumo, nei aplinkybės, kad A. V. ir M. Š. šiuos ūkio pastatus valdo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų.
15. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir jos administracija atsiliepime į suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. A. ir A. A. pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent suinteresuotiems asmenims buvo perduotas valdyti sandėliukas, kas jį perdavė, taip pat, kad tai padaryta teisėtai. Kaip matyti iš pateikiamo (duomenys neskelbtini) įgaliojimo, A. Ž. įgaliojo R. A. valdyti ir tvarkyti butą esantį (duomenys neskelbtini), tačiau sutartyje įvardijamas tik konkretus butas, o ne sandėliukas (ūkinis pastatas). Į bylą pateiktoje namų knygoje taip pat nurodomas tik butas be jokių papildomų statinių, todėl, mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų nei apie sandėliuko valdymo teisėtumą, nei apie tokio valdymo sąžiningumą ir nepertraukiamumą.
16. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir jos administracija atsiliepime į suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. M. ir B. Z. pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į bylą kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareiškimu buvo pateikta buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartis, kurioje nėra nurodoma V. M. ir B. Z. prašoma įgyti įgyjamosios senaties būdu patalpa, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paslaugų skyriaus archyvo poskyrio duomenimis nerasta duomenų apie – ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), privatizavimą. Patys suinteresuoti asmenys nurodė, kad buto šildymo būdas pasikeitęs ir nėra krosninis. Vadinasi, tokiam šildymui nėra ir laikomos malkos, butas, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, turi rūsį daiktų laikymui, be to, buto privatizavimo dokumentuose nenurodoma, jog būtų privatizuotos kokios nors kitos patalpos, t.y. sandėliukas, todėl, mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų nei apie sandėliuko valdymo teisėtumą, nei apie tokio valdymo sąžiningumą ir nepertraukiamumą.
17. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimus prašė pareiškimą dėl statinio, kuris neturi savininkų, pripažinimo bešeimininkiu daiktu bei reikalavimus dėl įgyjamosios senaties taikymo nagrinėti atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus argumentus, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto banko manymu, pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rašytinius įrodymus, jog visos procedūros pripažinti statinį bešeimininkiu įvykdytos. Sutiko su pareiškėjos atsiliepime nurodytais argumentais dėl įgyjamosios senaties teisenos normų taikymo ir aiškinimo. Teigė, kad panašioje byloje teismas, pavyzdžiui, konstatavo, kad neprivatizuoti, atskirame ūkiniame statinyje esantys sandėliukai yra valstybės nuosavybė (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-562/2024). Kitoje byloje teismas nurodė, kad nors byloje ir pakako duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sandėliukai buvo butų priklausiniai, tai savaime negalėjo būti pagrindu pripažinti šiuos nekilnojamojo turto objektus butus privatizavusių asmenų nuosavybe (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-949-1070/2025). Taigi, nesant įrodymų apie statinių privatizavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus dėl įgyjamosios senaties taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės atstovė R. M. pareiškimą dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais palaikė, o su suinteresuotų asmenų pareiškimais dėl įgyjamosios senaties nesutiko. Patikslino (vėliau tai padarė raštu, teikdama (duomenys neskelbtini) prašymą dėl rašymo apsirikimo), kad ieškinio reikalavimas dėl statinio (duomenys neskelbtini), kurios nepilnos, yra rašymo apsirikimas ir jo pareiškime neturėjo būti. Faktiškai savivaldybė prašo pripažinti bešeimininkiais pastatus pagal apskaitos aktą, t.y. tris pastatus, kurių (duomenys neskelbtini) (atitinka suinteresuotų asmenų įvardintą pastatą (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (atitinka suinteresuotų asmenų įvardintą pastatą (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) (atitinka suinteresuotų asmenų įvardintą pastatą (duomenys neskelbtini)). Savivaldybė užklausė valstybinį archyvą dėl sandėliukų. Pateikti duomenys rodo, kad tai nėra neteisėta statyba. Jie stovėjo jau seniai. Atkreipė dėmesį, kad ankstesnis sandėliukų adresas buvo (duomenys neskelbtini), jis ir minimas archyviniuose dokumentuose. Savivaldybė pareiškime minimais sandėliukais nesirūpino, nes tai nėra jos nuosavybė.
19. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. B., R. B., A. V., M. Š., R. A., A. A. atstovas advokato padėjėjas E. K. Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimui prieštaravo, savo atstovaujamųjų pareiškimą palaikė, taip pat pritarė ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimui dėl įgyjamosios senaties. Paaiškino, kad savivaldybei paskelbus apie ketinimą pripažinti sandėliukus bešeimininkiais, suinteresuoti asmenys kreipėsi į matininką. Paaiškėjo, kad sandėliukai registruoti kadastre, jiems suteikti unikalūs numeriai, bet savininkai nenurodyti. Jų valdymas labai senas. Sandėliuką (duomenys neskelbtini) valdė dar R. A. žmonos mama, o sandėliuką (duomenys neskelbtini) ir sandėliuko (duomenys neskelbtini) įsigijo valdė D. ir B. B., A. V. ir M. Š., Nors A. V. ir M. Š. vėliau įsigijo atskirus butus, tačiau jos tęsė tų pačių patalpų, kurias valdė D. ir B. B. ((duomenys neskelbtini)), t.y. (duomenys neskelbtini) ir sandėliuko (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) valdymą. (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų dėl sandėliuko avarinės būklės šalinimo. Tarp dalyvaujančių byloje asmenų nėra ginčo, kad sandėliukai pastatyti teisėtai. Kadastro bylose nurodyta jų statybos pabaiga (duomenys neskelbtini) m. neatitinka realios situacijos. Tikėtina, tokį įrašą lėmė jų remontas.
20. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. V. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties palaikė. Paaiškino, kad ji adresu (duomenys neskelbtini) gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m., nes ten buvo (duomenys neskelbtini). Sandėliukai buvo jau tada. Bute (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Kiemas uždaras. Sandėliukais kaip savais naudojosi karta iš kartos, juos prižiūrėjo, net nepagalvojo, kad gali kas nors į juos pretenduot. (duomenys neskelbtini) inicijavo remontą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė nurodė, kad vienu sandėliuku daugiau naudojasi ji, kitu – tėvai, bet faktiškai raktus turi nuo abiejų ir jie visi kaip šeima gali palikti daiktus bet kuriame iš jų. Kiti savarankiškus reikalavimus byloje reiškiantys asmenys taip pat jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai naudojasi tais statiniais, kuriuos nurodo įgiję įgyjamosios senaties pagrindu.
21. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. A. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties palaikė. Paaiškino, kad namas pastatytas prieš (duomenys neskelbtini) metų. Taigi, ir sandėliukai, tikėtina, panašiai, nes name butai buvo šildomi krosnimi, o sandėliukuose buvo laikomos malkos. (duomenys neskelbtini) m. žmonos motinos vardu kartu su uošviais įgijo butą. Jam buvo suteiktas įgaliojimas tvarkyti butą. Jis apėmė ir sandėliuko valdymą. Jis sandėliuką kaip savą valdė nuo (duomenys neskelbtini) m., nors teisiškai butą įgijo vėliau. Jį pagerino kartu su kaimynais. Keitė stogą. Kiti savarankiškus reikalavimus byloje reiškiantys asmenys taip pat jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai naudojasi tais statiniais, kuriuos nurodo įgiję įgyjamosios senaties pagrindu.
22. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. M. ir B. Z. atstovas advokatas P. R. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties palaikė. Paaiškino, kad visi pareiškimuose nurodyti statiniai pastatyti teisėtai. Jais pareiškimus pareiškę asmenys naudojasi jau daug metų. Ginčo dėl to su kaimynais nėra.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. M. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties palaikė. Paaiškino, kad sandėliuką (duomenys neskelbtini) prisimena nuo vaikystės. Jo (duomenys neskelbtini) patalpoje laikė anglį ir malkas. Kiek galėjo, paremontuodavo. Sandėliukas nebuvo perstatytas. Dabar jame laiko dviratį, motorolerį.
24. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais B. Z. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties palaikė. Paaiškino, kad namo (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 7 metų. Visada naudojosi sandėliuku. Kai kaimynai tvarkė pastato (duomenys neskelbtini) stogą, prisidėjo prie remonto. Dabar butą šildo radiatoriais, todėl vasarą juos laiko sandėliuke. Taip pat jame laiko dviratį, motorolerį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu atmestinas, pareiškimai dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi tenkintini
25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuotame žemės sklype yra 3 negyvenamieji pastatai ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Neturėdama duomenų apie aukščiau nurodytų pastatų savininkus, Vilniaus miesto savivaldybė atliko turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, t.y. (duomenys neskelbtini) surašė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą, kuriuo į apskaitą įtraukė tris pareiškime nurodytus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat savivaldybė ant pačių pastatų, internete ir kt. skelbė informaciją apie pradėtą jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis greta prašomų pripažinti bešeimininkiais pastatų stovi daugiabutis (duomenys neskelbtini), kurio gyventojai, įgiję jame butus, teigia įgyjamąja senatimi įgiję ir nuosavybę į aukščiau nurodytus statinius. D. B. ir R. B., (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgijusi butą adresu (duomenys neskelbtini), M. Š. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo butą (duomenys neskelbtini), A. V. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), R. A. ir A. A. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu įgijo butą (duomenys neskelbtini), V. M. ir B. Z. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi po ½ įgijo butą (duomenys neskelbtini).
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra nekilnojamojo daikto savininkas, bet yra sąžiningai jį įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
27. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.68 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas nustatomas, jeigu yra šešių sąlygų visuma. Pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Trečia, daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Ketvirta, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Penkta, visą valdymo laiką daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas. Šešta, nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011).
28. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą, ar suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į statinius - ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini), vertina, ar egzistuoja kasacinio teismo praktikoje suformuotos šešios sąlygos, būtinos minėtam nuosavybės teisės įgijimo pagrindui nustatyti.
Dėl suinteresuotų asmenų D. B., R. B., A. V. ir M. Š. nuosavybės teisės į statinį-ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ir statinio - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini)
29. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo, Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad name (duomenys neskelbtini), D. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini) įgijo butą (duomenys neskelbtini), M. Š. (duomenys neskelbtini) įgijo butą (duomenys neskelbtini), A. V. (duomenys neskelbtini) įgijo butą (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nei vienas iš šių asmenų, mainų ar pirkimo – pardavimo sandorių pagrindu neįgijo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nes M. Š. įgijo tik butą (duomenys neskelbtini), A. V. su butu (duomenys neskelbtini) įgijo rūsį, o D. ir R. B. – bendro naudojimo patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Taigi D. B., R. B., M. Š. ir A. V. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) ūkio pastato patalpas (duomenys neskelbtini) kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra jie nėra šių daiktų savininkai.
30. Dėl antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimo nustatyta, kad ginčo pastatai ((duomenys neskelbtini)) viešame registre neregistruoti. Iš į bylą pateiktų šių pastatų kadastrinių matavimų bylų matyti, kad pastatų statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini), pabaigos metai – (duomenys neskelbtini). Visgi kiti archyviniai bylos duomenys rodo, kad šie pastatai stovėjo jau seniai, jie fiksuoti dar sovietmečiu. Taigi tai seni pastatai ir ginčo dėl jų statybos teisėtumo nekyla. Per šį laiką, t.y. iki (duomenys neskelbtini) m. (per daugiau nei (duomenys neskelbtini)) jie viešame registre nebuvo įregistruoti jokio asmens vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatai priklauso valstybei, priešingai, juos laikė bešeimininkiais. (duomenys neskelbtini) rašte Vilniaus mieto savivaldybės administracijai Turto bankas nurodė, kad ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, duomenų apie jų savininkus ar naudotojus nėra, jie negali būti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniais. (duomenys neskelbtini) rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad nerasti pastatų statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, pastatai galimai perstatyti/rekonstruoti jų naudotojų, todėl, Turto banko nuomone, pirmiausiai šio turto naudotojams turėtų būti leidžiama imtis veiksmų dėl statinių bei nuosavybės teisių į juos įteisinimo. Atsiliepime į pareiškimus nurodė, kad sutinka su statinių pripažinimu bešeimininkiais. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad ginčo statiniai pripažintini jos nuosavybe tuo pagrindu, kad jie yra įgiję bešeimininkio daikto statusą, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaiko savęs ginčo pastatų teisėta valdytoja ar/ir savininke, o juos laikė neturinčiais savininko, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaikė savęs ginčo statinių teisėta valdytoja ar/ir savininke, o juos laikė neturinčiais savininko.
31. Taigi, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir kitos dvi sąlygos, būtinos ginčo pastatus pripažinti suinteresuotų asmenų nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu, tai yra, ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) patalpos nepriklausė valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise bei viešame registre nebuvo registruota jokio kito asmens nuosavybės teisė į juos.
32. Dėl ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimo, pažymėtina, kad A. V. yra D. ir R. B. (duomenys neskelbtini), o M. Š. – A. V. (duomenys neskelbtini). Nors butą (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) m. o M. Š. butą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. bei A. V. butą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., faktiškai visa šeima jau nuo (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) įsigijus butą (duomenys neskelbtini), naudojosi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) patalpomis, taip pat ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini). A. V. ir M. Š., įsigijusios atskirus butus, tiesiog tęsė aukščiau nurodytų patalpų valdymą. Taigi bendrai ir nepertraukiamai šiais statiniais su (duomenys neskelbtini) naudojosi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Visą šį laiką jie elgėsi su statiniais kaip su savais, nes jais rūpinosi ir į juos investavo. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) metais D. B. savo vardu ir lėšomis užsakė (duomenys neskelbtini) parengtą ūkinio pastato ir tvoros (duomenys neskelbtini), supaprastintos sudėties tvarkybos darbų projektą, kurio pagrindu buvo atlikti statinių tvarkybos ir remonto darbai, įskaitant avarijos grėsmės pašalinimą. Taip pat šių asmenų iniciatyva buvo atlikti ginčo statinių ((duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys D. ir R. B., A. V. bei M. Š. faktiškai, aktyviai ir nepertraukiamai valdė minėtus statinius, matyti tiek iš kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų, tiek iš antstolės (duomenys neskelbtini)faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame fiksuota, jog A. V. turi abiejų šeimos valdomų sandėliukų raktus ir juos atrakina, juose yra visų keturių šeimos narių (suinteresuotų asmenų) daiktai: malkos, dviračiai, įvairūs buities rakandai ir kt., pastatai (duomenys neskelbtini) prižiūrėti (dengti čerpėmis, pritvirtinti lietaus latakai, nudažytos išorinės sienos ir kt.). Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad valdė sąžiningai ir atvirai, būdami įsitikinę, kad nieks neturi daugiau teisių į statinius už juos. Minėtas aplinkybes patvirtino ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai.
33. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti ir ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimą – suinteresuoti asmenys D. ir R. B., A. V. bei M. Š. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdė ir toliau valdo visą valdymo laiką, kuris tęsiasi ilgiau nei (duomenys neskelbtini) metų, ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) bei pastato (duomenys neskelbtini) patalpas (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
34. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos šešios sąlygos, būtinos suinteresuotų asmenų asmenys D. ir R. B., A. V. bei M. Š. nuosavybės teisei į ginčo statinius (ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) bei pastato (duomenys neskelbtini) patalpas) įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (CK 4.68 straipsnis). Dėl šios priežasties suinteresuotų asmenų D. ir R. B., A. V. bei M. Š. savarankiškas reikalavimas tenkinamas ir nustatomas jų bendrosios dalinės nuosavybės teisės (po ¼) į statinius – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) bei pastato (duomenys neskelbtini) patalpas - įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Dėl suinteresuotų asmenų V. M. ir B. Z. nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini) patalpą įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu
35. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo, Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad name (duomenys neskelbtini), V. M. ir B. Z. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. po ½, įgijo butą (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nei viena iš jų, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu neįgijo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini), nes įgijo tik butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir B. Z. nėra ir nebuvo įgijusios nuosavybės teisės į ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) patalpą (duomenys neskelbtini) kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra jos nėra šio daikto savininkės.
36. Dėl antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimo jau aukščiau nustatyta, kad ginčo pastatas ((duomenys neskelbtini)) viešame registre neregistruotas. Iš į bylą pateiktos šio pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastato statybos pabaigos metai – (duomenys neskelbtini). Visgi kiti archyviniai bylos duomenys rodo, kad šis pastatas stovėjo jau seniai, jis fiksuotas dar sovietmečiu. Taigi tai senas pastatas ir ginčo dėl jo statybos teisėtumo nekyla. Per šį laiką, t.y. iki (duomenys neskelbtini) m. (per daugiau nei (duomenys neskelbtini) m.) jis viešame registre nebuvo įregistruotas jokio asmens vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatas priklauso valstybei, priešingai, jį laikė bešeimininkiu. (duomenys neskelbtini) rašte Vilniaus mieto savivaldybės administracijai Turto bankas nurodė, kad ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, duomenų apie jų savininkus ar naudotojus nėra, jie negali būti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniais. (duomenys neskelbtini) rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad nerasti pastatų statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, pastatai galimai perstatyti/rekonstruoti jų naudotojų, todėl, Turto banko nuomone, pirmiausiai šio turto naudotojams turėtų būti leidžiama imtis veiksmų dėl statinių bei nuosavybės teisių į juos įteisinimo. Atsiliepime į pareiškimus nurodė, kad sutinka su statinio (duomenys neskelbtini) pripažinimu bešeimininkiu. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad ginčo statinys pripažintinas jos nuosavybe tuo pagrindu, kad jis yra įgijęs bešeimininkio daikto statusą, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaiko savęs ginčo pastato teisėta valdytoja ar/ir savininke, o jį laikė neturinčiu savininko, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaikė savęs ginčo statinio teisėta valdytoja ar/ir savininke, o jį laikė neturinčiu savininko.
37. Taigi, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir kitos dvi sąlygos, būtinos ginčo pastato (duomenys neskelbtini) patalpai pripažinti suinteresuotų asmenų nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu, tai yra, ginčo pastato (duomenys neskelbtini) patalpa nepriklausė valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise bei viešame registre nebuvo registruota jokio kito asmens nuosavybės teisė į ją.
38. Dėl ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimo, pažymėtina, kad butą (duomenys neskelbtini) V. M. ir B. Z. įsigijo (privatizavo) (duomenys neskelbtini), o faktiškai jame gyveno maždaug nuo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko faktiškai naudojosi (duomenys neskelbtini) patalpa ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). Taigi po ½ šios patalpos nepertraukiamai naudojosi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Visą šį laiką jos elgėsi su (duomenys neskelbtini) patalpomis kaip su savomis, jose laikė malkas ir anglis, reikalingas butui kūrenti (krosninio šildymo neliko po renovacijos). Šiuo metu patalpose (duomenys neskelbtini) laiko asmeninius bei kitus buto daiktus.
39. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys V. M. ir B. Z. faktiškai, aktyviai ir nepertraukiamai valdė minėtas patalpas, matyti tiek iš kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų, tiek iš antstolės (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame fiksuota, jog prieš (duomenys neskelbtini) V. M. šeima savo lėšomis atliko sandėliuko (patalpos (duomenys neskelbtini)) remontą: pakeitė stogą, lietvamzdžius, duris, nudažė fasadą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuota kaip V. M. turimu raktu atrakino sandėliuko įėjimo duris bei leido antstolei užfiksuoti sandėliuke esančius daiktus: tris elektrinius radiatorius, motorolerį, dviratį, medinius baldus, kitus smulkius daiktus. Antstolė konstatavo, kad sandėliukas nedidelis, be apšvietimo, jo sandėliuko siena iš kairės nuo įėjimo durų yra baltų mūro plytų, ant grindų išklotos medinės grindlentės, lubose ištiesta hidroizoliacinė plėvelė, sukaltos medinės sijos. V. M. ir B. Z. patvirtino, kad patalpas (duomenys neskelbtini) valdė sąžiningai ir atvirai, būdamos įsitikinę, kad nieks neturi daugiau teisių į patalpas už jas. Minėtas aplinkybes patvirtina ir kitų suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai jų procesiniuose dokumentuose.
40. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti ir ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimą – suinteresuoti asmenys V. M. ir B. Z. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas valdė ir toliau valdo visą valdymo laiką, kuris tęsiasi ilgiau nei (duomenys neskelbtini) metų, patalpas (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
41. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos šešios sąlygos, būtinos suinteresuotų asmenų V. M. ir B. Z. nuosavybės teisei į ginčo patalpas (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (CK 4.68 straipsnis). Dėl šios priežasties suinteresuotų asmenų V. M. ir B. Z. savarankiškas reikalavimas tenkinamas ir nustatomas jų bendrosios dalinės nuosavybės teisės (po 1/2) į patalpas ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Dėl suinteresuotų asmenų R. A. ir A. A. nuosavybės teisės į pastatą (duomenys neskelbtini) įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu
42. Dėl pirmosios sąlygos egzistavimo, Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad name (duomenys neskelbtini), R. A. ir A. A. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu įgijo butą (duomenys neskelbtini) (R. A. (duomenys neskelbtini), A. A. – (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis nei vienas iš jų, dovanojimo sutarties pagrindu neįgijo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nes įgijo tik butą su rūsiu; su terasomis, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Taigi R. A. ir A. A. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra jie nėra šio daikto savininkai.
43. Dėl antrosios ir trečiosios sąlygų egzistavimo nustatyta, kad ginčo pastatas ((duomenys neskelbtini)) viešame registre neregistruotas. Iš į bylą pateiktos šio pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastato statybos pabaigos metai – (duomenys neskelbtini). Visgi kiti archyviniai bylos duomenys rodo, kad šis pastatas stovėjo jau seniai, jis fiksuotas dar sovietmečiu. Taigi tai senas pastatas ir ginčo dėl jo statybos teisėtumo nekyla. Per šį laiką, t.y. iki (duomenys neskelbtini) m. (per daugiau nei (duomenys neskelbtini) m.) jis viešame registre nebuvo įregistruotas jokio asmens vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pastatas ((duomenys neskelbtini)) priklauso valstybei, priešingai, jį laikė bešeimininkiu. (duomenys neskelbtini) rašte Vilniaus mieto savivaldybės administracijai Turto bankas nurodė, kad ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, duomenų apie jų savininkus ar naudotojus nėra, jie negali būti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausiniais. (duomenys neskelbtini) rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodė, kad nerasti pastatų statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai, pastatai galimai perstatyti/rekonstruoti jų naudotojų, todėl, Turto banko nuomone, pirmiausiai šio turto naudotojams turėtų būti leidžiama imtis veiksmų dėl statinių bei nuosavybės teisių į juos įteisinimo. Atsiliepime į pareiškimus nurodė, kad sutinka su statinių pripažinimu bešeimininkiais. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad ginčo statinys (duomenys neskelbtini) pripažintinas jos nuosavybe tuo pagrindu, kad jis yra įgijęs bešeimininkio daikto statusą, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaiko savęs ginčo pastato ((duomenys neskelbtini)) teisėta valdytoja ar/ir savininke, o jį laikė neturinčiais savininko, kas reiškia, kad savivaldybė taip pat nelaikė savęs ginčo statinio teisėta valdytoja ar/ir savininke, o jį laikė neturinčiu savininko.
44. Taigi, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir kitos dvi sąlygos, būtinos ginčo pastatui (duomenys neskelbtini) pripažinti suinteresuotų asmenų nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu, tai yra, ginčo pastatas nepriklausė valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise bei viešame registre nebuvo registruota jokio kito asmens nuosavybės teisė į ją.
45. Dėl ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimo, pažymėtina, kad butą (duomenys neskelbtini) name adresu (duomenys neskelbtini) nusipirkto A. Ž. (įrašas namų knygoje). Tą pačią dieną ji parašė įgaliojimą žentui R. A. valdyti ir tvarkyti butą šį butą. (duomenys neskelbtini) šį butą A. Ž. padovanojo savo dukrai A. A. (suinteresuoto asmens R. A. žmonai). (duomenys neskelbtini) 3/4 šio buto dovanojimo sutarties pagrindu įgijo R. A., ir ¼ - jo dukra A. A..
46. CK 4.71 str. 2 d. numato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
47. Pareiškėjai nurodė, nuo pat (duomenys neskelbtini) įgijimo A. Ž. naudojosi ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) kaip savu (kaip (duomenys neskelbtini) savininkė), o įgaliojimo pagrindu ir R. A., vėliau jo žmona A. A., kuriai butas buvo padovanotas, bei dukra A. A., jo dalį įgijusi taip pat dovanojimo sutarties pagrindu. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju taikytina CK 4.71 str. 2 d. ir laikoma, kad ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) valdymas buvo tęstinis ir perėjo kitiems asmenims (beje, šeimos nariams), keičiantis buto savininkams. Taigi suinteresuoti asmenys R. A. ir A. A., valdymui pereinant iš vienų kitiems, ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) naudojosi daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Visą šį laiką jie elgėsi su pastatu kaip su savu, jame laikė ir, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) antstolės faktinių aplinkybių protokolo, šiuo metu laiko malkas, dviratį, buities rakandus, įrankius bei kt.
48. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys R. A. ir A. A. faktiškai, aktyviai ir nepertraukiamai valdė minėtą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), matyti tiek iš kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų, tiek iš antstolės (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame fiksuota, jog sandėliukas tvarkingas, prižiūrimas: sandėliukas yra medinės konstrukcijos, jo išorė apkalta medinėmis lentelėmis su medinėmis durimis, uždengtas čerpiniu stogu, pritvirtintas lietaus latakas. R. A. ir A. A. patvirtino, kad ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) valdė sąžiningai ir atvirai, būdami įsitikinę, kad nieks neturi daugiau teisių į jį už juos. Minėtas aplinkybes patvirtina ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai.
49. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti ir ketvirtosios, penktosios ir šeštosios sąlygų egzistavimą – suinteresuoti asmenys R. A. ir A. A. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ir toliau valdo visą valdymo laiką, kuris tęsiasi ilgiau nei (duomenys neskelbtini) metų, ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
50. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos šešios sąlygos, būtinos suinteresuotų asmenų R. A. ir A. A. nuosavybės teisei į ginčo pastatą (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu nustatyti (CK 4.68 straipsnis). Dėl šios priežasties suinteresuotų asmenų R. A. ir A. A. savarankiškas reikalavimas tenkinamas ir nustatomas jų bendrosios dalinės nuosavybės teisės (po 1/2) į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Dėl ūkio pastatų pripažinimo bešeimininkiais daiktais
51. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą.
Žemesnės instancijos teismas
52. Teismas, įvertinęs CK 4.57 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintas teisės normas, konstatuoja, kad įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą daiktą pripažinti bešeimininkiu, jei jis turi sąžiningą ir teisėtą valdytoją, nepaisant to, kad daiktas neturi savininko.
53. Kasacinis teismas, yra išaiškinęs, kad dvi iš šešių sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindui atsirasti yra sąžiningas daikto valdymas ir teisėtas daikto valdymas. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas valdymas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
54. Taigi, būtent teisėtas ir sąžiningas daikto valdymas eliminuoja tokio daikto pripažinimo bešeimininkiu galimybę bei atitinkamai perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn. Kitai tariant, vien ta aplinkybė, kad savivaldybė ar valstybė formaliai atliko tinkamai visas procedūras dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, niekaip nenulemia tokio daikto pripažinimo bešeimininkiu, paaiškėjus, kad trečiasis asmuo jį sąžiningai ir teisėtai valdė (tuo metu, kai buvo pradėtos/įgyvendintos daikto pripažinimo bešeimininkiu procedūros).
55. Atsižvelgiant į tai, nors bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja atliko formalias procedūras pripažinti ginčo pastatus bešeimininkiais, t.y. rinko duomenis apie pareiškime minimus statinius, įtraukė juos į apskaitą, informaciją apie pradėtą pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimą atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtus statinius, skelbė tiek ant pačių statinių, tiek (duomenys neskelbtini) seniūnijos skelbimų lentose, tiek savivaldybės interneto svetainėje, tiek nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ ir į teismą kreipėsi praėjus metams nuo statinių įtraukimo į apskaitą, tai nesudaro pagrindo tenkinti jos pareiškimą, nustačius, kad suinteresuoti asmenys įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybę į ginčo ūkinius pastatus, nes juos teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai bei kaip savus valdė daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, teismas gali proporcingai padalyti bylinėjimosi išlaidas tarp byloje dalyvaujančių asmenų ar jas priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas, jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas.
57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais suinteresuotumas buvo priešingas. Bylinėjimosi išlaidas patyrė suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais, tačiau jų atlyginti neprašė. Atsižvelgiant į tai, byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
58. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 92,91 Eur. Nors Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas buvo atmestas, tačiau priteisti visas pašto išlaidas iš jos nebūtų teisinga, nes iki savivaldybei kreipiantis į teismą suinteresuoti asmenys nebuvo ėmęsi iniciatyvos nuosavybės teisei į ūkinius pastatus nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad būtent pareiškimais dėl įgyjamosios senaties suinteresuoti asmenys įgyvendino teisę įgyti nuosavybę į ūkinius pastatus, o savivaldybė tam prieštaravo, teismas vertina, kad teisingumo principą atitiktų pašto išlaidų paskirstymas proporcingai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir visų suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais. Tokiu būdu paskirsčius pašto išlaidas, kiekvienam jų tenka po 10,32 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. B., R. B. A. V. ir M. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo: statinį-ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro ploto, ir statinio-ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėto kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), dalis: patalpą, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini), ir patalpą, pažymėtą plane indeksu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. M. ir B. Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekviena bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėto kadastro byloje (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), dalį - patalpą pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), bendro ploto (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. A. ir A. A. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo statinį-ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtą kadastro byloje indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro ploto.
Atmesti pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamųjų pastatų ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtų kadastro bylose indeksais (duomenys neskelbtini) pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Priteisti iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) B. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 10,32 Eur (po dešimt eurų 32 ct) pašto išlaidų valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.