- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-1055-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05522-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autadora“ ieškinį atsakovui R. B. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Autadora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 10 331,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4734-653/2017 UAB „Autadora“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskirta UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“, įgaliotas asmuo — M. V.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovės vadovu iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla, buvo atsakovas R. B.. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad vadovaujantis ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 345 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 634 Eur, visą šią sumą sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Bankroto administratorei susipažinus su atsakovo perduotais dokumentais, balansu, sudarytu nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo dieną, paaiškėjo, kad ieškovei priklausantis turtas bankroto bylos įsiteisėjimo dienai sudaro 1 361 Eur. Administratorė 2017 m. spalio 20 d. raginimu perduoti bendrovei priklausantį turtą paragino atsakovą skubos tvarka perduoti bendrovei priklausantį turtą, o tuo atveju, jei turtas neišsaugotas, pervesti į ieškovės bankroto procedūros sąskaitą banke atitinkamai 1 361 Eur. Turtas bankroto administratorei neperduotas. Atsakovas geruoju žalos neatlygino. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla ieškovei, konstatavo, kad vadovaujantis 2016 m. gruodžio 31 d. balansu, ieškovė buvo nemoki. Pagal bankroto administratorei perduotus balansus nustatyta kad UAB „Autadora“ nuo 2015 metų dirbo nuostolingai. Ieškovei tapus nemokia, su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo privalėjo kreiptis atsakovas. Tačiau šios pareigos nevykdė. Nuo 2015 m., t. y. įmonės nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. liepos 26 d. atsirado ir išaugo ieškovės įsiskolinimas biudžetams, 3-os eilės kreditoriams ir tuo buvo pažeisti ieškovės ir ieškovės kreditorių interesai. Ieškovės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo mokesčių įsiskolinimai ir atitinkamai delspinigiai už vėlavimą sumokėti priskaičiuotus mokesčius. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) elektroninės sistemos „Informacija apie įmokas ir delspinigius“ už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kreditorinį reikalavimą sudaro 5 708,90 Eur, ir 336,78 Eur delspinigių iš viso – 6 045,80 Eur. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 vasario 7 dienos raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (23.28-08-1) RNA- 3830, kreditorinį reikalavimą sudaro 2 264 Eur Gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimas, 125,42 Eur GPM delspinigiai, PVM 130,53, PVM delspinigiai 11,17 Eur. Iš viso – 2 531,12 Eur. Vadovaujantis kreditoriaus saugos tarnyba „Argus“ pateiktais dokumentais 2017 rugpjūčio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo imtasi pradelstų sumų priteisimo ir priverstinio išieškojimo sumoje 262,87 Eur. Atsakovui pareiga kreiptis į teismą kilo 2015 m. gruodžio mėnesį, sužinojus įmonės 2015 m. veiklos rezultatus. Būtent po šio momento atsirado įsiskolinimai visiems kreditoriams. Atsakovo neveikimas, nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2015 m. gruodžio mėn., sąlygojo ieškovės išaugusią 2 531,12 Eur skolą VMI. VSDFV elektroninės sistemos duomenys taip pat patvirtina, kad visa kreditorinių reikalavimų suma patvirtinta bankroto byloje buvo sąlygota atsakovo neteisėtų veiksmų, nes įsiskolinimas biudžetui atsirado jau po atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilimo, t. y. 2015 m. gruodžio mėn. Pagal atsakovo perduotą debitorių sąrašą sąraše nurodyti debitoriai ne tik kad nesutiko su skolos dydžiais, bet dalis debitorių nurodė, kad pati ieškovė yra jiems skolinga. Debitoriams tokios sąskaitos faktūros iš viso nėra jiems žinomos. Tai reiškia, kad ieškovės turtas nebuvo perleistas ir liko pas atsakovą visa 1 361 Eur apimtimi. Ieškovės, kurios vardu veikė atsakovas, ir UAB „Iridma“ 2016-1003 buhalterinių paslaugų sutarties Nr. 16/05 3.1 punktas nustatė, jog šia sutartimi vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktus pirminius ir suvestinius dokumentus vesti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Iridma“ į ieškovės buhalterinę apskaitą nepagrįstai įtraukė ir tokiu būdu apskaitė bei nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos jai pateikė atsakovas. Dėl tokių atsakovo veiksmų suklaidinta UAB „Iridma“ ir sudarė ieškovės debitorių sąrašą bei turto balansą, kurį atsakovas perdavė ieškovės bankroto administratoriui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Ieškovė reikalavimą dėl 1 361 Eur žalos atlyginimo kildina iš to, kad atsakovas kaip buvęs ieškovės direktorius ieškovės bankroto administratoriui neperdavė 1 361 Eur vertės turto, kuris yra nurodytas 2017 m. liepos 31 d. balanse. Atsakovas pažymi, kad yra perdavęs ieškovės bankroto administratorei visą ieškovės turėtą turtą pagal 2017 m. liepos 31 d. balansą. Ieškovės bankroto administratorė klaidina teismą ir nenurodo kokį turtą sudaro ši 1 361 Eur suma. Ieškovės apskaitą tvarkiusi buhalterė I. D. ieškovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui buvo pateikusi informaciją apie ieškovės UAB „Autadora“ balanso eilutėje „kitas trumpalaikis turtas“ nurodytą turtą – 1 361 Eur, šią sumą sudaro debitorinės skolos (tai yra gautinos sumos, kitų asmenų mokėtinos UAB „Autadora“). Atsakovas ieškovės bankroto administratorei 2017 m. spalio 18 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr. 1 yra perdavęs ieškovės bankroto administratorei – 2017 m. liepos 31 d. balansą ir debitorių sąrašą. Atsakovas ieškovės bankroto administratorei 2017 m. spalio 20 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr. 2 yra perdavęs ieškovės bankroto administratorei kitus ieškovės veiklos dokumentus. Dokumentai, patvirtinantys, kad 2017 m. liepos 31 d. balanse įrašytas skolas yra pas ieškovės bankroto administratorę. Ieškovė sąmoningai teismui nepateikė duomenų, kad gavo iš apskaitą tvarkiusios įmonės duomenis apie 1361 Eur sumos balanse paaiškinimą. Ieškovė savo išvadas dėl ieškovės nemokumo grindžia išimtinai tik 2015-2017 balansais ir daro išvadą, kad ieškovė buvo nemoki nuo 2015 m. ar nuo 2016 m. Tačiau jokių išsamių duomenų apie pradelstus įsipareigojimus, ieškovė nepateikia ir apsiriboja tik abstrakčiu ir jokiais įrodymais nepagrįstu teiginiu. Vadovaujantis kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis, įskaitant VMI ir VSDFV skolų duomenimis, atsakovo nuomone, 2015 m. gruodžio 31 d. galėjo būti pradelsti ne daugiau kaip 571,34 Eur VSDFV ir 14,98 Eur VMI, iš viso 586,32 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 345 Eur, todėl įmonė negalėjo būti laikoma nemokia 2015 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pagal 2015 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolio ataskaitą UAB „Autadora“ 2015 metais patyrė 6 341 Eur nuostolį, pagal 2016 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolio ataskaitą – 22 534 Eur nuostolį. Pelno nuostolio ataskaitų duomenimis UAB „Autadora“ nuo 2015 metų dirbo nuostolingai ir buvęs vadovas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo imtis veiksmų dėl tolimesnės bendrovės veiklos. 2015 m. gruodžio 31 d. balanse nėra nurodytos pradelstos mokėtinos sumos, bet jis ir pelno nuostolio ataskaita patvirtina, kad bendrovė turi finansinių problemų, dokumentų susijusių su skolų pradelsimu bankroto administratorei buvęs direktorius – akcininkas neperdavė. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turtas 4 345 Eur, kurį sudaro: ilgalaikis turtas 1 549 Eur ir atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 2 434 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 362 Eur. Bankroto administratorei nėra perduoti jokie kiti dokumentai, kurie galėtų patvirtinti bendrovės turto masto padidėjimą 2016 metų eigoje, kaip ir neperduoti jokie dokumentai dėl turto mažėjimo dinamikos metų eigoje. Nustatant nemokumo tašką, vadovaujantis įrašytu į 2015 m. gruodžio 31 d. balansą turto mastu sumoje: 4 345 Eur, nustatyta, kad 2016 m. liepos 31 d. pradelsti įsipareigojimai 180 dienų sudaro 2 463,07 Eur. Tai patvirtina, kad UAB „Autadora“ nemokumo taškas yra 2016 m. liepos 31 d., nes UAB „Autadora“ pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą ataskaitą F4 2016 3 ketvirčio (liepos mėnesio (M3.1), rugpjūčio mėnesio (M3.2), rugsėjo mėnesio (M3.3) laikotarpį jau sudarė 3 789,61 Eur, o visa skola VSDFV Vilniaus skyriui 2016 rugsėjo 30 d. išaugo iki 4 622,08 Eur. Tai patvirtina, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio UAB „Autadora“ buvo nemoki ir pradelstos skolos dinamiškai augo, bendrovės finansinė padėtis blogėjo. Po 2016 m. liepos 31 d. UAB „Autadora“ skolos išaugo: VSDFV Vilniaus skyriui 3 582,51 Eur, VMI (2018 m. vasario 7 d. raštas RNA-3830), 2 165,81 Eur, Argus 277,87 Eur, antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei 115,61 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė savo 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nurodo kitokią poziciją nei yra suformuota ieškinyje. Tai yra nurodo, kad nemokumo data yra 2016 m. liepos 31 d., o žalos dydis 6 141,80 Eur. Tai turėtų būti vertintina kaip dalies ieškinio atsisakymas. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad ieškovės nemokumas atsirado nuo 2016 m. liepos 31 d. Šią datą ieškovė nurodo visiškai deklaratyviai. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtą turtą 2016 m. liepos 31 d. Ieškovės bankroto administratorė disponuoja įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl turi galimybę nustatyti ir sudaryti turto balansą 2016 m. liepos 31 d. Tačiau tokių duomenų nepateikė. Nustatinėjant nemokumo momentą svarbu žinoti turto vertę bei pradelstų įsipareigojimų sumą konkrečiu momentu (šiuo atveju 2016 m. liepos 31 d.). Nesant bent vieno iš šių elementų nemokumo nustatymas yra neįmanomas ir laikytinas neįrodytu. Ieškovė taip pat klaidina teismą dėl pradelstų įsipareigojimų sumos 2016 m. liepos 31 d. Ieškovė nurodo, kad „2016 m. liepos 31 d. pradelsti įsipareigojimai 180 dienų sudaro 2 463,07 Eur“. Tačiau paties ieškovės pateikiami įrodymai - VSDFV lentelė „Informacija apie įmokas ir delspinigius“ - nurodo, kad 2 463,07 Eur mokėjimo terminas yra 2016 m. rugpjūčio 16 d. Iš VSDFV lentelės „Informacija apie įmokas ir delspinigius“ galima nustatyti, kad iki 2016 m. liepos 31 d. buvo pradelsti mokėjimai VSDFV 832,47 Eur sumai. VMI buvo pradelsta 209 Eur skola. Kitų kreditorių nebuvo. Iš viso pradelsti įsipareigojimai 2016 m. liepos 31 d. sudaro 1 041,47 Eur. Net ir vadovaujantis prielaida (nors šios prielaidos nepatvirtina jokie apskaitos dokumentai), kad 2016 m. liepos 31 d. ieškovės turtas buvo 4 345 Eur (kaip nurodyta 2015 m. gruodžio 31 d. balanse), tai 1 041,47 Eur pradelsta suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl 2016 m. liepos 31 d. negali būti laikoma nemokumo data. Atsakovo pateikti duomenys apie ieškovės darbuotojus patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 2 d. buvo 1 darbuotojas (apdraustasis), 2016 m. lapkričio 17 d. buvo 4 darbuotojai (apdraustieji), 2016 m. lapkričio 4 d. buvo 5 darbuotojai (apdraustieji), 2016 m. spalio 19 d. buvo 6 darbuotojai (apdraustieji), 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo 3 darbuotojai (apdraustieji), 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo 4 darbuotojai (apdraustieji). Taigi 2016 m. liepos 31 d. pas ieškovę dirbo 4 darbuotojai, įmonė vykdė veiklą, todėl tai patvirtina, kad nėra pagrindo laikyti įmonę nemokia 2016 m. liepos 31 d. Ieškovės nemokumo data gali būti laikoma anksčiausiai 2016 m. gruodžio 31 d. Po šios datos kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams padidėjo: 1) VSDFV įsiskolinimas padidėjo 170,83 Eur, 2) VMI – 0 Eur, 3) UAB Argus - 144,81 Eur, 4) Antstolei Nemirai Šiugždaitei - 116,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neįrodė, kad įmonės nemokumas atsirado 2015 m. gruodžio 31 d., neįrodė, kad įmonės nemokumas atsirado 2016 m. liepos 31 d. Taip pat ieškovė neįrodinėjo konkretaus žalos dydžio, todėl laikytina, kad ieškinys nėra įrodytas ir turi būti atmetamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R. B. ieškovės BUAB „Autadora“ naudai 10 331,28 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo R. B. 232,45 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „Autadora“ iškelta bankroto byla. BUAB „Autadora“ administratore yra paskirta UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“. 2017 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino UAB „Autadora“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patikslino bankrutuojančios bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašą – antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus: VĮ „Turto bankas“ – 2 531,12 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus – 6 045,58 Eur, iš viso – 8 576,80 Eur. Šios bendrovės vadovas buvo atsakovas R. B..
7. Teismas konstatavo, jog įmonės nemokumo pradžia laikytina 2016 m. liepos 31 d., t. y. tai data, kai įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovas R. B. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės vadovas. Šiuo atveju atsakovas kaip įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sutiko su bankroto administratore, jog atsakovui nuo 2016 m. nesavalaikiai mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį bei delspinigius, jau tuo metu buvo galima konstatuoti įmonės nemokumą, o savalaikiai nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo esant nemokumo situacijai didėjo (kiekvieną mėnesį) žala kreditoriui.
8. Atsakovas būdamas įmonės vadovu, ir matydamas, kad įmonės skolos auga ir viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą, tai suponuoja išvadą, kad jis neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai įmonės bei kreditoriaus interesais. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog dar 2016 m. bendrovėje dirbo 4-5 darbuotojai, buvo vykdoma bendrovės veikla, teismo vertinimu, nepašalina vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
9. Teismas, atsižvelgęs į visą tai, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 8 576,80 Eur sumą iš atsakovo yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas įvertinęs bankroto administratorės ir atsakovo paaiškinimus dėl balanse nurodyto ieškovei priklausančio 1 361 Eur vertės turto, taip pat pateiktą suvestinę pagal kontrahentus bei tai, kad nėra jokių duomenų apie šalis siejusius sutartinius santykius, apie ieškovės teiktas PVM sąskaitas faktūras, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog įmonės balanse įtraukti kaip turtas yra debitoriniai įsiskolinimai. Ši aplinkybė nepaneigia, jog į balansą įtrauktas turtas, kuriuo ieškovė nedisponuoja, realiai nėra perduotas ieškovę administruojančiai bankroto administratorei. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti 1 361 Eur sumą iš atsakovo yra pagrįstas ir teisėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas (apeliantas) R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad šios išlaidos yra išmokėtinos iš ieškovės administravimui skirtų lėšų, o jų nepakankant iš bankroto administratorės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė nemokumo momentą, nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nustatęs, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, žalos suma 8 576,80 Eur, faktiškai priteisė 8 970,28 Eur. Teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dėl skirtumo tarp šių sumų priteisimo. Taigi teismas išėjo už ginčo ribų ir priteisė didesnę sumą, nei buvo nurodyta ieškovės 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašyme.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantas nurodo, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tokie duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu, ieškovės balansuose nėra užfiksuoti, todėl nėra galimybės remiantis šiais dokumentais konstatuoti faktą, kada ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
10.3. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonė negalėjo būti laikoma nemokia 2015 m. gruodžio 31 d., nes šiai dienai galėjo būti pradelsti ne daugiau kaip 571,34 Eur VSDFV ir 14,98 Eur VMI, iš viso 586,32 Eur, o bendrovės turtas sudarė 4 345 Eur. Apeliantas, įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus, nurodo, kad 2016 m. liepos 31 d. galėjo būti pradelsta 1 197,98 Eur. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 2016 m. liepos 31 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 2 463,07 Eur, tačiau šio savo teiginio nepagrindė konkrečiais skaičiavimais ir nuorodomis į dokumentus, kurie patvirtintų skaičiavimo teisingumą.
10.4. Siekiant konstatuoti pradelstus įsipareigojimus būtina nustatyti patį įsipareigojimo dydį (kreditorius ir sumą) bei šio įsipareigojimo mokėjimo terminą. Tik po mokėjimo termino suėjimo įsipareigojimas gali būti laikomas pradelstu. VSDFV skolos suvestinėje nurodyta 2 463,07 Eur skolos suma, kurios mokėjimo data yra 2016 m. rugpjūčio 16 d. Todėl 2016 m. liepos 31 d. ši įmoka dar nebuvo praleista ir negalėjo būti skaičiuojama kaip pradelstas bendrovės įsipareigojimas. Apelianto skaičiavimu 2016 m. liepos 31 d. atsakovo pradelsti įsipareigojimai buvo: VSDFV 832,47 Eur, VMI 365,31 Eur, iš viso 1 197,78 Eur.
10.5. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra pateiktas 2016 m. liepos 31 d. balansas, iš kurio būtų galima daryti išvadą apie atsakovo turto dydį tai dienai. Taip pat byloje nėra ir jokių pirminių ar kitų apskaitos dokumentų, kurie galėtų įrodyti turto dydį 2016 m. liepos 31 d. Apelianto nuomone, turto dydis 2016 m. liepos 31 d. buvo nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokį turto dydį laiko esant 2016 m. liepos 31 d. Net jei laikytume, jog turto dydis yra toks pats kaip 2015 m. gruodžio 31 d. (4 345 Eur), vis tiek pradelsti įsipareigojimai (1 197,78 Eur) nesudarytų pusės turto vertės. Nustatant konkretų turto dydį, sprendimo negalima grįsti prielaidomis. Yra galimybė, kad turtas galėjo išlikti toks pat arba galėjo padidėti, arba sumažėti. Turto dydis yra konkretus duomuo, kuris yra nustatomas iš atsakovo balanso ar kitų apskaitos dokumentų. Teismo sprendimo priėmimas remiantis prielaidomis iš esmės prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
10.6. Vadovaujantis prielaida, kad nemokumas atsirado 2016 m. liepos 31 d., apskaičiuojant žalos sumą būtina nustatyti kokie įsipareigojimai naujai atsirado po šios dienos ir kiek bendrai išaugo įsipareigojimų dydis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė žalos dydžio apskaičiavimo. Teismas nustatęs, kad žalos suma 8 576,80 Eur, faktiškai priteisė 8 970,28 Eur, tačiau šio sprendimo teismas visiškai nemotyvavo.
10.7. Ieškovė savo reikalavimą dėl 1 361 Eur žalos atlyginimo kildino iš to, kad atsakovas kaip buvęs ieškovės direktorius bankroto administratorei neperdavė 1 361 Eur vertės turto, kuris yra nurodytas 2017 m. liepos 31 d. balanse. Apeliantas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu. Atsakovas yra perdavęs ieškovės bankroto administratorei visą ieškovės turėtą turtą pagal 2017 m. liepos 31 d. balansą. Minėtame balanse 1 361 Eur suma nurodyta kaip trumpalaikis turtas, tai yra ieškovės debitorinės skolos. Tai patvirtinantys dokumentai yra pas ieškovės bankroto administratorę, atsakovas šių dokumentų neturi. Todėl teismo padaryta išvada, jog atsakovas neįrodė, kad įmonės balanse pagrįstai įtraukti kaip turtas debitoriniai įsiskolinimai, yra neteisinga. Be to, jeigu vadovaujamasi išvada, kad debitoriniai įsipareigojimai yra įtraukti nepagrįstai ir realiai neegzistuoja, tuomet apskritai paneigiamas žalos buvimas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „Autadora“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovo nurodytos aplinkybės laikytinos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu atsakovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankiu teismo sprendimu, tačiau nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. laikytina ieškovės nemokumo pradžia, todėl jos vadovui, t. y. atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nesavalaikiai mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas, gyventojų pajamų mokestį bei delspinigius jau tuo metu buvo galima konstatuoti ieškovės nemokumą, o esant nemokumo situacijai ir laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, didėjo žala kreditoriams. Atsakovas nevykdydamas įstatymu nustatytos pareigos, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai įmonės bei kreditoriaus interesais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „Autadora“ iškelta bankroto byla. BUAB „Autadora“ administratore paskirta UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „Autadora“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi patikslino bankrutavusios bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašą – antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus: VĮ „Turto bankas“ – 2 531,12 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus – 6 045,58 Eur, iš viso – 8 576,80 Eur; trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus: UAB saugos tarnybos „Argus“ – 277,87 Eur, antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės – 115,61 Eur, iš viso – 393,48 Eur; bendra suma – 8 970,28 Eur. UAB „Autadora“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas R. B..
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia ir su tuo susijusios žalos dydžio nustatymo ir jos atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė nemokumo momentą, nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
15. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl nemokumo momento nustatymo pagrįstumo, vėliau dėl žalos dydžio apskaičiavimo.
16. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
17. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, nes esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai.
18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „Autadora“ iškelta bankroto byla kaip nemokiai įmonei, tačiau šioje nutartyje momentas, kada įmonė tapo nemokia ir atitinkamai kada atsakovui, kaip įmonės vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BUAB „Autadora“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, VSDFV, VMI pateiktus duomenis apie įmonės įsiskolinimus, konstatavo, kad 2016 m. sausio 15 d. BUAB „Autadora“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 791,14 Eur, kai juridinio asmens turtas sudarė 4 345 Eur ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo įmonę laikyti nemokia 2015 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė BUAB „Autadora“ pradelstus įsipareigojimus. Pagal VSDFV pateiktus duomenis 2015 m. gruodžio 31 d. VSDFV BUAB „Autadora“ pradelstos įmokos sudarė 571,34 Eur VMI – 145,51 Eur (3,81 Eur + 0,96 Eur + 2,15 Eur + 130,53 Eur + 8,06 Eur = 145,51 Eur), iš viso: 716,85 Eur. Ši klaida neturėjo įtakos teisingos išvados padarymui.
19. Pirmosios instancijos teismas atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės ir įvertinęs bankroto administratorės po bylos atnaujinimo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą prašymą, kuriame ji patikslino įmonės nemokumo pradžią, nurodydama, jog tai yra 2016 m. liepos 31 d., sprendė, kad ši data yra laikytina įmonės nemokumo pradžia. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas šią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, jog 2016 m. liepos 31 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 2 463,07 Eur, o pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turtas yra 4 345 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, VSDFV ir VMI pateiktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nemokumo pradžios nustatytos datos.
20. Įmonės nemokumo pradžios nustatymui svarbu išsiaiškinti nuo kurio momento įmonė nevykdo įsipareigojimų ir įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Siekiant konstatuoti pradelstus įsipareigojimus būtina nustatyti patį įsipareigojimų dydį bei šių įsipareigojimų mokėjimo terminą. Tik po mokėjimo termino suėjimo įsipareigojimai gali būti laikomi pradelstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, į tai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir padarė klaidingą išvadą dėl pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžių.
21. Iš byloje esančios VSDFV pažymos matyti, kad 2 463,07 Eur skolos mokėjimo data yra 2016 m. rugpjūčio 16 d. Taigi ši įmoka 2016 m. liepos 31 d. dar nebuvo pradelsta ir negali būti priskaičiuojama prie pradelstų bendrovės įsipareigojimų. Pagal VSDFV pateiktus duomenis BUAB „Autadora“ 2016 m. liepos 31 d. pradelstos įmokos sudarė 832,47 Eur (571,34 Eur + 571,34 Eur – 238,73 Eur (2016 m. vasario 19 d. sumokėta suma) – 71,48 Eur (2016 m. kovo 7 d. sumokėta suma) = 832,47 Eur). Pagal VMI pateiktus duomenis pradelstos įmokos sudarė 365,31 Eur (3,81 Eur + 209,00 Eur + 10,80 Eur + 0,96 Eur + 2,15 Eur + 130,53 Eur + 8,06 Eur = 365,31 Eur). Taigi, iš viso 2016 m. liepos 31 d. pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 197,78 Eur (832,47 Eur + 365,31 Eur = 1 197,78 Eur). Įmonė pradelstų įsipareigojimų 2016 m. liepos 31 d. kitiems kreditoriams neturėjo.
22. Byloje nėra pateiktas 2016 m. liepos 31 d. balansas, iš kurio būtų galima daryti išvadą apie BUAB „Autadora“ turto dydį 2016 m. liepos 31 d. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis BUAB „Autadora“ turto vertė buvo 4 345 Eur: ilgalaikio turto deklaruota už 1 549 Eur, trumpalaikio - 2 796 Eur, mokėtos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 634 Eur, bendrovė turėjo 6 341 Eur nuostolių. 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis BUAB „Autadora“ turto vertė buvo 1 039 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 35 862 Eur, bendrovė turėjo 22 534 Eur nuostolių. Kaip matyti, nuo 2015 m. iki 2016 m. įmonės turto vertė mažėjo, didėjo įsipareigojimai ir nuostoliai, todėl nerealu, kad 2016 m. liepos 31 d. BUAB „Autadora“ turto turėjo daugiau nei 2015 m. gruodžio 31 d. Nesant galimybės nustatyti koks tiksliai buvo įmonės turtas 2016 m. liepos 31 d., teisėjų kolegijos nuomone, laikytina, jog įmonė šią dieną turto turėjo ne mažiau nei 2015 m. gruodžio 31 d., t. y. 4 345 Eur. Vadinasi, nustatyta 1 197,78 Eur pradelstų įsipareigojimų suma 2016 m. liepos 31 d., neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl nemokumo pradžia negali būti laikytina 2016 m. liepos 31 d.
23. Kaip minėta 22 punkte, VSDFV duomenimis BUAB „Autadora“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. skola VSDFV padidėjo 2 463,07 Eur suma. Vadinasi VSDFV 2016 m. rugpjūčio 16 d. pradelstos įmokos sudarė iš viso 3 295,54 Eur (2 463,07 Eur + 832,47 Eur = 3 295,54 Eur), pagal VMI pateiktus duomenis – 365,31 Eur. Taigi, 2016 m. rugpjūčio 16 d. pradelsti įsipareigojimai iš viso sudarė 3 660,85 Eur (3 295,54 Eur + 365,31 Eur = 3 660,85 Eur). Kadangi laikytina, jog 2016 m. liepos 31 d. BUAB „Autadora“ turto turėjo ne mažiau nei 4 345 Eur, tai 2016 m. rugpjūčio 16 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. laikytina įmonės nemokumo pradžia. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
24. Nustatytos aplinkybės leidžia iš dalies sutikti su atsakovo teiginiais dėl žalos dydžio paskaičiavimo nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo pradžia nustatyta 2016 m. rugpjūčio 16 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas perskaičiuoti ieškovės prašomą žalos atlyginimą.
25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 331,28 Eur nuostolių, nurodė, kad žala susideda iš 1 361 Eur neperduoto turto, pradelstų įsipareigojimų VMI – 2 531,12 Eur, VSDFV – 6 045,58 Eur, saugos tarnybai „Argus“ – 277,87 Eur. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašyme patikslino nemokumo pradžią, nurodydama, kad tai yra 2016 m. liepos 31 d., pradelsti įsipareigojimai 2016 m. liepos 31 d. (180 dienų) yra 2 463,07 Eur, paaiškino, kad po 2016 m. liepos 31 d. skola išaugo VMI – 2 165,81 Eur, VSDFV – 3 582,51 Eur, saugos tarnybai „Argus“ – 277,87 Eur, antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei – 115,61 Eur, iš viso – 6 141,80 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovo BUAB „Autadora“ naudai priteisė 10 331,28 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam įmonės vadovui, pastarajam pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimo, suformuota nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda imperatyvi pareiga kreiptis į teismą dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, būtent šis padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais žalos dydis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Be to, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonės bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tuo tarpu, visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas inicijuoti bankroto bylą, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš buvusio įmonės vadovo priteistinos žalos dydis yra lygus įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų ir ieškovei priklausančio turto, neperduoto administratorei, vertės sumai. Pažymėtina, kad apskaičiuojant žalos sumą būtina nustatyti kokie įsipareigojimai naujai atsirado po nemokumo atsiradimo dienos ir kiek bendrai išaugo įsipareigojimų dydis. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovės naudai žalos atlyginimą neįvertino kokia suma padidėjo kreditorių reikalavimai vadovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo bei nepagrindė žalos dydžio apskaičiavimo.
28. Pagal VSDFV pažymoje apie BUAB „Autadora“ apskaičiuotas įmokas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d., nurodytus duomenis matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d., kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, atsirado nauji įmonės įsipareigojimai: iki 2016 m. rugsėjo 15 d. turėjo sumokėti 946,74 Eur įmoką, 51,12 Eur delspinigius; iki 2016 m. spalio 17 d. - 379,80 Eur įmoką, 20,51 Eur delspinigius; iki 2016 m. lapkričio 15 d. – 514,42 Eur įmoką, 27,78 Eur delspinigius; iki 2016 m. gruodžio 15 d. – 544,83 Eur įmoką, 29,42 Eur delspinigius; iki 2017 m. sausio 16 d. – 170,83 Eur įmoką, 9,22 Eur delspinigius; iki 2016 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 104,13 Eur; iki 2016 m. lapkričio 25 d. sumokėjo 39,13 Eur. Vadinasi pagal VSDFV pateiktus duomenis nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. pradelsti BUAB „Autadora“ įsipareigojimai išaugo 2 551,41 Eur suma.
29. Pagal VMI 2018 m. vasario 7 d. rašte nurodytus duomenis matyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. VMI BUAB „Autadora“ skola išaugo 2 165,81 Eur suma (1 455 Eur + 79,64 Eur delspinigių + 57 Eur + 3 Eur delspinigių + 134 Eur + 5,40 Eur delspinigių + 21 Eur + 1,05 Eur delspinigių + 388 Eur + 21,72 Eur delspinigių = 2 165,81 Eur).
30. Ieškovė nurodo, kad po 2016 m. liepos 31 d. BUAB „Autadora“ skolos išaugo ir UAB saugos tarnybai „Argus“ – 277,87 Eur. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių iš UAB „Autadora“ priteisė 78,06 Eur skolos, 144,81 Eur kompensaciją už negrąžintą įrangą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio UAB saugos tarnybos „Argus“ naudai (civilinė byla Nr. e2-9578-980/2017). Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB saugos tarnyba „Argus“ skola susidarė BUAB „Autadora“ neatsiskaitant nuo 2016 m. spalio 31 d. už 2015 m. rugsėjo 17 d. sutartimi suteiktas paslaugas. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nuo nustatytos nemokumo pradžios BUAB „Autadora“ skolos išaugo ir UAB saugos tarnybai „Argus“ – 277,87 Eur.
31. Ieškovė taip pat nurodo, kad po 2016 m. liepos 31 d. BUAB „Autadora“ skolos išaugo ir antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei – 115,61 Eur. Iš antstolės pateiktos 2017 m. lapkričio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo pažymos matyti, jog vykdymo išlaidos susidarė iki nustatytos nemokumo pradžios, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tam įtakos turėjo atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdymas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimai šioje dalyje turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad nuo nemokumo pradžios įmonės įsipareigojimų dydis išaugo 4 995,09 Eur (2 551,41 Eur + 2 165,81 Eur + 277,87 Eur = 4 995,09 Eur). Vadinasi, įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė 4 995,09 Eur nuostolius, todėl šią žalą ieškovei turi pareigą atlyginti atsakovas.
33. Ieškovės reikalavimas priteisti 1 361 Eur sumą iš atsakovo yra nepagrįstas, nes ją sudaro neišieškotos skolos. Pažymėtina, jog bankroto administratorius turi pareigą kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo ir jas išsiieškoti.
34. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, tačiau vertindamas nemokumo pradžią ir žalos atlyginimo dydį, padarė klaidingą išvadą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teismo priteistą 10 331,28 Eur žalos atlyginimą mažinant iki 4 995,09 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkintas 48,35 proc. (apeliacinės instancijos teismui jį iš dalies pakeitus), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 263,26 Eur (544,50 Eur × 48,35 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas ir ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios UAB „Autadora“, j. a. k. 303091848, naudai 4 995,09 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 263,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 112 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.