Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties netenkinti pareiškėjos skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo (suinteresuoti asmenys: L. M., AB „Citadele“ bankas, AB DNB bankas, UAB „Šiaulių banko lizingas“, Akademinė kredito unija, AB SEB bankas, Aukštaitijos kredito unija, UAB „4finance“, AB „Lesto“, bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pirmuoju skundžiamu nutarimu G. M. kreditoriai, kurių bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 84,098 proc. nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, nutarė nepritarti pareiškėjos siūlomiems mokumo atkūrimo plano pakeitimams, kuriais pareiškėja prašė papildomai numatyti 120 Eur buto nuomai, 175 Eur vaikų išlaikymui bei 31 Eur padidinti kreditoriams mokėtiną sumą (t. III, b. l. 14). Iš bankroto administratoriaus parengtos bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitos bei pareiškėjos susirašinėjimo su bankroto administratoriumi ir kitų pareiškėjos procesinių dokumentų matyti, jog plano pakeitimus pareiškėja prašė atlikti dėl to, jog 2016 m. kovo mėn. buvo parduotas taip pat bankrutuojančio pareiškėjos sutuoktinio gyvenamasis būstas, sutuoktinis nuo 2016 m. vasario mėn. neteko darbo, dėl ko pareiškėjai prisidėjo papildomos išlaidos (t. III, b. l. 13, 17-18, 45-48). Iš aukščiau nurodytos administratoriaus ataskaitos galima spręsti, jog mokumo atkūrimo plano pakeitimams buvo nepritarta, nes G. M. netinkamai vykdant 2015 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą susidarė trijų įmokų (560 Eur) įsiskolinimas, kurį pareiškėja įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Apeliantės teigimu, mokėjimai pagal patvirtintą planą sutriko dėl objektyvių priežasčių, tačiau ji yra pasiruošusi su kreditoriais tartis dėl įsiskolinimo padengimo dalimis ar mokumo atkūrimo plano termino prailginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrindžia pareiškėjos galimybių toliau vykdyti fizinio bankroto procedūrą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 8 str. 12 d. nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. FABĮ 16 str. numato, kad bankrutuojantis fizinis asmuo be kitų pareigų privalo: pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus; pasikeitus finansinei būklei, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo apie tai informuoti bankroto administratorių; bankroto administratoriui rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus; tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras; atlikti kitus įstatyme nustatytus veiksmus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, pagal kurį pareiškėjos būtinosioms išlaidoms buvo patvirtinta 294 Eur/mėn. suma, administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui – 90 Eur/mėn., kreditorių reikalavimų tenkinimui – 90 Eur/mėn. (t. II, b. l. 210-222, 225-226). Taigi pareiškėja kiekvieną mėnesį turi pareigą į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą pervedinėti iš viso 180 Eur sumą. Tačiau 2016 m. liepos 22 d. pareiškėjos įsiskolinimas pagal planą sudarė 560 Eur. Pareiškėjos teigimu, įsiskolinimas atsirado dėl to, jog iš varžytinių 2016 m. kovo mėn. buvo parduotas jos sutuoktinio butas, kuriame gyvena jos šeima, sutuoktinis neteko darbo, todėl ji mokėjo 236 Eur nuomos mokestį naujajam buto savininkui, pagal jos sutuoktinio ir naujo buto savininko 2016 m. kovo 21 d. sudarytą nuomos sutartį (t. III, b. l. 15-16). Teismas pripažįsta, jog vienintelio gyvenamojo būsto netekimas bei sutuoktinio neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo gali būti laikomos objektyviomis priežastimis, dėl kurių galėtų tikslinamas mokumo atkūrimo planas. Tačiau, nors pareiškėjai apie vienintelio būsto netekimą bei nuomos sutarties sudarymą buvo žinoma dar 2016 m. kovo mėn., pareiškėja savavališkai nustojo vykdyti mokumo atkūrimo planą, o dėl plano pakeitimo kreipėsi tik susidarius žymiam įsiskolinimui ir tik administratoriui paraginus tinkamai vykdyti planą. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog, būtent, ji apmokėdavo nuomos mokestį ir jos sutuoktinis visiškai neprisidėjo prie nuomos sutarties, kurią, būtent, jis sudarė su buto savininku, vykdymo. Iš pareiškėjos paaiškinimų taip pat matyti, jog susidariusį 560 Eur įsiskolinimą ji ketino grąžinti iki 2016 m. spalio mėn., nuo 2016 m. spalio mėn. jos atlyginimas (atskaičius mokesčius) padidėjo nuo 474 Eur iki 800 Eur, sutuoktinis dirbo 2016 m. birželio-rugpjūčio mėn. ir dirba nuo 2016 m. lapkričio mėn. Tačiau 2016 m. lapkričio 18 d. pareiškėjos įsiskolinimas sudarė jau 1280 Eur (t. III, b. l. 43-44). Taigi, nepaisant pareiškėjos deklaruojamų teiginių dėl fizinio asmens bankroto procedūros tęstinumo, pareiškėja ir toliau visiškai nevykdo mokumo atkūrimo plano. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. įvykęs kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė mokumo plano pakeitimams, padidinant būtiniesiems poreikiams skirtiną sumą bei kreditorių reikalavimų tenkinimo sumą, kadangi pareiškėja net ir pagerėjus jos finansinei situacijai, daugiau nei pusę metų visiškai nevykdo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano. Pareiškėjai tik deklaratyviai nurodant siekį toliau vykdyti bankroto procedūrą, spręstina, jog kreditorių susirinkimas antruoju nutarimu pagrįstai pritarė administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, kadangi bankroto byla gali būti nutraukiama, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 str. 2 d.). Mokumo atkūrimo plano tinkamas vykdymas yra viena esminių fizinio asmens pareigų fizinio asmens bankroto procese, nuo kurios priklauso bankroto procedūrų eiga. Todėl bankrutuojantis fizinis asmuo mokumo atkūrimo planą privalo įgyvendinti sąžiningai bei tinkamai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Teismo vertinimu, pasikeitus pareiškėjos ir jos šeimos finansinei padėčiai bei susidūrus su mokumo pagal planą sunkumais, pareiškėja turėjo ne pati savavališkai imtis plano koregavimo, o nedelsiant kreiptis į bankroto administratorių dėl plano pakeitimo (FABĮ 16 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamų nutarimų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

Kadangi fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjai išaiškina, jog palikti galioti 2016 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimai neužkerta pareiškėjai tinkamai įvykdyti pradelstus įsipareigojimus pagal 2015 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, tokiu būdu eliminuojant fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo tikimybę. Tinkamai įvykdžius įsipareigojimus pagal patvirtintą planą, pareiškėja įgis galimybę siūlyti atlikti mokumo atkūrimo plano pakeitimus, atsižvelgiant į jos finansinės padėties pokyčius. Atkreiptinas dėmesys, jog plano pakeitimai turi būti svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 str. 13 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.