- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-515-1070/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09644-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- I. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. I. V. Č. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. K. 760 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-3).
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. spalio 31 d. tarp šalių buvo sudaryta terminuota buto nuomos sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovui butą už 380 Eur nuomos mokestį. Pagal Nuomos sutartį ieškovas turėjo sumokėti 760 Eur užstatą. 2019 m. balandžio 18 d. iš antro aukšto pradėjo tekėti vanduo. Vanduo tekėjo virtuvėje elektros laidais per lempą 7 dienas. Ieškovas turi du nepilnamečius vaikus, kurių sveikatai kilo realus pavojus. Ieškovas paskambino agentui D. J., paaiškino susiklosčiusią padėtį, jie susitarė nutraukti Nuomos sutartį abipusiu sutarimu be baudų, t. y. kad ieškovui bus grąžintas 760 Eur depozitas. 2019 m. gegužės 2 d. ieškovas perdavė nuomojamą butą agentui D. J.. Perdavimo metu buvo pasirašytas buto priėmimo-perdavimo aktas. Šalys neturėjo viena kitai jokių pretenzijų. Atsakovei negrąžinus ieškovui 760 Eur depozito, jai buvo išsiųsta pretenzija. 2019 m. gegužės 28 d. gautas atsakymas į pretenziją, kuriame atsakovė nurodė, kad buto Nuomos sutartis buvo pasirašyta vieniems metams. Pasak atsakovės, Nuomos sutartį pasirašė jos atstovas D. J., kuris be jos sutikimo negalėjo aptarti jokių užstato grąžinimo galimybių. Atsakovės teigimu, nebuvo informuota nei viena atitinkama tarnyba apie pretenzijoje įvardintą realų pavojų. Atsakovė nurodė, kad pranešus jos atstovui apie bute buvusią problemą (tekantį vandenį iš viršaus), jis reagavo operatyviai, susisiekė su kaimyne, kuri likvidavo gedimą. Ieškovo nuomone, atsakovė be pagrindo atsisako grąžinti užstatą, todėl jis prašo priteisti jį šioje byloje. Ieškovo teigimu, atsakovė padarė jam nuostolį, nes negrąžina sumokėto užstato. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas.
Atsiliepimas
3. A. I. K. padavė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (el. b. l. 20-23). Nurodo, kad ji tinkamai vykdė savo sutartines pareigas, t. y. suteikė ieškovui butą naudotis, tačiau ieškovas nesilaikė Nuomos sutarties sąlygų, vienašališkai nutraukdamas ją 2019 m. gegužės 2 d. anksčiau sutarto termino. Ieškovas išsikėlė iš buto neapmokėjęs paskutinio mėnesio mokesčių ir dalies nuomos mokesčio. Ieškovas nepateikė duomenų apie ieškinyje nurodyto pavojaus jam ir jo šeimai egzistavimą, pavojaus realumą, nesikreipė į avarinę tarnybą ar į bet kokią kitą instituciją. Jis deklaratyviai nurodo, jog buvo sutarta su agentu, kad užstatas bus grąžinamas. Iš ieškovo pateiktų įrodymų neaišku, kokio dydžio sumą jis prašo grąžinti: prieš paduodamas ieškinį jis reikalavo iš atsakovės grąžinti 569,12 Eur, paduotu ieškiniu prašo grąžinti 760 Eur.
4. Atsakovė I. K. padavė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo V. Č. 190,33 Eur skolos, 12,49 Eur palūkanų, 30 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 35-38).
5. Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovas neapmokėjo 94,19 Eur už šaltą vandenį, 25,09 Eur už elektrą, 54,59 Eur už dujas, 4,21 Eur už šiukšles, 12,25 Eur nuomos mokesčio už 2019 m. gegužės mėn., iš viso – 190,33 Eur. Ieškovas skolą pripažino, tačiau iki šiol jos neapmokėjo. Ieškovui laiku neapmokėjus komunalinių mokesčių, iš jo atsakovės naudai turi būti priteistos 12,49 Eur kompensuojamosios palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d., pritaikius 5 proc. palūkanų normą. Be to, iš ieškovo turi būti priteistos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo atmesti priešieškinio reikalavimus (el. b. l. 50, 51). Atsiliepime teigiama, kad nuo pat ginčo pradžios ieškovas prašė, jog atsakovė pateiktų duomenis apie tai, kiek jis skolingas už naudojimąsi turtu, tačiau atsakovė nereaguodavo. 2019 m. gegužės 2 d. nuomojamas butas buvo perduotas agentui. Perdavimo metu buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas. Šalys neturėjo jokių pretenzijų viena kitai. Atsakovės reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti. Mokėjimus atliko ne buto savininkė, o kitas nuomotojas. Be to, neaiški reikalaujama suma. Atsakovė prašo priteisti 30 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą, tačiau jokių įrodymų neapteikia, jog turėjo tokias išlaidas.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J. nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (el. b. l. 19).
8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. Č. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, paaiškino, kas su priešieškiniu sutinka tuo atveju, jei jam bus priteistas užstatas. Papildomai paaiškino, kad butas tiko jo šeimai iki tol, kol iš viršaus nepradėjo tekėti vanduo. Ieškovas turi du vaikus, 6 ir 9 metų, jis išgyveno dėl vaikų, kad jiems gali kilti pavojus. Dėl drėgmės pradėjo byrėti tinkas, žmonai prasidėjo alergijos priepuoliai. Buto šeimininkė nusprendė padaryti buto remontą, išleido vandenį iš gibsokartono, padariusi dvi skyles, nors ieškovas prašė to nedaryti. Ieškovas pranešė ir atsakovei, ir trečiajam asmeniui, kad jo šeima turi geranoriškai išsikelti. Iš trečiojo asmens buvo gautas sutikimas. Prieš perduodant butą trečiajam asmeniui, jis buvo sutvarkytas. Atsakovė liepė ieškovui išdeklaruoti vaikus iš buto, sakė, kad tada grąžins užstatą. Bet ieškovui išdeklaravus vaikus iš Buto, atsakovė pasakė, kad jis jai yra skolingas. Bute buvo pavojinga likti, todėl ieškovas su šeima išsikraustė iš jo. Dėl to, kad butas buvo užliejamas iš viršaus, reikėjo daryti remontą, kuris trūktų ne vieną dieną, nes buvo užlieta visa virtuvė. Ieškovo teigimu, jis nutraukė Nuomos sutartį, nes rūpinosi vaikais, nebuvo aišku, kada pasibaigs užpylimai iš viršaus, problemos trūko apie du mėnesius. Atsakovė puikiai suprato rusų kalbą. Jei ieškovas nebūtų tikras, kad jam bus grąžintas užstatas, jis gal ir nenutrauktų Nuomos sutarties. Bute gal ir buvo galima gyventi, bet ieškovas buvo pasiruošęs mokėti už kokybišką butą, kadangi butas tapo blogesnis, jis atsisakė Nuomos sutarties.
Šalies argumentai
9. Ieškovo atstovas advokatas B. V. prašė tenkinti ieškinį visiškai ir atmesti priešieškinį ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovo vaikai yra mažamečiai, todėl jis, siekdamas užtikrinti jų saugumą, atsisakė Nuomos sutarties. Pasikeitė sąlygos bute, todėl jis ir atsisakė sutarties. Ieškovas elgėsi kaip sąžiningas nuomininkas, o atsakovė su tuo iš esmės sutiko. Tarp šalių nebuvo kalbų dėl kompensacijos, buvo kalbama apie užstato grąžinimą. Ieškovas atsidūrė silpnesnėje padėtyje, nei atsakovė, nes jis yra kitos valstybės pilietis. Nuomos sutartis buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu, todėl nėra priežasčių, dėl kurių užstatas turi būti paliktas atsakovei. Pareikštas priešieškinis yra nesąžiningas, nes atsakovė galėjo išskaičiuoti skolas už komunalines paslaugas iš užstato ir grąžinti kitą dalį. Byla galėjo būti išspręsta paprasčiau be advokato pagalbos ir procesinių dokumentų vertimo išlaidų. Atstovavimo išlaidos iš ieškovo neturi būti priteistos, iš atsakovės turi būti priteistos visos išlaidos valstybės naudai. Pati atsakovė sutiko, kad butas yra nesaugus. Buto priėmimo-perdavimo akte nurodyti tik skaitliukų rodikliai, bet nenurodytos skolos, todėl laikytina, kad ieškovas nėra skolingas atsakovei.
Atsiliepimas
10. Atsakovės I. K. atstovė advokato padėjėja A. B. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį ir patenkinti priešieškinį atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad Nuomos sutartyje nurodytu užstatu buvo siekiama užtikrinti Nuomos sutarties vykdymo terminą ir žalos atlyginimą tuo atveju, jei tokia būtų padaryta. Galiojant šalių nuomos santykiams, ieškovas nepadarė žalos butui, bet jam išsikrausčius iš buto nebuvo sumokėti mokesčiai už komunalinius patarnavimus. Po ieškovo išsikraustymo iš buto lubos buvo sutvarkytos. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, pareikšdamas reikalavimą dėl 760 Eur užstato grąžinimo, kadangi aiškinimasis dėl skolos dydžio vyko dar prieš ieškinio pareiškimą. Buto remontas užtrūko keletą dienų: buvo tik pakeista plokštė, kitą dieną reikėjo sulyginti sienos spalvą. Nuomos sutartis buvo sudaryta anglų kalba, nes ieškovo sutuoktinė moka anglų kalbą, ji yra anglų kalbos mokytoja. Šalys bendravo rusų kalba, atsakovė pati nelabai suprato, ką kalbėjo ieškovas. Nuomos sutartis nutraukta prieš terminą, dėl to atsakovei buvo padaryta žala, nes apie mėnesį butas nebuvo nuomojamas, nebuvo gautos pajamos už vieną mėnesį. Atsakovė prašė iš pradžių apmokėti komunalines skolas ir paaiškino, kad tada bus sprendžiamas klausimas dėl užstato grąžinimo. Priėmimo-perdavimo akte neturi būti kalbama apie užstato grąžinimą. Buto nuomos sąlygos turėjo pasikeisti iš esmės, kad ieškovas nutrauktų Nuomos sutartį, tačiau sąlygos nepasikeitė iš esmės. Bute galima buvo gyventi.
11. Trečiasis asmuo D. J. prašė spręsti šalių pareikštus reikalavimus teismo nuožiūra. Paaiškino, kad sprendimus dėl užstato grąžinimo priėmė ne jis, bet atsakovė. Jis bendravo su ieškovu, jei kildavo kažkokių klausimų dėl buto. Kaimynai užliejo atsakovės butą, buvo pratrūkęs vamzdis viršuje. Trečiasis asmuo, sužinojęs apie tai iš ieškovo, nuėjo pas kaimynę, ji viską neigė, kol trečiasis asmuo įtikino ją, kad vanduo leidžiamas būtent iš jos buto. Ši problema trūko apie vieną savaitę. Ieškovas sakė jam, kad lubose yra dėmės, pradėjo kapsėti. Trečiasis asmuo parodė tai kaimynei, o atsakovė kreipėsi į draudimo bendrovę. Trečiasis asmuo buvo nuėjęs pas kaimynus 3-4 kartus dėl kilusios problemos. Iš pradžių atsakovės buto lubose buvo dėmės, paskui pradėjo lašėti vanduo iš viršaus per lempą. Kai kaimynai sutvarkė kilusią problemą, ieškovas nusprendė išsikraustyti. Trečiasis asmuo nematė užstato, jis buvo pervestas į atsakovės sąskaitą. Ieškovas turėjo atsakovės kontaktus ir galėjo susitarti dėl užstato. Ieškovas galbūt ir klausė trečiojo asmens dėl užstato, bet trečiasis asmuo sakė jam, kad dėl to keiptųsi į atsakovę. Ieškovas sakė trečiajam asmeniui, kad vaikai yra alergiški, kad sąlygos yra blogos. Lempa veikė, lubose buvo skylės tam tikrose vietose. Atsakovė ketino jas sutvarkyti. Su atsakovė pasirašyta ilgalaikė sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų. Po ieškovo išsikraustymo bute buvo atliktas remontas, butas nuomojamas kitiems. Remontas užtruko apie savaitę, o buvo išnuomotas gal po mėnesio. Trečiojo asmens nuomone, nebuvo reikalo kreiptis į avarinę tarnybą dėl kilusių problemų.
12. Atsakovė I. K. neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje ji buvo informuota tinkamai per savo atstovę. Teismo posėdžio metu atsakovė buvo tinkamai atstovaujama advokato padėjėjos Todėl byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovei (CPK 51 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. 2018 m. spalio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta terminuota buto nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė I. K. išnuomojo ieškovui V. Č. dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (Nuomos sutarties 1 punktas, ieškinio priedas). Nuomos sutartis buvo sudaryta lietuvių ir anglų kalbomis, kadangi ieškovo sutuoktinė yra anglų kalbos mokytoja ir gerai moka anglų kalbą. Nuomos sutarties 2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas už nuomojamas patalpas sumoka nuomotojai vienkartinį 760 Eur užstatą, kuris grąžinamas pasibaigus Nuomos sutarties galiojimui. Pagal Nuomos sutartį užstatas negrąžinamas ar negrąžinama jo dalis, jei nuomininkas nesilaiko 8.3.1-8.3.2 punktų, nes užstatas panaudojamas nuomininko padarytai žalai padengti (Nuomos sutarties 2.1 punktas); taip pat, jei sutartis nutraukiama anksčiau sutarto termino (Nuomos sutarties 2.2 punktas).
14. Nuomos sutarties 3 punkte nustatytas 380 Eur dydžio mėnesinis nuomos mokestis. Pagal Nuomos sutarties 3.1 punktą ieškovas įsipareigojo be buto nuomos mokesčio apmokėti visus komunalinius mokesčius buto nuomos laikotarpiu. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti komunalinius mokesčius iki mėnesio 10 dienos. Nuomos sutartis sudaryta 12 mėnesių terminui (Nuomos sutarties 6 punktas).
15. Nuomos sutarties 9.3 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas privalo nedelsdamas žodžiu informuoti nuomotoją apie bute ar jų inžinerinėse patalpose įvykusius gedimus. Nuomininkas įsipareigojo pasibaigus sutarties galiojimui grąžinti tvarkingą butą nuomotojai, atsižvelgiant į normalų patalpų susidėvėjimą pagal jų paskirtį ir sutartį (Nuomos sutarties 9.5 punktas). Pagal Nuomos sutarties 9.6 punktą ieškovas turi teisę nutraukti Nuomos sutartį prieš tai įspėjęs nuomotoją prieš 30 dienų.
16. Ieškovo V. Č. ir trečiojo asmens D. J. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui gyvenant su šeima (sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais) atsakovės nuomojamame bute po kurio laiko Buto virtuvėje pradėjo tekėti vanduo iš virš esančio aukšto. Dėl to ieškovas kreipėsi į trečią asmenį, kuris kelis kartus lankėsi bute, iš kurio tikėtina tekėjo vanduo. Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad iš pradžių atsakovės buto virtuvėje esančiose lubose pasirodė dėmės, vėliau pradėjo lašėti vanduo, vanduo tekėjo per virtuvės lempos laidą. Dėl to ieškovas nusprendė nutraukti Nuomos sutartį, bijodamas galimo pavojaus jo vaikų ir sutuoktinės sveikatai.
17. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo atstovo į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovės programoje „Vyber“ laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. (el. b. l. 114-137). 2019 m. kovo 15 d. žinutėje ieškovas pranešė atsakovei, kad pamažu atsisluoksniuoja lubos, kad jiems tai iš principo netrukdo. 2019 m. kovo 16 d. žinutėje atsakovė prašė apvesti užlietą vietą ant lubų pieštuku. 2019 m. balandžio 18 d. žinutėje ieškovas pranešė atsakovei, kad vakare virtuvėje nuo lubų pradėjo tekėti vanduo nuo lempos, kad visą naktį iki ryto laša vanduo, krenta tinko nuosėdos. Atsakovė atsakė ieškovui žinutėje, kad ji pagalvos, ką daryti. Ieškovas pranešė atsakovei, kad atėjo Dainius, nori kažką ardyti, kad tai yra remontas, kad ieškovo vaikas ir sutuoktinė yra alergiški. Ieškovas taip pat pranešė, kad jį tenkina viskas, išskyrus remontą. Atsakovė nurodė, kad ji tai supranta, kad trečiasis asmuo tik pažiūrės, pasiūlė panaudoti perjungiklį. 2019 m. balandžio 25 d. žinutėje ieškovas paklausė atsakovės, kaip bus išspręstas užstato klausimas, ar trečiasis asmuo (D. J.) grąžins jį. Atsakovė nurodė, kad užstatą grąžins trečias asmuo D. J.. 2019 m. balandžio 28 d. žinute ieškovas pranešė atsakovei, kad ketina sudaryti sutartį su kitu nuomotoju, kad D. J. pasakė spręsti užstato klausimą su atsakove. Atsakovė, atsakydama į šią žinutę, paaiškino, kad kai žmonės vis dar gyvena bute, kalba apie užstatą neina. Atsakovė paklausė, kada paskutinė diena, kai ieškovas su šeima gyvens bute. Ieškovas atsakė, kad ketina tą pačią dieną sudaryti sutartį su nauju šeimininku ir persikraustyti pirmomis dienomis arba anksčiau, tai priklausys nuo atsakovės, nes reikia užstato, kurio jie neturi. Atsakovė paaiškino, kad užstatas grąžinamas, kai butą galima pažiūrėti tuščią, kad ieškovui reikia apmokėti galutinę sąskaitą, atiduoti raktus, Dainius apžiūrės butą, tada užstatas. Ieškovas atsakė, kad žino apie tai, bet manė, kad atsakovė apskritai prieš pinigų grąžinimą. 2019 m. gegužės 4 d. ieškovas informavo atsakovę apie tai, kad pridavė butą, klausė, kada bus išspręstas klausimas dėl užstato. Atsakovė nurodė, kad nėra sąskaitos už vandenį, klausė dėl deklaracijos. 2019 m. gegužės 9 d. žinutėje ieškovas informavo atsakovę apie tai, kad užbaigė išrašą, klausė, ar atsakovė gavo visas sąskaitas. 2019 m. gegužės 10 d. laišku ieškovas klausė, kada atsakovė planuoja pervesti užstatą. Atsakovė nurodė bendrą 190,08 Eur mokesčių sumą. Susirašinėjime ieškovas iš esmės pripažino šią skolą, nurodė, kad likutis yra 570 Eur, klausė, kada atsakovė gali jį pervesti. Atsakovė atsakė, kad komunaliniai mokesčiai neišskaičiuojami iš užstato, kad ieškovas turi sumokėti komunalinius mokesčius. Ieškovas paklausė, kodėl negalima išskaičiuoti šios sumos iš grąžintino užstato. Atsakovė pranešė, kad nuomos santykiuose tai įprasta („nuomoje taip visur“), kad komunaliniai mokesčiai neišskaitomi iš užstato.
18. Ieškovui išsikrausčius iš atsakovės buto 2019 m. gegužės 2 d. buvo pasirašytas Gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį ieškovas perdavė butą nuomotojai I. K., atstovaujamai trečiojo asmens D. J. (ieškinio priedas).
19. 2019 m. gegužės 16 d. pretenzija (ieškinio priedas) ieškovas kreipėsi į atsakovę ir trečią asmenį D. J., prašydamas susisiekti su juo iki 2019 m. gegužės 24 d. dėl galutinio atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei pinigų grąžinimo, prašė grąžinti 760 Eur iki 2019 m. gegužės 31 d.
20. 2019 m. gegužės 28 d. atsakyme į pretenziją (ieškinio priedas) atsakovė nurodė, kad ieškovas nesumokėjo už komunalines paslaugas 178,08 Eur ir 12 Eur už nuomą, kad išsiuntė jam priminimą dėl nesumokėtų mokesčių 2019 m. gegužės 21 d., bet negavo atsakymo. Atsakovė taip pat pranešė, kad jos atstovas D. J. be jos sutikimo neaptaria tolimesnių sprendimų, susijusių su buto Nuomos sutartimi. Todėl, pasak atsakovės, trečiasis asmuo negalėjo aptarti su ieškovu užstato grąžinimo galimybių. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovui vienašališkai nutraukus Nuomos sutartį užstatas lieka nuomotojui kaip kompensacija nuostoliams atlyginti pagal Nuomos sutarties 6 punktą. Atsakovės teigimu, ji negavo nei vienos tarnybos pranešimo apie pretenzijoje įvardyta realų pavojų. Pasak atsakovės, ieškovas pažeidė ir Nuomos sutarties 9.6 punktą, kadangi nutraukė Nuomos sutartį, neįspėjęs atsakovės prieš 30 dienų. Atsakovė prašė padengti įsiskolinimą už komunalinius mokesčius (190,08 Eur) iki 2019 m. birželio 10 d.
21. 2019 m. birželio 6 d. elektroniniame laiške trečiasis asmuo D. J. informavo ieškovą, kad gavęs pranešimą apie ieškovo ketinimą išsikelti iš buto dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, trečiasis asmuo paskambino (atsakovei). Trečiasis asmuo paaiškino atsakovei, kad ieškovas nori ieškoti kito buto ir gražiuoju nutraukti Nuomos sutartį bei atgauti sumokėtą depozitą. Atsakovė atsakė, kad, jei netenkina sąlygos, problemų dėl to nebus, nuomininkai gali ieškotis kito buto.
22. 2019 m. liepos 15 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 569,92 Eur priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai (ieškinio priedas). Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą nagrinėjimui (ieškinio priedas).
Žemesnės instancijos teismas
23. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu (2021-01-27 prašymo priedas) atsakovė išnuomojo ginčo butą kitiems nuomininkams dvylikai mėnesių.
24. 2020 m. balandžio 17 d. atsakyme į pretenziją (2020-10-16 pareiškimo priedas) atsakovė nurodė, kad nuomininkas V. Č. nesilaikė nustatytos Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, neįspėjo jos prieš 30 dienų, išėjo neapmokėjęs komunalinių mokesčių (t. y. 190,33 Eur). Pasak atsakovės, ji neturi pareigos grąžinti nuomininkui užstato, bet jis turi pareigą sumokėti atsakovei 94,19 Eur skolą, kurią prašo pervesti per 7 (septynias) dienas nuo pretenzijos gavimo dienos į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, bei pareikalavo sumokėti 30 Eur turėtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
25. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad jis, išsikraustęs iš atsakovės nuomojamo būsto, neapmokėjo visų komunalinių mokesčių. Ieškovas pripažino atsakovės nurodomą aplinkybę, kad 2019 m. gegužės 2 d. jo skola už komunalines paslaugas ir nuomą buvo 190,33 Eur. Nurodytas aplinkybės patvirtina ir prie priešieškinio pridėti įrodymai bei atsakovės į bylą pateikti papildomi įrodymai (2020-10-16 prašymo priedai).
26. Atsakovės atstovė pateikė į bylą nuomojamo buto virtuvės patalpų nuotraukas, kuriose pavaizduotos ginčo buto lubos (2021-01-27 prašymo priedai). Pateiktų nuotraukų duomenimis, 2021 m. sausio 27 d. nuomojamo buto virtuvės patalpų lubos yra sausos ir tvarkingos.
27. Ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, kad nutraukus Nuomos sutartį apibusiu sutarimu prieš terminą dėl to, jog atsakovė neužtikrino saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų nuomojamame bute, ieškovui turi būti grąžintas jo sumokėtas užstatas. Tokiu atveju ieškovas neprieštarautų, kad iš grąžintino užstato būtų išskaičiuota jo skola už komunalinius mokesčius ir nuomą. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimais, kadangi jis nutraukė Nuomos sutartį anksčiau laiko, neįspėjęs jos prieš 30 dienų iki Nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovės teigimu, ji prarado vieno mėnesio buto nuomos pajamas, todėl ieškovui neturi būti grąžintas užstatas. Be to, atsakovės nuomone, iš ieškovo turi būti priteista ir skola dėl komunalinių mokesčių ir nuomos neapmokėjimo.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės užstatą
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą.
29. CK 6.587 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai.
30. Pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomininkas, jeigu paaiškėja CK 6.485 straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
31. Pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.
32. Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008).
33. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybė gali atsirasti ir už mažiausius nuomojamo daikto trūkumus, jeigu jie trukdo nuomininkui naudotis daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008).
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visiškas ar dalinis negalėjimas naudotis išnuomotu daiktu gali kilti dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, daiktas buvo netinkamas naudoti pagal savo tikslinę paskirtį), ir dėl subjektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, kai nuomininkas negalėjo ir nenorėjo toliau naudotis pablogėjusios būklės daiktu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-690/2016, 24 punktas).
35. Byloje nustatyta, kad atsakovei išnuomojus butą ieškovui, kurį laiką šis butas atitiko jo lūkesčius. Po keturių su puse mėnesio atsakovės buto virtuvė vieno mėnesio laikotarpiu buvo užlieta iš virš nuomojamo buto buvusių patalpų mažiausiai du kartus (2020 m. kovo viduryje ir balandžio mėn. viduryje) (žr. sprendimo 17 punktas). Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. balandžio viduryje vanduo tekėjo ir per lempos, buvusios virtuvėje, laidą. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad ši aplinkybė kėlė grėsmę ieškovo, jo sutuoktinės ir mažamečių vaikų sveikatai bei gyvybei dėl to, kad vanduo yra labai geras elektros laidininkas. Įjungus šviesą virtuvėje tokiomis sąlygomis ieškovą, jo sutuoktinę ar vaikus galėjo trenkti elektra (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
36. Vien tai, kad nebuvo iškviestos atitinkamos tarnybos gedimams pašalinti, nepatvirtina to, jog nuomojamame būste nebuvo pavojaus ir jis buvo tinkamas naudoti. Būtent atsakovė turėjo pasirūpinti tuo, kad visi gedimai ir galimi pavojai būtų pašalinti. Bylos duomenimis, tuo metu atsakovės nebuvo Lietuvoje, o jos interesus atstovavo D. J.. Trečiasis asmuo D. J. ir teismo posėdžio metu parodė, kad nebuvo būtina jokių tarnybų pagalba, tačiau taip pat patvirtino, kad virtuvėje lempos laidais tekėjo vanduo, kad buto virtuvė buvo užliejama iš virš esančių patalpų ne vieną kartą, kad asmenys, iš kieno patalpų butas buvo užliejamas, kurį laiką nereagavo į jo pranešimus apie tekantį vandenį.
37. Pirmiau nurodytas aplinkybes teismas vertina ne kaip patvirtinimą, kad nuomojamajame bute nebuvo pavojaus ir jis buvo tinkamas eksploatavimui, bet kaip įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė ir jos atstovas D. J., žinodami apie bute kilusias problemas, nesprendė jų operatyviai ir neužtikrinto ieškovo teisės nuomotis jo poreikius atitinkantį būstą. Vanduo tekėjo virtuvėje, t. y. patalpoje, kuri paprastai yra būtina kasdieniam naudojimui, ypač kai būste gyvena šeima su mažamečiais vaikais. Teismas, vadovaudamasis CK 6.483 straipsnio 1 dalimi, 6.587 straipsnio 1 dalimi, 6.485 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad buto Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė neužtikrino ieškovo teisės visą nuomos terminą nuomoti butą, tinkamą naudoti pagal paskirtį. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovo šeimai reikšmingos patalpos (virtuvės) naudojimas tapo pavojingas, kėlė grėsmę ieškovo ir jo šeimos narių saugumui dėl elektros laidu tekančio vandens. Atsakovės į bylą pateiktos 2021 m. sausio mėn. darytos nuotraukos ir 2019 m. rugpjūčio mėn. sudaryta nauja buto nuomos sutartis (žr. sprendimo 23, 26 punktus) neįrodo, kad atsakovė operatyviai sprendė virtuvės užliejimo problemas 2019 m. kovo-balandžio mėn. (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
38. Iškilus nurodytai problemai pirmą kartą, ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir pranešė atsakovei apie lubų užliejimą. Trečiojo asmens D. J. paaiškinimais nustatyta, kad buvo bandoma išspręsti šią problemą, kreipiantis į atsakovės kaimynus. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepašalino Nuomos sutarties galiojimo metu atsiradusių Buto trūkumų po pirmo ieškovo kreipimosi. Užliejus buto virtuvę antrą kartą, atsakovė pasiūlė ieškovui padaryti remontą, tačiau ieškovas atsisakė, nurodydamas, kad jis negavo to, ko tikėjosi.
39. Vadovaujantis CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir aktualia teismų praktika, laikytina, kad ieškovas, buvus tokioms aplinkybėms, turėjo teisę atsisakyti Nuomos sutarties, pranešdamas atsakovei, jog ketina nutraukti Nuomos sutartį. Teismo vertinimu, tai nėra Nuomos sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovui neturi būti grąžintas užstatas (sprendimo 32-34 punktai). Ieškovas informavo atsakovę apie tai, jog jis negavo to, ko tikėjosi, ir nesutinka su tuo, kad bute būtų daromas remontas 2020 m. balandžio 18 d. 2020 m. balandžio 25 d. ieškovas paklausė atsakovės dėl užstato grąžinimo. Teismas, įvertinęs šį šalių susirašinėjimo turinį, sprendžia, kad ieškovas aiškiai pranešė atsakovei apie Nuomos sutarties nutraukimą 2020 m. balandžio 25 d. Ieškovas išsikraustė iš buto 2020 m. gegužės 2 d., t. y. nesuėjus 30 dienų nuo pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovė iki buto perdavimo D. J. ir kurį laiką po to nebuvo išreiškusi aiškios pozicijos ieškovui dėl užstato grąžinimo, nors ieškovas klausė jos dėl užstato grąžinimo ne vieną kartą.
40. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad jis turėjo teisę atsisakyti Nuomos sutarties anksčiau joje numatyto termino dėl to, kad negavo to, ko tikėjosi. Tačiau Nuomos sutartyje numatyta nuomininko teisė atsisakyti Nuomos sutarties anksčiau termino be jokių sankcijų tuo atveju, jei nuomotojas įspėjamas apie Nuomos sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Ieškovas motyvavo savo išsikraustymą iš Buto anksčiau nurodyto termino tuo, kad jo sutuoktinė ir vaikas yra alergikai, kad jų sveikatai bei gyvybei kilos pavojus. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovės vaikas ir sutuoktinė turi alergiją. Bet ta aplinkybė, kad kurį laiką (apie mėnesį) nebuvo iš esmės sprendžiama virtuvės užliejimo problema, o vanduo pradėjo tekėti elektros laidu, leidžia daryti išvadą, kad susidarė išskirtinės aplinkybės, dėl kurių ieškovas, siekdamas apsaugos savo šeimą, pagrįstai skubiai išsikraustė iš ginčo buto. Todėl tai, kad ieškovas įspėjo atsakovę apie Nuomos sutarties nutraukimą vėliau nei prieš 30 dienų iki išsikraustymo, nustatytomis aplinkybėmis nelaikytina Nuomos sutarties pažeidimu, dėl kurio ieškovui turi būti taikomos sankcija – užstato praradimas (CK 6.609 straipsnio 1 dalis).
41. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad atsakovė neužtikrino ieškovo teisės nuomoti jo lūkesčius atitinkantį saugų būstą. Todėl ieškovas turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį anksčiau sutarto termino, neįspėjęs atsakovės Nuomos sutartyje nurodytu terminu. Atsakovei pažeidus sutartinius įsipareigojimus, ieškovui turi būti grąžintas jo sumokėtas užstatas (760 Eur).
Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovo skolą už komunalinius mokesčius ir nuomą
42. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 190,33 Eur skolos, 12,49 Eur palūkanų, 30 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą. Ieškovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino, kad jo skola už komunalines paslaugas ir nuomą iki 2020 m. gegužės 2 d. (buto perdavimo trečiajam asmeniui D. J.) buvo 190,33 Eur (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Ieškovo nuomone, ši suma turi būti išskaičiuota iš jam grąžintino užstato. Teismas, vadovaudamasis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, Nuomos sutarties 3.1 punktu, tenkina priešieškinio reikalavimą dėl 190,33 Eur skolos priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai.
43. Sprendžiant priešieškinio reikalavimą dėl 12,49 Eur palūkanų, 30 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo, reikšminga tai, ar atsakovė pagrįstai atsisakė išskaičiuoti iš grąžintino užstato 190,33 Eur skolą bei reikalavo papildomai sumokėti nurodytą sumą, negrąžinusi užstato ar jo dalies.
44. Teismas sutinka su ieškovo nuomone, kad 190,33 Eur skola už komunalines paslaugas ir nuomą galėjo būti išskaičiuota iš jam grąžintino užstato. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai visiškai atsisakė grąžinti užstatą po patalpų perdavimo tuo pagrindu, kad nesumokėti komunaliniai mokesčiai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar jo šeimos nariai padarė žalą butui. Pirmiau nustatyta, kad ieškovas teisėtai nutraukė Nuomos sutartį, nesilaikydamas joje nustatyto įspėjimo termino, todėl turėjo teisę reikalauti grąžinti užstatą, perdavęs trečiajam asmeniui nuomotą butą. Dėl to konstatuojama, kad neatsirado pagrindo atsakovei pasilikti visą užstatą pagal Nuomos sutarties 2.1, 2.2 punktus po buto perdavimo trečiajam asmeniui D. J..
45. Atsakovė, turėdama savo žinioje ieškovo 760 Eur užstatą, jam išreiškus valią nutraukti Nuomos sutartį anksčiau laiko dėl buto neatitikties jo lūkesčiams ir saugumo reikalavimams, privalėjo grąžinti ieškovui dalį užstato, išskaičiavusi iš jo 190,33 Eur, o ne reikalauti papildomai sumokėti 190,33 Eur. Atsakovei be pagrindo atsisakius grąžinti ieškovui užstatą (jo dalį) ir išskaičiuoti iš užstato jo skolą, nekilo ieškovo pareiga mokėti atsakovei 190,33 Eur skolą. Neatsiradus ieškovo pareigai mokėti atsakovei 190,33 Eur skolą, nebuvo ir pagrindo skaičiuoti įstatymines palūkanas dėl ieškovo atsisakymo apmokėti komunalinius mokesčius bei nuomą už vieną dieną. Atsakovė atsakymu į pretenziją, už kurio parengimą sumokėjo 30 Eur, nepagrįstai reikalavo iš ieškovo sumokėti 190,33 Eur skolos. Todėl priešieškinio reikalavimai dėl 12,49 Eur įstatyminių palūkanų, 30 Eur išlaidų už teisines paslaugas atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetami.
46. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, tenkina ieškinį visiškai, o priešieškinį – iš dalies, priteisdamas ieškovo naudai 760 Eur užstato iš atsakovės, o atsakovei iš ieškovo – 190,33 Eur skolos už komunalines paslaugas ir nuomą. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.131 straipsnis), iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 569,67 Eur negrąžinto užstato ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Patenkinus šalių reikalavimus, jų ir valstybės bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2, 4 dalimis. Teismas paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas, vadovaudamasis tuo, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo teisme nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovui šio sumokėtą užstatą, išskaičiusi iš jo skolą už komunalines paslaugas ir nuomą. Skirstant bylinėjimosi išlaidas reikšminga ir tai, kad ieškovas, negavęs iš atsakovės užstato dalies, iki ieškinio padavimo teisme pripažinęs, kad jis skolingas 190 Eur už komunalines paslaugas ir nuomą, pareiškė ieškinyje reikalavimą dėl viso 760 Eur užstato grąžinimo. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos, atsižvelgiant į galutinį rezultatą dėl ieškinio reikalavimų. Vadovaujantis šiuo principu, nustatoma, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 75 proc. (569,67 Eur×100 proc./760 Eur), atmesti – 25 proc.
48. Šioje byloje ieškovas buvo atleistas nuo 17 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, jam buvo suteikta valstybės antrinė teisinė pagalba, dėl kurios valstybė turėjo 408 Eur išlaidų (el. b. l. 96). Valstybė taip pat turėjo 30,25 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų (el. b. l. 138).
49. Atsakovė turėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir 490 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų: 125 Eur atsiliepimo į ieškinį, 125 Eur priešieškinio parengimo ir 240 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas (priešieškinio priedai; 2020-10-16, 2020-11-25; 2021-01-12, 2021-02-08 prašymų priedai).
50. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad galutiniame rezultate ieškovo reikalavimai patenkinti 75 proc., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisia iš atsakovės valstybės naudai 12,75 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir 328,69 Eur antrinės teisinės pagalbos bei vertimo išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 126,25 (505 Eur ×0,25) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
51. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 274 straipsniu, 279 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei I. K..
Patenkinti iš dalies atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui V. Č..
Priteisti ieškovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 760 (septynis šimtus šešiasdešimt) Eur negrąžinto užstato.
Priteisti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190,33 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt Eur 33 ct) skolos.
Įskaityti šalių priešpriešinius reikalavimus ir priteisti ieškovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 569,67 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis Eur 67 ct) negrąžinto užstato.
Priteisti ieškovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (569,67 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 126,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,75 Eur (dvylika Eur 75 ct) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodas – 5660, bei 328,69 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis Eur 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimus patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.